LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Puntukas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. B. (N. B.) ieškinį atsakovui AB „Puntukas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl darbo drausmės pažeidimo kaip šiurkštaus kvalifikavimo ir proporcingos drausminės nuobaudos paskyrimo.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtais atsakovo vadovo 2010 m. balandžio 30 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir tos pačios dienos įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu; pripažinti laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priverstine pravaikšta, priteisti iš atsakovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovo bendrovėje dirbo šaltkalviu, jam 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad pažeidė savo kaip darbuotojo pareigas, t. y. sugadino ceche esančio įrankių sandėlio vidinį durų užraktą. Ieškovas teigė, kad ceche esančio įrankių sandėlio durų neatidarinėjo, užrakto nesugadino, tik radęs atidarytas duris, jas uždaręs ir užkabinęs spyną, todėl, jo nuomone, drausminė nuobauda paskirta nesant atsakomybės pagrindų bei pažeidžiant nuobaudos skyrimo taisykles: neįrodyta kaltė, neatsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir padarinius, aplinkybes, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Dėl šių priežasčių ieškovas mano esąs atleistas iš darbo neteisėtai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu neteisėtu, panaikino atsakovo AB „Puntukas“ 2010 m. balandžio 30 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui ir 2010 m. balandžio 30 d. įsakymą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, laikant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsigaliojimo dieną. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1923,06 Lt išeitinės išmokos, 4487,14 Lt vidutinio darbo užmokesčio, skaičiuotino nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., po 45,78 Lt vidutinio dienos darbo užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2010 m. balandžio 29 d. ieškovas kartu su bendradarbiu V. M. išardė sudedamąsias sandėlio durų užrakto dalis, sandėlį atidarė, siekdami pažiūrėti, kas jame yra, po to užraktą vėl sumontavo. Atsakovo komisijai patikrinus durų užrakto mechanizmą nustatyta, kad jis yra sugadintas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas sąmoningai atliko veiksmus, kurių pagrindu patirta žalos, teismas pripažino, kad jis pažeidė savo kaip darbuotojo pareigą tausoti darbdavio turtą, tačiau nesutiko su darbdavio pozicija, kad šis pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes ieškovas, patekęs į sandėlį, iš jo nieko nepaėmė, o sugadinto užrakto kainos atsakovas negalėjo nurodyti, taigi žalos atsakovui nepadaryta. Teismo nuomone, ieškovo padaryti veiksmai negali būti laikomi sukeliančiais griežčiausią drausminės atsakomybės formą – atleidimą iš darbo, nes ieškovo veiksmai ir jų rezultatas nesukėlė atsakovui reikšmingai neigiamų padarinių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame nurodytais motyvais. Teismas atkreipė dėmesį, į tai, kad kitam darbuotojui (V. M. ) atsakovas skyrė daug švelnesnę nuobaudą – papeikimą, o padaryto pažeidimo nepripažino šiurkščiu, todėl konstatavo, kad vien darbuotojo prisipažinimas dėl padarytos veikos negali turėti įtakos pažeidimo kvalifikacijai ir sudėčiai objektyviąja prasme. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina šalių pasitikėjimo praradimą vienas kitu, atsakovo neproporcingą elgesį padarytam ieškovo pažeidimui ir nevienodą darbuotojų vertinimą, padarius analogų pažeidimų. Tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti dėl DK 297 straipsnio 4 dalies taikymo , t. y. darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimu, negrąžinant ieškovo į pirmesnį darbą ir priteisiant jam kompensaciją.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, jis nustatomas, kai egzistuoja visos drausminės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys ir darbuotojo kaltė. Tam tikrais atvejais (pvz., DK 235 straipsnio 2 dalies 10 punktas) įstatymų leidėjas darbo pareigų pažeidimo kaip darbo drausmės pažeidimo nesieja su žalingais materialiniais padariniais, bet, siekdamas pabrėžti neigiamą požiūrį į tam tikras neteisėtas veikas, įstatyme nurodo konkrečių darbo drausmės pažeidimų atvejus, už kurių įvykdymą darbdavys turi teisę taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Veikas, nurodytas DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose, įstatymų leidėjas pripažino šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais, nes šių pažeidimų prigimtis savaime suponuoja tai, kad toks darbo drausmės pažeidimas yra sunkus ir padaromas tyčiniais veiksmais. Konstatavus, kad darbuotojo padaryto nusižengimo sudėtis atitinka įtvirtintą šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėtį, darbdavys turi teisę be įspėjimo atleisti tokį darbuotoją iš darbo. Šiuo aspektu teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 3-4 punktus, nes, konstatuodami, kad ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas neatitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 3-4 punktų, nurodė ne konkrečius objektyviuosius ar subjektyviuosius šių sudėčių požymius, bet išvardijo aplinkybes, nurodytas DK 238 straipsnyje, nors DK 235 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose numatytos sudėtys nereikalauja nuostolių kaip sudėties požymio ar įrodymų, kad ieškovas ketintų pasisavinti atsakovui priklausantį turtą, gauti neteisėtų pajamų ir pan. Lingvistinis DK 235 straipsnio 2 dalies sakinio „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma“ aiškinimas patvirtina, kad įstatymų leidėjas iš anksto numatė dešimt konkrečių darbo drausmės pažeidimų sudėčių, kurioms esant darbuotojo padaryti pažeidimai laikomi šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais. Įstatymų leidėjas nevartoja žodžių junginio „gali būti laikoma“, tai reiškia, kad taikant tokias sudėtis nereikia papildomai atsižvelgti į kitas aplinkybes, pavyzdžiui, nurodytas DK 238 straipsnyje. Bylą nagrinėję teismai, neanalizuodami šiurkštaus darbo pažeidimo sudėčių, vadovavosi vien DK 238 straipsniu ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai nėra šiurkštūs. Vadovaujantis tokia teismų pozicija DK pateikta šiurkščių darbo drausmės pažeidimų apibrėžtis ir jos atskirtis netenka prasmės.

2. Kasacinis teismas šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais laiko išvardytus DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose, laiko tokius darbo drausmės pažeidimus, kurie atitinka konkrečią šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, nurodytą DK 235 straipsnio 2 dalyje, yra padaromi kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. UAB „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3- 245/2008; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB „AKTC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005) dėl ko darbdavys netenka pasitikėjimo darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Pušyno kelias", bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbuotojo kaltę padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą gali paneigti tik darbdavio nesilaikymas teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Lautra motors“, bylos Nr. 3K-3- 437/2008). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, vadinasi, ieškovo kaltė, padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, yra įrodyta. Be to, nustatyta, kad darbdavys neteko pasitikėjimo darbuotoju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ nurodyta, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: a) dalyvavimas nedarbinėje arba darbinėje veikloje taip pažeidžiant įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytus apribojimus; b) dalyvavimas nedarbinėje arba darbinėje veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinės ar darbo sutarties nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Ieškovas dalyvavo veikloje, kuri nesuderinama su jo darbo funkcijomis, nes išlaužė įrankių sandėlio duris ir be tiesioginio vadovo žinios ir leidimo pateko į materialinių vertybių saugojimo patalpą. Tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog jis ką nors paėmė iš įrankių sandėlio, neturi reikšmės, nes ieškovo atlikti veiksmai (įrankių sandėlio durų išlaužimas) ne tik nesuderinami su ieškovo darbo funkcijomis, bet ir turi nusikalstamos veikos požymių ir yra baudžiami. Dėl šių ieškovo veiksmų darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimą darbuotoju. Taigi, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovo veiksmai neatitinka šioje teisės normoje įtvirtintos darbo drausmės pažeidimo sudėties.

3. Įstatymų leidėjas šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėtyje nenurodė materialinės žalos kaip pažeidimo sudėties požymio. Nei DK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo apibrėžtyje, nei DK 235 straipsnio 2 dalies 2-10 punktuose nurodytose konkrečiose šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sudėtyse neįtvirtinta, kad dėl darbuotojo kaltų veiksmų darbdavys privalo patirti materialinės žalos. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pabrėžia smerktiną darbuotojo veikos pobūdį, o ne tik materialinius padarinius, todėl teismų argumentai, kad ieškovas savo veiksmais nepadarė įmonei žalos, nėra teisiškai reikšmingi kvalifikuojant padarytą veiką kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. R. v. UAB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-13/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad šiurkštus yra toks darbuotojo padarytas nusižengimas, dėl kurio jis netenka darbdavio pasitikėjimo toliau tinkamai atlikti darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005). Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad darbdavys prarado pasitikėjimą ieškovu, tačiau šią aplinkybę nepagrįstai vertino tik kaip pagrindą taikyti DK 297 straipsnio 4 dalį ir negrąžinti ieškovo į pirmesnį darbą, tačiau, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pasitikėjimo darbuotoju praradimo nevertino kaip žalingų padarinių ir padarė neteisingą išvadą, kad darbuotojo padarytas nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbdavys taikė atleidimą iš darbo.

4. Darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas elgėsi priešingai: pabėgo iš įvykio vietos, slapstėsi, neprisipažino dėl drausminio pažeidimo, atsisakė bendradarbiauti su darbdaviu, taip pat nepasirašė, kad susipažino su drausminės atsakomybės skyrimo įsakymu. Toks ieškovo elgesys rodo jo cinizmą bei abejingumą darbdavio interesams, taip pat tai, kad jis nesigaili dėl įvykdyto tyčinio pažeidimo, todėl tokiu darbuotoju nebegalima pasitikėti. Tai reiškia, kad ieškovui griežtesnė nei kitam darbuotojui nuobauda buvo skirta pagrįstai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad, sprendžiant, ar konkreti darbuotojo neteisėta veika atitinka šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėtis, nurodytas DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose, nereikia vadovautis DK 238 straipsniu, nes įstatymų leidėjas jau atsižvelgė į šias aplinkybes nustatydamas konkrečias šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėtis. DK 235 straipsnio 1 dalyje apibrėžta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata, o 2 dalyje nustatytas pavyzdinis šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Ar konkretus darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas atitinka pirmiau nurodytų normų turinį ir esmę bei ar gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, būtina vertinti kiekvienu konkrečiu atveju individualiai. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, visais atvejais privalo patikrinti ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. R. v. UAB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-13/2005 ). Taigi abiejų instancijų teismai šioje byloje pagrįstai analizavo ne tik darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, bet ir vadovavosi DK 238 straipsniu.

2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 3-4 punktus. Toks kasacinio skundo motyvas yra nepagrįstas, nes teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, pripažino, kad ieškovo padarytas pažeidimas neatitinka šių normų turinio sudėties, kartu pasisakė, kad jos netaikytinos. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Abiejų instancijų teismai tinkamai įvertinę byloje surinktus įrodymus nustatė, kad ieškovo padaryto pažeidimo padariniai mažareikšmiai, nuostolių atsakovui nepadaryta, o įrodymų, kad ieškovas būtų ketinęs pasisavinti atsakovui priklausantį turtą ar gauti neteisėtų pajamų, nėra, anksčiau ieškovas nebuvo baustas administracine tvarka, priešingai – ne kartą atsakovo skatintas už gerą darbą; pagrįstai pripažino, jog ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas neatitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytų pažeidimų sudėties, todėl negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

3. Kasatorius klaidingai aiškina pirmiau nurodyto Senato nutarimo nuostatas, be to, nepagrįstai remiasi nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes jo pateiktų bylų faktinės aplinkybės skirtingos nei nagrinėjamos bylos. Dalyvavimą darbinėje veikloje, nesuderinamoje su darbo funkcijomis, bei savavaliavimą galima konstatuoti tik tada, kai darbuotojas yra tinkamai supažindintas su įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių ir pan., reglamentuojančių jo teises ir pareigas darbe, nuostatomis. Šioje byloje atsakovas teigė, kad ieškovas žinojo, jog į materialinių vertybių saugojimo patalpas gali patekti tik su padalinio vadovo leidimu, tačiau nebuvo pateikta įrodymų, kad patalpa, kurioje buvo sugadinta spyna, yra materialinių vertybių sandėlis ir ieškovas apie tai žinojo. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ant durų yra iškaba „nenaudojama“, taigi, nenaudojamose patalpose negali būti jokių vertingų daiktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl padarytos veikos vertinimo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkščiu kvalifikavimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai taip kvalifikavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008). Konkrečios šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtys nustatytos DK 235 straipsnio 2 dalyje; šios dalies 4 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu inter alia laikoma savavaliavimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatų dėl pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai). Šios, net ir nedetalizuotos, nuostatos yra suvokiamos kiekvienam darbuotojui. Jų pažeidimas tyčiniais veiksmais, aiškiai be pagrindo gali būti darbdavio vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus, gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Jeigu darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, dirbdamas šaltkalviu, atliko tyčinius veiksmus, nesusijusius su jo darbo funkcijomis ar darbdavio poreikiais: sugadino durų užraktą ir patalpą atidarė veikdamas vien savo tikslais ir interesais, savo nuožiūra, nesant darbdavio pavedimo. Tokiu elgesiu ieškovas pažeidė savo kaip darbuotojo pareigą tausoti darbdavio turtą, nesilaikė savaime suprantamų bendrųjų reikalavimų elgtis protingai ir sąžiningai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytomis aplinkybėmis tokio pobūdžio veiksmus yra teisinis pagrindas vertinti kaip savavaliavimą ir šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstai nurodė, jog ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas neatitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytų pažeidimų sudėties ir negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, nes ieškovo padaryto pažeidimo padariniai mažareikšmiai, nepadaryta nuostolių atsakovui, įrodymų, jog ieškovas ketintų pasisavinti atsakovui priklausantį turtą ar gauti neteisėtų pajamų, nėra. Anksčiau ieškovas nebuvo baustas drausmine tvarka, priešingai – ne kartą atsakovo skatintas už gerą darbą. Dėl žalos padarymo darbo drausmės pažeidimu kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog dėl darbuotojo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008). Taigi, vien tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas siekė be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą, nelemia išvados, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant neteisėtus savavaliavimo veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą tokių veiksmų padariniai apima tiek turtinę žalą, tiek kitokius neturtinius padarinius, pavyzdžiui, pasitikėjimo darbuotoju praradimą. Ar savavaliavimu padaryta žala ir kiti padariniai yra mažareikšmiai, turi būti sprendžiama pagal turtinių ir neturtinių padarinių visumą. Kartu turi būti įvertinamas tyčinis veiksmų pobūdis, jų motyvavimas vien asmeniniais, neaiškiais ir darbdaviui neatskleidžiamais poreikiais, atsižvelgiama į tai, kad pažeidimas susijęs su įsibrovimu į patalpas, užrakto sugadinimu, taip padarant žalos darbdaviui ir bendros situacijos kontekste suteikiant darbdaviui pagrindą ateityje tokiu darbuotoju nepasitikėti.

Aplinkybės, susijusios su darbuotojo asmenybe ir ankstesne jo veikla (paskatinimai, drausminių nuobaudų neturėjimas), gali būti reikšmingos parenkant nuobaudos rūšį, bet ne vertinant darbo drausmės pažeidimo pobūdį, t. y. sprendžiant, ar pažeidimas yra šiurkštus, kadangi jos susijusios su darbuotojo asmenybe, bet ne su jo padarytais veiksmais.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo veiksmai neatitinka šioje teisės normoje įtvirtintos šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėties.

Dėl DK 238 straipsnio taikymo šiurkščiai pažeidus darbo drausmę

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad, net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-257; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje E. L. L. v. UAB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-563/2010). Būtent šių kriterijų taikymas konkrečioje situacijoje gali lemti tai, kad už tą pačią veiką skirtingiems asmenims yra taikomos skirtingos drausminės nuobaudos.

Nagrinėdamas darbuotojo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. R. v. UAB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-13 ). Taigi, darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik pagal jų visumą spręsti dėl nuobaudos rūšies paskyrimo ar paskirtos nuobaudos teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors darbuotojui drausminės nuobaudos anksčiau nebuvo skirtos, jis buvo skatintas, tačiau darbo drausmė pažeista tyčiniais savavališkais veiksmais, nesant objektyvių aplinkybių, pateisinančių ieškovo įsibrovimą į darbdavio rakinamą patalpą. Protingas ir rūpestingas asmuo suvokia, kad durų spynos sugadinimas ir patekimas į užrakintą kitam asmeniui priklausančią patalpą yra neteisėtas veiksmas, kuris negali būti pateisinamas vien įsibraunančio asmens smalsumo patenkinimu. Ieškovas padarytą nusižengimą slėpė, dėl aplinkybių išsiaiškinimo su darbdaviu nebendradarbiavo, kritiškai savo poelgio nevertino. Šios aplinkybės (darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas) turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad prasižengęs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažinta teismo kaip proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus. Dėl šios priežasties pagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pasitikėjimo praradimą siejo tik su galimybe taikyti DK 297 straipsnio 4 dalį (t. y. negrąžinti darbuotojo į darbą), o ne vertino kaip vieną iš svarbių kriterijų parenkant griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nustatė ir ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, t. y. netinkamai taikė ir aiškino DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 238 straipsnį ir 297 straipsnio 4 dalį, todėl jų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują procesinį sprendimą , atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas yra patenkinamas, kasatoriui iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasatorius iš viso sumokėjo 384,30 Lt žyminio mokesčio, todėl ši suma jam priteistina iš ieškovo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius iš viso sumokėjo 4420 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas (2000 Lt pirmosios instancijos ir 2420 Lt apeliacinės instancijos teisme). Šie dydžiai pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 ir 8.9 papunkčius yra maksimali rekomenduotina priteisti suma. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad byla nėra sudėtinga, teisėjų kolegija sprendžia, jog kasatoriaus prašomi užmokesčio dydžiai mažintini ir kasatoriui už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose priteistina 3000 Lt. Kasatorius nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3384,30 Lt (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 30 cnt) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Puntukas“ (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas