Civilinė byla Nr. 3K-3-562/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08318-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 15.3.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2012 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. A. ieškinį atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui (ankstesnis pavadinimas – Vilniaus pedagoginis universitetas) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, įpareigojimo sudaryti darbo sutartį, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 7, 11 punktai) teisėtumo, darbuotojo grąžinimo į darbą ir su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo. 

Ieškovas S. A. A. prašė teismo: pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) rektoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu jam paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2009 m. balandžio 24 d.; grąžinti jį į elektriko pareigas; įpareigoti atsakovą sudaryti su juo darbo sutartį, kurioje būtų nurodyta, kad jis dirba elektriku atsakovo bendrabutyje Nr. 8 ir garažuose, esančiuose Vilniuje, Švitrigailos g. 4, o vieno mėnesio darbo užmokestis yra 4192,86 Lt; priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. darbo užmokestį, proporcingą padidintai darbo normai ir dirbtų etatų skaičiui, t. y. 87 407,37 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo po 216,87 Lt per dieną, taip pat 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas mano, kad neatliko veiksmų, už kuriuos skirta drausminė nuobauda, dėl to prašo ją panaikinti. Ieškovas atleistas iš darbo dėl tariamai jo netinkamo ir neleistino elgesio su kitais darbuotojais bei tariamai neteisėtų veiksmų, turinčių turto pasisavinimo požymių. Atsakovo tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2009 m. kovo 24 d. atsakovo bendrabučio Nr. 8 vedėja J. L. A. negalėjo patekti į atsakovui priklausančią bendrabučio negyvenamąją (pagalbinę) patalpą Nr. 143, todėl iškvietė stalių ir pagalbinį darbininką pakeisti šios patalpos užraktą. Ieškovo teigimu, jis savavališkai neužėmė nurodytų patalpų, neužvaldė jo turto (čiužinių, pagalvių, antklodžių), nevartojo necenzūrinių žodžių ir fizinio smurto prieš kitus atsakovo darbuotojus, netrukdė jiems atlikti tarnybinių funkcijų ir nedrumstė viešosios tvarkos. Ieškovas teigė, kad 2009 m. balandžio 29 d. atsakovo darbuotojai G. K., L. S. ir J. L. A. laužėsi į jo sutuoktinės G. A. iš atsakovo 1995 m. išpirktą bendrabučio kambarį Nr. 143, dėl to jis, kaip savininkas, iškvietė policiją. Konfliktai su atsakovu dėl šių patalpų privatizavimo prasidėjo 2004 m., kai atsakovas į jo sutuoktinės privatizuotas patalpas įregistravo patikėjimo teises. Ieškovo teigimu, atsakovas neteisėtai skiria jam drausmines nuobaudas, ir tai patvirtina Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu panaikintos jam atsakovo 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 1 d. paskirtos drausminės nuobaudos – pastaba ir papeikimas.

Ieškovas nurodė, kad rašytinės darbo sutarties nesudaryta, todėl jo, kaip darbuotojo, padėtis yra neapibrėžta: socialinio draudimo pažymėjime nurodyta, kad buvo priimtas dirbti 1,5 etato, nuo 1995 m. liepos 1 d. – papildomai dar 0,5 etato, atsakovas raštuose nurodo, kad jis dirba 1,5 etato, tačiau darbo užmokestis mokamas tik už 1 etatą; tvirtino, kad maksimali darbo norma vienam elektrikui yra 2500 kv. m, o jis nuo 1994 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. vienas kaip elektrikas aptarnavo 3,22 karto didesnį plotą (8040,81 kv. m ploto bendrabutį Nr. 8 ir garažus). Dėl to, anot ieškovo, už trejų metų laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. balandžio 31 d. jam turi būti priteistas 3,22 karto didesnis atlyginimas nei yra sumokėjęs ieškovas, t. y. 87 407,37 Lt (už paskutinius trejus metus priskaičiuotas 39 372,69 Lt darbo užmokestis x 3,22 – išmokėtas 39 372,69 Lt darbo užmokestis) (DK 197 straipsnio 1 dalis, 298 straipsnis). Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovas grindė atsakovo (darbdavio) negarbingu elgesiu jį neteisėtai atleidžiant iš darbo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 1994 m. rugpjūčio 1 d. dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete Ūkio energetikos tarnyboje elektriku, nuo 1995 m. liepos 1 d. – elektriku 1,5 etato. Nuo pat darbo pradžios ieškovas aptarnavo bendrabutį Nr. 8, esantį Vilniuje, Švitrigailos g. 4, ieškovo aptarnaujamas plotas per visą darbo laiką nekito ir buvo 6896,21 kv. m (T. 2, b. l. 101). Iš atsakovo elektrikų aptarnaujamų plotų sąrašo matyti, kad kitų pas atsakovą dirbančių elektrikų aptarnaujami plotai iš esmės tokie patys arba labai artimi ieškovo aptarnaujamam plotui. Atsakovo rektoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Tokia drausminė nuobauda ieškovui paskirta dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, turinčių turto pasisavinimo požymių ir netinkamo bei neleistino elgesio 2009 m. kovo 24 d. su kitais atsakovo darbuotojais pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 11 punktus, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 240 straipsnį ir 241 straipsnio 1 dalį.

Byloje apklaustų liudytojų L. S., J. L. A., G. K., V. V. ir E. K. parodymų, J. L. A., L. S. ir G. K. rašytinių 2009 m. kovo 24 d. tarnybinių pranešimų, 2009 m. kovo 24 d. įvyko ieškovo ir kitų atsakovo darbuotojų konfliktas: bendrabučio Nr. 8 vedėjos J. L. A., pagalbinio darbininko L. S. ir staliaus G. K. J. L. A. negalint patekti į atsakovui priklausančią patalpą Nr. 143, esančiame bendrabučio Nr. 8 trečiame aukšte, ji prašė L. S. ir G. K. išlaužti spyną ir pakeisti durų užraktą, tačiau ieškovas neleido šiems atsakovo darbuotojams patekti į tarnybines patalpas, stumdėsi ir išvadino juos necenzūriniais žodžiais. Nors ieškovas nurodo, kad ginčo patalpos Nr. 143, 141 ir 145 priklauso jo sutuoktinei G. A. nuosavybės teise ir teisėtai neįleido atsakovo darbuotojų į savo patalpas, tačiau tokius ieškovo argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad šios patalpos yra valdomos atsakovo patikėjimo teise, jos yra tarnybinės (elektriko kambarys, patalynės sandėlis, saugojimo patalpos). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartimi, priimta byloje Nr. A-62-1031-07, nustatytas prejudicinis faktas, kad šios ginčo patalpos patikėjimo teise valdomos atsakovo, ieškovo ar jo sutuoktinės nuosavybės teisės į šias patalpas viešame registre nėra įregistruotos (CPK 182 straipsnis), šias aplinkybes patvirtina ir esantys byloje viešo registro duomenys.

Konfliktas įvyko ieškovo darbo metu, tarnybinėse patalpose, ieškovas trukdė atsakovui naudotis atsakovo valdomomis patalpomis, jas neteisėtai pasisavindamas, elgėsi nepagarbiai ir šiurkščiai atsakovo darbuotojų atžvilgiu, todėl atsakovas pagrįstai pripažino, kad ieškovas įvykdė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminas nebuvo pažeisti, atsakovas atliko tyrimą, suteikė ieškovui galimybę pateikti savo paaiškinimus, kuriuos ieškovas pateikė, įvertino ieškovo padaryto nusižengimo sunkumą. DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra neleistinas elgesys ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai toks elgesys atsiskleidžia kitų darbuotojų, kolegų atžvilgiu, ne tik su darbdavio interesantais ar lankytojais. Ieškovas nepagarbiai elgėsi kitų atsakovo darbuotojų atžvilgiu tarnybinėse patalpose, viešoje vietoje (bendrabučio Nr. 8 viešose patalpose), žemino juos, pažeidė elektriko pareigybės nuostatų bendrųjų nuostatų 5–7 punktų reikalavimus. Atsakovo rektoriaus įsakymais ieškovas buvo įdarbintas 1,5 etato elektriku. Ieškovo socialinio draudimo pažymėjime padaryti įrašai, kad jis dirbo 2 etatais, laikytini klaida. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ieškovui mokėjo darbo užmokestį už 1,5 elektriko etato. Ieškovas nuo pat darbo pas atsakovą pradžios iki jo atleidimo dienos aptarnavo tas pačias patalpas – bendrabutį Nr. 8, aptarnaujamas plotas buvo visuomet toks pat, nekito, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas mokėti jam 3,22 karto didesnį darbo užmokestį už neva viršijantį normatyvus aptarnaujamą plotą.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškovo S. A. A. apeliacinis skundas patenkintas ir nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinti neteisėtu ieškovo S. A. A. atleidimą iš darbo Lietuvos edukologijos universitete nuo 2009 m. kovo 24 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; grąžinti ieškovą į elektriko pareigas Lietuvos edukologijos universitete; priteisti ieškovui iš atsakovo 13 506,42 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2012 m. sausio 11 d. (įskaitytinai), nurodant, kad iki teismo sprendimo įvykdymo dienos atsakovas turi mokėti ieškovui už kiekvieną darbo dieną 58,98 Lt; atmesti ieškinio reikalavimus priteisti neturtinę žalą, įpareigoti priteisti papildomą darbo užmokestį už padidintą darbų mastą ir sudaryti darbo sutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ieškovo darbo vieta yra Universiteto bendrabutyje Nr. 8, esančiame Vilniuje, Švitrigailos g. 4, jame yra ir ieškovo šeimos (sutuoktinė bendrabutyje dirba sandėlininke) gyvenamoji vieta (butas Nr. 146). Konfliktas, dėl kurio ieškovas atleistas iš darbo, kilo 2009 m. kovo 24 d., kai bendrabučio vedėjai su turimais raktais nepavyko atrakinti negyvenamosios patalpos Nr. 143 durų spynos ir buvo iškviestas bendrabučio stalius, pagalbinis darbininkas, o keičiant užraktą prisistatė ieškovas. Universiteto rektoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu ieškovas atleistas iš elektriko pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Įsakyme nurodyta, kad, remiantis darbuotojų pranešimais drausminė nuobauda ieškovui skirta už neteisėtus veiksmus, turinčius turto pasisavinimo požymių, ir netinkamo bei neleistino elgesio su kitais darbuotojais, t. y. DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 7, 11 punktų pagrindu. Šiame įsakyme nenurodyta, už kokį ir kuriais neteisėtais veiksmais padarytą konkretaus turto pasisavinimą ieškovas yra atleidžiamas iš darbo. Pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Teisėjų kolegija nurodė, kad šalys ilgą laiką nuolatos ginčijasi dėl patalpų, kuriose įvyko šalių konfliktas, privatizavimo. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme yra nagrinėjamas Universiteto ieškinys dėl ieškovo ir jo sutuoktinės iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų Nr. 141, 143, 145, esančių Vilniuje, Švitrigailos g. 4 (civilinė byla Nr. 2-1673-574/2011). Teisėjų kolegija sprendė, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė, kad šio incidento metu ieškovas veikė kaip darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas, o ne kaip fizinis asmuo, kuris, atsakovo įsitikinimu, neteisėtai gynė savo (sutuoktinės) nuosavybės teises. Teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad ieškovas nėra ginčo patalpos savininkas, nes visas bendrabutis Nr. 8, nuosavybės teise priklausantis valstybei, patikėjimo teise yra perduotas atsakovui. Tačiau byloje yra atšviesta 1995 m. liepos 12 d. sutarties kopija, kurioje įrašyta, kad ieškovo sutuoktinė privatizavo ir šią patalpą, o spaude nurodyta, kad 1995 m. liepos 17 d. sutartis įregistruota Vilniaus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Ieškovo veiksmai nagrinėjamame kontekste teismo kvalifikuoti kaip nesusiję su ieškovo atliekamu darbu, nes tai privataus asmens priešinimasis kitų asmenų (atsakovo darbuotojų) patekimui į ginčo patalpą, kurią ieškovas traktuoja kaip jam priklausančią. Pirmosios instancijos teismo sprendime be pagrindo konstatuota, kad ieškovas savo veiksmais pažeidė darbovietėje nustatytą darbo tvarką.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad yra netinkamas, nepateisinamas ir prieštaraujantis bendrosioms moralės, socialinės bendrystės normoms ieškovo elgesys su atsakovo darbuotojais viešoje vietoje: šaukimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, stūmimas nuo durų, kurias šie darbdavio nurodymu rakino. Tačiau netgi darbdaviui įrodžius, kad darbo drausmės pažeidimas yra padarytas, jam tenka pareiga pateikti ir teisinius argumentus, pagrindžiančius tai, kad pažeidimas teisėtai kvalifikuotas kaip šiurkštus pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį turėtų teisėtą pagrindą be įspėjimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnį.

Teismas pripažino, kad ieškovas iš darbo 2009 m. balandžio 24 d. atleistas be teisėto pagrindo ir jis grąžintinas į darbą. Pagal ieškovo sveikatos duomenis jis elektriku dirbti gali, išskyrus aukštyje, nes jam gydytojų nustatytas svaigulys ir galvos sukimasis. Tai, teismo vertinimu, nėra kliūtis ieškovui pagal jo sveikatos būklę dirbti elektriku bendrabutyje. Grąžinus ieškovą į darbą, spręstinas klausimas dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2012 m. sausio 11 d. (įskaitytinai) (už 687 darbo dienas), t. y. 40 519,26 Lt, priteisimo (DK 240 straipsnis, 297 straipsnio 3 dalis, Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas). DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvaus pobūdžio įpareigojimas priteisti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį neturi būti taikomas kategoriškai, nes tokios kompensacijos darbuotojui ir kartu sankcijos darbdaviui dydis turi būti proporcingas ir adekvatus pažeidimo sunkumui bei nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Ieškovas 2009 m. gegužės 25 d. pareikštą ieškinį tikslino 2009 m. spalio 5 d., 2010 m. spalio 15 d., 2010 m. lapkričio 11 d., o 2011 m. kovo 21 d. pateikė prašymą pagal teismingumą perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui, kuris buvo patenkintas. Atsakovas dėjo pastangų, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai: nustatytais terminais teikė įrodymus, argumentuotai prieštaravo ieškovo prašymams atidėti bylos nagrinėjimą ar, praėjus daugiau kaip dvejiems metams, perduoti bylą kitam teismui. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šio proceso trukmė pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl ieškovo elgesio. Ieškovas visą šį laiką dirbo UAB „Tygelis“ puse etato. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovui priteistina nurodytos kompensacijos 1/3 dalis už priverstinės pravaikštos laikotarpį, t. y. 13 506,42 Lt, ir toks kompensacijos dydis yra pakankamas. Ieškovas nuo pat darbo pas atsakovą pradžios aptarnavo tas pačias patalpas (bendrabutį), kurių plotas per visą laiką nepakito, dėl to nepagrįstai prašė padidinti darbo užmokesčio kompensaciją. Ieškovas į darbą priimtas 1994 m. rugpjūčio 1 d. Universiteto rektoriaus potvarkiu, jo darbo sąlygos buvo keičiamos atitinkamais rektoriaus įsakymais, dėl to nepagrįstas ieškovo teiginys, kad darbo sutartis su juo nesudaryta, nes nurodytuose pradiniame ir vėlesniuose įsakymuose nustatytos darbo sutarties sąlygos. Vien tik neteisėtas darbo sutarties nutraukimas ex facto nereiškia neturtinės žalos padarymo, t. y. tam yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas neįrodinėjo, kad jo prašomų taikyti teisių gynybos priemonių nepakanka patirtai moralinei žalai kompensuoti, dėl to teismas netenkino reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos edukologijos universitetas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Pagal Lietuvos edukologijos universiteto statuto 5 straipsnį, Aukštojo mokslo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Universitetas turi autonomiją, apimančią tiek akademinę, tiek administracinę, ūkio, tiek finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo ir aukštųjų mokyklų statutų. Universitetas turi teisę, įgyvendindamas visaapimančią autonomiją, vienašališkai vertinti, ar jo bendruomenės ar personalo narys (ieškovas) pažeidė vidinę drausmę darbo metu ir darbo vietoje – Universitetui priklausančiame bendrabutyje – nesilaikė specifinių ir itin aukštų pagarbos, moralės bei kitų elgesio reikalavimų, taikomų akademinėje įstaigoje, ir dėl to skirti drausminę nuobaudą. Lietuvos apeliacinio teismo pripažinta, kad ieškovas atleistas iš darbo neteisėtai, nepadarius šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nepaisant to, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-270-09 ieškovui inkriminuotas nusikalstamų veikų padarymas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), 294 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Ikiteisminis tyrimas neužbaigtas.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, kasatoriaus teigimu, nepagrįstai pripažinta, kad konflikto metu ieškovas gynė savo (sutuoktinės) nuosavybės teises, o ne veikė kaip darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. A-62-1031-07, nustatytos tam tikros aplinkybės, kurios Lietuvos apeliacinio teismo nepagrįstai neįvertintos prejudiciniais faktais, t. y. kad Nekilnojamojo turto registre ieškovo sutuoktinės nuosavybės teisės į patalpas, kuriose dėl įvykusio konflikto ieškovui paskirta drausminė nuobauda, neįregistruotos ir toks atskiras nekilnojamojo turto objektas nesuformuotas; ginčo patalpos yra sudėtinė bendrabučio Vilniuje, Švitrigailos g. 4, 7556,73 kv. m ploto gyvenamųjų patalpų dalis ir į visas šias patalpas yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre Lietuvos edukologijos universiteto patikėjimo teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo faktą, kad remiantis 1995 m. liepos 12 d. sutartimi negalima daryti išvados apie patalpų privatizavimą ir nuosavybės teisių į jas įgijimą. Šis faktas reikšmingas nagrinėjamoje byloje, nes Lietuvos apeliacinis teismas sprendime vienu iš įrodymų rėmėsi atšviesta 1995 m. liepos 12 d. sutarties kopija, kai ieškovo veiksmus kvalifikavo kaip nesusijusius su atliekamomis darbo funkcijomis, o tik kaip privataus asmens priešinimąsi kitų asmenų patekimui į bendrabučio patalpą Nr. 143. Faktas, nustatytas administracinėje byloje, laikytinas prejudiciniu nagrinėjamoje byloje, nes atitinka visas CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo įrodinėjimo sąlygas (teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimas, abiejose bylose dalyvaujančių asmenų tapatumas ir įrodinėjimo dalyko reikšmingumo sąsaja). Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis atšviesta 1995 m. liepos 12 d. sutarties kopija kaip tinkamu įrodymu, neva galinčiu pagrįsti šalių konfliktą kaip privatų asmenų ginčą. Nurodytoje administracinėje byloje remiantis ta pačia 1995 m. liepos 12 d. sutartimi buvo vertinamas patalpų Nr. 93, 95 ir 97 privatizavimo teisėtumas, o civilinėje byloje ieškovas pateikė sutartį kaip neva įrodančią kitos patalpos Nr. 143 privatizavimą. Vertindamas konflikto pobūdį apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad bendrabutyje yra ieškovo šeimos gyvenamoji vieta, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovas kartu su šeima gyvena patalpoje Nr. 146, tačiau ne patalpoje Nr. 143, kurioje įvyko konfliktas. Ieškovas užvaldyti patalpas galėjo tik pasinaudodamas tarnybine padėtimi, t. y. būdamas Universiteto elektriku ir turėdamas visų aptarnaujamų patalpų raktus (įskaitant ginčo patalpas, kuriose pakeitė užraktą ir kurių negalėjo atrakinti bendrabučio vedėja, dėl to kilo konfliktas). Raktas nuo patalpos Nr. 143 ieškovui suteiktas tik jam su elektriko darbu susijusioms funkcijoms atlikti, o ne kaip privačiam asmeniui valdyti ir naudotis tomis patalpomis.

Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 ir 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtinta Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos patikrinimo tvarka. Šios tvarkos III dalies 2 punkte, kuriame nurodytos papildomos kontraindikacijos personalui, prižiūrinčiam veikiančius elektros įrenginius, draudžiama dirbti tokio pobūdžio darbą, jeigu yra atitinkami vestibulinio aparato sutrikimai. Atsakovo teigimu, ieškovui diagnozuotas galvos svaigimas ir sukimasis gali būti laikomas tokiu sutrikimu. Dėl to ieškovo grąžinimas į darbą yra negalimas, nes prieštarautų sveikatos ir saugos darbe reikalavimams. Pasisakydamas dėl specialių medicininių žinių reikalaujančio klausimo dėl ieškovo sveikatos tinkamumo dirbti, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl ekspertizės skyrimo (CPK 176, 178, 212, 414 straipsniai).

Ieškovas 2009 m. kovo 24 d. konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius ir panaudojo fizinį smurtą prieš kolegas, tą patvirtina jų pateikti 2009 m. kovo 24 d. tarnybiniai pranešimai, skirti Universiteto rektoriui, ir jų kaip liudytojų parodymai bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje. DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, kuriais tiesiogiai pažeidžiamos žmonių konstitucinės teisės. Konflikto metu ieškovo veiksmais pažeistos žmonių konstitucinės teisės ir laisvės, t. y. teisė į žmogaus asmens neliečiamumą, garbę ir orumą. Ieškovas pažeidė vidinę drausmę darbo metu ir darbo vietoje – Universitetui priklausančiame bendrabutyje – nesilaikė specifinių ir itin aukštų pagarbos, moralės ir kitų elgesio reikalavimų akademinėje įstaigoje.

Ieškovas atleistas iš darbo ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nepatrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Pirmiau nurodyta, kad dėl ieškovo veiksmų, savavališkai užimant bendrabučio patalpas, yra kreiptasi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 3-iąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo ir jos sutuoktinės galbūt padarytų savavaldžiavimo, turto pasisavinimo veikų, tyrimas yra atliekamas, šiuo metu nebaigtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą neteisėtų veiksmų nustatymui nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo darbuotojui aktas, veiksmų neteisėtumas gali būti įrodinėjamas visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3-562/2011). Atlikęs tyrimą atsakovas surinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar administracinio nusižengimo požymių, galimą buvimą.

DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šios normos prasme šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma kituose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3-562/2011). Atsakovo teigimu, ieškovas atliko netinkamo elgesio veiksmus viešoje vietoje, taip demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl to ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ir DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu.

 

Ieškovo S. A. A. atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi, nustačius, kad atsiliepimas į kasacinį skundą paduotas praleidus CPK 351 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą ir kad nėra svarbių priežasčių šio praleisto termino atnaujinimui, t. y. jo neatnaujinus.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl darbuotojo veiksmų įvertinimo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu kaip pagrindo skirti drausminę nuobaudą (DK 235 straipsnis)

 

Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija patikrina atsakovo kasacine tvarka apskųstą byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdama kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šioje kodekso teisės normoje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacijos funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde keliamų teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu jis sistemingai pažeidžia darbo drausmę arba bent vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: a) faktas, kad darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas; b) darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį.

Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas. Jis nėra baigtinis, nes 11 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. AB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-635/2005; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005). Taigi šioje byloje kasatorius pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turėjo teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, už kurį ieškovui skirta ginčijama drausminė nuobauda, ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus, gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus,  kitas konkrečias aplinkybes. Jeigu darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys.

 

Dėl akademinėje įstaigoje dirbančio darbuotojo pareigų

 

DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai). Sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliam, dirbti dorai, sąžiningai, tausoti darbdavio turtą ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. v. UAB ,,S. K. S.“, bylos Nr. 3K-3-568/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-592/2008). Išvardytos ir kitos darbuotojų pareigos taip pat gali būti nustatytos bei smulkiau detalizuotos, atsižvelgiant į darbo pobūdį, kitose DK normose, kituose įstatymuose ir norminiuose bei lokaliuose teisės aktuose, profesiniuose etikos kodeksuose, taisyklėse, pareiginėse instrukcijose, darbo sutartyse ir kt.

Byloje nustatyta, kad ieškovas dirbo elektriku atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui priklausančiame studentų bendrabutyje. Atsakovo įsakymu ieškovas atleistas iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 7, 11 punktai). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas pateikė savo paaiškinimus ir įrodymus, kuriais jis grindė ieškovo veiksmuose šiurkštų darbo pareigų pažeidimą: kilusio žodinio konflikto metu šiurkštų ieškovo elgesį su kitais Universiteto darbuotojais, jų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą, reiškusį kėsinimąsi į kitų darbuotojų garbę ir orumą; bendrabučio kambario patalpų ir jose buvusių buities reikmenų pasisavinimą; nepagarbos aplinkiniams demonstravimą. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad taip ieškovas nesilaikė specifinių ir itin aukštų pagarbos, moralės bei kitų elgesio reikalavimų, taikomų akademinėje įstaigoje, dėl to jam skirta drausminė nuobauda.

Vertindama nurodyto kasacinio skundo argumento teisinį pagrįstumą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos edukologijos universitetas yra akademinė įstaiga, valstybinė aukštoji mokykla, turinti autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą (Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1398 patvirtinto Lietuvos edukologijos universiteto statuto 1, 5 punktai). Statuto 6 punkte deklaruojama, kad Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo ir kiti darbuotojai turi žodžio, mokslinių tyrimų, edukacinės, meninės ir kūrybinės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų bei kitų teisės aktų ir šio statuto. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai; akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir išvardyti asmenys vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį tvirtina Universiteto senatas (Statuto 174, 177 punktai). Ieškovas pagal savo darbo pobūdį nepatenka į Universiteto akademinę bendruomenę, dėl to pagal Statutą jo atliekamam darbui netaikytinos Universiteto Akademinės etikos kodekso nuostatos. Dėl to, pripažįstant Universiteto specialų statusą ir su tuo susijusius darbuotojų etikos standartus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirbdamas elektriku nėra akademinės bendruomenės dalis, atlikdavo iš esmės pagalbinį Universitetui priklausančio bendrabučio patalpų ūkio tvarkymo darbą, kasacinio skundo teiginys, kad ieškovas privalėjo laikytis specifinių ir itin aukštų pagarbos, moralės bei kitų elgesio reikalavimų, taikomų akademinėje įstaigoje, ir vien tokių reikalavimų nesilaikymas savaime suteikė Universitetui teisę įvertinti tai kaip šiurkštų ieškovo darbo pareigų pažeidimą ir už tai skirti jam drausminę nuobaudą, nėra teisiškai pagrįstas.

 

Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 7, 11 punktuose nustatyto šiurkščių darbo drausmės pažeidimų įrodinėjimo

 

Ieškovas atleistas iš darbo atsakovo įsakymu kaip padaręs vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 7, 11 punktus, įsakyme išsamiai nedetalizuotas darbo pareigų pažeidimas. Pirmiau nurodyta, kad kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teismui nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, įrodančias darbo drausmės pažeidimo faktą.

Darbuotojo veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises ir laisves, įstatyme priskirti prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo atleisti darbuotoją (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises ir laisves, paprastai suprantami kaip veiksmai, kuriais pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytos žmogaus teisės ir laisvės, pavyzdžiui, teisė į žmogaus asmens neliečiamumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, nuosavybės neliečiamumą, laisvė reikš­ti įsi­ti­ki­ni­mus ar kt. To­kie dar­bo­vie­tė­je ar ki­to­je vie­to­je, ku­rio­je darbuoto­jas yra dėl dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mo, dar­buo­to­jo at­lik­ti veiks­mai lai­ko­mi šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, kie­no – lan­ky­to­jo, in­te­re­san­to ar ki­to as­mens – atžvilgiu tie veiksmai atlikti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas dirbo ir gyveno kartu su šeima tame pačiame bendrabutyje. Ieškovas su atsakovu nuo 1995 m. nuolatos ginčijasi dėl bendrabučio patalpų privatizavimo, ieškovo nuosavybės teisių pripažinimo į patalpas, šiuos ginčus sprendžia teismai kitose civilinėse, administracinėse bylose, ir jie iki šiol galutinai nepasibaigė. Ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – skirta būtent už ieškovo veiksmus konfliktinėje situacijoje, kai atsakovo atstovai siekė įeiti į ieškovo ir jo sutuoktinės valdomas bendrabučio patalpas. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas užvaldyti patalpas galėjo tik pasinaudodamas tarnybine padėtimi, t. y. savavališkai jas užvaldė ir į jas neįleido atsakovo atstovų. Kolegija pažymi tai, kad ieškovas atleistas iš darbo ne DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu kaip už savavaliavimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savavališku patalpų užėmimu negali būti vertinama padėtis, kai tebevyksta ginčai dėl teisių į patalpas, kol nėra išspręstas šalių ginčas dėl turimų teisių į ginčo patalpas. Darbdavio įrodinėjamas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas nesusijęs su ieškovui priskirtų darbo funkcijų atlikimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad konflikto metu ieškovas veikė ne kaip atliekantis darbo funkcijas darbuotojas, o kaip fizinis asmuo, ginantis savo ir sutuoktinės teises į patalpas. Byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad konflikto su atsakovo darbuotojais metu ieškovas šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, stūmė atsakovo darbuotojus nuo ginčo patalpų durų, ir toks ieškovo elgesys teismo sprendime įvertintas kaip prieštaraujantis gerai moralei. Kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo išvada ir kartu nurodo tai, kad ieškovo nepagarbus elgesys su kitais žmonėmis yra nepateisinamas geros moralės, priimtinos viešai reiškiamos kultūros normomis, tačiau tai nesuteikė teisinio pagrindo atsakovui kvalifikuoti ieškovo elgesio šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą, juolab kad nesibaigus ginčams dėl teisių į patalpas atsakovo atstovai pareiškė pretenzijas į tas patalpas, taip patys sukeldami konfliktą. Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Ieškovo veiksmai, už kuriuos jam pagal DK 235 straipsnį skirta drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo), nesietini su ieškovo kaip darbuotojo tiesiogiai atliekamomis pareigomis. Dėl to ieškovo veiksmai, nesusiję su darbo pareigų atlikimu, negali būti vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą.

Kitas darbo pareigų pažeidimas, už kurį ieškovas atleistas iš darbo, įvardytas DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte – darbuotojo padaryta turto pasisavinimo veika. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą, jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB ,,Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011).

Nagrinėjamoje byloje neįrodytas turto pasisavinimo ieškovo veiksmais faktas. Tai, kad atsakovas kreipėsi dėl ieškovo traukimo baudžiamojon atsakomybėn ir tokio kreipimosi pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, jog įrodytas turto pasisavinimas. Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose byloje teigė, kad ieškovo užimtose patalpose, tarp jų ir elektriko kambaryje, buvo atsakovui (darbdaviui) priklausantis inventorius, o ieškovas byloje paneigė turto (čiužinių, pagalvių, antklodžių) užvaldymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad, neįrodžius turto pasisavinimo, žalos atsakovui padarymo, negalėjo būti atleidžiamas darbuotojas DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Ieškovas atleistas iš darbo ir už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, t. y. kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytą ir šiurkščiu įvardytą nusižengimą, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. L. Šaparnienės IĮ „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007).

Bylą nagrinėjanti kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė šiurkštaus darbo tvarkos ar pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Atsakovas nepagrindė, kurį aptariamos teisės normos prasme kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose įvardytą darbo nusižengimą padarė ieškovas.

 

Dėl darbuotojo grąžinimo į darbą

 

Ieškovas prašė teismo, pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į elektriko pareigas. Pagal DK 297 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad ieškovas negali būti grąžintas į darbą dėl netinkamumo pagal sveikatos būklę. Darydamas išvadą apie ieškovo grąžinimą į darbą apeliacinės instancijos teismas vadovavosi 2009 m. balandžio 17 d. medicininiu įrašu, kad ieškovas „elektriku dirbti gali, išskyrus aukštyje“. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad priešingų įrodymų ar įrodymų, kurių duomenimis būtų galima ginčyti medicininio įrašo duomenų atitiktį praėjus tam tikram laikotarpiui nuo įrašo padarymo, byloje nepateikta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo tinkamumu dirbti darbą ir spręsti dėl medicininės ekspertizės paskyrimo.

 

Konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentais nenuginčytas byloje priimto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo teisinis pagrįstumas, dėl to šis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Iš atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto priteistina 30,40 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Lietuvos edukologijos universiteto (juridinio asmens kodas 111951498) valstybei 30,40 Lt (trisdešimt litų 40 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai

Sigitas Gurevičius

 

 

Egidijus Laužikas

 

 

Juozas Šerkšnas