Civilinė byla Nr. 3K-3-98/2012

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00927-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 15.3.2; 15.4

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. kovo 15 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“ dėl įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Šioje byloje keliami DK 235 straipsnio aiškinimo ir taikymo bei drausminės nuobaudos parinkimo, darbuotojui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, klausimai.

            Ieškovė R. V. prašė pripažinti atsakovo UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“ generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 12 d.  įsakymus Nr. 10-K „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir Nr. 11-K „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ neteisėtais, juos panaikinti, pripažinti 2001 m. gegužės 15 d. darbo sutarties Nr. 997K nutraukimą nuo 2011 m. sausio 12 d. ir ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, grąžinti į Panevėžio sandėlio vyresniosios apskaitininkės pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2001 m. gegužės 16 d. šalys sudarė darbo sutartį – ieškovė priimta dirbti Panevėžio regiono Gatavos produkcijos sandėlio buhaltere operatore; nuo 2003 m. liepos 1 d. – Panevėžio sandėlio vyresniąja apskaitininke. Ieškovė buvo tiesiogiai pavaldi regiono distribucijos vadovui ir privalėjo vykdyti regioną kuruojančios buhalterės žodinius bei rašytinius nurodymus apskaitos klausimais. Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną ieškovė nurašydavo sandėlyje esančią neatitiktinę produkciją ir kartu su neatitiktinės produkcijos aktais juos pristatydavo į buhalteriją. Ieškovės teigimu, 2010 m. pabaigoje jos tiesioginis vadovas žodžiu liepė nenurašyti neatitiktinės produkcijos su pasibaigusiu galiojimo laiku, tačiau ji buhalterijos darbuotojų paliepimu 2010 m. gruodžio 31 d. produkcijos nurašymo dokumentu Nr. 5471465 nurašė produkciją su pasibaigusiu galiojimo laiku. Be to, 2010 m. gruodžio 10 d. dokumente Nr. 54658688 per klaidą vietoje 17 nurašomos produkcijos pakuočių nurašė 47 pakuotes. Ieškovės nuomone, drausminė nuobauda jai skirta nepagrįstai, yra per griežta, neatitinka pažeidimo sunkumo.

            Byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 12 d.  įsakymais Nr. 10-K ir Nr. 11-K ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už tai, kad ji 2010 m. gruodžio 31 d. aktu Nr. 54714865 nurašė 640 vnt. Tauro gyvo alaus 0,5 l buteliuose su pasibaigusiu galiojimo laiku nepaisydama savo tiesioginio vadovo žodinio nurodymo tokio nurašymo neatlikti ir neturėdama pagal Panevėžio sandėlio vyresniojo apskaitininko (-ės) pareiginių nuostatų 2.10 punktą komisijos surašyto ir pasirašyto produkcijos nurašymo akto, taip pažeisdama Darbo tvarkos taisyklių 3.1 punkto, Panevėžio sandėlio vyresniojo apskaitininko (-ės) pareigių nuostatų 1.4, 2.1, 2.10, 2.17 punktų reikalavimus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

            Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

            Teismas nustatė, kad pagal Panevėžio sandėlio vyresniojo apskaitininko (-ės) pareiginių nuostatų 2.1 punktą ieškovė buvo įpareigotą vykdyti regiono distribucijos vadovo žodinius ir rašytinius nurodymus, o pagal 2.10 punktą – užfiksuoti buhalterinėje apskaitos programoje, remiantis nurašymo aktais, susidariusią sandėlyje neatitiktinę produkciją neviršijant dūžio normos ribų. Atsakovo sandėlyje esančią neatitiktinę produkciją ieškovė galėjo nurašyti tiktai esant nurašymo aktams. Ieškovė nebuvo įpareigota nurašinėti sandėlyje esančią neatitiktinę produkciją kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Ji, be pagrindo nurašiusi sandėlyje esančią neatitiktinę produkciją, galėjo pagrįstai netekti darbdavio pasitikėjimo net ir šiam nepatyrus turtinės žalos. Dėl ieškovės darbo specifikos ir reikšmingumo šios profesijos asmenims taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai. Ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas atsakovo pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus, o taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui.

            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino dalį ieškinio: pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovo 2011 m. sausio 12 d.  įsakymus Nr. 10-K „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir Nr. 11-K „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, pripažino neteisėtu atsakovo 2001 m. gegužės 15 d. darbo sutarties Nr. 997K su ieškove nutraukimą nuo 2011 m. sausio 12 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, grąžino ieškovę į pirmesnį darbą – Panevėžio sandėlio vyresniosios apskaitininkės pareigas, priteisė ieškovei iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. – 20 057,20 Lt, o nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. – 117,44 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį už kiekvieną dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

            Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė buvo materialiai atsakinga; jos, kaip vyresniosios apskaitininkės, pareiga buvo sandėlio apskaitos darbo organizavimas ir kontrolė, vertybių pajamavimas, pinigų priėmimas ir išdavimas (pareiginių nuostatų 1.1, 2.3, 2.9, 2.11 punktai). Atsižvelgiant į ieškovės darbo specifiką ir reikšmingumą, jai taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, dėl to nurodytą darbo pareigų pažeidimą buvo pagrindas įvertinti kaip šiukštų ir iš esmės pažeidusį darbdavio interesus.  Nei pareiginiai nuostatai, nei kitas teisės aktas nenustatė privalomos tvarkos neatitiktinę produkciją nurašyti kiekvieno mėnesio paskutinę dieną ar paskutinę metų dieną, nebuvo nustatyta draudimo tokią produkciją laikyti distribucijos sandėlyje; nenustatyta, kad tiesioginio vadovo nurodymas buvo neteisėtas. Byloje įrodyta, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį atsakovas turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą laikydamasi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis, 236–238 straipsnis).

            Nors ieškinyje buvo nurodyta, kad atleidimo iš darbo pagrindu buvo ir pagal 2010 m. gruodžio 10 d. aktą nurašytos produkcijos faktas, kai ieškovė, užuot nurašiusi 17 alaus pakuočių, nurašė 47, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tai buvo tik aplinkybė, į kurią atsižvelgta skiriant nuobaudą, tačiau ji nebuvo ieškovės atleidimo iš darbo faktinis pagrindas, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl to nepasisakė. 

            Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo parinkta drausminė nuobauda buvo per griežta, parinkta nesilaikant DK 238 straipsnyje nustatytų aplinkybių viseto. Ieškovė beveik dešimt metų dirbo pas atsakovą iš esmės to paties pobūdžio darbą, buvo materialiai atsakinga, paaukštinta pareigose nuo sandėlio buhalterės operatorės iki sandėlio vyresniosios apskaitininkės. Tai patvirtina, kad ieškovė dirbo gerai ir darbdavio buvo vertinama teigiamai. Tiesioginis ieškovės vadovas nurodė, kad ieškovė per trejus metus jo nurodymo nepaklausė pirmą kartą. Ieškovės padarytas pažeidimas įvertintas šiukščiu būtent dėl jos darbo specifikos ir pobūdžio reikšmingumo, šios profesijos asmenims taikytinų griežtesnių atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų. Prieš devynerius metus ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes skirtos nuobaudos galiojimo laikas pasibaigęs, pažeidimas buvo mažareikšmis, buvo visai kitokio pobūdžio ir padarytas dėl neatsargumo dirbant su kompiuterine programa. Dėl nurašymo aktuose neteisingai nurodyto produkcijos kiekio apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl to nėra atlikto tinkamo pažeidimo tyrimo, nenustatyta jo aplinkyb, kaltų asmenų; aktą pasirašė ne tik ieškovė. Tai, kad po inventorizacijos nenustatytas produkcijos perteklius, neįrodo, kad dėl to yra kalta atsakovė, nes ji nedirbo sandėlininko darbo ir pagal pareiginius nuostatus nebuvo atsakinga už produkcijos saugojimą sandėlyje. Byloje nepateikta įrodymų, kad informacija apie distribucijos sandėliuose nurašyto gyvo alaus išvežimą ir pardavimą pigesne kaina ir dėl to nutarta alų išvežti ir utilizuoti centriniame sandėlyje, susiję su ieškovės netinkamai atliekamomis pareigomis. Ieškovę įtarti savanaudiškumu, neteisėtų pajamų gavimu, laikyti ją nelojalia darbdaviui ir dėl to atleisti iš darbo nebuvo pakankamo pagrindo.

                                          

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti, nurodant, kad duomenys apie šias išlaidas bus pateikti iki bylos kasaciniame teisme išnagrinėjimo.

            Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas nusižengimas, kuris pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2006 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006; kt.). Vertinimo kriterijai, taikytini sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, ir kriterijai, į kuriuos privalu atsižvelgti parenkant drausminę nuobaudą pagal DK 238 straipsnį, beveik sutampa. Dėl to, remiantis skundžiamo sprendimo išaiškinimu, darbdavys savaime netenka galimybės atleisti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą padariusį darbuotoją.

            DK 238 straipsnis, reglamentuojantis drausminės nuobaudos parinkimą, taikomas parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Parinkdamas drausminę nuobaudą, darbdavys gali (atitinkamais atvejais – turi) atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, reikšmingas jos parinkimui, taip pat vadovautis DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą ieškovei, veikė sąžiningai, laikydamasis protingumo ir teisingumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis), atsižvelgė į visas DK 238 straipsnyje įvardytas aplinkybes. Teismai pripažino, kad ieškovės padarytas darbo pareigų pažeidimas yra pagrįstai kvalifikuotas kaip šiurkštus. Pažeidimo padariniai šiuo atveju – pasitikėjimo darbuotoja praradimas. Ieškovė bendrovėje dirbo apskaitos srityje, buvo materialiai atsakinga, pajamavo materialines vertybes ir nurašydavo buhalterinės apskaitos programose, atlikdavo grynųjų pinigų operacijas, pinigų inkasaciją, organizuodavo kasos darbą; ieškovės darbo vieta buvo sandėlio patalpose. Situacija, kai tokias pareigas einantis darbuotojas piktybiškai ir neturėdamas jokio pagrindo ignoruoja bei kvestionuoja tiesioginio viršininko nurodymus, atlieka produkcijos nurašymą neturėdamas būtino komisijos narių pasirašyto produkcijos nurašymo akto, lemia nepasitikėjimą tokia darbuotoja.

            Byloje nustatyta, kad ieškovė gerai žinojo ir suprato savo atliekamą darbą, darbo drausmės pažeidimą padarė aiškiai suvokdama, jog tokiais savo veiksmais nevykdo aiškių ir teisėtų tiesioginio vadovo nurodymų, atlieka nurašymą, neturėdama komisijos narių pasirašyto produkcijos nurašymo akto. Ieškovės veiksmai vertinti kaip nepagrįstas tyčinis veikimas prieš darbdavio interesus, kas sudaro pagrindą parinkti griežčiausią drausminę nuobaudą. Darbo pareigų pažeidimą ieškovė padarė tuo metu, kai bendrovėje buvo gauta žinių ir imtasi atitinkamų veiksmų, siekiant sutrukdyti galimą piktnaudžiavimą ir įtariamą įmonės darbuotojų pasipelnymą, nurašant ir sumažinta kaina realizuojant produkciją su pasibaigusiu galiojimo laiku. Būtent dėl šios priežasties ieškovei ir buvo duotas tiesioginio viršininko nurodymas neatlikti produkcijos nurašymo. Tačiau, net ir nesant viršininko nurodymo, ieškovė neturėjo teisės nurašyti produkcijos be komisijos narių pasirašyto produkcijos nurašymo akto. Be to, prieš atleidžiant ieškovę buvo nustatyta ir kitų ieškovės darbo trūkumų. 2010 m. gruodžio 10 d. buvo nepagrįstai nurašyta 120 pakuočių alaus. Atliktus inventorizaciją nustatyta, kad šio produkcijos kiekio nebuvo ir bendrovės sandėlyje. Nors ieškovė ir nedirbo tiesioginio sandėlininko darbo, tačiau dėl jos padaryto nurašymo faktinis produkcijos trūkumas sandėlyje atitiko įmonės buhalterinius dokumentus. Darbdavio pozicijos pagrįstumą patvirtina ir papildomi faktai apie neteisingai atliktus nurašymus, kurie paaiškėjo jau po ieškovės atleidimo – 2010 m. kovo 10 d. dokumentu Nr. 53699754 ieškovė nepagrįstai nurašė 90 l alaus. Tai, kad ieškovė yra ilgametė darbuotoja ir tiesioginio viršininko nurodymo per trejus jo vadovavimo metus nepaklausė pirmą kartą, neapibūdina ieškovės darbo kokybės, nes darbuotojas visada privalo klausyti teisėtų savo tiesioginio viršininko nurodymų. Faktas, kad prieš devynerius metus ieškovė padarė darbo pareigų pažeidimą, patvirtina, jog ji nebuvo nepriekaištinga darbuotoja.

            Remiantis kasacinio teismo praktika buhalterio atliekamos funkcijos ir jų svarba konkrečios įmonės veiklai lemia tai, kad darbdaviui yra svarbu, jog jis pasitikėtų asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą. Tuo atveju, kai buhalteris netenka darbdavio pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą dėl padarytų įmonės buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi pagrindą nutraukti darbo sutartį su buhalteriu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007). Pareigų (buhalterės – kasininkės) specifika lemia ir atsakomybės ypatumus. Dėl darbo specifikos ir reikšmingumo šios profesijos asmenims taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. UAB sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-245/2008).

            Parinktos nuobaudos adekvatumas padarytam pažeidimui nustatinėtinas išsamiai analizuojant darbuotojo teisinį statusą, atsakomybę ir pareigas, padaryto darbo pareigų pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, kurių visuma sudaro pagrindą darbuotojo pareigų pažeidimą traktuoti kaip šiurkštų ir taikyti adekvačią pažeidimui drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008).

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

            Procesiniame dokumente nurodoma, kad pasitikėjimo darbuotoja praradimas nelaikytinas darbo drausmės pažeidimo sukeltais padariniais. Ieškovė beveik dešimt metų dirbo pas atsakovą apskaitos srityje, buvo materialiai atsakinga, atlikdavo grynųjų pinigų operacijas, tačiau jokių materialinių trūkumų nenustatyta. Materialinių nuostolių atsakovas nepatyrė ir dėl darbo drausmės pažeidimo, dėl kurio ieškovė buvo atleista iš darbo. Esminis ieškovės darbo drausmės pažeidimas buvo susijęs su tiesioginio viršininko žodinio nurodymo nevykdymu, nesukėlusiu atsakovui padarinių, todėl negali būti laikomas pakankamu pagrindu atleisti ją iš darbo. Dėl produkcijos nurašymo, neturint tam būtinų pirminių dokumentų, ieškovė nurodo, kad šie dokumentai buvo, tik atsakovas jų nepateikė į bylą.

            Pagal savo pareigas ieškovė sandėlio apskaitos darbą organizavo taip, kad ataskaitos būtų parengtos už kiekvieną mėnesį ir dėl to kiekvieno mėnesio paskutinę dieną nurašydavo neatitiktinę produkciją, remdamasi savo tiesioginio viršininko patvirtintais neatitiktinės produkcijos nurašymo aktais. Dėl nesuprantamų priežasčių baigiantis praėjusių metų paskutiniam mėnesiui tiesioginis ieškovės viršininkas žodžiu nurodė nenurašyti neatitiktinės produkcijos su pasibaigusiu galiojimo laiku. Ieškovė nežinojo, ar vykdyti nepagrįstą savo tiesioginio viršininko žodinį nurodymą, ar savo įprastas tiesiogines pareigas – parengti tikslią mėnesio ir kartu metinę sandėlio ataskaitą, ko padaryti nenurašius neatitiktinės produkcijos nebuvo galima. Ieškovė neturėjo pasirinkimo veikti taip, kad bent jau formaliai nepažeistų savo pareigų.

            Atsakovo skunde nurodomos aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta skiriant ieškovei drausminę nuobaudą, nesusijusios su darbo pareigų pažeidimu. Pagal 2010 m. gruodžio 10 d. aktą nurašytos produkcijos faktas nebuvo ieškovės atleidimo iš darbo faktinis pagrindas. Informacija apie sandėliuose nurašyto gyvo alaus išvežimą ir pardavimą pigesne kaina, atsakovui nesudarė pagrindo spręsti, kad tai susiję su ieškovės netinkamai atliekamomis pareigomis. Aplinkybė, kad 2010 m. kovo 10 d. ieškovė nurašė 90 l alaus daugiau, nebuvo tirta nagrinėjant bylą.                     Pažymėtina, kad ieškovė beveik dešimt metų dirbo pas atsakovą iš esmės to paties pobūdžio darbą, buvo materialiai atsakinga, paaukštinta pareigose nuo sandėlio buhalterės operatorės iki sandėlio vyresniosios apskaitininkės. Prieš devynerius metus ieškovės padarytas pažeidimas neturi esminės reikšmės. Atleisdamas ieškovę iš darbo atsakovas neatsižvelgė į tai, kad darbuotoja iki nuobaudos paskyrimo dirbo gerai, jai jokių pretenzijų dėl darbo nei jos tiesioginis viršininkas, nei buhalterijos darbuotojai neturėjo, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas serga.

            Skiriant drausminę nuobaudą turi būti individualiai atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbdavys skiria drausminę nuobaudą, o teismas – vertina jos skyrimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. bendra Lietuvos ir Danijos įmonė „Lautra motors“, bylos Nr. 3K-3-437/2008; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „ TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; kt.).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kaip darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindo

 

            Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Cimbolas v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei vidaus teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010).

            Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė nuo 2003 m. liepos 1 d. dirbo atsakovo įmonėje Panevėžio sandėlio vyresniosios apskaitininkės darbą. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovei skirta DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka) pagrindu už padarytą šiurkštų drausmės pažeidimą, būtent – 2011 m. sausio 12 d. įsakyme Nr. 10-K dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodytas ieškovės darbo pareigų pažeidimas – 2010 m. gruodžio 31 d. nurašymas 640 vnt. Tauro gyvo alaus 0,5 l buteliuose, nesilaikant produkcijos nurašymo procedūros (pareiginių nuostatų 2.10 punktas) ir nevykdant tiesioginio vadovo nurodymų (pareiginių nuostatų 2.1 punktas). Remiantis Pardavimų skyriaus Panevėžio sandėlio vyresniojo apskaitininko (-ės) pareiginių nuostatų 2.10 punktu ieškovės, kaip vyresniosios apskaitininkės, kompetencijai buvo priskirta fiksuoti buhalterinėje apskaitos programoje, remiantis nurašymo aktais, susidariusią sandėlyje neatitiktinę produkciją neviršijant dūžio normos ribų; surašyti nurašymo aktą dalyvaujant komisijai, t. y. distribucijos vadovui, sandėlininkui, vyr. apskaitininkui, kuri turėjo nustatyti sandėlyje neatitiktinę produkciją; nurašymo aktą turėjo pasirašyti visi komisijos nariai. Byloje nustatytas faktas, kad 2010 m. gruodžio 31 d. ieškovė nurašė 640 vnt. Tauro gyvo alaus 0,5 l buteliuose, nesilaikydama nustatytos produkcijos nurašymo procedūros, t. y. produkcijos nurašymo aktai nebuvo surašyti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, remiantis Panevėžio sandėlio vyresniojo apskaitininko (-ės) pareiginių nuostatų 1.4 punktu ieškovė, kaip vyresnioji apskaitininkė, buvo tiesiogiai pavaldi regiono distribucijos vadovui, todėl turėjo vykdyti distribucijos skyriaus vadovo nurodymus; 2.1, 2.17 punktais ieškovė buvo įpareigota vykdyti regiono distribucijos vadovo žodinius ir rašytinius nurodymus. Tačiau ieškovė, nepaisydama savo tiesioginio vadovo žodinio nurodymo neatlikti produkcijos nurašymo ir, minėta, neturėdama atitinkamos komisijos surašyto ir pasirašyto produkcijos nurašymo akto, 2010 m. gruodžio 31 d. nurašė produkciją su pasibaigusiu galiojimo laiku, taip pažeisdama nurodytas Vyresniojo apskaitininko  pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas pareigas, Darbo tvarkos taisyklių 3.1 punktą, kuriuo ieškovė buvo įpareigota laikytis darbo drausmės, tiksliai vykdyti vadovų nurodymus, pareigas, kurios nustatytos patvirtintuose pareiginiuose nuostatuose. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, nei Panevėžio sandėlio vyresniojo apskaitininko (-ės) pareiginiai nuostatai, nei kitas vidaus teisės aktas nenustatė privalomos tvarkos neatitiktinę produkciją nurašyti kiekvieno mėnesio paskutinę dieną ar paskutinę metų dieną bei nedraudė tokią produkciją laikyti distribucijos sandėlyje. Taigi teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismų išvadą, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau nurodo, kad nors darbdavys ieškovės darbo pareigų pažeidimą priskyrė DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytiems kitiems pažeidimams, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, šiuo atveju teismai turėjo pagrindą kvalifikuoti ieškovės padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą kaip savavaliavimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

            Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011). DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Minėta, kad ieškovė, ignoruodama savo tiesioginio vadovo nurodymą neatlikti prekių nurašymo, pažeisdama prekių nurašymo tvarką, t. y. neturėdama komisijos pasirašytų nurašymo aktų, surašomų nustačius sandėlyje neatitiktinę produkciją, nurašė 640 vnt. Tauro gyvo alaus 0,5 l buteliuose. Taigi byloje nustatyti ieškovės atlikti pažeidžiantys subordinaciją ir prekių nurašymo tvarką veiksmai akivaizdžiai atitinka savavaliavimo sampratą, todėl kvalifikuotini kaip savavaliavimas, kuris pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, teikiančiu pagrindą darbdaviui spręsti dėl darbo sutarties be išankstinio įspėjimo su darbuotoju nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

 

            Dėl drausminės nuobaudos parinkimo darbuotojui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą

 

            Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami ieškovės šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (nors ir ne DK 235 straipsnio 2 dalies 4, o 11 punkto pagrindu), teikiančiu darbdaviui teisę spręsti dėl darbo sutarties su darbuotoju be išankstinio įspėjimo nutraukimo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, skirtingai sprendė dėl drausminės nuobaudos ieškovei parinkimo, taigi, skirtingai taikė DK 238 straipsnio nuostatas nagrinėjamos bylos atveju. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo ieškovei taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, ir teisėjų kolegija nurodo, kad tokia kasatoriaus nuostata yra pagrįsta.

            DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (šiurkštų darbo pareigų nevykdymą). Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. AB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-13/2005). Parinkdamas drausminę nuobaudą, darbdavys gali (atitinkamais atvejais – turi) atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, reikšmingas jos parinkimui, taip pat vadovautis DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pagal DK 242 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010).

            Jau buvo minėta, ieškovė nuo 2003 m. liepos 1 d. dirbo atsakovo įmonėje Panevėžio sandėlio vyresniosios apskaitininkės darbą, buvo materialiai atsakinga – 2008 m. gruodžio 15 d. ji ir kiti įmonės darbuotojai pasirašė su atsakovu Visiškos grupinės (kolektyvinės) materialinės atsakomybės sutartį. Remiantis Panevėžio sandėlio vyresniojo apskaitininko (-ės) pareiginių nuostatų 1.1, 2.3, 2.9, 2.11, 2.12 punktais ieškovė, kaip vyresnioji apskaitininkė, vykdė sandėlio apskaitos darbo organizavimo ir kontrolės funkcijas, vertybių pajamavimą, pinigų priėmimą ir išdavimą, kasos darbo organizavimą, pinigų inkasaciją ir kt. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, atsižvelgiant į ieškovės dirbto darbo specifiką ir reikšmingumą, jai buvo taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, dėl to nurodytą darbo pareigų pažeidimą buvo pagrindas įvertinti kaip šiukštų ir esmingai pažeidusį darbdavio interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs esminį darbdavio interesų pažeidimą, nepagrįstai priešingai sprendė dėl drausminės nuobaudos ieškovei parinkimo. Tai, kad ieškovė beveik dešimt metų dirbo pas atsakovą iš esmės to paties pobūdžio darbą, buvo paaukštinta pareigose nuo sandėlio buhalterės operatorės iki sandėlio vyresniosios apskaitininkės, nelemia išvados, kad ieškovė visą laiką dirbo gerai ir darbdavio buvo vertinama teigiamai, nes tai paneigta byloje nustatytu faktu – 2010 m. gruodžio 10 d. ieškovė nepagrįstai nurašė prekes (tai pripažino pati ieškovė 2011 m. sausio 11 d. paaiškinimu). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad faktas, jog po inventorizacijos nebuvo nustatyta produkcijos pertekliaus, neįrodo ieškovės kaltės, yra pagrįsta, tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad ši aplinkybė nustatyto ieškovės darbo pareigų pažeidimo kontekste ir atsižvelgiant į jos, kaip vyresniosios apskaitininkės, pareigų ir atliekamų funkcijų specifiką, galėjo lemti atsakovo nepasitikėjimą ieškove, kaip darbuotoja, atliekančia darbo funkcijas, susijusias su materialinių vertybių apskaita. Ieškovės padarytas pažeidimas įvertintas šiukščiu darbo pareigų pažeidimu būtent dėl jos darbo specifikos ir pobūdžio, šios profesijos asmenims taikytinų griežtesnių reikalavimų. Nors duomenų, kad atsakovas patyrė realią žalą dėl ieškovės padaryto darbo pareigų pažeidimo, byloje nenustatyta, tačiau darbuotojo atliekamos nurodyto pobūdžio funkcijos ir jų svarba konkrečios įmonės veiklai lemia tai, kad darbdaviui yra svarbu, jog jis pasitikėtų tokiu asmeniu. Dėl to tuo atveju, kai toks darbuotojas netenka darbdavio pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą dėl padarytų apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepažeisdamas DK 238 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sprendžia, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra adekvati ieškovės padarytam darbo drausmės pažeidimui, ji (drausminė nuobauda) ne per griežta, todėl nėra pagrindo pagal DK 242 straipsnio 2 dalį panaikinti ginčijamą drausminę nuobaudą.

            Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

            Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 37,48 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra atmestas, o ieškovė šioje byloje yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai remiantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Kasatorius, pateikdamas kasacinį skundą, sumokėjo 891 Lt žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš ieškovės, nepriklausomai nuo to, kad ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasatorius prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti, kasaciniame skunde nurodydamas, kad duomenys apie turėtas šias išlaidas bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme. Tačiau tokių duomenų kasatorius kasaciniam teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija nepriteisia jam šių išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą.

            Priteisti kasatoriui UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ iš ieškovės R. V. 891 (aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                            Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                            Vincas Verseckas