Civilinë byla Nr. 3K-3-266/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07334-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5;

(S)

11.9.6; 18.3; 114.11; 123.7; 123.9

LIETUVOS AUKÐÈIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birþelio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, susidedanti ið teisëjø: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkûno ir Prano Þeimio (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas),

raðytinio proceso tvarka teismo posëdyje iðnagrinëjo civilinæ bylà pagal atsakovo Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centro kasaciná skundà dël Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2011 m. gruodþio 1 d. sprendimo perþiûrëjimo civilinëje byloje pagal ieðkovo A. A. ieðkiná atsakovui Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centrui dël neteisëto atleidimo ið darbo, iðmokø, susijusiø su darbo santykiais, priteisimo ir neturtinës þalos atlyginimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

I. Ginèo esmë

Ginèas byloje kilo dël tinkamo darbo sutarties nutraukimo procedûros, átvirtintos DK 129–130 straipsniuose, reikalavimø laikymosi.

Ieðkovas pareikðtu patikslintu ieðkiniu teismo praðë: 1) pripaþinti negaliojanèiu atsakovo 2010 m. birþelio 30 d. ásakymo Nr. P-129.5 „Dël pareigybiø panaikinimo“ 1.1 papunktá, kuriuo buvo panaikintas vyresniojo mokslo darbuotojo 0,7 etatas; 2) pripaþinti neteisëtu darbo sutarties nutraukimà; 3) gràþinti ieðkovà á Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centro vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas; 4) priteisti ið atsakovo ieðkovui vidutiná darbo uþmokestá uþ priverstinës pravaikðtos laikà nuo atleidimo ið vyresniojo mokslo darbuotojo pareigø dienos iki teismo sprendimo ávykdymo dienos; 5) priteisti ið atsakovo ieðkovui 6000 Lt neturtinei þalai atlyginti; 6) priteisti ið atsakovo ieðkovui 5 procentø dydþio metines palûkanas uþ priteistà sumà nuo bylos iðkëlimo teisme iki teismo sprendimo visiðko ávykdymo bei bylinëjimosi iðlaidas.

Bylà nagrinëjæ teismai nustatë, kad ieðkovas ir atsakovas (tuometis Puslaidininkiø fizikos institutas, o nuo 2010 m. balandþio 7 d. – Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centras) 2007 m. kovo 30 d. sudarë terminuotà darbo sutartá, kurios pagrindu ieðkovas ëjo Konstruktorinio–technologinio skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Ði darbo sutartis nuo 2010 m. birþelio 30 d. nutraukta DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes vadovaujantis Vyriausybës 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 302 „D. C. instituto, Fizikos instituto ir Puslaidininkiø fizikos instituto reorganizavimo“ atsakovas 2010 m. balandþio 27 d. priëmë ásakymà „Dël padalinio panaikinimo“, kuriuo nuo 2010 m. rugpjûèio 30 d. nutarë panaikinti Konstruktoriná–technologiná skyriø. Ieðkovas ðiame skyriuje dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju. Atsakovas 2010 m. balandþio 30 d. áspëjimu apie darbo sutarties nutraukimà informavo ieðkovà, kad yra naikinamas Konstruktorinis–technologinis skyrius bei ðio skyriaus virðininko ir vyresniojo mokslo darbuotojo etatai, todël nuo 2010 m. birþelio 30 d. bus nutraukta darbo sutartis. 2010 m. birþelio 2 d. atsakovas pateikë ieðkovui siûlymà perkelti á Epitaksiniø struktûrø laboratorijà nuo 2010 m. birþelio 7 d. Ieðkovas sutiko su pasiûlymu su iðlyga, kad jis bûtø perkeltas á ðià laboratorijà nuo 2010 m. rugpjûèio 30 d. Atsakovas 2010 m. birþelio 8 d. priëmë ásakymà „Dël A. A. darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo nuo 2010 m. birþelio 30 d. atleido ieðkovà ið eitø pareigø.

II. Pirmosios instancijos ir apeliacinës instancijos teismø sprendimø esmë

Vilniaus miesto 2-asis apylinkës teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu ieðkiná atmetë.

Teismas nurodë, kad atsakovas, remdamasis Vyriausybës 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 302 „D. C. instituto, Fizikos instituto ir Puslaidininkiø fizikos instituto reorganizavimo“ turëjo teisæ spræsti klausimus dël pirmiau nurodyto skyriaus ir atitinkamø etatø jame panaikinimo, darbuotojø atleidimo; konstatavo, kad direktorius, pagal Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centro ástatus, kuriuose nenustatyta, jog ðio centro valdymo organui – Mokslo tarybai – iðimtinai suteikta teisë spræsti klausimà dël etatø panaikinimo, buvo kompetentingas spræsti ðiuos klausimus. Taigi, ginèijamø struktûriniø pertvarkymø pagrástumà ir realumà patvirtina Vyriausybës nutarimas dël reorganizavimo, taip pat Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centro direktorius V. R.. Faktiðkai skyrius buvo panaikintas, dalis darbuotø atleista, kiti perkelti á kità darbà. Teismas nurodë, kad Konstruktorinio–technologinio skyriaus panaikinimas buvo ypatingas atvejis atleisti ieðkovà, nes jo palikimas darbe ið esmës paþeistø darbdavio interesus – ieðkovo vykdytos funkcijos tapo nebereikalingos (DK 129 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas paþymëjo, kad ieðkovui buvo siûlomas kitas darbas, jis sutiko pereiti á kità darbà tik su sàlyga – nuo 2010 m. rugpjûèio 31 d. – po Konstruktorinio–technologinio skyriaus panaikinimo, toks reikalavimas buvo nepagrástas. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad palikti darbuotojà dar apie du mënesius dirbti padalinyje, dël kurio likimo jau buvo nuspræsta, yra netikslinga ekonomine prasme ir pabrëþë, kad nagrinëjamu atveju atsakovas ávykdë pareigà laiku áspëti apie atleidimà ið einamø pareigø, siûlë kità darbà, todël ieðkovas privalëjo atsiþvelgti á protingumo, sàþiningumo ir teisingumo principus, kooperuotis ir bendradarbiauti su darbdaviu, kad bûtø tinkamai uþtikrinti jo interesai.

Vilniaus apygardos teismas, iðnagrinëjæs ieðkovo A. A. apeliaciná skundà, 2011 m. gruodþio 1 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkës teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimà ir priëmë naujà sprendimà: pripaþino 2007 m. kovo 30 d. darbo sutarties Nr. 775 nutraukimà pagal DK 129 straipsnio 2 dalá neteisëtu; nustatë, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. gruodþio 1 d.; priteisë ið atsakovo ieðkovui 26 811,38 Lt vidutinio darbo uþmokesèio uþ priverstinës pravaikðtos laikà nuo atleidimo ið darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, 2000 Lt neturtinës þalos atlyginimo, 5 proc. dydþio metines palûkanas uþ priteistà sumà nuo teismo sprendimo priëmimo iki jo visiðko ávykdymo.

Teisëjø kolegija konstatavo, kad atsakovas árodë byloje egzistuojantá ieðkovo atleidimo ið darbo pagal DK 129 straipsná pagrindà, taèiau paþymëjo, kad darbo sutarties nutraukimo pagrástumà ir teisëtumà lemia ne tik ástatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, bet ir tinkamai ávykdyta atleidimo ið darbo procedûra. Byloje esanti medþiaga ir ginèo ðaliø paaiðkinimai, teismo sprendimu, patvirtino, kad atsakovas 2010 m. birþelio 2 d. raðtu pasiûlë ieðkovui pereiti dirbti á Epitaksiniø struktûrø laboratorijà nuo 2010 m. birþelio 7 d. Ið raðte esanèiø ranka darytø áraðø teismas nustatë, kad ieðkovas sutiko su ðiuo pasiûlymu su ta sàlyga, kad perkëlimas ávyktø tik nuo 2010 m. rugpjûèio 31 d. Teisëjø kolegijos vertinimu, tokia ieðkovo nurodyta sàlyga, atsiþvelgiant á tai, kad Konstruktorinis–technologinis skyrius, kuriame ieðkovas dirbo, buvo panaikintas tik 2010 m. rugpjûèio 30 d., buvo teisëta ir pagrásta. Atsakovo elgesys teismo pripaþintas neteisëtu ir nesàþiningu, nes jis nutraukë su ieðkovu sudarytà darbo sutartá neatsiþvelgdamas ir neapsvarstydamas ieðkovo sàlyginio sutikimo bûti perkeltam dirbti á Epitaksiniø struktûrø laboratorijà. Teisëjø kolegija pabrëþë, kad ieðkovas, elgdamasis sàþiningai ir laikydamasis ðaliø bendradarbiavimo pareigos, privalëjo pakartotinai pasiûlyti jam pakeisti darbo vietà nedelsiant, taèiau jokiø derybø ar diskusijø nebuvo. Taigi, konstatuota, kad atleidþiant ieðkovà buvo paþeista darbo sutarties nutraukimo procedûra, nes, esant galimybei ir ieðkovo sutikimui, atsakovas neperkëlë jo á kità darbà, todël darbo sutartis nutraukta neteisëtai. Teismas, ávertinæs tai, kad ieðkovo darbo vietos neiðliko, jis yra pensinio amþiaus, tarp ginèo ðaliø susiklostë átempti konfliktiniai santykiai, ieðkovui priteisë vidutiná darbo uþmokestá uþ visà priverstinës pravaikðtos laikà nuo atleidimo ið darbo dienos iki teismo sprendimo ásigaliojimo. Ávertinæs tai, kad ieðkovas pas atsakovà nepertraukiamai dirbo daugiau kaip 17 metø, drausminiø nuobaudø neturëjo, yra pensinio amþiaus, teismas priëjo prie iðvados, kad dël neteisëto darbo sutarties nutraukimo ieðkovas patyrë dvasinius iðgyvenimus, nestabilumo darbo santykiuose jausmà bei neuþtikrintumà savo ateitimi, dël to atsirado jo sveikatos sutrikimø, priteisë ieðkovui ið atsakovo 2000 Lt neturtinei þalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydþio metines procesines palûkanas nuo sprendimo priëmimo dienos tuo atveju, jei atsakovas jo nevykdytø.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo á kasaciná skundà teisiniai argumentai

Kasatorius Valstybinis moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centras pateiktu kasaciniu skundu praðë panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2011 m. gruodþio 1 d. sprendimà ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkës teismo sprendimà, kuriuo ieðkovo ieðkinys buvo atmestas, priteisti patirtas bylinëjimosi iðlaidas. Kasacinis skundas grindþiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dël netinkamo DK normø, reglamentuojanèiø darbuotojo atleidimà nesant jo kaltës dël struktûriniø darbovietës pertvarkymø, aiðkinimo ir taikymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinës instancijos teismas suformavo ydingà precedentà, kad darbuotojo negalima atleisti net suëjus áspëjimo apie atleidimà terminui ir nesant ástatyme ar teismø praktikoje nustatytø pagrindø já pratæsti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad áspëjimo apie darbo sutarties nutraukimà terminas baigësi 2010 m. birþelio 30 d., ieðkovas nesutiko bûti perkeltas á kitas pareigas per áspëjimo laikotarpá, pagrindø áspëjimo terminui pratæsti nebuvo (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinëje byloje F. V. v. AB „Anykðèiø vynas“, bylos Nr. 3K-3-156/2008), todël ieðkovo reikalavimas neatleisti jo ið naikinamo skyriaus iki 2010 m. rugpjûèio 31 d. buvo nepagrástas ir neteisëtas. Be to, kaip byloje nustatyta, atsakovo darbuotoja, dienà prieð atleidimà ieðkovà áspëjo, kad jis bus atleistas, nes nesutiko dirbti kitame skyriuje. Ieðkovas nereiðkë pageidavimo bûti perkeltas dirbti á Epitaksiniø struktûrø laboratorijà, nors suvokë, kad suëjus áspëjimo terminui bus atleistas, kitu atveju jis turëjo praneðti darbdaviui apie savo sutikimà dël perkëlimo (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinëje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto VPK, bylos Nr. 3K-3-102/2009). Kasatoriaus teigimu, pagal Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikà darbdavys turi iki pat faktinio atleidimo ið darbo dienos ieðkoti galimybës darbuotojà perkelti á kità darbà, o ne pakartotinai siûlyti jau pasiûlytà darbo vietà, kai darbuotojas jos atsisakë. Ieðkovo eitos pareigos buvo nebereikalingos atsakovui nuo 2010 birþelio 30 d., todël jis, panaikinus etatà, buvo atleistas, t. y. egzistavo ypatingas atvejis, dël kurio laikyti ðá konkretø darbuotojà darbdaviui buvo visiðkai netikslinga (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinëje byloje K. K. v. Klaipëdos miesto valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-71/2005). Kasatoriaus nuomone, ieðkovas, atsisakydamas áspëjimo laikotarpiu dirbti kitame skyriuje, aiðkiai ir vienareikðmiðkai atsisakë pasiûlymo bûti perkeltam á kità darbo vietà ir siekë nesàþiningai pasipelnyti, t. y. gauti atlyginimà uþ darbà, kurio faktiðkai nebeatliko. Bylos duomenimis, Konstruktoriniame–technologiniame skyriuje dirbo 16 darbuotojø, visi jie buvo áspëti apie atleidimà 2010 m. balandþio 30 d., aðtuoni darbuotojai (ieðkovas taip pat) buvo atleisti pasibaigus áspëjimo terminui, viena – atleista ðaliø susitarimu, keturi – perkelti 2010 m. birþelio mën. á kitas pareigas, trys – atleisti nuo 2010 m. rugpjûèio 30 d. (áspëjimo laikotarpis pagal ástatymà jiems buvo keturi mënesiai), todël formaliai skyrius buvo panaikintas tik 2010 m. rugpjûèio 31 d., taèiau tai nereiðkia, kad tuo laikotarpiu ieðkovas turëjo eiti skyriaus vadovo pareigas ir kad tos pareigos buvo reikalingos.

Teismas, kasatoriaus nuomone, nepagrástai konstatavo, kad ieðkovas sutiko bûti perkeltas á kitas pareigas su sàlyga, nes sutikimas su iðlygomis ar sàlygomis, pagal analogijà taikant CK 6.178 straipsnio nuostatas, ið esmës yra pasiûlymo atmetimas ir prieðprieðinio pasiûlymo pateikimas. Ieðkovo nurodyta sàlyga ið esmës paþeidë darbdavio interesus, nes jis turëtø dar du mënesius ið valstybës biudþeto mokëti atlyginimà uþ neatliekamà darbà ir nepaisyti nustatytos atleidimo tvarkos, t. y. palikti darbuotojà dirbti dar du mënesius po to, kai sueina áspëjimo apie atleidimà terminas. Darbuotojø iðlaikymas nereikalingame ir naikintiname skyriuje – biudþeto lëðø ðvaistymas ir Biudþetiniø ástaigø ástatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimø nesilaikymas, ekonomiðkai netikslingas. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo ánaðu neprisideda prie darbdavio (ámonës) veiklos rezultatø, o prieðingai, blogina darbdavio finansinæ padëtá, yra tas ypatingas atvejis, kada darbdavys turi teisæ atleisti darbuotojà (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2004 m. birþelio 9 d. nutartis, priimta civilinëje byloje O. T. v. Panevëþio K. P. vidurinë mokykla, bylos Nr. 3K-3-356/2004; 2005 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinëje byloje K. K. v. Klaipëdos miesto valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-71/2005; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinëje byloje K. V. S. v. Lietuvos þemës ûkio universiteto Þemës ûkio inþinerijos institutas, bylos Nr. 3K-3-471/2008).

2. Dël neturtinës þalos. Kasatoriaus nuomone, skundþiamu teismo sprendimu buvo nepagrástai priteista neturtinë þala ieðkovo naudai, paþeidþiant DK 250 straipsná ir susiklosèiusià teismø praktikà, nes reikalavimo pripaþinti atleidimà ið darbo neteisëtu patenkinimas savaime nelemia reikalavimo atlyginti dël neteisëto atleidimo patirtà neturtinæ þalà tenkinimo (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinëje byloje B. T. v. Ukmergës nestacionariniø socialiniø paslaugø centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009); ðiuo atveju nebuvo jokiø pagrindø ir árodymø, kurie leistø teigti, kad atsakovas savo veiksmais padarë ieðkovui neturtinës þalos. Ieðkovo atþvilgiu atsakovas neatliko jokiø já þeminanèiø ar uþslëptai nukreiptø paþeminti ar áskaudinti ieðkovà veiksmø. Ið atleistø ir perkeltø á kitus skyrius darbuotojø tik ieðkovas nusprendë, kad jo teisës paþeistos ir kad jis galbût patyrë neturtinës þalos. Kasatorius nurodo, kad, stengdamasis kuo labiau suðvelninti situacijà dël skyriaus panaikinimo, laikydamasis visø DK reikalavimø, laiku informavo visus darbuotojus, kuriuos numatyta atleisti, áteikë jiems áspëjimus, iðmokëjo priklausanèias iðeitines iðmokas. Teismas, kasatoriaus manymu, nedetalizavo ir nenustatë bûtinøjø þalos atsiradimo sàlygø (neteisëtø veiksmø, þalos fakto, prieþastinio ryðio, kaltës).

Atsiliepimu á kasaciná skundà ieðkovas A. A. praðo Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2011 m. gruodþio 1 d. sprendimà palikti nepakeistà. Atsiliepimas á kasaciná skundà grindþiamas ið esmës analogiðkais teisiniais argumentais, kuriuos savo priimtame sprendime nurodë Vilniaus apygardos teismas. Papildomai ieðkovas nurodo:

1. Ieðkovo nuomone, pagal áprastà praktikà visi darbuotojai apie atleidimà turëjo bûti áspëjami pagal ástatymà prieð du arba keturis mënesius iki skyriaus panaikinimo datos. Skyriaus virðininkas turëjo bûti atleistas tà paèià dienà, kurià skyrius buvo panaikintas, nes po vadovo atleidimo skyriuje liko dirbti keletas darbuotojø, kurie atleisti tik 2010 m. rugpjûèio 30 d., o paskutinysis – 2010 m. lapkrièio 11 d. Be to, ieðkovas nurodë, kad pagal ðaliø susitarimà nuo 2010 m. vasario 11 d. negaudavo atlyginimo priedo uþ skyriaus virðininko pareigas, todël kasacinio skundo teiginiai, kad ieðkovas bûtø gavæs atlyginimà uþ funkcijas, kuriø nevykdo, yra neteisingi. Atsiliepime teigiama, kad kasatoriaus atstovë prieð ieðkovo atleidimà su juo nebendravo, tai, anot ieðkovo, pati pripaþino teismo posëdyje, todël byloje neárodyta, kad prieð atleidimà ieðkovas ir atsakovo atstovë bendravo, iðaiðkino ieðkovo pageidavimo pereiti dirbti á Epitaksiniø struktûrø laboratorijà nuo 2010 m. rugpjûèio 30 d. padarinius.

2. Ieðkovo teigimu, kasatorius nuo áspëjimo apie atleidimà áteikimo dienos turëjo pareigà atleidþiamam darbuotojui siûlyti kità darbà (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinëje byloje R. L. v. UAB „Ilsanta”, bylos Nr. 3K-3-227/2004; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinëje byloje V. V. v. AB „Jonavos grûdai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008), taèiau iki pat 2010 m. birþelio 2 d. ðios pareigos nevykdë ir tik praëjus daugiau kaip mënesiui nuo áspëjimo áteikimo dienos pasiûlë ieðkovui dirbti Epitaksiniø struktûrø laboratorijoje nuo 2010 m. birþelio 7 d. Ieðkovo prieraðà, kad jis sutinka dirbti laboratorijoje nuo 2010 m. rugpjûèio 30 d., kasatorius nepagrástai vertino kaip sàlyginá sutikimà, kuris darbdaviui nëra privalomas, ir nepagrástai laikë, kad ieðkovas nesutinka su pasiûlymu, daugiau priemoniø perkelti ieðkovà á kità darbo vietà nesiëmë. Ieðkovo teigimu, jis sutiko pereiti dirbti á kità skyriø nuo 2010 m. rugpjûèio 30 d., o kasatorius nesiëmë priemoniø, kad iðsiaiðkintø jo valià dël pateikto pasiûlymo, nepaaiðkino, kodël ieðkovo nurodyta sàlyga yra netinkama ir jam nepriimtina, nors turëjo áspëti apie tokio sàlyginio sutikimo padarinius. Po ðio prieraðo atlikimo kasatorius su ieðkovu nebendravo, jokios pozicijos dël ðio prieraðo neiðreiðkë, kito darbo nebesiûlë, nors tokià pareigà turëjo iki pat atleidimo dienos, nevedë derybø, nediskutavo, nepaaiðkino, kad su ieðkovo prieraðu nesutinka ir dël to já atleis. Ieðkovo nuomone, kasatorius nuo 2010 m. birþelio 8 d. iki 2010 m. birþelio 30 d. savo pareigos perkelti darbuotojà á kità darbà nevykdë, todël pagrástai konstatuota, kad kasatorius paþeidë DK 129 straipsnio 5 dalies, 35 straipsnio nuostatas. Ið byloje esanèiø árodymø akivaizdu, anot ieðkovo, kad jam siûlyta darbo vieta buvo neuþimta iki pat ieðkovo atleidimo dienos, todël kasatorius paþeidë savo pareigà perkelti darbuotojà jo sutikimu á kità darbo vietà, kuri buvo laisva iki pat darbuotojo atleidimo.

3. Ieðkovo nuomone, dauguma kasatoriaus argumentø neturi bûti nagrinëjami kasaciniame teisme, nes iðeina uþ bylos nagrinëjimo ribø, o jo nurodyta aplinkybë, kad ieðkovas ir visas naikinamas skyrius nevykdë jokiø darbo funkcijø, yra nauja – nenustatyta bylà nagrinëjusiø teismø. Taip pat nenagrinëtini kasatoriaus argumentai, kad ieðkovas neatliko jokiø darbo funkcijø (veiklos) ir nepagrástai reikalavo mokëti atlyginimà uþ dar du mënesius, nes tai yra fakto klausimas. Aplinkybë, ar kasatoriui buvo ekonomiðkai netikslinga palikti dirbti ieðkovà skyriaus virðininku dar du mënesius, anot ieðkovo, yra teisiðkai nereikðminga sprendþiant klausimà, ar jis tinkamai ávykdë savo pareigà perkelti ieðkovà á kità darbà. Tai, kad skyriaus virðininko funkcijos buvo nereikalingos, kai skyrius dar du mënesius vykdë veiklà, o ieðkovas atlyginimo uþ ðias pareigas negaudavo jau nuo 2010 m. sausio 1 d. ir nebûtø gavæs toliau, ieðkovo nuomone, yra nepagrásta. Ieðkovas nurodo atlyginimà gaudavæs uþ vyresniojo mokslo darbuotojui priskirtø funkcijø vykdymà, kurias bûtø vykdæs nepriklausomai nuo to, kokiam struktûriniam padaliniui yra priskirtas. Ieðkovo nuomone, kasatorius nepagrástai taiko CK 6.178 straipsnio nuostatas, tai visiðkai nepanaðûs santykiai, tokios analogijos taikymas prieðtarautø ástatymø pradmenims, prasmei, bûtø nesuderinamas su DK 129 straipsniu.

Teisëjø kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir iðaiðkinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalá kasacinis teismas, neperþengdamas kasacinio skundo ribø, patikrina apskøstus teismø sprendimus ir (ar) nutartis teisës taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkcijà, kasacinis teismas nenustatinëja bylos faktø ið naujo – yra saistomas pirmosios ir apeliacinës instancijos teismø nustatytø faktiniø aplinkybiø.

Kasaciniame skunde keliami DK 129, 130 straipsniuose átvirtintos darbo sutarties nutraukimo, kai nëra darbuotojo kaltës o sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, procedûros tinkamo laikymosi, árodymø tyrimo ir vertinimo klausimai, kuriais teisëjø kolegija pasisako.

Dël darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsná pagrástumo

Pagal DK 129 straipsnio 1, 5 daliø nuostatas darbdavys gali atleisti darbuotojà, dirbantá pagal terminuotà darbo sutartá iki jos termino pabaigos, kai nëra darbuotojo kaltës, tik ypatingais atvejais, esant svarbioms prieþastims, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu á kità darbà, bei laikantis DK 130 straipsnyje nustatytos áspëjimo apie atleidimà tvarkos ir terminø, arba sumokëjæs darbuotojui uþ likusá darbo sutarties galiojimo laikà vidutiná darbo uþmokestá. Kasatorius (darbdavys) nagrinëjamoje byloje darbo sutarties su ieðkovu nutraukimà grindë nurodydamas, kad tai – ypatingas atvejis ir tam yra svarbios prieþastys, bei nëra galimybiø ieðkovà perkelti jo sutikimu á kità darbà.

Teisëjø kolegija paþymi, kad ástatyme vartojamos ypatingo atvejo ir svarbiø prieþasèiø sàvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju jø turinys nustatomas atsiþvelgiant á nagrinëjamos bylos aplinkybes. Teisme nagrinëjant ginèà dël darbuotojo, dirbusio pagal terminuotà darbo sutartá, atleidimo ðiais pagrindais teisëtumo, darbdavys privalo árodyti ypatingo atvejo ir svarbiø prieþasèiø (DK 129 straipsnio 1, 2, 5 dalys), kuriomis jis grindë darbo sutarties nutraukimà, buvimà. Pagal Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikà ypatingais atvejais gali bûti pripaþástami tokie atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe ið esmës paþeistø darbdavio interesus, ávertinus jo specifikà, veiklà, bei kiti panaðûs atvejai, priklausomai nuo kiekvienos nagrinëjamos bylos faktiniø aplinkybiø, susidariusios situacijos ypatumø. DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad svarbios aplinkybës, kurioms esant gali bûti konstatuojamas pagrindas atleisti darbuotojà, nesant jo kaltës, gali bûti susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebëjimais, jo elgesiu darbe, taip pat ekonominëmis, technologinëmis prieþastimis darbovietëje, jos struktûriniais pertvarkymais ir panaðiai.

Taigi, tokio pobûdþio darbo teisiniuose ginèuose darbdaviui tenka CPK 178 straipsnyje átvirtinta árodinëjimo pareiga – árodyti aplinkybes, kad konkreèiu atveju, atleidþiant darbuotojà, egzistavo ypatingas atvejis ir ástatyme nustatytos svarbios prieþastys (ar viena jø) nutraukti terminuotà darbo sutartá iki termino pabaigos (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinëje byloje B. K. v. UAB „Ðilutës butø ûkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2012 m. balandþio 12 d. nutartis, priimta civilinëje byloje V. L. v. AB ,,Smiltynës perkëla“, bylos Nr. 3K-3-162/2012, kt.). Bylà nagrinëjanèiam teismui yra keliama pareiga, remiantis árodymø tyrimo ir vertinimo taisyklëmis, ávertinti, ar darbdavio nurodytos bei árodinëjamos prieþastys yra svarbios, kad konkreèiu atveju sudarytø pagrindà nutraukti darbo sutartá (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinëje byloje B. K. v. UAB „Ðilutës butø ûkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2011 m. balandþio 28 d. nutartis, priimta civilinëje byloje A. V. v. VðÁ Vilniaus miesto universitetinë ligoninë, bylos Nr. 3K-3-165/2011; kt.). Atsiþvelgiant á aplinkybes, susijusias su konkreèiu darbdaviu, darbuotoju ir su darbo sutarties nutraukimo atveju, tam tikros prieþastys vienu atveju gali bûti pripaþintos svarbiomis ir pagrindþianèiomis darbo santykiø nutraukimà, o kitu – ne.

Nagrinëjamoje byloje kasatorius árodinëjo ieðkovo atleidimo ið darbo prieþastis – struktûrinius darbovietës pertvarkymus – ir jø svarbà. Aiðkindamas struktûriniø pertvarkymø, kaip svarbios prieþasties, sampratà Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas nuosekliai pasisako, kad konkreèiø struktûriniø pertvarkymø, kaip svarbios prieþasties nutraukti darbo sutartá, realumas nustatomas pagal tai, ar dël struktûriniø pertvarkymø darbuotojas ar keli darbuotojai negali atlikti darbo sutartimi prisiimtø funkcijø, nes tokios funkcijos ar jø dalis darbovietëje ið viso neatliekamos arba joms atlikti uþtenka maþiau darbuotojø. Darbovietës struktûriniai pertvarkymai turi bûti realûs, t. y. privalomas atitinkamo valdymo organo sprendimas, kuris turi bûti realiai vykdomas (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinëje byloje B. K. v. UAB „Ðilutës butø ûkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2009 m. lapkrièio 10 d. nutartis, priimta civilinëje byloje K. V. S. v. Lietuvos þemës ûkio universiteto Þemës ûkio inþinerijos institutas, bylos Nr. 3K-3-488/2009; kt.).

Ávertinæ byloje pateiktø árodymø visumà, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinës instancijos teismas (net ir panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimà, kuriuo ieðkinys buvo atmestas) nustatë ið esmës tapaèias faktines bylos aplinkybes ir konstatavo, kad Fiziniø ir technologijos mokslø centro Konstruktorinio–technologinio skyriaus, kuriame pagal ginèo ðaliø 2007 m. kovo 30 d. sudarytà terminuotà darbo sutartá buvo ieðkovo darbo vieta, panaikinimas yra svarbi prieþastis, suteikusi teisæ atsakovui spræsti klausimà dël darbo santykiø nutraukimo DK 129 straipsnio pagrindu. Teisëjø kolegija, ávertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kuriø yra saistomas kasacinis teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ir Konstruktorinio–technologinio skyriaus panaikinimo pagrindà, tvarkà, kompetentingø subjektø priimtus sprendimus ðiuo klausimu, sutinka su tokia teismø padaryta iðvada. Konstatuotina, kad nagrinëjamu atveju reorganizaciniai pakeitimai buvusioje ieðkovo darbovietëje priskirtini pagal DK 129 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teismø praktikos iðaiðkinimus – struktûriniam darbovietës pertvarkymui, vykdytam vadovaujantis Vyriausybës 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 302, kuriuo nutarta reorganizuoti Chemijos institutà, Fizikos institutà ir Puslaidininkiø fizikos institutà, juos sujungiant á Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centrà. Pabrëþtina, kad remdamasis ðiuo Nutarimu patvirtintu reorganizavimo sàlygø apraðu, Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centro direktorius 2010 m. balandþio 27 d. priëmë ásakymà „Dël padalinio panaikinimo“, kuriuo nuo 2010 m. rugpjûèio 30 d. nusprendë panaikinti Konstruktoriná–technologiná skyriø, nes 2010 m. balandþio 7 d. ákurto Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centro struktûroje nenumatyta Konstruktorinio–technologinio skyriaus, tai pripaþintina ypatingu atveju sutarties nutraukimui pagal DK 129 straipsnio 5 dalies nuostatas. Panaikinus Konstruktoriná–technologiná skyriø, neliko ieðkovo darbo vietos. Byloje taip pat nustatyta, kad, vadovaujantis Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir Technologijos mokslø centro ástatø 14, 22 punktø nuostatomis, Centro direktorius buvo kompetentingas priimti nurodytà ásakymà dël padalinio panaikinimo, nes ástatais jam yra suteikta kompetencija spræsti klausimus, susijusius su darbo santykiais Centre, o Mokslø tarybai nesuteikta iðimtinës kompetencijos ðioje srityje. Taigi, konstatuotina, kad ðiuo atveju buvo tinkamai ágyvendinti Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikoje suformuoti reikalavimai ir bylos nagrinëjimo metu buvo tinkamai patikrinta bei ávertinta, ar sprendimas dël struktûrinio pertvarkymo priimtas pagal ástatymus, ástatus ar kitø ágaliojimø pagrindu veikianèio organo, ar jis priimtas iki darbuotojo áspëjimo bei ar buvo ágyvendintas (realiai vykdytas) (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinëje byloje V. V. v. AB „Jonavos grûdai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008).

Atsiþvelgdama á tai, kas iðdëstyta, teisëjø kolegija konstatuoja, kad atsakovas (darbdavys) tinkamai ágyvendino jam nustatytà árodinëjimo pareigà. Teisëjø kolegijos sprendimu, Chemijos instituto, Fizikos instituto ir Puslaidininkiø fizikos instituto reorganizavimas, juos sujungiant á Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centrà, kurio struktûroje nebeegzistavo Konstruktorinis–technologinis skyrius (dël ko jis buvo naikinamas, o darbuotojai atleidþiami panaikinus etatus), laikytinas ypatingu atveju ir svarbia prieþastimi pagal DK 129 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dël áspëjimo apie darbo sutarties nutraukimà

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartá, taip pat turi laikytis DK 130 straipsnio reikalavimø (DK 129 straipsnio 1 dalis), t. y. ástatymo nustatyta tvarka ir terminais áteikti darbuotojui áspëjimà apie darbo sutarties nutraukimà. Áspëjimo paskirtis – informuoti darbuotojà dël jo tolesnës padëties darbovietëje, tai yra svarbi darbuotojo teisiø uþtikrinimo priemonë tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendþiant ginèà dël jo atleidimo ið darbo pagrástumo ir teisëtumo. Áspëjimo tikslas, atleidþiant darbuotojà dël ámonëje vykdomø struktûriniø pertvarkymø, yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokiø padaliniø ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisëms ágyvendinti ir prireikus ginti nuo paþeidimø reikalinga informacija. Darbuotojas turi turëti galimybæ suþinoti, patikrinti ir ásitikinti, kad pertvarkymas yra realiai vykdomas ir yra tikroji jo atleidimo ið darbo prielaida. Áspëjime turi bûti þinios, kokio masto ir kokias struktûras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymas. Ið ðiø duomenø darbuotojas turi turëti galimybæ spræsti ir ásitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo ið darbo prielaida yra pagrindas atleisti ið darbo bûtent já, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijæs. Ði informacija reikalinga darbuotojui ágyvendinant jo teises dël galimybiø bûti perkeltam á kità darbà, naudotis pirmumo teise atleidþiant ið darbo, tikintis gauti atsilaisvinanèias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Pagal DK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdavys turi teisæ nutraukti darbo sutartá raðtu pasiraðytinai áspëjæs darbuotojà prieð du mënesius. Darbuotojai, nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimà ið darbo turi bûti áspëti ne vëliau kaip prieð keturis mënesius. Áspëjimo terminas skaièiuojamas pagal DK 26 straipsnio taisykles. DK 130 straipsnio 7 dalyje nustatyti áspëjimo termino pratæsimo atvejai. Teisëjø kolegijos nuomone, ástatyme nustatytus áspëjimo teminus reikëtø traktuoti kaip minimalius reikalavimus, darbdavys ið esmës turi teisæ nustatyti ilgesnius nei DK 130 straipsnyje átvirtinti áspëjimo terminai, taèiau paþymëtina, kad ávertinus abiejø darbo teisiniø santykiø ðaliø teisinæ ir psichologinæ padëtá áspëjimo laikotarpiu, ðis laikotarpis neturëtø bûti be pagrindo labai ilginamas. Áspëtas apie numatomà atleidimà ið darbo darbuotojas jauèia psichologinæ átampà, stresà, o darbdavys tuo paèiu metu nëra visiðkai uþtikrintas darbuotojo darbo naðumu tuo laikotarpiu tiek objektyviai (darbuotojui pagal DK 130 straipsnio 3 dalá suteikiamas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieðkoms), tiek subjektyviai (darbuotojas galbût nesuinteresuotas dirbti labai gerai þinodamas apie bûsimo atleidimo faktà). Taigi, áspëjimo termino ilginimas (daugiau nei ástatyme nustatyta) ið esmës yra darbdavio teisë, taèiau ne pareiga, ir ávertinus abiejø darbo santykiø ðaliø interesus, nëra joms palanki tendencija, galima tik abiejø ðaliø sutarimu bei joms siekiant tam tikros abipusës naudos.

Ávertinusi ástatymø nustatytà áspëjimo dël darbo sutarties nutraukimo reglamentavimà bei áspëjimo paskirtá, tikslus, kuriø siekiama atleidþiamam darbuotojui áteikiamu áspëjimu, taip pat atsiþvelgdama á bendrøjø teisingumo ir protingumo principø taikymà (DK 35 straipsnio 1 dalis), teisëjø kolegija konstatuoja, kad kasatorius nagrinëjamu atveju pagrástai nurodo, jog pratæsti áspëjimo dël darbo sutarties nutraukimo termino iki 2010 m. rugpjûèio 30 d. – datos, kada panaikintas Konstruktorinis–technologinis skyrius, neturëjo pareigos, nes ástatymas imperatyviai nenumato privalomo áspëjimo termino pratæsimo ðiuo pagrindu. Paþymëtina, kad ástatyme nustatytas ir ðiuo atveju taikytas dviejø mënesiø áspëjimo dël darbo sutarties nutraukimo terminas – protingas ir atitinka tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesus siekiant visø áspëjimo tikslø, apsaugant atleidþiamo asmens teises. Ieðkovo atsiliepime á kasaciná skundà nurodyti argumentai, kad darbdavys turëjo atleisti darbuotojus tik nuo Kontruktorinio–technologinio skyriaus panaikinimo dienos – visus vienu metu, yra atmestini, nes darbdavys tokios ástatyme átvirtintos pareigos neturëjo. Konstatuotina, kad darbdavys ðiuo atveju turëjo teisæ, pagrástà Vyriausybës priimtu Nutarimu, kurio pagrindu atlikta reorganizacija, savo priimtu ásakymu panaikinti Konstruktoriná–technologiná skyriø, kaip neáeinantá á naujo Fiziniø ir technologijos mokslø centro sudëtá, o darbuotojus atleisti laikantis dviejø ar keturiø mënesiø áspëjimo termino, nepriklausomai nuo to, kad kai kurie darbuotojai buvo atleisti dar iki ðio skyriaus faktinio panaikinimo dienos. Ástatyme nëra átvirtintos tokios darbuotojø atleidimo procedûros, kai, esant struktûriniam pertvarkymam darbovietëje, ðiuo atveju – panaikinant tam tikrà darbdavio struktûriná padaliná, visi darbuotojai turi bûti atleisti bûtent padalinio (skyriaus) panaikinimo dienà ir ne anksèiau. Pagal ástatyme nustatytà teisiná reglamentavimà, svarbiausia, kad bûtø laikomasi áspëjimo termino, suteikiama galimybë áspëjimo termino metu atleidþiamam darbuotojui ieðkoti naujos darbovietës (DK 130 straipsnis), taip apsaugant jo teises ir teisëtus interesus atleidimo procese.

Dël darbdavio pareigos perkelti darbuotojà á kità darbà

Darbdaviui tenka ne tik pareiga, esant teisiniam ginèui árodyti darbuotojo atleidimo, nesant jo kaltës, prieþasèiø svarbà, taèiau ir pareiga iðnaudoti visas galimybes perkelti darbuotojà jo sutikimu á kità darbà. Kasacinio teismo praktikoje ði nuostata paprastai aiðkinama kaip darbdavio pareiga per visà numatomo atleisti darbuotojo áspëjimo laikotarpá iki pat faktinës atleidimo ið darbo dienos imtinai ieðkoti galimybës perkelti darbuotojà á kità darbà ir, esant jo sutikimui, perkelti á kità darbà (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje R. L. v. UAB „Ilsanta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004). Ðià pareigà darbdavys ágyvendina informuodamas darbuotojà apie esamas laisvas darbo vietas, pasiûlydamas kità darbà, jeigu tokia galimybë yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas já á kità darbà. Kitas darbas yra laisva darbo vieta ar pareigos, atitinkanèios darbuotojo profesijà, specialybæ, kvalifikacijà ir reikiamais atvejais sveikatos bûklæ, o jeigu tokiø laisvø vietø nëra arba darbuotojas nesutinka bûti perkeltas – bet koks kitas darbas, kurá darbuotojas, atsiþvelgiant á jo sugebëjimus ir sveikatos bûklæ, galëtø dirbti (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinëje byloje D. Þ. v. Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras, bylos Nr. 3K-3-60/2008). Kito darbo siûlymas vykdant DK 129 straipsnyje darbdaviui nustatytà pareigà iðnaudoti galimybes perkelti darbuotojà á kità darbà turi bûti aiðkinamas pagal DK 35 straipsnyje átvirtintus darbo teisiø ágyvendinimo ir pareigø vykdymo principus (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinëje byloje S. B. v. Vilniaus miesto VPK, bylos Nr. 3K-3-102/2009). Darbdavio pareiga perkelti áspëtà apie bûsimà atleidimà darbuotojà á kità darbà kartu reiðkia ir darbuotojo teisæ bûti perkeltam á kità darbà, kurá jis pagal profesijà, specialybæ, kvalifikacijà ir reikiamais atvejais sveikatos bûklæ, gali dirbti. Ði teisë gali bûti ágyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva, kurie turi sàþiningai naudotis savo teisëmis ir tinkamai vykdyti pareigas (DK 35 straipsnis).

Nagrinëjamu atveju nustatyta, kad kasatorius 2010 m. balandþio 30 d. áspëjimu apie darbo sutarties nutraukimà informavo ieðkovà, jog yra naikinamas skyrius, kuriame jis dirba, ir darbo sutartis su juo bus nutraukta nuo 2010 m. birþelio 30 d. Kasatorius 2010 m. birþelio 2 d. áteikë ieðkovui siûlymà dël jo perkëlimo dirbti vyriausiuoju mokslo darbuotoju á Epitaksiniø struktûrø laboratorijà nuo 2010 m. birþelio 7 d., kurá atsakovas pasiraðë gavæs 2010 m. birþelio 4 d. bei nurodë, kad sutinka bûti perkeltas dirbti á Epitaksiniø struktûrø laboratorijà tik nuo 2010 m. rugpjûèio 31 d. Teisëjø kolegija pabrëþia, kad tai, kuriuo momentu buvo áteiktas siûlymas dël perkëlimo dirbti kità darbà, neturi esminës reikðmës, svarbu, kad toks siûlymas, ágyvendinant darbdavio pareigas darbuotojo atleidimo procedûroje, bûtø pateiktas per áspëjimo laikotarpá, bet kuriuo metu iki atleidimo dienos, áskaitant ir atleidimo dienà. Taigi, tai, kad pasiûlymas buvo áteiktas ieðkovui praëjus daugiau kaip mënesiui nuo áspëjimo apie darbo sutarties nutraukimà áteikimo dienos, nëra DK 129, 130 straipsniuose nustatytos tvarkos ir procedûros paþeidimas. Taip pat pabrëþtina, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ávertinæs byloje surinktus ir iðtirtus árodymus, ieðkovas nesutiko bûti perkeltas á Epitaksiniø struktûrø laboratorijà dirbti nuo 2010 m. birþelio 7 d. Taip pat byloje nenustatyta ir neárodyta, kad bûtø buvæ kitø darbo vietø, kurias darbdavys bûtø turëjæs teisæ ir kartu pareigà pasiûlyti ieðkovui, o pareigos pakartotinai siûlyti galimybæ dirbti Epitaksiniø struktûrø laboratorijoje, kai su pasiûlymu dirbti joje nuo 2010 m. birþelio 7 d. ieðkovas nesutiko, darbdavys pagal ástatyme átvirtintà teisiná reglamentavimà – neturëjo. Be to, kaip jau konstatuota, dar dviem mënesiam (iki 2010 m. rugpjûèio 30 d.) pratæsti áspëjimo dël darbo sutarties nutraukimo termino, nebuvo pagrásto pagrindo ir darbdavys tokios pareigos taip pat neturëjo. Paþymëtina, kad darbuotojas taipogi turëjo rodyti iniciatyvà dël perkëlimo á kità darbo vietà, nes ji jam buvo pasiûlyta, nurodant konkretø terminà, nuo kada galima ir darbdaviui yra tinkama, kad á jà asmuo pereitø dirbti, taèiau darbuotojas su tokiu siûlymu nesutiko, nors turëjo ir, preziumuojama, þinojo, kad toks nesutikimas reiðkia, jog jis, suëjus áspëjimo dël darbo sutarties nutraukimo terminui, bus atleistas. Darbuotojas iki pat darbo sutarties nutraukimo dienos (2010 m. birþelio 30 d.) galëjo iðreikðti savo valià (sutikimà) darbdaviui pereiti dirbti á Epitaksiniø struktûrø laboratorijà, jei ði darbo vieta nebuvo uþimta, taèiau tokios savo teisës, bylos duomenimis, jis neágyvendino.

Taigi, pagal Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikà teismas, nagrinëdamas tokio pobûdþio darbo teisës ginèus, privalo nustatyti, ar konkreèiu atveju yra DK 129 straipsnyje átvirtintø juridiniø faktø visuma (tinkamai ágyvendinta darbdavio iniciatyva (áspëjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo prieþastis; faktas, kad darbuotojas negali bûti perkeltas á kità darbà, t. y. ávertinama, ar darbo sutarties nutraukimas atitiko ástatyme keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinëje byloje R. L. v. UAB „Ilsanta”, bylos Nr. 3K-3-227/2004). Ávertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atþvelgdama á nurodytus argumentus, teisëjø kolegija pabrëþia, kad bûtinøjø juridiniø faktø visuma sprendþiant dël darbo sutarties nutraukimo DK 129 straipsnio pagrindu buvo nustatyta. Darbdavys árodë ypatingo atvejo ir svarbiø prieþasèiø nutraukti darbo sutartá pagal DK 129 straipsnio 1, 5 dalies nuostatas egzistavimà. Taip pat byloje nustatyta, kad darbdavys tinkamai ágyvendino savo pareigà áspëti darbuotojà apie darbo sutarties nutraukimà, laikydamasis ástatyme átvirtintø áspëjimo terminø (DK 130 straipsnio 1 dalis); patvirtinta, jog áspëjimo dël darbo sutarties nutraukimo laikotarpiu darbdavys siûlë ieðkovui pereiti á kità darbo vietà, taèiau ðis tokio pasiûlymo darbdavio siûlomu perkëlimo terminu atsisakë, todël konstatuotinas faktas, kad nebuvo galimybës darbuotojà, jo sutikimu, perkelti á kità darbo vietà (DK 129 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Taigi, atsiþvelgiant á tai, kas nurodyta, apeliacinës instancijos teismo 2011 m. gruodþio 1 d. sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimà, kuriuo ieðkinys buvo atmestas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Panaikinus apeliacinës instancijos teismo sprendimà ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimà, kuriuo ieðkovo ieðkinys buvo atmestas, t. y. nebuvo konstatuotas neteisëto ieðkovo atleidimo ið darbo faktas (ástatymo saugomos asmens teisës ar teisëto intereso paþeidimas), nëra pagrindo nagrinëti kasacinio skundo argumentø dël neturtinës þalos priteisimo, nes ji nepriteistina.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiðkai nereikðmingi ir neturi átakos vienodos teismø praktikos formavimui bei teismø priimtø sprendimø teisëtumui, todël teisëjø kolegija jø neanalizuoja ir dël jø nepasisako.

Dël bylinëjimosi iðlaidø priteisimo

Kasacinio teismo iðlaidos, susijusios su bylos nagrinëjimu, sudaro 15,95 Lt (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2012 m. birþelio 6 d. paþyma apie iðlaidas, susijusias su procesiniø dokumentø áteikimu), kuriø atlyginimas, patenkinus kasaciná skundà, priteistinas ið ieðkovo A. A., kuris pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktà ir DK 302 straipsnio 2, 3 dalis yra atleistas tik nuo þyminio mokesèio mokëjimo, bet ne nuo kitø iðlaidø, susijusiø su bylos nagrinëjimu, atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Kasatorius taip pat praðë priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinëjimosi iðlaidas – 865 Lt uþ kasaciná skundà sumokëto þyminio mokesèio bei pateikë ðias iðlaidas patvirtinanèius raðytinius árodymus (mokëjimo nurodymà). Ðios pagrástos bylinëjimosi iðlaidos, patenkinus kasaciná skundà, priteistinos ið ieðkovo A. A. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2011 m. gruodþio 1 d. sprendimà panaikinti.

Palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkës teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimà.

Priteisti ið ieðkovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 865 (aðtuonis ðimtus ðeðiasdeðimt penkis) Lt bylinëjimosi iðlaidø kasatoriaus Valstybinio moksliniø tyrimø instituto Fiziniø ir technologijos mokslø centro (j. a. k. 302496128) naudai.

Priteisti ið ieðkovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,95 Lt (penkiolika litø 95 ct) iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu valstybës naudai.

Ði Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis yra galutinë, neskundþiama ir ásiteisëja nuo priëmimo dienos.

Teisëjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkûnas

Pranas Þeimys