Civilinė byla Nr. 3K-3-533-2012

Proceso Nr. 2-21-3-01639-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija

11.9.10.8 (S)

 

 

  

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2012 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Vinco Versecko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30  d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Vilkijos žemės ūkio mokyklai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovo Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktorės 2011 m. balandžio 12 d. ir 2011 m. birželio 29 d. įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, pripažinti, kad jis iš darbo atleistas neteisėtai, ir grąžinti jį buvusias pareigas, priteisiant atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilkijos žemės ūkio mokykloje ėjo fizinio lavinimo mokytojo pareigas ir buvo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (toliau – ir Profesinė sąjunga) – padalinio – Vilkijos žemės ūkio mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas. 2011 m. balandžio 12 d. mokyklos direktorės įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už du pažeidimus: kūno kultūros pamokos nevedimą 2010 m. gruodžio 7 d. ir nedalyvavimą mokyklos renginyje, kūno kultūros pamokos nevedimą 2011 m. vasario 15 d., o 2011 m. birželio 29 d. įsakymu – atleidimas iš darbo, vadovaujantis DK 234 straipsniu, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 177 straipsnio 2 dalimi.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo bei teisėtumo.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktorės 2011 m. balandžio 12 d. ir 2011 m. birželio 29 d. įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, pripažino, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai, grąžino jį į darbą, priteisė jam iš atsakovo atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 10 272,40 Lt, o nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos – už kiekvieną darbo dieną po 84,20 Lt, taip pat 5 proc. procesinių palūkanų.

Teismas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 7 d. ieškovas į kūno kultūros pamoką atėjo pavėlavęs, tačiau ją baigė, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pamokos apskritai nevedė. Teismas sprendė, kad 2011 m. balandžio 12 d. įsakyme nurodytas pažeidimas, už kurį skirta drausminė nuobauda – pamokos nevedimas – neįrodytas. Dalyvavimas mokyklos renginiuose yra mokytojų pareiga, už tai buvo nustatytas apmokėjimas, o negalint juose dalyvauti, turėjo būti mokyklos direktoriaus sutikimas. Ieškovas, nedalyvaudamas 2011 m. vasario 15 d. renginyje, neturėjo mokyklos direktorės sutikimo, po to nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nedalyvavimą dėl svarbių priežasčių, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau tai nesukėlė sunkių padarinių. Be to, šis pažeidimas padarytas nesilaikius bendrųjų reikalavimų mokytojams, o ne ieškovo, kaip mokytojo, tiesioginių pareigų. Teismas, pripažinęs, kad darbo drausmės pažeidimo padarymas 2010 m. gruodžio 7 d. neįrodytas, padarė išvadą, kad vien už nedalyvavimą 2011 m. vasario 15 d. renginyje drausminė nuobauda – papeikimas neatitinka pažeidimo sunkumo, todėl 2011 m. balandžio 12 d. įsakymas naikintinas. Teismas sprendė, kad skiriant šią drausminę nuobaudą ieškovui nebuvo reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, reglamentuojamas Profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ) 21 straipsnio 2 dalyje. Išanalizavęs Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatus, teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog Profesinėje sąjungoje veikė renkamasis organas.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo 2011 m. balandžio 12 d. įsakymas pripažintas neteisėtu, pasisakydamas dėl ginčijamo 2011 m. birželio 29 d. įsakymo teisėtumo, teismas pažymėjo, kad pagal DK 134 straipsnio 1 dalį, prieš atleidžiant iš darbo ieškovą – Profesinės sąjungos padalinio – Vilkijos žemės ūkio mokyklos profesinės sąjungos pirmininką, buvo reikalingas šios profesinės sąjungos komiteto sutikimas, tačiau atsakovas į profesinę sąjungą nesikreipė. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisės atleisti ieškovą iš darbo.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nerūpestingai, aplaidžiai atliko savo darbo pareigas, todėl teisėtai buvo sprendžiama dėl drausminės atsakomybės jam taikymo, ir ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą netenkino.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 30  d. sprendimu Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, nurodė, kad ieškovas 2010 m. gruodžio 7 d. vedė tik dalį pamokos, taip pažeisdamas Mokytojų pareiginių nuostatų 17 punktą, bei nedalyvavo mokyklos renginyje, taigi padarė veiksmus, darbdavio įvardytus darbo drausmės pažeidimu. Kolegijos vertinimu, darbdavys parinko drausminės nuobaudos rūšį pagal pažeidimo padarymo aplinkybes ir kitus DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pasisakydama dėl antrosios ieškovui skirtos drausminės nuobaudos, kolegija sprendė, kad vien tik nuoroda į DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą dokumentuose apie darbo sutarties nutraukimą yra netiksli ir neteisinga, tačiau tai nėra pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Jeigu konkrečiu atveju yra juridinių faktų sudėtis, kuriai esant darbo sutartį leidžiama nutraukti pagal abu DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytus pagrindus, darbdavys turi teisę pasirinkti, pagal kurį pagrindą jis nutraukia darbo sutartį, arba nutraukti ją abiem pagrindais. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į atsakovo atsiliepime nurodytą atleidimo iš darbo pagrindą, vienašališkai įvertinęs ieškovo argumentus, ieškovo atleidimą iš darbo kvalifikavo tik pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Ieškovas pažeidė mokyklos vidaus darbo taisykles ir mokytojams keliamus reikalavimus, atlikdamas tyčinius veiksmus – dienyną užpildė ne baigęs pamokas, bet vėliau, atgaline data, įrašydamas neteisingus duomenis apie laikotarpį, kai nevedė pamokų. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas nesilaikė savaime suprantamų bendrųjų reikalavimų elgtis protingai ir sąžiningai, ši ieškovo veika turi dokumento klastojimo požymių, todėl nurodytus veiksmus vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Nors vien darbo drausmės pažeidimo pripažinimas šiurkščiu nelemia griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymo, kolegija pripažino, kad  šiuo atveju nuobauda adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui. Tokią išvadą ji padarė, pažymėjusi, kad ieškovas buvo baustas drausmine tvarka, darbo drausmė pažeista tyčiniais veiksmais, nesant objektyvių aplinkybių, pateisinančių dienyno užpildymą atgaline data, įrašant neteisingus duomenis, įrašų įrašymas sukėlė neigiamą atgarsį tarp mokinių. Jie išreiškė pageidavimą, kad ateityje juos mokytų kitas mokytojas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovo atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pripažintinas teisėtu, nes darbdavio teisė skirti drausminę nuobaudą šiuo pagrindu  nėra saistoma kokio nors organo išankstinio sutikimo buvimo (DK 134 straipsnis).

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30  d. sprendimą ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal DK 238 straipsnį, taikydamas drausminę nuobaudą, atsakovas privalėjo atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Atsakovas neįrodė, kad ginčijamas drausmės pažeidimas padarytas dėl ieškovo kaltės ar sukėlė kokių nors padarinių atsakovui. Ginčijamas darbo drausmės pažeidimas padarytas dėl to, kad atsakovas netinkamai organizavo darbą. Teismui buvo pateikti duomenys, kad ieškovas darbo vietoje nerado dienynų ir negalėjo jų laiku užpildyti. Ginčijamas pažeidimas padarytas po ligos, siekiant surašyti į dienyną kaupiamuosius moksleivių balus ir netyčia supainiojant dienas. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodinėjimo taisyklių. Teismas, remdamas vien atsakovo paaiškinimu ir ne kategoriška, bet tikėtina specialisto išvada, nepatvirtinančia darbo drausmės pažeidimo masto ir veiksmų tyčios, konstatavo, kad 2011 m. birželio 29 d. įsakyme nurodytas vienas iš darbo drausmės pažeidimų kvalifikuotinas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnį. Atsakovui neįrodžius padaryto darbo drausmės šiurkštumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atleidimo pagrindą kvalifikavo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

2. Darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, todėl darbdavys privalo taikyti konkretų DK 136 straipsnio 3 dalies punktą ir atitinkamai laikytis DK 240 straipsnyje nustatytų taisyklių. Darbdaviui neapsisprendus dėl konkretaus drausminės atsakomybės pagrindo, jis turi vadovautis bendrosiomis nuobaudų taikymo taisyklėmis ir DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei privalo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą. Darbo sutarties nutraukimas DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu, nenurodant konkretaus punkto, yra ydingas, nes iš jo neaišku, kokiu pagrindu darbuotojas atleidžiamas iš darbo: ar kaip padaręs pakartotinį darbo drausmės pažeidimą (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas), ar kaip šiurkščiai pažeidęs darbo drausmę (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip darbuotojo teisės yra suvaržomos, nes pasunkėja galimybė gintis nuo galimo neteisėto atleidimo iš darbo.

3. Ieškovas buvo išrinktas profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio – Vilkijos žemės ūkio mokyklos profesinės sąjungos – pirmininku, o Pagal profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatų 32.1.2 punktą padalinių pirmininkai patenka į profesinės sąjungos komiteto sudėtį, todėl, jiems skiriant drausmines nuobaudas, taikytinas PSĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, atleidžiant iš darbo profesinės sąjungos narį, gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą. Atsakovas tokio sutikimo negavo.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilkijos žemės ūkio mokykla prašo skundą atmesti ir priteisti jam iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes.

2. Apeliacinės instancijos teismas įvertino kasatoriaus padarytus darbo drausmės pažeidimus ir pagrįstai pripažino šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu 51 „n“ raidės ir 6 pažymių įrašymą atgaline data skirtinguose dienyno puslapiuose laikotarpiu, kuriuo A. D. nedirbo ir žurnalą jau buvo užpildęs kitas pamokas vedęs asmuo. Teismas įvertino kasatoriaus kaltę, sukeltą neigiamą atgarsį, darbuotojo neatsižvelgimą į ankstesnes drausmines nuobaudas, darbdavio galimybes pasitikėti darbuotojo tinkamu darbo pareigų atlikimu ateityje ir kitas reikšmingas aplinkybes, taigi nepažeidė DK 238 straipsnio.

3. Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – netaikomos PSĮ 21 straipsnio 2 dalyje ir DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos, reikalaujančios gauti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą.

 

 

Teisėjų kolegija 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kaip drausminės nuobaudos – darbuotojo atleidimo iš darbo – pagrindo

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kvalifikavo ieškovo atleidimo iš darbo teisinį pagrindą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Pagal šią teisės normą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka – tai yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje nurodytas šiurkščių pažeidimų sąrašas – išvardyta dešimt darbo pareigų pažeidimo atvejų, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma: kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiukščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiurkščių, vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; kt.). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Šaparnienės įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Nagrinėdamas darbuotojo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų įvertinti pažeidimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes ir sukeltus padarinius, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi. DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (šiurkštų darbo pareigų nevykdymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. AB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-13/2005). Pagal DK 242 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010).

Darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumą spręsti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumo ir už jį paskirtos nuobaudos adekvatumo. Vertinant paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo sunkumui, atsižvelgtina į aplinkybes, kuriomis nuobauda buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo apskritai ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės, pavyzdžiui, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai dėl darbo organizavimo, darbuotojo pareikštos kritikos, dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, kreipimosi į valstybės institucijas dėl, darbuotojo nuomone, darbdavio padarytų teisės pažeidimų, kt. Byloje nustačius, kad nurodyto pobūdžio aplinkybės, galėjusios lemti konkrečios drausminės nuobaudos skyrimą, egzistavo, būtina padidinti dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytą pagrindą skirti atitinkamo griežtumo drausminę nuobaudą. Priešingu atveju gali likti neįvertintos aplinkybės, patvirtinančios darbdavio piktnaudžiavimą savo teisėmis ir kitų DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių darbdavius ir darbuotojus, įgyvendinančius savo teises ir vykdančius pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo  principų, pažeidimą.

Teismas, byloje nustatinėdamas padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir drausminės nuobaudos už jį parinkimą, remiasi byloje surinktais įrodymais. Darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu pripažino kasatoriaus netinkamą dienyno pildymą. Teismas nurodė, kad ieškovas pažeidė mokyklos vidaus darbo taisykles ir mokytojams keliamus reikalavimus, atlikdamas tyčinius veiksmus – dienyną užpildė ne baigęs pamokas, bet vėliau, atgaline data, įrašydamas neteisingus duomenis apie laikotarpį, kai nevedė pamokų. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas nesilaikė savaime suprantamų bendrųjų reikalavimų elgtis protingai ir sąžiningai, ši ieškovo veika turi dokumento klastojimo požymių, todėl nurodytus veiksmus vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas nuostatas dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą apie neteisėtus ieškovo veiksmus pildant dienyną, pasisakęs tik dėl netinkamai nurodytos pažymių įrašymo datos, t. y. pažymius įrašant į skiltis, atitinkančias laikotarpį, kai ieškovas buvo nedarbingas. Ieškovui nurodžius, kad jis pažymius įrašė vadovaudamasis kaupiamąja balų sistema, teisėjų kolegija nesprendė dėl balų dydžio ir jų skyrimo konkretiems mokiniams pagrįstumo, neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis dienynas užpildytas neteisingai: kad iš karto po pamokų įrašyti duomenis į dienyną nebuvo galimybės dėl to, kad jo nebūdavo nustatytoje vietoje, t. y. kitiems mokyklos darbuotojams nesilaikant naudojimosi juo tvarkos, ieškovas turėjo dienyną pildyti vėliau; kadangi ilgą laikotarpį ieškovas buvo nedarbingas dėl ligos, po to grįžęs į darbą, pildydamas dienyną atgaline data, suklydo. Pažymėtina, kad ieškovas pripažino įrašus dėl suklydimo įrašęs neteisingai, byloje atlikta ekspertizė ir nustatytas neteisingų įrašų įrašymo faktas, tačiau neįrodytas jų kiekis ir ieškovo valia ginčo įrašus netinkamai įrašyti tyčia.

Spręsdamas dėl drausminės nuobaudos ieškovui parinkimo tinkamumo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovui dienyne neteisingai įrašius „n“ raides ir aštuonis pažymius, tai sukėlė neigiamą atgarsį tarp mokinių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tik viename byloje pateiktame mokinio rašte pažymėtas nepasitenkinimas nepagrįstu „n“ raidės įrašymu, o kituose mokinių raštuose pageidavimas pakeisti mokytoją grindžiamas nurodant neįdomias pamokas ir kitas aplinkybes, nesusijusias su ginčijamos drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu ir šios bylos nagrinėjimo dalyku. Toks įrodymas negali būti laikomas pakankamu pagrįsti išvadai apie pažeidimo sukeltus sunkius padarinius, kaip vieną iš DK 238 straipsnyje nurodytų nuobaudos parinkimo kriterijų. Byloje yra duomenų, kad atsakovas ieškovui prieš dvejus metus iki skundžiamos nuobaudos skyrimo, t. y. 2009 m. birželio 4 d., skyrė drausminę nuobaudą už analogišką darbo drausmės pažeidimą – netinkamą dienyno pildymą. Sprendžiant dėl šio pobūdžio pažeidimų sunkumo objektyvaus vertinimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tada atsakovas pažeidimo nelaikė sunkiu ir skyrė švelniausią įstatyme nustatytą drausminę nuobaudą – pastabą. Drausminių nuobaudų už analogišką pažeidimą griežtumo skirtumas (vienu atveju skirta švelniausia, o kitu – griežčiausia įstatyme nustatyta drausminė nuobauda) sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo darbo drausmės pažeidimas įvertintas neadekvačiai, pažeidžiant DK 238 straipsnyje nurodytus nuobaudos parinkimo kriterijus.

Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė dėl atsakovo 2011 m. balandžio 12 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos ieškovui parinkimo. Teisėjų kolegija, konstatavusi pažeidimo padarymo faktą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad paskirta nuobauda neatitinka pažeidimo sunkumo, nurodė vertinanti, kad darbdavys parinko drausminės nuobaudos rūšį pagal pažeidimo padarymo aplinkybes ir kitus DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, išsamiau nemotyvuodama priešingos pirmosios instancijos teismo išvados, neanalizuodama konkrečių DK 238 straipsnyje įtvirtintų drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų taikymo skiriant šią drausminę nuobaudą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų teismo sprendimo motyvams, t. y. ji iš esmės nemotyvuota, todėl naikintina. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal CPK 414 straipsnio nuostatas turėdamas pareigą darbo bylose veikti aktyviai, nevertindamas paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padaryto pažeidimo sunkumui, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl aplinkybių, nesusijusių su analizuojamu darbo drausmės pažeidimu, tačiau galėjusių lemti nepagrįstą parinktos nuobaudos griežtumą: ieškovo dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje, kreipimosi į valstybės institucijas dėl, jo nuomone, darbdavio padarytų teisės pažeidimų. Byloje yra duomenų, kad ieškovas 2011 m. vasario 23 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, ši 2011 m. kovo 31 d. pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog 2011 m. kovo 21 d. atlikus patikrinimą Vilkijos žemės ūkio mokykloje, konstatuoti teisės norminių aktų pažeidimai, atsakovo direktorė įpareigota juos pašalinti, o 2011 m. balandžio 12 d. įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda už 2010 m. gruodžio 7 d. ir 2011 m. vasario 15 d. ieškovo veiksmus, įvertintus kaip darbo drausmės pažeidimai. Teismas nesiaiškino priežasčių, dėl kurių atsakovas drausminę nuobaudą už šiuos ieškovo veiksmus paskyrė jau praėjus atitinkamai dviem ir keturiems mėnesiams nuo jų padarymo ir paaiškėjimo, ar taip atsakovas nepiktnaudžiavo teise, šitaip iš esmės reaguodamas ne į ieškovo darbo drausmės pažeidimus, bet į jo teisėtą kreipimąsi į valstybės instituciją.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, padaryta pažeidžiant drausminės nuobaudos parinkimą ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, remiantis tik dalimi byloje surinktų įrodymų, kai kuriais jų – nesusijusiais su nagrinėjamos bylos dalyku, neįvertinus įrodymų viseto, nepašalinus esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad pagal DK 134 straipsnio 1 dalį darbdavio teisė skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu nesaistoma profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos išankstinio sutikimo, tačiau šioje byloje nekonstatavus pagrindo atleisti ieškovą iš darbo nurodytu pagrindu, šis klausimas byloje neaktualus.

 

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 40,83 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30  d. sprendimą ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

Priteisti valstybei iš Vilkijos žemės ūkio mokyklos (kodas 19080616) 40,83 Lt (keturiasdešimt litų 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Dangutė Ambrasienė

 

 

Vincas Verseckas

 

 

                                                                                             Pranas Žeimys