Civilinė byla Nr. 3K-3-594/2012

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00220-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3.3; 15.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio (pranešėjas),

 

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutarties ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo; trečiasis asmuo – Švenčionių rajono savivaldybė.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė N. S. nuo 2010 m. birželio 1 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirba Švenčionėlių vaikų globos namų direktore. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Švenčionėlių globos namų savininko teisės perduotos Švenčionių rajono savivaldybei, kuri, būdama įstaigos savininke, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį privalėjo patvirtinti biudžetinės įstaigos nuostatus.

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu už aplaidų ir neatsakingą Švenčionėlių vaikų globos namų darbo organizavimą bei Švenčionėlių vaikų globos namų direktorės darbo pareigų netinkamą vykdymą ieškovei paskirta drausminė nuobauda papeikimas, vadovaujantis DK 240 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2010 m. lapkričio 19 d. teikimą, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus išvadą bei į tai, kad:

1)   nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus Švenčionėlių vaikų globos namų savininkui, nebuvo inicijuoti, pateikti patvirtinti nauji Švenčionėlių vaikų globos namų nuostatai ir nepadaryti pakeitimai Juridinių asmenų registre;

2)   nebuvo inicijuotas ir pateiktas globos namų etatų sąrašas ir darbuotojų pareiginių algų koeficientai rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti;

3)   nepaskirstomi darbo užmokesčio išlaidų duomenys pagal finansavimo šaltinius (valstybės biudžeto lėšos ir savivaldybių biudžeto lėšos), nesudaryta ir nepatvirtinta darbo užmokesčio išlaidų paskirstymo pagal įstaigos finansavimo šaltinius tvarka;

4)   valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas ir Švenčionėlių vaikų globos namų patikėjimo teise valdomas turtas Švenčionių rajono savivaldybės nuosavybėn buvo perduodamas pagal 2010 m. birželio 30 d. būklę, tačiau nebuvo atlikta įstaigos turto inventorizacija 2010 m. birželio 30 d. būklei nustatyti;

5)   nuo 2010 m. liepos 1 d. įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui nebuvo taikomi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtinti rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai;

6)   įstaigoje neparengta ir nepatvirtinta apskaitos politika ir apskaitos vadovas pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus;

7)   nepatvirtinta kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarka;

8)   valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kasinių išlaidų buhalterinės apskaitos registre kasinių išlaidų suma apskaičiuota 27 913,29 Lt didesnė, negu parodyta rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriui pateiktoje 2010 m. rugsėjo 30 d. biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ir patirtų sąnaudų ataskaitoje;

9)   2010 m. rugsėjo 30 d. biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ir patirtų sąnaudų ataskaitoje 2010 m. III ketvirčio patirtos sąnaudos 271426,50 Lt, tačiau buhalterinės apskaitos suvestinis registras nesudarytas, todėl ataskaitos duomenys nėra patvirtinti buhalterinės apskaitos duomenimis, neparengtas ir nepatvirtintas buhalterinės apskaitos registras.

Ieškovė prašo panaikinti jai paskirtą drausminę nuobaudą, nes, jos teigimu, atsakovas praleido terminą drausminei nuobaudai skirti, be to, dalį tariamų pažeidimų, padarytų neveikimu, lėmė paties atsakovo veiksmai. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. liepos mėn. atsakovui pateikė naujus globos namų nuostatus, tačiau jie Tarybos posėdyje buvo patvirtinti tik 2010 m. lapkričio 25 d., o Juridinių asmenų registre įregistruoti 2010 m. gruodžio 13 d.; nesant globos namų nuostatų, ieškovė atsakovui negalėjo pateikti globos namų etatų sąrašo bei pareiginių algų koeficientų, paskirstyti darbo užmokesčių išlaidų duomenų pagal finansavimo šaltinius, sudaryti ir patvirtinti darbo užmokesčio išlaidų paskirstymo tvarkos, parengti apskaitos politikos ir politikos vadovo, nes nesant nuostatų nebuvo aišku, kieno kompetencijai priskirtinas šių klausimų sprendimas; perduodant globos namų patikėjimo teise valdomą turtą, buvo laikomasi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 28 d. rašte nustatytos tvarkos bei rekomendacijų, jame nebuvo reikalavimo atlikti turto inventorizaciją; kasinių išlaidų sumos skirtumas yra lėšų likutis iki globos namų savininko teisių perdavimo, todėl Finansų ministerijos 2010 m. birželio 19 d. nurodymu jos naudojamos globos namų vadovo nuožiūra ir ataskaitų apie šių sumų panaudojimą neprivaloma teikti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas sprendė, kad atsakovas, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą už III ketvirtyje padarytus darbo drausmės pažeidimus, be pagrindo rėmėsi 2009 m. spalio 14 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose Švenčionėlių vaikų globos namų nuostatuose bei 2005 m. gegužės 10 d. patvirtintame Vaikų globos namų pareigybės aprašyme nustatytomis direktorės darbo pareigomis. Remdamasis Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsniu, teismas pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybė, perėmusi Švenčionėlių vaikų globos namų savininko teises ir pareigas, privalėjo pakeisti šios įstaigos nuostatus, kuriuose turi būti nurodyta įstaigos vadovo kompetencija (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 7 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad Švenčionėlių vaikų globos nuostatai patvirtinti 2010 m. lapkričio 25 d., globos namų direktoriaus pareigybės aprašymas patvirtintas 2010 m. gruodžio 13 d., todėl, nustatant darbo drausmės pažeidimą, globos namų direktorės kompetencija ir darbo pareigos nebuvo apibrėžtos.

Kadangi pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą įstaigos nuostatų pakeitimas priskiriamas išimtinai savininko teises bei pareigas įgyvendinančiai institucijai, tai teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai laikė darbo drausmės pažeidimu tai, jog ieškovė neinicijavo nuostatų pakeitimo ir nepateikė jų patvirtinti. Be to, iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad ieškovė pateikė atsakovui nuostatų projektą.

Savivaldybei nepatvirtinus įstaigos nuostatų ir nenustačius įstaigos vadovo ir savininko teises bei pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijų, teismas nenustatė ieškovės kaltės dėl globos namų darbuotojų etatų sąrašo ir darbuotojų pareiginių algų koeficientų nepateikimo savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti, darbo užmokesčio duomenų nepaskirstymo pagal finansavimo šaltinius (valstybės biudžeto lėšos ir savivaldybių biudžeto lėšos) ir dėl darbo užmokesčio išlaidų paskirstymo pagal įstaigos finansavimo šaltinius tvarkos nesudarymo ir nepatvirtinimo bei dėl to, kad įstaigoje nepatvirtinta kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarka, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė dėl šios dalies aplaidžiai ir neatsakingai organizavo įstaigos darbą bei netinkamai atliko direktorės darbo pareigas.

Kadangi globos namai nebuvo pertvarkomi ar reorganizuojami, tai, keičiantis įstaigos savininkui, atlikti inventorizaciją nebuvo privaloma (Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 4 punktas). Iš socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtinto steigėjų (dalininkų, savininkų) teisių, pareigų ir turto perdavimo savivaldybėms priemonių plano teismas nustatė, kad pasirengimas perduoti teises, pareigas bei turtą vyko iki 2010 m. liepos 1 d., kai Švenčionių rajono savivaldybė nebuvo Švenčionėlių vaikų globos namų savininkė, todėl atsakovas neturėjo įgaliojimų spręsti, ar iki 2010 m. liepos 1 d. ieškovė tinkamai atliko savo pareigas, ir be pagrindo nubaudė ieškovę už tai, kad įstaigoje nebuvo atlikta inventorizacija 2010 m. birželio 30 d. būklei nustatyti.

Iš liudytojos T. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad Vyriausybės nustatyti ir savivaldybės patvirtinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai skiriasi labai nedaug, nenustatyta, kad įstaigoje nebuvo taikomi ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai, todėl sprendė, jog toks pažeidimas nebuvo pagrindas drausminei nuobaudai skirti.

Nors teismas nustatė, kad globos namuose nebuvo patvirtinta kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarka, neparengta ir nepatvirtinta apskaitos politika ir apskaitos vadovas, tačiau, nesant įstaigos nuostatų ir kartu neapibrėžus savininko bei įstaigos vadovo kompetencijų, pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad šie pažeidimai padaryti dėl ieškovės kaltės, juolab kad byloje negauta įrodymų apie tai, jog ieškovė nepateikė Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytų finansinės būklės ataskaitų.

Teismas nustatė, kad Finansų ministerijos 2010 m. birželio 19 d. rašte nenurodyta, jog duomenys apie lėšų likučio panaudojimą neturi būti įtraukti į finansines ataskaitas; konstatavo, kad globos namuose nebuvo sudarytas buhalterinės apskaitos suvestinis registras, neparengtas ir nepatvirtintas buhalterinės apskaitos registras, ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių įstaigoje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant nustatytų reikalavimų; neužtikrindama, kad įstaigoje būtų laikomasi norminiuose aktuose nustatytos buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, netinkamai atliko darbo pareigas.

Teismas nustatė, kad apie visus išvardytus ieškovės veiksmus atsakovui buvo žinoma iki audito atlikimo, todėl atsakovas praleido įstatyme nustatytus terminus drausminei nuobaudai už juos skirti. Švenčionėlių vaikų globos namuose 2010 m. III ketvirčio finansinis (ribotos apimties) auditą atliko Švenčionių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kuri yra savivaldybės įstaiga, todėl audito, o ne Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. išvados surašymo diena laikoma pažeidimo padarymo fakto paaiškėjimo diena.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija yra juridinis asmuo, vykdantis jam deleguotas vietos savivaldos viešojo valdymo funkcijas, o savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo ir dėl to negali būti šalis ar trečiasis asmuo arba šalies atstovas civiliniame procese (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 47, 51 straipsniai). Savivaldybei civilinio proceso teisiniuose santykiuose atstovauja savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracija per jos direktorių, todėl kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso pažeidimo, lemiančio kurių nors asmenų teisių suvaržymą tuo, kad atsakovu byloje nurodė Švenčionių rajono savivaldybės administraciją, kuri civilinėje byloje įstatymo pagrindu veikia Švenčionių rajono savivaldybės vardu.

Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba yra subjektas, įgyvendinantis specialias savivaldos institucijų veiklos priežiūros funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovui šios tarnybos atlikto audito rezultatai buvo žinomi nuo 2010 m. lapkričio 19 d. ir negalėjo būti nežinomi, atsižvelgiant į tarnybos veiklos paskirtį ir jos ryšį su atsakovu. Dokumentų persiuntimas iš savivaldybės biudžetinės įstaigos šią įstaigą įkūrusios savivaldybės institucijai, pareikalavęs keleto papildomų dienų, kuriuo remiasi atsakovas, neturi ir negali turėti įtakos ieškovės teisei, kad dėl jos drausminės atsakomybės būtų pasisakyta ir išspręsta per DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kolegija pažymėjo, kad savivaldybė negali atsikirsti tuo, kad apie jos įsteigtos ir to administracinio vieneto bendruomenės savivaldos įstatymu deleguotąją teisę įgyvendinančios įstaigos, nustačiusios ieškovės darbo drausminės atsakomybės pagrindą galbūt sudarančias aplinkybes, atliktą tyrimą sužinojo tik po formalaus tyrimo dokumentų perdavimo savivaldybės administracijai 2010 m. lapkričio 23 d. raštu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad terminas drausminei nuobaudai skirti buvo praleistas, o tokio termino, kuris negali būti nei pratęsiamas, nei atnaujinamas, praleidimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl ieškovės drausminės atsakomybės pagrindo. Tai, kad pasikeitė įstaigos savininkas, savaime nereiškia, kad įstaigoje nustoja galioti visi iki tol priimti lokalūs teisės aktai, o jos vadovas ir (ar) kiti darbuotojai įgyja teisę nevykdyti jiems priskirtų funkcijų ir pareigų, remdamiesi tariamu jų turinio neapibrėžtumu. Be to, įstaigos direktorės pareigos, už kurių netinkamą atlikimą ieškovei buvo taikyta drausminė atsakomybė, buvo ir yra nurodytos ne tik globos namų nuostatose, tačiau ir įstatymuose bei teisės aktuose: Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3678 patvirtinto Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės aprašymo 5 ir 17 punktuose, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9, 11 straipsniuose, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 21 straipsnyje, 35 straipsnio 1 dalyje ir kt. Įstatymų reikalavimų, reglamentuojančių ieškovės veiklą ir kompetenciją, pažeidimai yra savarankiškas pagrindas ieškovei taikyti drausminę atsakomybę, nes tokie ieškovės veiksmai yra darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės DK 234 straipsnio prasme. Ieškovė, kaip biudžetinės įstaigos ir viešojo sektoriaus subjekto vadovė, atlikdama savo pareigas ir funkcijas, privalėjo tinkamai ir teisingai laikytis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų (pvz., finansų ministro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-388 patvirtinto 1-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 6 ir 33 punktų, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 38 punkto, 19 straipsnio 3 dalies. 35 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir kt.).

2. Dėl termino drausminei nuobaudai paskirti. Bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami DK 241 straipsnį ir Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnį, nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, kad drausminė nuobauda ieškovei paskirta praleidus terminą. Kasatoriaus direktorė audito išvadą ir ataskaitą gavo tik 2010 m. lapkričio 24 d., todėl būtent šią dieną objektyviai galėjo anksčiausiai sužinoti apie ieškovės padarytus pažeidimus ir jų turinį. Teismai, neteisingai vertindami Kontrolės ir audito tarnybos teisinį bei faktinį statusą, jos kompetenciją ir tapatindami tarnybą su kasatoriumi, nepagrįstai konstatavo, kad audito išvados surašymo dieną joje esanti informacija tapo žinoma ir kasatoriaus direktorei. Tarnyba yra atskiras juridinis asmuo, savo uždavinius ir funkcijas vykdo nepriklausomai, savarankiškai, objektyviai ir nešališkai; teismai nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, kad tarnyba tiesiogiai pavaldi kasatoriui, o jos veikla ir atliekamos funkcijos priklauso nuo kasatoriaus valios ir bet kokie jos veiklos metu nustatomi duomenys ar priimami sprendimai (dokumentai) yra ar tampa žinomi kasatoriui nuo jų nustatymo ar priėmimo momento, o ne nuo faktinio tokios informacijos gavimo pas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorę ir tinkamo susipažinimo su tokios informacijos turiniu.

3. Dėl netinkamo atsakovo. Nagrinėjant šią civilinę bylą kasatorius ne kartą yra išreiškęs pagrįstų abejonių dėl to, ar jis yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Kasatorius nėra nei įstaigos savininkas, nei ieškovės darbdavys; jo nuomone, šioje civilinėje byloje atsakovu turėjo būti traukiama Švenčionių rajono savivaldybė kaip įstaigos savininkė ir ieškovės darbdavė (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnis, 29 straipsnio 1 dalis). Švenčionių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 49-1.1 punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka Švenčionių rajono savivaldybės taryba skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovus, o kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti pavedama savivaldybės administracijos direktoriui. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė tik atliko jai savivaldybės pavestas funkcijas, veikė ne pagal kasatoriaus, bet savivaldybės kompetenciją. Kasatorius, būdamas atskiras juridinis asmuo, nedalyvavo traukiant ieškovę drausminėn atsakomybėn.

 

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino

 

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino turi būti pasisakyta pirmiau, negu dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų, nes dėl šio termino praleidimo gali būti panaikinta drausminė nuobauda (DK 241 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. Š. v. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-3-563/2011).

Teismai nustatė, kad apie visus išvardytus ieškovės veiksmus, kurių ji neatliko, atsakovui buvo žinoma iki Švenčionėlių vaikų globos namų audito atlikimo, todėl atsakovas praleido įstatyme nustatytus terminus drausminei nuobaudai už juos skirti.

Šios teismų išvados negalima laikyti pagrįsta.

DK 236 straipsnyje nustatyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas. Iš šios įstatymo normos, kitų DK normų, pvz., 237–240 straipsnių, darytina išvada, kad drausminė atsakomybė atsiranda tada, kai yra drausmės pažeidimas, t. y. esant veiksmui (neveikimui), kurio buvimas yra pagrindas (juridinis faktas) teisiniams padariniams atsirasti. Nesant šio juridinio fakto, negali būti ir drausminės atsakomybės.

Nagrinėjamoje byloje aktuali DK 241 straipsnio 1 dalies nuostata, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Teismai vadovavosi tuo, kad atsakovui apie ieškovės neatliekamas pareigas (neveikimą) buvo žinoma iki audito atlikimo. Teismai savo išvadas grindė ir tuo, kad atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba yra įgyvendinanti specialias savivaldos institucijų veiklos priežiūros funkcijas, todėl, jai 2010 m. lapkričio 19 d. atlikus Švenčionėlių vaikų globos namų 2010m. III ketvirčio finansinį auditą ir sudarius jo ataskaitą, atsakovui tokio audito rezultatai buvo žinomi nuo 2010 m. lapkričio 19 d. Šios teismų išvados yra nepagrįstos.

DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per šį terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento. Pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011).

Teismų nurodyta Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito išvados surašymo diena (2010 m. lapkričio 19-oji) negali būti laikoma pažeidimo paaiškėjimo diena ir štai dėl ko. Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba yra subjektas, įgyvendinantis specialias savivaldos institucijų veiklos priežiūros funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 2 dalis). Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) – subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-193 patvirtintų nuostatų 3 punkte nustatyta, kad Kontrolės ir audito tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis atskirą išlaidų sąmatą, dokumentų blankus, savo antspaudą su pavadinimu ir savivaldybės herbu, galintis turėti sąskaitą banke, todėl Kontrolės ir audito tarnybos 2010 m. lapkričio 19 d. atliktas auditas ir jo išvados surašymas nereiškia, kad joje nurodyti pažeidimai Savivaldybės administracijai nuo šio momento buvo žinomi.

            Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. išvadoje (T. 2, b. l. 16) nurodyta, kad savivaldybė apie darbo drausmės pažeidimus sužinojo 2010 m. lapkričio 24 d. Ant Kontrolės ir audito tarnybos 2010 m. lapkričio 23 d. lydraščio, kuriuo savivaldybės administracijai siunčiama audito išvada, yra neįskaitomas spaudas su jame nurodyta 2010 m. lapkričio 24 d. data.

            Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad darbo drausmės pažeidimo faktas tapo žinomas tik po to, kai Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyrius pateikė 2010 m. gruodžio 16 d. išvadą Nr. A4-175 „Dėl Švenčionėlių vaikų globos namų direktorės N. S. darbo drausmės pažeidimo“. Teismai, konstatuodami drausminės nuobaudos skyrimo termino praleidimą, šių aplinkybių nevertino, todėl išvadų dėl šio termino praleidimo negalima laikyti pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas remdamasis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais daro išvadą, kad apie tokius ieškovės veiksmus kaip nuostatų pakeitimo neinicijavimas, globos namų etatų sąrašo ir darbuotojų pareiginių algų koeficientų nepateikimas tvirtinti, darbo užmokesčio išlaidų duomenų nepaskirstymas pagal finansavimo šaltinius, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ir Švenčionėlių vaikų globos namų patikėjimo teise valdomo turto perdavimas Švenčionių rajono savivaldybės nuosavybėn neatlikus įstaigos turto inventorizacijos, atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai buvo žinoma iki audito atlikimo, todėl atsakovė praleido įstatyme nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti už šiuos, jos manymu, padarytus pažeidimus. Net laikant tokią teismų išvadą teisinga, ieškovė nubausta ir už kitus pažeidimus, tačiau jų santykis su termino drausminei nuobaudai skirti praleidimu liko neįvertintas.

 

Dėl ieškovės drausminės atsakomybės pagrindo

 

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. išvadoje (T. 2, b. l. 16) nurodyta, kokių darbų ieškovė neatliko. Ji grindžiama Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2010 m. lapkričio 19 d. audito išvada. Atsakovo 2010 m. gruodžio 22 d. įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei taip pat išvardyti jos padaryti pažeidimai.

Teismų praktikoje aiškinama, kad teismas turi įvertinti kiekvienos atskirai paskirtos drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą, nes atskira drausminė nuobauda turi būti skiriama už tam tikrą darbo drausmės pažeidimą, kuris turi sudaryti pakankamą pagrindą darbdaviui parinkti pagal griežtumą konkrečią drausminės nuobaudos rūšį ir ją skirti darbuotojui (2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. Š. v. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-3-563/2011).

DK 236 straipsnyje nustatyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas, be kita ko, reiškia, kad drausminės atsakomybės pagrindas gali būti ir vienas darbo drausmės pažeidimas. DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. Aiškinant šias abi įstatymo normas darytina išvada, kad viena drausminė nuobauda gali būti skiriama  tiek už vieną, tiek už kelis darbo drausmės pažeidimus. Tokia išvada leidžia suformuluoti taisyklę, kad tuo atveju, kai viena drausminė nuobauda paskirta už kelis darbo drausmės pažeidimus, teismas turi aiškinti kiekvieno pažeidimo padarymo faktą ir ar jis yra pagrindas skirti drausminę nuobaudą. Minėta, kad teismai tokio įstatymų reikalavimo nesilaikė, nes aiškino ir vertino ne visus ir kiekvieną atskirai įsakyme nurodytą pažeidimą, kuris buvo laikomas pagrindu skirti ieškovei drausminę nuobaudą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla iš naujo nagrinėti perduotina šiam teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl atsakovo tinkamumo

 

Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnyje nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Jame nustatyta, kokius pareigūnus gali rinkti, priimti ar atleisti (pvz., 16 straipsnio dalies 2, 8, 9 punktai). Šios kompetencijos savivaldybės taryba negali atsisakyti (VSĮ 3 straipsnio 7 dalis). VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte nustatyta, kad savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis. Tačiau šiame įstatymo straipsnyje nenustatyta, kad biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus skiria ir atleidžia savivaldybės taryba. Taigi šių pareigūnų skyrimas ir atleidimas iš darbo nėra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Jis yra įstaigos vadovas (VSĮ 29 straipsnio 2 dalis). VSĮ 29 straipsnio 8 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas. Ieškovei drausminę nuobaudą skyrė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius, todėl Švenčionių rajono savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas.

Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 49-1.1 punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka Švenčionių rajono savivaldybės taryba skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovus, o kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti pavedama savivaldybės administracijos direktoriui. Ši reglamento nuostata patvirtina, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas, nes, minėta, kad ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą skyrė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius, veikiantis pagal jam suteiktus įgaliojimus.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasacinės instancijos teismas turėjo 23,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gruodžio 20 d. pažyma. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

           

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

            Teisėjai                                                             Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                                Zigmas Levickis