LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl asociacijos generalinio sekretoriaus atleidimo iš darbo teisėtumo.

Ieškovas nuo 1991 m. spalio 9 d. ėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus pareigas. 2010 m. lapkričio 25 d. asociacijos prezidiumas priėmė nutarimą Nr. 08-16 atstatydinti jį iš pareigų. 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 102 K darbo sutartis su juo nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės).

Ieškovas teigia, kad jis iš darbo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai. 2010 m. lapkričio 25 d. asociacijos prezidiumo nutarimas atstatydinti jį iš generalinio sekretoriaus pareigų yra neteisėtas, nes jo priėmimo metu buvo pasibaigęs prezidiumo kadencijos laikas, be to, dėl jo atstatydinimo nebalsavo reikiamas narių skaičius. Įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo pasirašytas įgaliojimų neturinčio asmens. Kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas nurodytas DK 129 straipsnis, tačiau atsakovas nesilaikė darbo sutarties nutraukimo pagal šį straipsnį tvarkos (įsakyme nenurodyta atleidimo iš darbo svarbių priežasčių, ieškovas neįspėtas apie atleidimą iš darbo DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka).

Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti asociacijos prezidiumo nutarimą atstatydinti jį iš pareigų ir įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo, grąžinti jį į asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, priteisti jam iš atsakovo asociacijos „Linava“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir 100 000 Lt neturtinės žalos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindą pakeitė į DK 124 straipsnio 1 punktą.

Teismas nurodė, kad nors asociacija „Linava“ yra viešasis juridinis asmuo ir jos veikla skirta viešajam interesui tenkinti, tačiau steigėjai yra privatūs asmenys, pajamas sudaro privataus pobūdžio lėšos, todėl sprendė, kad šios asociacijos veikla grindžiama ir privačiu interesu. Teismas, remdamasis Asociacijų įstatymo ir asociacijos „Linava“ įstatų normomis, padarė išvadą , kad nuo asociacijos generalinio sekretoriaus kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos asociacijos veiklos efektyvumas, todėl jam būtinas jį skiriančio valdymo organo – asociacijos prezidiumo – pasitikėjimas, kuris turi neapribotą teisę atšaukti generalinį sekretorių iš pareigų. Teismas, nustatęs, kad nei Asociacijų įstatyme, nei asociacijos „Linava“ įstatuose nenustatyta generalinio sekretoriaus atšaukimo iš pareigų pagrindų, taip pat nėra blanketinės normos, įpareigojančios vadovautis Darbo kodeksu ar kitais teisės aktais, sprendė, kad asociacijos generalinio sekretoriaus kompetencija turi nemažai panašumų su akcinių bendrovių vadovų įgaliojimais, todėl, nutraukiant su juo darbo sutartį, pagal teisės analogiją taikytinos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ir ABĮ) 37 straipsnio 3 ir 4 dalys, pagal kurias bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių, svarbu tik tai, kad nutarimas dėl jo atšaukimo iš pareigų būtų priimtas nepažeidžiant įstatyme nustatytų procedūrų. Teismas konstatavo, kad ginčijamas asociacijos prezidiumo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimas dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų yra teisėtas, nes priimtas surinkus asociacijos įstatuose nustatytą kvorumą, o jo priėmimo metu teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapribojo asociacijos prezidiumo kompetencijos ir įgaliojimų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstatydinimo iš pareigų pagrindas yra teisėtai priimtas asociacijos prezidiumo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimas, o ginčijamas 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, kurį pasirašė neįgaliotas asmuo, tik detalizavo prezidiumo nutarimą, todėl, nesant pagrindo naikinti nutarimo, nėra pagrindo naikinti ir įsakymo, nes neesminiai darbo sutarties nutraukimo procedūros pažeidimai neturi įtakos atleidimo teisėtumui. Teismas taip pat pažymėjo, kad, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnį, turi būti taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, todėl pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 129 straipsnio į 124 straipsnio 1 punktą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad šiam ginčui taikytinas ABĮ ir kad, atleidžiant ieškovą iš darbo, atsakovas nepažeidė įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija nurodė, kad asociacijos „Linava“ veikla grindžiama ir privačiu interesu, nes jos steigėjai yra privatūs asmenys, kurių interesus asociacija tenkina, vykdydama savo veiklą, be to, vykdo jos įstatuose numatytą komercinę–ūkinę veiklą, iš kurios gauna pajamų ir gali gauti pelno, t. y. siekia ne tik patenkinti savo narių interesus, bet ir gauti pelno iš vykdomos veiklos. Asociacijos „Linava“ valdymo organai yra: visuotinis asociacijos narių susirinkimas (kongresas), kolegialus valdymo organas (prezidiumas) ir vienasmenis valdymo organas (generalinis sekretorius). Asociacijos kongresas pasitikėjimo pagrindu renka ir atšaukia prezidentą, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius, o prezidiumas prezidento teikimu pasitikėjimo pagrindu tvirtina generalinį sekretorių (asociacijos „Linava“ įstatų 7.2.3, 9.3, 9.8.3, 10.3.5, 10.3.6 punktai). Asociacijos generalinis sekretorius yra renkamas vienasmenis atsakovo valdymo organas, kurį su asociacijos prezidiumu sieja pavedimo ir pasitikėjimo santykiai. Įstatų 12 punkte nustatytą generalinio sekretoriaus veiklos kompetenciją, tarp kurios – sudaryti sandorius asociacijos vardu, atstovauti jai įmonėse, įstaigose, kitose institucijose bei teisme, organizuoti kongreso ir prezidiumo nutarimų įgyvendinimą, vadovauti patvirtinto biudžeto ribose asociacijos veiklai, sudaryti bendradarbiavimo sutartis su kitomis asociacijomis. Nuo asociacijos generalinio sekretoriaus veiklos ir jos rezultatų priklauso asociacijos veiklos efektyvumas, todėl būtinas šį valdymo organą skiriančio subjekto pasitikėjimas, o asociacijos prezidiumui praradus pasitikėjimą generaliniu sekretoriumi, prezidiumas turi teisę atšaukti jį iš pareigų. Nei Asociacijų įstatyme, nei asociacijos įstatuose neįtvirtinti generalinio sekretoriaus atleidimo (atšaukimo) iš pareigų tvarka bei pagrindai, todėl nagrinėjamu atveju taikytina ABĮ 37 straipsnio 3 bei 4 dalių, reglamentuojančių akcinės bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą bei atleidimą iš pareigų ir darbo sutarties sudarymo bei nutraukimo tvarką, analogiją.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pagal įstatų 9.1 punktą atsakovo veiklai laikotarpiu tarp kongresų vadovauja prezidiumas, kuris renkamas dvejiems metams. Nors asociacijos prezidiumas, priėmęs nutarimą atstatydinti ieškovą iš pareigų, buvo išrinktas 2008 m. gegužės 22 d., tačiau, per nurodytą laikotarpį nesušaukus kongreso, teisėjų kolegijos nuomone, prezidiumo įgaliojimai 2010 m. lapkričio 25 d. nebuvo pasibaigę. Pagal įstatų 9.6 punktą nutarimai dėl darbo sutarčių su sekretoriato vadovybe nutraukimo priimami, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 prezidiumo narių. Prezidiumą sudarė 8 jo nariai ir prezidentas, todėl, 6 prezidiumo nariams balsavus už ieškovo atstatydinimą, ginčijamas nutarimas buvo priimtas teisėtai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 3 straipsnio 6 dalies ir DK 9 straipsnio 3 dalies pažeidimo, Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai taikė pagal analogiją Akcinių bendrovių įstatymą, nuspręsdami, kad nėra nei bendrųjų, nei specialiųjų teisės normų, kurios reglamentuotų ginčo santykį. Šalių ginčą reglamentuoja DK (bendrosios normos) ir Asociacijų įstatymas (specialiosios normos). Asociacijų įstatymui nereglamentuojant asociacijos generalinio sekretoriaus atleidimo iš pareigų, turi būti taikomos DK normos. Kasatoriaus nuomone, teismai taip pat nepagrįstai sutapatino asociacijos ir akcinės bendrovės statusus. Pagrindinis akcinės bendrovės tikslas – pelno siekimas, o asociacijos – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Aplinkybė, kad asociacijos „Linava“ steigėjai yra privatūs asmenys ir kad ji gauna pelno, nekeičia pagrindinio tikslo – tenkinti asociacijos narių viešąjį interesą. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo santykiui galima taikyti Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatytą bendrovės vadovo atleidimo procedūrą.

2. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008, kurioje buvo sprendžiamas viešosios biudžetinės įstaigos (valstybinio teatro) vadovo atleidimo iš pareigų teisėtumas, nustatęs, kad Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nėra teatro vadovo atleidimo iš pareigų pagrindų, paneigė steigėjo teisę atleisti valstybinio teatro vadovą nepasitikėjimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, kurioje buvo sprendžiamas viešosios įstaigos „Vilniaus butai“ vadovo atleidimo iš pareigų teisėtumas, suformulavo įstatymo analogijos draudimo taisyklę, kai viešojo juridinio asmens vadovą norima atšaukti Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintais pagrindais, nors ginčo santykį reglamentuoja kitas specialusis įstatymas. Kasacinis teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai specialieji teisės aktai nenustato darbo sutarties su viešosios įsitaigos vadovu nutraukimo pagrindų, taikytini bendrieji DK nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Kasatoriaus teigimu, teismai, spręsdami kasatoriaus atleidimo iš darbo teisėtumą, privalėjo atsižvelgti į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, paneigiančius galimybę taikyti Akcinių bendrovių įstatymą atleidžiant iš darbo viešojo juridinio asmens vadovą.

3. Dėl DK 129, 130 straipsnių, atsakovo įstatų nepagrįsto netaikymo. Kasatoriaus teigimu, teismams nepagrįstai taikant Akcinių bendrovių įstatymo analogiją, nepagrįstai liko neįvertinti DK 129, 130 straipsniuose ir asociacijos įstatuose nustatytų atleidimo iš darbo procedūrų pažeidimai.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad teismai, įvertinę asociacijos generalinio sekretoriaus statusą, veiklą ir kompetenciją, pagrįstai taikė pagal įstatymo analogiją ABĮ 37 straipsnį. Asociacijos sekretorių su atsakovu sieja ne tik darbo teisiniai santykiai, bet ir civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš asociacijos prezidiumo pasitikėjimo. Šių pareigų ėjimas, nesant jį paskyrusio valdymo organo – asociacijos prezidiumo, pasitikėjimo, neįmanomas. DK ir ABĮ normos reglamentuoja skirtingų teisinių santykių nutraukimo pagrindus. DK apskritai nenustato juridinių asmenų valdymo organų atleidimo iš pareigos tvarkos, todėl ABĮ normos yra bendrosios, o ne specialiosios, ir šioms normoms gali būti taikoma įstatymo analogija. Atsakovo veiklą reglamentuojančių teisės normų analizė neginčijamai pagrindžia, kad asociacija „Linava“, nepaisant jos įregistravimo viešojo juridinio asmens forma, iš esmės veikia asociacijos narių intereso naudai (įstatų 2.1, 2.2 punktai), t. y. asociacijos tikslai yra išimtinai privataus pobūdžio. Visi asociacijos nariai yra privatūs juridiniai asmenys ir visos jos funkcijos yra susijusios ne su viešuoju, o su privačiu jos narių interesu. Išimtinai viešųjų interesų įgyvendinimo siekia tik tos asociacijos, kurių nariai ar steigėjai yra ne privatūs juridiniai asmenys, o viešieji juridiniai asmenys. Asociacijos „Linava“ valdymo struktūra visiškai atitinka uždarosios akcinės bendrovės valdymo tvarką. Įstatymo analogijos taikymas šioje byloje yra siejamas ne su atsakovo asociacijos juridinio asmens teisine forma, o su tuo, kad kasatorius, eidamas generalinio sekretoriaus pareigas, faktiškai veikė asociacijos prezidiumo pasitikėjimo bei jam pavestų įgaliojimų pagrindu, o jiems išnykus, prezidiumas turėjo teisę jį atleisti iš pareigų. Teismai pagrįstai netaikė DK 129, 130 straipsnių, nes kasatorius iš pareigų buvo atleistas ne šių, o DK 124 straipsnio ir ABĮ normų pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbo sutarties su asociacijos vienasmenio valdymo organo nariu pabaigos

DK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Darbo sutarties pasibaigimui skirtas DK dvyliktojo skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties pabaigos pagrindai. Jame nustatyta (nagrinėjamam ginčui aktualioje įstatymo redakcijoje, galiojusioje ginčijamo nutarimo ir įsakymo priėmimo dienomis – atitinkamai 2010 m. lapkričio 25 ir 29 d.), kad darbo sutartis baigiasi: 1) ją nutraukus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais; 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo; 3) darbuotojui mirus. Nagrinėjamoje byloje aktualus DK 124 straipsnio 1 punktas nukreipia į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, DK 125-129, 136 ir kt. straipsniai), taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Aiškindamas šią normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad DK nėra išsamiai nustatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus darbuotojo ir darbdavio teisinius darbo santykius, nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi nagrinėjamoje byloje reikšminga yra nustatyti, ar darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta DK ar kitų specialiųjų teisės aktų nustatytais pagrindais.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytoje kasacinės instancijos teismo nutartyje pateiktais kitais teisės normų išaiškinimais kolegija nesivadovauja, nes bylų faktinės aplinkybės bei teisinis reguliavimas iš esmės skiriasi. Nurodytoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009) buvo išaiškintas darbo sutarties nutraukimo su viešosios įstaigos vadovu teisinis reguliavimas, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo su asociacijos vienasmenio valdymo organo pareigas užėmusiu asmeniu. Tai, kad viešoji įstaiga ir asociacija yra viešieji juridiniai asmenys, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjama byla yra analogiška ar iš esmės panaši (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Viešosios įstaigos ir asociacijos yra skirtingos teisinės formos juridiniai asmenys, kurių steigimą, valdymą, veiklą bei kitus klausimus reglamentuoja savarankiški įstatymai, atitinkamai Viešųjų įstaigų ir Asociacijų įstatymai. Dėl tokių pačių priežasčių teisėjų kolegija nesivadovauja ir kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, bylos Nr. 3K-7-308/2008, kurioje buvo pasisakyta dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo teisinio reguliavimo.

Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog darbo sutartis gali būti nutraukta ne tik DK, bet ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Pastariesiems priskirtini ir atvejai, kai teisės aktų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka pasibaigia juridinio asmens ir fizinio asmens, kaip valdymo organo nario, santykiai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į juridinio asmens ir valdymo organų narių santykių prigimtį. Juridinį asmenį ir jos valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai. Valdymo organo nariai turi pareigą elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, būti jiems lojalūs ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (CK 2.87 straipsnis). Tokia šių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atšaukimo tvarką, kuria kompetentingas organas gali operatyviai naudotis juridinio asmens interesais. Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atšaukiami tiesiogiai ar netiesiogiai – per kitus valdymo organus. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Tokiais atvejais darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra formalus veiksmas, kurio neatlikimas gali turėti kitą reikšmę, tačiau neturi įtakos kompetentingo juridinio asmens organo sprendimo pagrindu nutrūkusiems darbuotojo ir juridinio asmens santykiams. Toks valdymo organo nario atšaukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti DK 124 straipsnio 1 punkto prasme, jeigu teisės aktai nenustato kitokios juridinio asmens valdymo organo nario darbo santykių pabaigos.

Kasatorius asociacijoje „Linava“ užėmė generalinio sekretoriaus pareigas. Pagal asociacijos įstatus generalinis sekretorius yra vienasmenis valdymo organas. Be šio vienasmenio valdymo organo, asociacijos organų struktūroje yra visuotinis asociacijos narių susirinkimas – kongresas ir kolegialus valdymo organas – prezidiumas. Asociacijų įstatymas tik iš dalies reglamentuoja šios teisinės formos juridinio asmens organų kompetenciją (pvz., 7, 8 ir 9 straipsniai). Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų tvarka nustatoma asociacijos įstatuose. Jeigu asociacijoje sudaromi keli valdymo organai, asociacijos įstatuose turi būti nustatyta kiekvieno iš jų kompetencija (Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Asociacijos „Linava“ valdymo organų – prezidiumo ir generalinio sekretoriaus kompetencija reglamentuojama atskiruose įstatų skyriuose (atitinkamai devintajame ir dvyliktajame). Be kitų teisių, prezidiumas tvirtina asociacijos prezidento pasiūlytą generalinį sekretorių, sudaro su juo darbo sutartį bei ją nutraukia (Įstatų 9.8.3, 10.3.5 punktai). Nurodytos Asociacijų įstatymo ir atsakovo įstatų nuostatos įtvirtina kolegialaus valdymo organo – prezidiumo kompetenciją skirti konkretų asmenį generaliniu sekretoriumi ir su juo sudaryti darbo sutartį. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į asociacijos valdymo organų santykių prigimtį bei jų kompetenciją. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad ieškovas iš generalinio sekretoriaus pareigų buvo atšauktas Asociacijų įstatymo ir asociacijos „Linava“ įstatuose nustatyta tvarka, ir tai yra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 124 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad tokia darbo santykių nutraukimo tvarka, kai sprendimas priklauso nuo tokią kompetenciją turinčio asociacijos organo, neribojant jo teisių priimti sprendimą darbo santykių nutraukimą reglamentuojančiomis DK normomis, atitinka ir asociacijos, kaip tokios, teisinės formos juridinio asmens tikslus. Nors pagal juridinių asmenų klasifikacijos į privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis bendrąją sampratą asociacijos priskiriamos prie viešųjų juridinių asmenų, asociacijos ir jos valdymo organų narių santykius apibrėžiantys konkrečios asociacijos uždaviniai ir tikslai įtvirtinti jos steigimo dokumentuose. Asociacijos „Linava“ įstatų 2.1 punkte nurodyta, kad asociacija steigiama siekiant sudaryti jos nariams kuo palankesnes sąlygas savarankiškai plėtoti visų rūšių pervežimus. Įstatų 2.2 punkte išvardyti pagrindiniai asociacijos uždaviniai – siekti transporto verslo sąlygų gerinimo, kelių eismo saugos didinimo teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas, vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių pervežimus automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti, atstovauti asociacijos nariams santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis. Įvertinęs šias bei kitas asociacijos „Linava“ veiklą individualizuojančias įstatų nuostatas apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo veikla grindžiama ir privačiu interesu. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka, o kasatoriaus pateikiami argumentai, grindžiami bendro pobūdžio įstatyme pateikta asociacijos kaip tam tikros teisinės formos juridinio asmens samprata bei pasirinktinėmis įstatų nuostatomis, tokios išvados nepaneigia.

Dėl darbo sutarties su asociacijos valdymo organo nariu nutraukimo įforminimo reikšmės darbo santykiams

Kasatorius teigia, kad 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymas dėl ieškovo atleidimo yra neteisėtas, nes jį pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo, t. y. pagal atsakovės įstatus įsakymą dėl generalinio sekretoriaus atleidimo iš darbo gali pasirašyti tik asociacijos „Linava“ prezidentas, tačiau įsakymą pasirašė generalinis sekretorius A. B., kuris tuo metu dar apskritai nebuvo generaliniu sekretoriumi. Su tokiais kasatoriaus argumentais iš dalies teisėjų kolegija sutinka, tačiau pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės. Minėta, kad, kompetentingam asociacijos organui priėmus sprendimą atšaukti narį iš valdymo organų, darbo sutarties nutraukimas yra formalus veiksmas, neturintis reikšmės asociacijos ir jos valdymo nario santykių pabaigai. Byloje kasatorius nereiškė jokių kitų reikalavimų, susijusių su netinkamu darbo sutarties nutraukimo įforminimu ir dėl to patirtų kitokio, nei byloje pareikšti, pobūdžio jo teisių pažeidimų.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo jai naikinti.

Kiti kasaciniame skunde keliami klausimai neturi reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, nesudaro kasacijos dalyko, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti jo turėtas išlaidas už advokato pagalbą kasaciniame teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įstatymo reikalavimus atitinkančio dokumento, patvirtinančio, kad sumokėjo advokatui tam tikrą pinigų sumą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl šios išlaidos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Egidijus Baranauskas

Sigitas Gurevičius