Civilinė byla Nr. 3K-3-290/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12870-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5; 11.9.13 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio  15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui AB Lietuvos paštui pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą, grąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, ištirti aplinkybes.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, aiškinimo ir taikymo klausimai.

            Ieškovas nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo atsakovo filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto Bendrojo skyriaus viršininko pavaduotoju, nuo 2009 m. balandžio 1 d.  – Vilniaus filialo Ūkio valdymo skyriaus viršininko pavaduotoju, nuo 2010 m. balandžio 26 d. – Teisės ir administravimo tarnybos Pirkimų departamento grupės vadovu. Atsakovo 2010 m. rugpjūčio 6 d. raštu ieškovas įspėtas, kad nuo 2010 m. spalio 6 d. darbo sutartis su juo bus nutraukta. Atsakovo generalinio direktoriaus 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymu darbo sutartis su ieškovu nuo 2010 m. lapkričio 22 d. nutraukta pagal DK 129 straipsnio 1 dalį – dėl svarbių priežasčių, bendrovės ekonominių, struktūrinių pertvarkymų, darbuotojų skaičiaus mažinimo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo vadovo 2010 m. lapkričio        18 d. įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir grąžinti jį į eitas ar kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį, nesumokėtą nuo atleidimo iš darbo (2010 m. lapkričio 22 d.) iki visiško bylos išnagrinėjimo, 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, nuostolių, kuriuos sudaro vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti laiką, atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) ištirti atsakovo atliktų ekonominių ir technologinių pertvarkymų, dėl kurių sumažintas darbuotojų skaičius, aplinkybes, nustatyti, ar atsakovas nevykdė diskriminacijos dėl darbuotojų amžiaus ir (ar) lyties, ar teisėtai priėmė  2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą ,,Dėl AB Lietuvos paštas darbuotojų etatų sąrašo pakeitimo“. Ieškovas nurodė, kad nors jo atleidimo priežastimi nurodomas atsakovo struktūros pertvarkymas, dėl kurio panaikinta ieškovo pareigybė, tačiau iš tikrųjų ji išliko, pasikeitė tik pareigybės pavadinimas. Atleidžiant ieškovą, nebuvo gautas atsakovo profesinės sąjungos sutikimas, jam nebuvo sudaryta galimybės dirbti kitose atsakovo siūlomose pareigos, taip pažeisti DK 19, 129 straipsniai. Ieškovo teigimu, atsakovo generalinis direktorius A. U. 2009 m. lapkričio 24 d. interviu laikraščiui ,,Verslo žinios“ yra nurodęs, kad atsakovas norėtų priimti į darbą daugiau jaunesnio amžiaus žmonių, tai reiškia, jog, nepaskiriant ieškovo į kitas pareigas, jis buvo diskriminuojamas dėl amžiaus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

            Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatė, kad dėl jo sudėtingos finansinės padėties ir neefektyvios valdymo struktūros 2010 m. sausio mėnesį buvo priimtas bendrovės valdybos sprendimas mažinti veiklos išlaidas ir didinti jos efektyvumą. Dėl šios priežasties įvykdyti struktūriniai pertvarkymai, kuriais buvo sumažintas darbuotojų skaičius, be kita ko, panaikintos abi Teisės ir administravimo tarnybos Pirkimų departamento grupės vadovo pareigybės, šioje tarnyboje darbuotojų sumažėjo nuo 227 iki 130. Prieš atleidžiant darbuotojus, buvo gautas atsakovo darbuotojų profesinės sąjungos pritarimas mažinti darbuotojų skaičių. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad įspėjimas apie sutarties nutraukimą ieškovui pateiktas per įstatymo nustatytą terminą (ieškovas 2010 m. rugpjūčio 6 d. įspėtas, kad darbo sutartis bus nutraukta 2010 m. spalio 6 d.) (DK 129 straipsnio 4, 5 dalys, 130 straipsnio 1 dalis); su juo buvo sudarytas susitarimas dėl laisvo nuo darbo laiko suteikimo naujo darbo paieškoms. Suteikus ieškovui mokamas atostogas, atleidimo iš darbo data perkelta į 2010 m. lapkričio 22 d. Teismas nustatė, kad informacija apie esančias laisvas darbo vietas nuolat skelbiama atsakovo vidiniame tinklalapyje (intranete) ir prieinama visiems darbuotojams, ieškovas dalyvavo atrankose, todėl sprendė, jog atsakovas tinkamai įgyvendino jam tenkančią pareigą pasiūlyti ieškovui dirbti kitą darbą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog jis atleistas iš darbo dėl amžiaus ar kitų ieškinyje nurodytų darbdavio neteisėtų veiksmų; ieškovas neturėjo pirmenybės teisės būti paliktas dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius (DK 135 straipsnis); byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovas galėjo būti perkeltas į kitą darbą, kuris atitiktų jo kvalifikaciją ir išsilavinimą; ieškovas nebuvo atsakovo darbuotojų profesinės sąjungos narys, todėl atsakovui nebuvo pagrindo ir pareigos gauti šios profesinės sąjungos sutikimą atleisti ieškovą iš darbo. Teismas sprendė, kad, nenustačius, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl aplinkybių dėl atsakovo atliktų veiksmų – ekonominių ir technologinių pertvarkymų, dėl kurių sumažintas darbuotojų skaičius, dėl, ieškovo teigimu, vykdytos diskriminacijos ir 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymo teisėtumo – ištyrimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą ir tenkino ieškinį iš dalies: pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir sprendė, kad darbo sutartis su ieškovu laikoma nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimu; priteisė ieškovui iš atsakovo 21 528,54 Lt už priverstinės pravaikštos laikotarpį, 5 proc. dydžio palūkanas nuo šios sumos nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nuo 2010 m. pradžios atsakovas vykdė struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių, be kita ko, panaikinta Teisės ir administravimo tarnybos Pirkimų departamento grupės vadovo pareigybė, kurią užėmė ieškovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, struktūriniai pertvarkymai pripažintini svarbiomis priežastimis, dėl kurių darbo sutartys su tam tikrais darbuotojais galėjo būti nutrauktos. Pasisakydamas dėl to, ar atsakovas tinkamai įvykdė pareigą pasiūlyti ieškovui kitas jo kvalifikaciją, sugebėjimus, dalykines savybes atitinkantį darbą, teisėjų kolegija nustatė, kad po 2010 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimo apie numatomą darbo sutarties nutraukimą ieškovas ne kartą reiškė pageidavimus būti perkeltas į kitas pareigas, tačiau atsakovas jų netenkino; savo iniciatyva neteikė ieškovui jokių pasiūlymų; informacijos skelbimo apie laisvas darbo vietas vidiniame tinklalapyje tvarka naudojosi ne visada. Teisėjų kolegija, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis apie laisvas darbo vietas, nustatė, kad per laikotarpį nuo ieškovo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki jo atleidimo atsakovo struktūroje buvo daug įvairių laisvų darbo vietų, tarp jų ir specialisto bei trijų pirkimų vadybininkų tame pačiame skyriuje, kuriame ieškovas dirbo; nors šias pareigybes, pasak atsakovo, buvo numatyta panaikinti, tačiau jos buvo ieškovo atleidimo metu; byloje nėra duomenų, kad ieškovas nebūtų tinkamas atlikti žemesnės kvalifikacijos (negu grupės vadovo) reikalaujantį darbą, be to, buvo pateikęs prašymą perkelti jį į pirkimų vadybininko pareigas. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą, pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimą, įpareigojantį pasiūlyti ieškovui kitą darbą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo pareigybė neišlikusi, atsakovas pagal ieškovo prašymus atsisakė jį priimti eiti kitas pareigas, sprendė, jog, grąžinus ieškovą į darbą, gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dėl to teisėjų kolegija taikė DK 297 straipsnio 4 dalį, pripažino darbo sutartį su ieškovu nutraukta nuo sprendimo priėmimo dienos ir priteisė jam šioje teisės normoje nustatytą vidutinį darbo užmokestį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas D. V. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą – panaikinti atsakovo vadovo 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir grąžinti jį į eitas ar kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį, nesumokėtą nuo atleidimo iš darbo 2010 m. lapkričio 22 d. iki visiško bylos išnagrinėjimo, 0,06 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, nuostolių, kuriuos sudaro vidutinis darbo užmokestis už faktiškai pradelstą atsiskaityti laiką, atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

            Bylą nagrinėję teismai nevertino byloje esančių įrodymų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis, 414 straipsnio 1 dalis), nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje suformuluotų taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo šalių materialiųjų teisinių santykių pobūdį, bylos nagrinėjimo dalyką, taip neapgynė ieškovo pažeistos teisės dėl darbdavio vykdytos diskriminacijos. Bylą nagrinėję teismai, netenkindami kasatoriaus reikalavimo grąžinti jį į darbą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos DK 297 straipsnio 3, 4 dalių taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė CK 418 straipsnį:

            1. Dėl diskriminacijos fakto įrodinėjimo ir pripažinimo. Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ir etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Įrodinėjimo, kad diskriminacijos nebuvo, pareiga diskriminacijos tyrimo atveju tenka apskųstajam asmeniui (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis), t. y. šiuo atveju atsakovui. Struktūriniai pertvarkymai teisinius padarinius sukėlė atsakovo pasirinktai darbuotojų grupei, kuriai priklauso darbuotojai, kurių amžius yra didesnis kaip 35 metai, taip pat tie, kurie vieni augina nepilnamečius vaikus ar prižiūri pensinio amžiaus tėvus. Atsakovas neįrodė, kad naujai priimto vietoje kasatoriaus darbuotojo L. L. kvalifikacija yra aukštesnė ir organizacinio darbo patirtis sandėliavimo bei logistikos srityje yra didesnė. Bylą nagrinėję teismai atsisakė surinkti papildomų duomenų apie kasatorių diskriminuojančias aplinkybes, neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.

            2. Dėl organizacinių pasikeitimų. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino duomenis apie atsakovo Pirkimų skyriaus struktūrinį pertvarkymą. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovo valdybai 2009 m. sausio 16 d. priėmus nutarimą Nr. 1.1 ,,Dėl AB Lietuvos pašto valdymo struktūros“ Pirkimų skyriui priskirtos funkcijos nesikeitė, keitėsi tik pareigybių pavadinimai, skyrius pervadintas Pirkimų departamentu. Šiame departamente ir toliau veikia sandėlio tarnyba, kurioje dirba keturi darbuotojai (tas pats skaičius tų pačių darbuotojų, kaip ir anksčiau). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44 nurodyta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl jų darbuotojas ar keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes jos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Kasatoriaus teigimu, po pavadinimo pasikeitimo Pirkimų skyriaus funkcijos nepasikeitė, tai reiškia, kad kasatorius atleistas be teisinio pagrindo.

            3. Dėl DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų teisinės gynybos būdų. Kasatorius ieškinyje prašė panaikinti atsakovo įsakymą, kuriuo jis atleistas iš darbo, ir grąžinti jį į eitas pareigas, t. y. pasirinko DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisių gynimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė jį taikyti, nurodydamas, kad kasatoriaus pareigybė panaikinta, taip pat kad jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Kasatoriaus teigimu, tokia teismo išvada nemotyvuota, neaišku, kokiais duomenimis remiantis ji padaryta. Po kasatoriaus atleidimo iš darbo atsakovo struktūroje padaryti kai kurie organizaciniai pertvarkymai neriboja kasatoriaus teisės būti grąžintam į darbą, nes viešųjų pirkimų ir materialinio aprūpinimo funkcijos kartu su sandėlio tarnybos darbu išliko. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl organizacinių priežasčių kasatorius negali būti grąžintas į darbą, nes nėra laisvų jo eitų ar kitų pareigų. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aplinkybė, kad tarp darbuotojo ir darbdavio gali atsirasti konfliktų ir kasatoriui gali būti sudarytos nepalankos sąlygos dirbti, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti grąžinti jį į darbą, konfliktinė situacija turi būti įrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. Šiaulių universitetas, bylos Nr. 3K-3-545/2008). Byloje nenustatyta, kad tarp šalių buvo kilęs konfliktas dėl darbo drausmės pažeidimų ar kitu pagrindu, kasatoriaus kompetencija ir atliekamas darbas vertinami gerai, dėl to nėra jokio pagrindo iš anksto spręsti, kad, jam grįžus į darbą, bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

           

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB Lietuvos paštas prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

            1. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad jis buvo diskriminuojamas dėl amžiaus. Byloje pateikti duomenys (atsakovo valdybos nutarimai, generalinio direktoriaus įsakymai, įspėjimas apie numatomą darbo sutarties nutraukimą ir kt.) patvirtina, kad kasatorius buvo atleistas ne dėl amžiaus ar kitų savybių, o dėl atsakovo vykdytų struktūrinių pertvarkymų (CK 129 straipsnio 1, 2 dalys). Šią aplinkybę nustatė bylą nagrinėję teismai. Be to, kasatorius, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl jo diskriminacijos atleidžiant iš darbo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos šios aplinkybės tirti ir dėl jos pasisakyti (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys), atitinkamai jos nenagrinėtinos kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Atsakovui, kaip darbdaviui, negali būti perkeliama pareiga paneigti visas kasatoriaus nurodytas aplinkybes, ypač kai jos nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Kasatorius, siekdamas pagrįsti, kad buvo atsakovo diskriminuojamas dėl amžiaus, nepagrįstai remiasi atsakovo generalinio direktoriaus A. U. 2009 m. lapkričio 24 d. interviu laikraščiui ,,Verslo žinios“, nurodydamas, kad tai viešai skelbta veiksmų programa, pagal kurią ateityje bendrovėje bus vykdoma diskriminacija dėl darbuotojų amžiaus ir jų pažiūrų. Šiame interviu apskritai nepateiktas atsakovo ar jo buvusio vadovo požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus, tik pateikiama statistikos informacija apie darbuotojų amžių ir nurodoma, kad vyresnio amžiaus darbuotojai jautriai reaguoja į bet kokias permainas bendrovėje.

            2. Atsakovo valdybos 2009 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 1.1 ,,Dėl AB Lietuvos pašto valdymo struktūros“ nepateiktas byloje ir nebuvo tirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų, todėl jame nurodytomis aplinkybėmis negalima remtis ir kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis), be to, nesusijęs su nagrinėjama byla, nes atsakovo struktūriniai pertvarkymai prasidėjo        2010 m. pradžioje, juos įgyvendinant ieškovas iš darbo atleistas nuo 2010 m. lapkričio 22 d. Kasatorius iki 2010 m. pradžios dirbo ne atsakovo Pirkimų skyriuje, bet Vilniaus filialo Ūkio valdymo skyriuje viršininko pavaduotoju. Atsakovo generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1-69 buvo pradėti atsakovo ir jo struktūrinių padalinių pertvarkymai, po kurių kasatoriaus pareigybės neliko, todėl nuo 2010 m. balandžio mėn. jam pasiūlyta eiti Pirkimų departamento grupės vadovo pareigas. Atsakovo generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1-196 buvo patvirtintas naujas darbuotojų pareigybių sąrašas, pagal kurį Teisės ir administravimo tarnyboje, kuriai priklausė ir Pirkimų departamentas, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 227 iki 130, tarp jų Pirkimų departamente – nuo 55 iki 17; atsižvelgiant į tai, kad sandėlininkų, kuriems vadovavo kasatorius, darbo funkcijos perduotos vykdyti privačiai įmonei, panaikintos abi Pirkimų departamento grupės vadovo ir 38 sandėlininkų pareigybės.

            3. Sprendžiant dėl to, kuris iš DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nurodytų teisinių gynybos būdų turi būti taikomas konkrečiu atveju, reikšminga yra tai, ar atleistas darbuotojas gali būti grąžinamas į ankstesnį darbą (pareigas). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius iki atleidimo iš darbo eitos pareigos neišliko, o įstatymas nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva perkelti darbuotoją iš vieno darbo į kitą, todėl pagrįstai taikė DK 297 straipsnio 4 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra pažymėjęs, kad darbdavio organizaciniai pakeitimai, darbo vietų mažinimas, kaip priežastis negrąžinti darbuotojo į darbą, susiję su faktų byloje nustatymu. Tokių faktų konstatavimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, o kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. AB ,,Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011). Dėl to, atsakovo nuomone, nėra pagrindo iš naujo pasisakyti dėl faktų, nustatytų apeliacinės instancijos teismo sprendime.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukiama tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva DK nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų įtvirtintas DK 129 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti dėl svarbių priežasčių. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog darbo sutartis, remiantis nurodytu pagrindu, buvo nutraukta teisėtai, būtina nustatyti reikšmingų faktų visumą: 1) darbo sutartis nutraukta dėl svarbios priežasties; 2) darbdavys tinkamai įspėjo darbuotoją apie būsimą sutarties nutraukimą; 3) darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-346/2011).

            Nagrinėjamu atveju keliamas darbuotojo atleidimo iš darbo, kai darbdavys vykdo struktūrinius pertvarkymus ir juos nurodo kaip svarbią priežastį atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, teisėtumo klausimas, kuriuo teisėjų kolegija pasisako.

           

           

 

            Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties nutraukti neterminuotą darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį

            

Įstatyme nepateikta ,,svarbios priežasties“, sudarančios pagrindą nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbdavio iniciatyva, apibrėžtis, tačiau nurodomos aplinkybės, kurios gali būti pripažįstamos svarbiomis (DK 129 straipsnio 2 dalis). Tokioms aplinkybėms, be kita ko, priskiriamos ekonominės, technologinės priežastys ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Dažniausiai nurodytos priežastys yra susijusios, pvz., ekonominės priežastys – įmonės veiklos pablogėjimas, išaugę veiklos kaštai, sumažėjusi gamybos apimtis ir pan., – lemia tai, kad įmonėje atliekami struktūriniai pertvarkymai.

Ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. P. v. UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-311/2004). Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005); taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007).

Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, va­do­vau­da­ma­sis teisingu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo kri­te­ri­jais (CPK 3 straips­nio 6 da­lis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį buvo priimtas atsakovo valdybos sprendimas mažinti atsakovo veiklos išlaidas ir didinti jos efektyvumą. Vienas šio sprendimo padarinių – palaipsniui atliktas atsakovo struktūrinis pertvarkymas, po kurio buvo sumažintas darbuotojų skaičius: Teisės ir administravimo tarnyboje – nuo 227 iki 130, jai priklausančiame Pirkimų departamente – nuo 55 iki 17, panaikinant abi šios tarnybos Pirkimų departamento grupės vadovų  (vienas jų buvo ieškovas) ir 33 sandėlininkų pareigybes. Iš byloje pateikto Darbdavio ir darbuotojų atstovų 2010 m. rugpjūčio 5 d. konsultacijų posėdžio protokolo matyti, kad sandėlininkų pareigybės panaikintos dėl to, jog jų funkcijas nutarta perduoti vykdyti privačiai įmonei. Kokios priežastys lėmė, kad buvo panaikintos abi Pirkimų departamento grupės vadovų pareigybės, byloje nenustatyta. Ieškovas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme įrodinėjo, kad jo vykdytos funkcijos darbovietėje išliko, tik pasikeitė pareigybės pavadinimas. Tokią poziciją ieškovas grindė tuo, kad Pirkimų departamento grupėje jis vadovavo Sandėlio tarnyboje dirbantiems keturiems darbuotojams, einantiems sandėlininko pareigas, kurios po reorganizacijos išliko, o, atleidus ieškovą, šiems darbuotojams vadovauti paskirtas kitas asmuo – L. L., užėmęs Pašto paslaugų departamento specialisto, atsakingo už atsakovo sandėlių veiklą, pareigas. Iš byloje pateiktų teismų procesinių sprendimų matyti, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės netirtos, o teismų išvados, jog struktūriniai pertvarkymai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieškovu darbo sutartį, padarytos formaliai įvertinus byloje pateiktus atsakovo valdybos priimtus sprendimus darbuotojų skaičiaus mažinimo klausimais ir juose pateikta informacija dėl tam tikrų pareigybių panaikinimo ir darbuotojų skaičiaus sumažinimo, neanalizuojant ir nenustatinėjant, kokias iki jo pareigybės panaikinimo ieškovas atliko funkcijas ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis –  neišliko, paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan. Tik nustačius šias aplinkybes ir konstatavus, kad ieškovo atliktos darbo funkcijos (visos ar didžioji jų dalis) paskirstytos atlikti kitiems darbuotojams arba dėl tam tikrų priežasčių pasikeitusioje įmonės veikloje nėra reikalingos, galima būtų konstatuoti, jog struktūriniai pertvarkymai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieškovu darbo sutartį. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta teismo pareiga darbo bylose veikti aktyviai ir rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 414 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2011 m. balandžio 4 d. įvykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė teismo iškviesti liudytojus, jo nuomone, galinčius paaiškinti tai, kokias funkcijas dirbdamas pas atsakovą atlikdavo ieškovas ir ar jos, po atliktų struktūrinių pertvarkymų, iš tikrųjų išliko, tačiau teismas prašymo netenkino, remdamasis tuo, jog tokios aplinkybės gali būti nustatytos iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, be to, teismui reikėtų vėl atidėti teismo posėdį. Tačiau, minėta, aplinkybės, susijusios su ieškovo veikla ir jo atliekamomis funkcijomis, nebuvo tiriamos (dėl jų nepasisakyta skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose). Be to, kasatorius savo argumentams pagrįsti remiasi dar vienu įrodymu – 2009 m. sausio 16 d. atsakovo nutarimu Nr. 1.1 ,,Dėl AB Lietuvos pašto valdymo struktūros“, kuriame, kasatoriaus teigimu, yra reikšmingų atsakovo atliktiems struktūriniams pertvarkymams įvertinti duomenų. Šis įrodymas byloje taip pat nepateiktas ir netirtas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties nutraukti su kasatoriumi darbo sutartį, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nebuvo aktyvūs ir nevykdė jiems tenkančios pareigos išreikalauti įrodymus savo iniciatyva, todėl išvada, kad atsakovo struktūriniai pertvarkymai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieškovu darbo sutartį, nepripažintina kaip pakankamai motyvuota ir įrodyta.

 

             Dėl diskriminacijos dėl amžiaus darbo teisiniuose santykiuose draudimo

            

             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Tai – bendroji diskriminaciją draudžianti nuostata, kuri plėtojama ir įgyvendinama kituose teisės aktuose: Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lygių galimybių įstatyme, DK ir kt. Lygių galimybių įstatyme nustatytas visų diskriminacijos formų (tiesioginės, netiesioginės, priekabiavimo, nurodymo diskriminuoti) dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu draudimas (Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

             Nuostatos, skirtos asmenų lygiateisiškumui darbo teisiniuose santykiuose užtikrinti, įtvirtintos DK ir detalizuojamos Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vienas darbo santykių teisinio reglamentavimo principų – darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas); DK 129 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad pirmiau nurodyti kriterijai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje konkretizuota, koks turėtų būti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiškumo principą: priimant darbuotojus į darbą ir atleidžiant iš jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi būti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sąlygos (1–5 punktai), darbdavys turi imtis priemonių, kad prie darbuotojo nebūtų priekabiaujama, nebūtų nurodymų diskriminuoti, darbuotojui pareiškus ieškinį dėl diskriminacijos, jis nebūtų persekiojamas (6–8 punktai), užtikrinti galimybes įsidarbinti neįgaliems asmenims (9 punktas).

             Remiantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad darbuotojo amžius taip yra priskiriamas vienam pagrindų, dėl kurių jis gali būti diskriminuojamas. Darbuotojas, su kuriuo darbo sutartis nutraukiama, jo nuomone, remiantis jo amžiumi ir nesant įstatyme nustatytų su darbuotojo amžiumi susijusių išimčių, turi teisę reikalauti, kad toks diskriminacijos faktas būtų nustatytas ir taikomi atitinkami teisiniai padariniai, pvz., darbuotojas grąžinamas į darbą, priteisiamas žalos atlyginimas ir kt. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmeniui pareiškus ieškinį (pareiškimą, prašymą, skundą ir pan.) dėl diskriminacijos tam tikru įstatyme nustatytu pagrindu, ir nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis).

             Nagrinėjamu atveju kasatorius, kreipdamasis į teismą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, be kita ko, rėmėsi ta aplinkybe, jog jis buvo diskriminuojamas dėl amžiaus, t. y. atleistas iš darbo dėl to, jog nepatenka į atsakovo pageidaujamo darbuotojų amžiaus kategoriją. Savo reikalavimą ištirti su jo diskriminacija susijusias aplinkybes ieškovas grindė tuo, kad atsakovo atleisti darbuotojai priklauso tam tikroms socialinėms grupėms, kurios yra mažiau pageidaujamos darbo teisiniuose santykiuose nei kitos, pvz., darbuotojai, auginantys nepilnamečius vaikus, vyresni kaip 35 metų amžiaus, prižiūrintys pensinio amžiaus tėvus ir pan., taip pat atsakovo buvusio vadovo interviu, kuriame, pasak ieškovo, yra nurodomas ketinimas ateityje diskriminuoti darbuotojus dėl amžiaus. Taigi ieškovas nurodė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą spręsti, kad jo atžvilgiu galbūt buvo vykdoma tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija.

             Teisėjų kolegijos vertinimu, neaišku, kokiais įrodymais remiantis padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta ir ieškovas neįrodė, jog atleidimas iš darbo susijęs su jo amžiumi ar kitais nurodytais neteisėtais darbdavio veiksmais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes, minėta, pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo, tenka darbdaviui (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas apskritai šios ieškovo ieškinio dalies netyrė ir dėl jos nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškovas nesirėmė diskriminacija kaip vienu apeliacinio skundo argumentų, nereiškia, kad dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos šį klausimą tirti ir dėl jo pasisakyti. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstituciniu lygmeniu įtvirtinto lygiateisiškumo principo įgyvendinimo užtikrinimas ir darbuotojo apsauga nuo diskriminacijos darbo teisiniuose santykiuose yra viešasis interesas, kurio neginant, būtų pažeidžiamos asmens teisės ir teisėti interesai. Dėl to nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl galbūt jo atžvilgiu vykdytos diskriminacijos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, turėjo dėl diskriminacijos fakto buvimo pasisakyti savo iniciatyva, ir, įvertinęs bylos duomenis, spręsti, ar pirmosios instancijos teismo išvados dėl diskriminacijos ieškovo atžvilgiu nebuvimo yra pagrįsta.

             Teisėjų kolegija, remdamasi diskriminacijos draudimą ir asmenų lygiateisiškumo principą įtvirtinančių teisės aktų nuostatomis, konstatuoja, kad teismai nepagrįstai atsisakė vertinti ir netyrė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl galbūt jo atžvilgiu vykdytos diskriminacijos, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, taip pažeidė CPK 178–185, 414 straipsnių reikalavimus.

 

             Dėl darbdavio pareigos pasiūlyti darbuotojui kitą darbą

 

             Minėta, kad vienas faktų, kurį būtina nustatyti, sprendžiant dėl įvykdytos darbuotojo atleidimo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį procedūros teisėtumo, yra darbdavio pareigos pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą įvykdymas.

Pagrindinės taisyklės ir kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar buvo galimybė perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitą darbą, suformuluoti kasacinio teismo praktikoje: darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali būti siūlomos tik laisvos darbo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. VĮ „Visagino energija“, bylos Nr. 3K-3-356/2005; kt.); laisvos darbo vietos turi būti siūlomos visoje darbdavio organizacinėje struktūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-73/2004; kt.); kitą darbą, turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, bylos Nr. 3K-3-60/2008; kt.); pareiga siūlyti laisvą darbo vietą darbdaviui atsiranda nuo darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą ir išlieka iki pat atleidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. VĮ „Visagino energija“, bylos Nr. 3K-3-356/2005). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigos pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, jei darbdavys tokią galimybę turi, įvykdymo tvarkai ir sąlygoms turi įtakos svarbios priežastys, dėl kurių darbo sutartimi sulygti darbo santykiai toliau nebegalimi ir turi būti nutraukti. Jos lemia darbuotojo perkėlimo į kitą darbą sąlygų specifiką, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo svarbios priežasties pobūdžio ir darbdavio galimybių jos gali būti kitokios, bet pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui perkelti jį į kitą darbą nepanaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. v. VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, bylos Nr. 3K-3-144/2004).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas apie laisvas darbo vietas skelbia vidiniame tinklalapyje ir tokia informacija yra prieinama visiems atsakovo darbuotojams, ir sprendė, jog tai laikytina pasiūlymu dirbti kitą darbą ir galimybės įsidarbinti suteikimu; ieškovas dalyvavo darbuotojų į laisvas darbo vietas atrankose, tačiau darbdavio nepasirinktas, nurodant atsisakymo motyvus ir priežastis. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo ieškovo įspėjimo apie numatomą atleidimą iš darbo iki jo atleidimo atsakovas neturėjo galimybės perkelti ieškovą jo sutikimu į kitą darbą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu nesutiko ir pažymėjo, kad ne apie visas laisvas darbo vietas buvo skelbiama atsakovo vidiniame tinklalapyje, ieškovo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki jo atleidimo laikotarpiu pas atsakovą buvo daug ir įvairių laisvų darbo vietų, tarp jų ir specialisto bei trijų pirkimų vadybininkų tame skyriuje, kuriame dirbo ieškovas, tačiau jos nebuvo ieškovui pasiūlytos; atsakovas nepagrindė, kad ieškovo, dirbusio Pirkimų departamento grupės vadovu, išsilavinimas ar darbo patirtis yra netinkami atlikti žemesnės kvalifikacijos (nei grupės vadovo) pareigas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai įgyvendino DK 219 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą pasiūlyti darbuotojui kitą darbą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta, padaryta atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus ir visapusiškai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, todėl konstatuotina, kad ieškovas atleistas pagal DK 129 straipsnio 1 dalį neįvykdžius vieno šiai normai taikyti būtinų reikalavimų – pareigos pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą.

            

             Dėl DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų gynybos būdų taikymo        

 

             DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nesaistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 straipsnio 4 dalis).

             Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius prašo grąžinti jį į ankstesnį darbą, tačiau sprendė, jog to negalima padaryti, nes neišlikusi jo pareigybė, taip pat kad jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

             Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog panaikinta kasatoriaus pareigybė, nagrinėjamu atveju nereiškia, kad neliko kasatoriaus atliekamų funkcijų ar nebuvo sukurta nauja pareigybė, kuriai šios funkcijos perduotos. Minėta, kad šios aplinkybės yra neištirtos, todėl vienareikšmiškai konstatuoti, jog kasatoriaus grąžinimas į ankstesnį darbą neįmanomas, negalima. Be to, byloje nenustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, dėl kurių kasatoriui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Pažymėtina, kad ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo paprastai susijęs su dviejų šalių priešingais interesais, tačiau nėra pagrindo teigti, jog šį ginčą išsprendus darbuotojo naudai, darbo teisinių santykių tąsa yra nebeįmanoma. Tokią išvadą galima daryti tik remiantis šalių pateiktais ir teismo surinktais bei ištirtais įrodymais, tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo pažeistoms teisėms atkurti taikytinas DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisių gynybos būdas, padaryta nenustačius reikšmingų aplinkybių ir nevisapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė neterminuotos darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva (DK 129 straipsnio 1 dalis), darbuotojų teisių gynimo būdus (DK 297 straipsnio 3, 4 dalys), įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 178–185, 414 straipsniai, kt.) reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis iš dalies naikintina ir bylos dalis grąžintina šiam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Kasatorius prašo priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme – 500 Lt – atlyginimą. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro         17,25 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų išlaidų priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylos dalį pakartotinai.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria nutarta laikyti ieškovo D. V. darbo sutartį nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimu, taip pat kuria priteista ieškovui D. V. iš atsakovo AB Lietuvos paštas 21 528,54 Lt (dvidešimt vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt aštuoni litai 54 ct) už priverstinės pravaikštos laiką ir 5 proc. dydžio palūkanos nuo šios sumos nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

            Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                           Egidijus Baranauskas

 

                                                                                      

                                                                                       Gražina Davidonienė

                                                                                      

                                                                                      

                                                                                       Janina Stripeikienė