Civilinė byla Nr. 3K-3-13/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2; 11.9.8 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 25 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Eiginta“ ir atsakovo Kauno apskrities profesinės sąjungos kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Eiginta“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities profesinei sąjungai, dalyvaujant tretiesiems asmenims J. G., R. N. ir L. S., dėl profesinės sąjungos komiteto nepripažinimo atstovaujamuoju organu ir komiteto nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Byloje sprendžiamas klausimas dėl teritoriniu principu įsteigtos profesinės sąjungos įmonėje veikiančio padalinio renkamųjų organų narių darbo teisių garantijų.

Ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinė sąjunga nėra ieškovo UAB „Eiginta“ darbuotojų atstovaujamasis organas ir atleidžiant darbuotojus nebūtinas jo sutikimas; 2) pripažinti, kad Kauno apskrities profesinės sąjungos narių susirinkimo 2009 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, kuriuo trečiasis asmuo J. G. išrinkta atsakovo padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotine ir komiteto nare, yra neteisėtas; 3) pripažinti, kad atsakovo padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto sprendimas Nr. 9-1 atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš darbo trečiąjį asmenį J. G. yra neteisėtas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas buvo nepatenkintas trečiojo asmens J. G. darbu, ji, kaip parduotuvės vadovė, nerodė pakankamai iniciatyvos spręsti darbinių problemų, nuolatos kildavo problemų dėl netvarkos parduotuvėje, prekių likučių, netinkamai užsakinėjo prekes, neorganizavo gaisro padarinių likvidavimo darbų. Be to, UAB „Eiginta“ įsteigta profesinė sąjunga negali būti laikoma darbuotojų atstovaujamuoju organu, nes neturi trisdešimties įmonės darbuotojų, kurie būtų šios profesinės sąjungos nariai (UAB „Eiginta“ profesinės sąjungos steigimo dieną ieškovas turėjo 400 darbuotojų). Dėl to, ieškovo teigimu, jam nereikėjo gauti šios profesinės sąjungos sutikimo, o jeigu tokio ir reikėtų, tai nutarimas, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą, vertintinas kaip neteisėtas, nes jis nemotyvuotas, nesilaikyta procedūrinių reikalavimų, be to, profesinė sąjunga neturi teisės varžyti darbdavio, neleisti jam atleisti iš darbo darbuotojos, kurios kvalifikacija yra netinkama.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo J. G. pagal 2008 m. balandžio 18 d. darbo sutartį Nr. 2577 ėjo UAB „Eiginta“ prekybos centrų „Šilas“ parduotuvės vadovės pareigas. Jungtinės profesinės sąjungos (toliau – JPS) padalinys Kauno apskrities profesinė sąjunga 2009 m. kovo 9 d. ir 2009 m. kovo 30 d. raštais pranešė UAB „Eiginta“ direktoriui, kad įmonėje įkurtas JPS Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinė sąjunga ir kad J. G. išrinkta į UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komitetą, taip pat profesinės sąjungos įgaliotine. Pagal JPS Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatus padalinio profesinės sąjungos komitetas ir įgaliotinis yra renkamieji profesinės sąjungos organai. UAB „Eiginta“ direktorius 2009 m. balandžio 8 d. raštu įspėjo J. G., kad po keturių mėnesių ji bus atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl aplinkybių, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, elgesiu darbe. UAB „Eiginta“ direktorius 2009 m. balandžio 10 d. kreipėsi į JPS Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujamąjį organą ir į JPS pirmininką su pareiškimu dėl sutikimo atleisti J. G. iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Pareiškime jis nurodė DK straipsnį, pagal kurį buvo numatoma atleisti darbuotoją iš darbo, ir detaliai išdėstė visas numatomo atleidimo iš darbo priežastis (netinkamas gaisro likvidavimo darbų organizavimas, pranešimas apie gaisrą ne laiku, prekių galiojimo terminų pažeidimai, netvarka parduotuvėje ir kt.). Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komitetas 2009 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą neduoti sutikimo atleisti J. G. iš darbo. Jis grindžiamas tuo, kad darbo sutartį norima nutraukti dėl jos narystės ir teisėtos veiklos profesinėje sąjungoje.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinė sąjunga nėra ieškovo UAB „Eiginta“ darbuotojų atstovaujamasis organas ir atleidžiant darbuotojus nėra būtinas jo sutikimas, nutraukė; pripažino neteisėtu Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 9-1 atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš darbo trečiąjį asmenį J. G.; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

            Teismas nurodė, kad Profesinių sąjungų įstatyme nenustatyta tvarkos, pagal kurią suinteresuoti asmenys, taip pat darbdaviai, galėtų ginčyti profesinės sąjungos įsteigimo teisėtumą. Profesinių sąjungų įstatymo 9 straipsnyje tik dviem subjektams – įstatus registravusiam organui ir prokurorui – suteikta teisė kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos ar jų susivienijimo veiklos sustabdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, jog profesinė sąjunga nėra atstovaujamasis organas, iš esmės laikytinas reikalavimu pripažinti, kad profesinė sąjunga UAB „Eiginta“ veikia neteisėtai, t. y. ji negali būti laikoma šioje įmonėje veikiančia profesine sąjunga DK 19 straipsnio prasme. Nustatęs, kad profesinės sąjungos veiklos teisėtumui ginčyti nustatyta speciali tvarka – kreiptis į registro organą ar prokurorą, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas nenagrinėtinas teisme ir bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėtu Kauno apskrities profesinės sąjungos narių susirinkimo 2009 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo trečiasis asmuo J. G. išrinkta atsakovo padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotine ir komiteto nare, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog šis sprendimas pažeidžia jo teises. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovo padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto sprendimas Nr. 9-1 atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš darbo trečiąjį asmenį J. G. yra neteisėtas, teismas nustatė, jog 2009 m. balandžio 22 d. UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto posėdyje dalyvavusios dvi jo narės R. N. ir L. S. sprendė, kad darbo sutartį norima nutraukti dėl narystės ir teisėtos veiklos profesinėje sąjungoje, tačiau iš protokolo nematyti, kokiais duomenimis disponavo ir rėmėsi komiteto narės, ar vyko kokios nors diskusijos svarstomu klausimu. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. N. paaiškino, kad ji susitiko su J. G. ir L. S. kavinėje, J. G. nesakė, kad nagrinėjamas jos atleidimo iš darbo klausimas, J. G. surašė protokolą, kurį R. N. pasirašė kitą dieną neskaičiusi; L. S. paaiškino, kad susitiko kavinėje su J. G. ir R. N., buvo pristatytas klausimas, kad J. G. nori atleisti iš darbo. Kol nematė tarnybinių pranešimų, L. S. manė, kad J. G. persekiojama dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, tačiau vėliau L. S. pati rado parduotuvėje tris vežimus pasibaigusio galiojimo prekių, dėl to J. G. buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Teismas nustatė, kad susirinkimo metu nebuvo tiriami ieškovo pateikti tarnybiniai pranešimai dėl turimų pretenzijų J. G., tuo tarpu iš pateiktų tarnybinių pranešimų matyti, jog jau nuo 2009 metų sausio mėnesio ieškovo darbuotojai reiškė įvairių priekaištų dėl J. G. darbo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad profesinė sąjunga, atsisakyme konstatavusi, jog darbo sutartį norima nutraukti dėl narystės ar teisėtos veiklos profesinėje sąjungoje, nesvarstė ir nenagrinėjo tarnybinių pranešimų, kurie duoda pagrindą manyti, kad trečiąjį asmenį norima atleisti iš darbo ne dėl narystės profesinėje sąjungoje, o dėl netinkamos darbo kokybės, todėl atsisakymas sutikti skirti drausminę nuobaudą yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą nepagrįstai suvaržė darbdavio teisę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojo netinkamą elgesį, užtikrinti įmonės pagrindinių funkcijų tinkamą vykdymą, užtikrinti darbo drausmės laikymąsi, galimybę nesukurti nebaudžiamumo darbo kolektyve atmosferos.

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB „Eiginta“ ir atsakovo Kauno apskrities profesinės sąjungos apeliacinius skundus, 2010 m. birželio 23 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisiniais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Eiginta“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties dalis, kuriomis nutraukta bylos dalis dėl reikalavimų pripažinti, kad Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinė sąjunga nėra ieškovo darbuotojų atstovaujamasis organas ir atleidžiant darbuotojus nėra būtinas jo sutikimas, ir priimti naują sprendimą dėl šių reikalavimų – juos patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            Teismai netinkamai taikė Profesinių sąjungų įstatymo 9 straipsnį bei CPK 293 straipsnio 1 punktą, nes bylą nutraukė nesant nustatytų pagrindų, nevertino, ar profesinės sąjungos padalinys, į kurį yra įstoję pavieniai ieškovo darbuotojai, gali būti laikomas jo darbuotojų atstovaujamuoju organu. Reikalavimą pripažinti, kad subjektas nėra darbuotojų atstovaujamasis organas ir atleidžiant jo narius nebūtinas subjekto pritarimas, teismai nepagrįstai sutapatino su reikalavimu sustabdyti ir (ar) nutraukti profesinės sąjungos veiklą. Teismai turėjo nagrinėti ir spręsti ieškovo reikalavimo pagrįstumo klausimą remdamiesi DK 19 straipsnyje, Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, pagal kuriuos sprendžiama, ar atitinkama profesinė sąjunga turi bendrovės darbuotojų atstovų statusą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu nėra, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad teismas turi analizuoti ir vertinti, ar subjektas atitinka būtinuosius darbdavio darbuotojų atstovo požymius DK 19 straipsnio prasme, o ne nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1177/2006; 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1842/2006). Teismai, atsakovo padalinį UAB „Eiginta“ profesinę sąjungą pripažindami darbuotojų atstovais DK 19 straipsnio prasme, nevertino, kad šio padalinio steigėjų skaičius yra mažesnis nei dvidešimt, ir tai neatitinka nė vieno iš Profesinių sąjungų įstatyme nustatytų reikalavimų profesinei sąjungai įsteigti. Netenkinus reikalavimo dėl profesinės sąjungos steigėjų skaičiaus, negalima pripažinti, kad profesinė sąjunga yra atstovaujamasis ieškovo darbuotojų organas ir turi ieškovo darbuotojų atstovaujamųjų organų teises (DK 19, 134 straipsniai). UAB „Eiginta“ profesinė sąjunga nėra savarankiškas asmuo, o tik Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys, kuris negali būti laikomas UAB „Eiginta“ darbuotojų atstovaujamuoju organu DK prasme. Profesine sąjunga šiuo atveju laikytina Kauno apskrities profesinė sąjunga, tačiau ji nėra ieškovo visų darbuotojų atstovė, nes nei ieškovo darbuotojų susirinkimas, nei konferencija DK nustatyta tvarka neperdavė darbuotojų atstovavimo teisių šiai profesinei sąjungai (DK 19 straipsnio 2 dalis). Be to, aplinkybę, kad neturi kolektyvinio atstovavimo teisių, teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovas, taigi ši aplinkybė neįrodinėtina (CPK 182 straipsnis).

 

            Kasaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities profesinė sąjunga prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties dalis dėl Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 9-1 pripažinimo neteisėtu ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio reikalavimą panaikinti 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 9-1 atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Teismai nepagrįstai taikė DK 136 ir 234 straipsniuose įtvirtintus darbo sutarties nutraukimo pagrindus, nes ieškovas trečiojo asmens darbo sutartį nutraukė DK 129 straipsnio pagrindu. Dėl šio pažeidimo buvo neteisingai nustatytas esminio darbdavio intereso pažeidimo faktas. Teismai trečiojo asmens J. G. veiksmuose konstatavo galimus darbo drausmės pažeidimo pagrindus esant darbuotojo kaltei ir įvardijo esminį darbdavio interesą kaip darbo drausmės užtikrinimą. Tai sudaro pagrindą atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnį. Ieškovo trečiajam asmeniui įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo ir pareiškimas profesinės sąjungos komitetui duoti sutikimą atleisti iš darbo buvo grindžiami DK 129 straipsnio 2 dalimi, t. y. nesant darbuotojo kaltės. Pagrindų atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 2 dalį teismai nenustatė. Be to, darbuotoja augina tris vaikus iki keturiolikos metų, todėl pagal DK 129 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su ja galėjo būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu jos palikimas darbe būtų iš esmės pažeidęs ieškovo interesus.

            2. Ieškovas neįrodė, kad profesinės sąjungos komiteto sprendimas neduoti sutikimo atleisti iš darbo trečiąjį asmenį J. G. DK 129 straipsnio pagrindu iš esmės pažeidė teisėtus ieškovo interesus. Darbdavys DK 129 straipsnio pagrindu gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik esant svarbių priežasčių; tokiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, elgesiu darbe. Ieškovas J. G. neturėjo jokių priekaištų dėl darbo iki to momento, kol sužinojo, kad ši ketina steigti profesinę sąjungą ieškovo įmonėje.

 

            Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir nurodo tokius argumentus:

            Kasatorius neteisingai aiškina DK normas, reglamentuojančias darbuotojų atstovavimo teisinius santykius. UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinė sąjunga buvo įkurta kaip atsakovo struktūrinis padalinys, išrinkus padalinio pirmininką (įgaliotinį), komiteto narius, laikantis visų privalomų atsakovo įstatų reikalavimų. Tokia profesinė sąjunga visa apimtimi gali atstovauti darbuotojams pagal DK 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 33 ir 47 straipsnių nuostatas. DK 19 straipsnyje nustatyta, kad ginti ir atstovauti darbuotojams gali įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį profesinės sąjungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiškai. Jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą. Atsakovo įstatuose nustatyti struktūriniai dariniai – grupė, padalinys ir teritorinis (šakinis) padalinys. Padalinį sudaro viena ar kelių profesinės sąjungos narių grupių junginys – įmonės profesinė sąjunga. Vadovaujantis įstatų 42.2 punktu padalinys turi visas profesinės sąjungos, veikiančios įmonėje, teises. Taigi tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia atsakovo struktūriniai padaliniai, atsakovas yra veikianti profesinė sąjunga. Tokią poziciją pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2000). UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinė sąjunga nėra savarankiškas juridinis asmuo, kurį reikėtų atskirai įsteigti, tai yra atsakovo padalinys. Dėl to ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas galėjo pažeisti Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnį, nes šiuo atveju nurodyta norma netaikytina, o ginčo objektas yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti įstatai, kuriais savo veiklą grindžia atsakovas. Ieškovas, reikalaudamas pripažinti, kad atsakovo pirminės organizacijos (padaliniai) neturi darbuotojų atstovavimo teisių, iš esmės reikalauja pripažinti, jog atsakovo padaliniams negalioja DK 22 ir 23 straipsniai. Patenkinus tokį ieškovo reikalavimą, iš atsakovo būtų atimta jo konstitucinė teisė ir pareiga ginti darbuotojų teises, nes atsakovas yra teritorinė profesinė sąjunga, kuri veiklą vykdo per savo padalinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2002, yra išaiškinusi, kad į teritoriniu principu įsteigtą profesinę sąjungą įstojusios profesinės sąjungos tampa tos profesinės sąjungos padaliniu, o darbo sutarties su įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariu nutraukimo atveju reikalingas profesinės sąjungos padalinio renkamojo organo išankstinis sutikimas.

 

            Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, remdamasis tokiais argumentais:

            Įstatymuose nustatytas reikalavimas gauti profesinės sąjungos sutikimą tiek atleidžiant darbuotoją iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu, tiek skiriant drausminę nuobaudą už netinkamai atliekamas darbo funkcijas; darbdavys, prašydamas duoti sutikimą dėl darbuotojo atleidimo ar drausminės nuobaudos skyrimo, turi pareiškimą motyvuoti. Ieškovas pareiškime dėl sutikimo atleisti J. G. pagal DK 129 straipsnį detaliai bei aiškiai nurodė, kad prašoma duoti sutikimą atleisti dėl netinkamos kvalifikacijos, gebėjimų, elgesio darbe bei pridėjo įrodymus, patvirtinančius nepakankamą J. G. kvalifikaciją, gebėjimus. Ieškovas niekada neprašė sutikimo dėl J. G. atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Teismai, ištyrę byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė teisėto esminio darbdavio intereso pažeidimo faktą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl teritoriniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos padalinio formavimo, jo organų sudarymo ir padalinio renkamųjų organų narių darbo teisių garantijų

 

            Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, turi lygias teises bei gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio14 d. nutarime yra pabrėžęs, kad ši konstitucinė nuostata išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: pirma, atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Taigi profesinės sąjungos savo nariams atstovauja ir juos gina ex officio, o visiems kitiems darbuotojams gali atstovauti ir juos ginti, jei darbuotojų kolektyvas tokias teises įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikiančiai profesinei sąjungai yra perdavęs (DK 19 straipsnis) arba jei profesinė sąjunga atstovauja darbuotojų daugumos valiai (DK 18 straipsnio 2 dalis).

            Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje deklaruojama, kad profesinės sąjungos yra savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Tokia profesinės sąjungos įsteigimo principų įvairovė sudaro galimybę profesinei sąjungai steigtis tiek įmonėje, tiek atskirai nuo jos bei veikti ne tik vienoje, bet ir keliose ar net daugelyje įmonių. Apie tai, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dar 2000 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-538/2000, šiai išvadai netiesiogiai pritarta vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“, bylos Nr. 3K-3-995/2002; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos statybininkų mokykla v. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2010; kt.).

            Privalomi reikalavimai profesinei sąjungai įsteigti nustatyti CK 2.38 straipsnyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Profesinei sąjungai įsteigti būtina turėti ne mažiau kaip 20 steigėjų arba kad įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų, o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai (iki 2010 m. sausio 5 d. galiojo įstatyminis reikalavimas, kad būtų ne mažiau kaip 30 steigėjų arba ne mažiau kaip 1/5 visų darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojai), ir kad susirinkime būtų patvirtinti įstatai, išrinkti valdymo organai ir priimtas sprendimas dėl buveinės. Tačiau šie reikalavimai netaikomi formuojant jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos struktūrinį padalinį. Profesinės sąjungos, veikiančios teritoriniu principu, teritoriniai padaliniai bei jų organai sudaromi vadovaujantis jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos įstatais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad, kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie iš jų yra renkamieji, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į konkrečios profesinės sąjungos įstatus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. (R.) v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, bylos Nr. 3K-3-556/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. P. v. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, bylos Nr. 3K-3-142/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. UAB „Švarinta“, bylos Nr. 3K-3-426/2010).

            Atsakovas Kauno apskrities profesinė sąjunga yra įsteigta dar 1999 metais ir teritoriniu, teritoriniu-šakiniu principu veikia Kauno apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba jos nariai. Šios profesinės sąjungos įstatų 42 punkte nustatyta, kad viena ar kelių profesinės sąjungos narių grupių junginys – įmonės profesinė sąjunga – yra Sąjungos padalinys, turintis visas profesinės sąjungos, veikiančios įmonėje, teises. Įstatų 45 punkte įtvirtintas padalinio komitetas, kuris sudaromas rinkimų būdu; 47 punkte nustatyta, kad padalinyje renkamas padalinio pirmininkas (profesinės sąjungos įgaliotinis). Tiek padalinio komitetui, tiek padalinio pirmininkui (profesinės sąjungos įgaliotiniui) įstatuose suteikta kompetencija darbuotojų darbo, ekonominių ir socialinių teisių srityje (Įstatų 46, 48 punktai). Kauno apskrities profesinė sąjunga 2009 m. kovo 9 d. ir 2009 m. kovo 30 d. raštais informavo ieškovą apie tai, kad šio įmonėje 2009 m. vasario 27 d. įkurtas atsakovo padalinys bei išrinkti padalinio komitetas, o padalinio įgaliotine išrinkta J. G.

            Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijų – draudimas darbdaviui atleisti iš darbo darbuotoją – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narį – negavus tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo; ši garantija taikoma ne visiems atleidimo iš darbo atvejams, o tik jei atleidžiama pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir darbdavio valia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus Darbo kodeksui, Darbo sutarties įstatymas neteko galios (Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis, 6 straipsnio 4 punktas), o aptariamą garantiją atitinkantys atleidimo iš darbo atvejai bei garantija renkamojo profesinės sąjungos organo nariams suformuluota bei įtvirtinta DK 134 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad įstatymų leidėjas nesuderino Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų su įvykusiais darbo įstatymų pasikeitimais, aptariama garantija taikytina DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu. Nesant įstatyme nuorodos, kad garantija taikoma tik profesinės sąjungos centrinių renkamųjų organų nariams, darytina išvada, kad ši taikytina ir teritoriniu pagrindu įsteigtos bei įmonėje veikiančios profesinės sąjungos padalinio renkamiems padalinio komiteto nariams ir renkamam padalinio pirmininkui.

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų įstatymų bei nustatytų aplinkybių kontekste ieškovo įmonėje veikė teritorinis profesinės sąjungos padalinys, kurio išrinktos įgaliotinės atleidimo iš darbo klausimas galėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į jai taikomą DK 134 straipsnio 1 dalyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą darbo teisių garantiją.

 

            Dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš darbo šio organo narį nuginčijimo

 

            Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos (profesinės sąjungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo) tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės atleisti darbuotojus iš darbo piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius. Taigi aptariamos normos yra papildomos profesinių sąjungų renkamųjų organų narių teisių garantijos už prisiimtą papildomą riziką.

            Reikšminga tai, kad aptariama garantija nėra absoliuti. Įstatyme darbdaviui suteikta teisė teismo tvarka ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narį. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis iš esmės pažeidžia jo interesus (DK 134 straipsnio 3 dalis). Darbdavio interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju yra individuali ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje tokia priežastimi buvo pripažinta darbuotojos, kurios atleidimui buvo prašoma sutikimo, nepakankama kvalifikacija, profesiniai gebėjimai, elgesys darbe, kas suvaržė darbdavio siekį užtikrinti įmonės pagrindinių funkcijų tinkamą vykdymą. Tai, kad priekaištai dėl kompetencijos stokos reiškiami asmeniui, dirbančiam parduotuvės vadovu, pripažintina aplinkybe, patvirtinančia, jog ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidė darbdavio interesus. Svarbu tai, kad darbdavio prašyme nurodomi argumentai siejami ne su darbuotojo, dėl kurio būsimo atleidimo buvo prašoma sutikimo, veikla profesinėje sąjungoje, bet su kitomis darbdaviui ypač aktualiomis priežastimis (paaiškėjusia aplinkybe, jog vadovaujamąjį darbą dirbti priimtas nepakankamos kvalifikacijos ir profesinių gebėjimų darbuotojas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo faktai. Nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys veikia savo rizika. Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme. Pažymėtina ir tai, kad darbdavio prašymą nagrinėjantis atitinkamas subjektas ne tik turi laikytis DK 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (nuspręsti per keturiolika dienų nuo prašymo gavimo ir sutikimą ar nesutikimą pateikti raštu), bet savo nesutikimą turi motyvuoti. Nagrinėjamoje byloje teismų konstatuota, kad, svarstant darbdavio prašymą, jo motyvai nebuvo vertinti, tai suteikė teismams pagrindą padaryti išvadą, jog atsisakymas duoti sutikimą yra teisiškai nepagrįstas.

 

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija aptartų įstatymų aiškinimo ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo kasacinį skundą. Pažymėtina, kad atsakovo kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl DK 136 bei 234 straipsnių aiškinimo bylai neaktualūs ir todėl nenagrinėtini, nes ieškovas savo prašymą grindė ne nurodytų DK normų, bet DK 129 straipsnio pagrindu, t. y. šie kasaciniame skunde suformuluoti klausimai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

            Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo kasacinį skundą. Visų pirma ieškovas ginčijo Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto sprendimą atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš darbo trečiąjį asmenį J. G., ir šis jo reikalavimas buvo patenkintas, o atsakovo kasacinis skundas šiuo klausimu atmestas. Ieškovo ieškinyje pareikštas bei suformuluotas kaip savarankiškas reikalavimas, kad atsakovo struktūrinis padalinys nėra ieškovo darbuotojų atstovaujamasis organas ir atleidžiant darbuotojus nebūtinas jo sutikimas, analizuojant jį sprendžiamo šalių ginčo kontekste, gali būti traktuotinas kaip vienas iš alternatyvių ieškovo pareikštų reikalavimų, kuris, nuginčijus ir teismui panaikinus atsakovo renkamojo struktūrinio padalinio atsisakymą duoti sutikimą atleisti iš darbo trečiąjį asmenį J. G., savarankiškai nebenagrinėtinas. Tokią išvadą lemia tai, kad pirmiau nurodyto ieškovo pareikšto reikalavimo patenkinimas kartu eliminuoja šalių teisinio ginčo pagrindą. Dėl aptartų priežasčių ieškovo kasacinis skundas šioje byloje turi būti suprantamas kaip pareikštas dėl alternatyvaus reikalavimo, kurio nagrinėjimo ir sprendimo juridinę galimybę (ginčo teisinį pagrindą) eliminuoja kitas teismo sprendimu patenkintas reikalavimas. Teismų motyvacija dėl aptariamo alternatyvaus reikalavimo šalintina iš teismų sprendimo ir nutarties bei naikintinos atitinkamos sprendimo ir nutarties rezoliucinės dalys.

Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo kasaciniai skundai iš esmės pripažinti nepagrįstais ir dėl to atmesti, tai kasaciniame teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų atlyginimas – iš viso 127,33 Lt – priteisiamas valstybei iš abiejų bylos šalių lygiomis dalimis, t. y. po 63,67 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartį pakeisti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti, kad Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinė sąjunga nėra ieškovo UAB „Eiginta“ darbuotojų atstovaujamasis organas ir atleidžiant darbuotojus nėra būtinas jo sutikimas, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kuria atitinkama Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikinti.

Kitas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Eiginta“ (juridinio asmens kodas 133437510) ir atsakovo Kauno apskrities profesinės sąjungos (juridinio asmens kodas 193583683) po 63,67 Lt (šešiasdešimt tris litus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                   Sigitas Gurevičius

 

                                                                                                                           Česlovas Jokūbauskas

 

                                                                                                                           Gintaras Kryževičius