Civilinė byla Nr. 3K-3-80/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 15.3.2; 114.11

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. vasario 28 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Prano Žeimio ir Janinos Stripeikienės (pirmininkė),

 

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

             Byloje keliami šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kaip darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindo, ir įrodimų vertinimo klausimai.

             Ieškovė D. P. prašė teismo panaikinti VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. P-219 dėl jos atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą, grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovė nurodė, kad pas atsakovą dirbo pagal dvi darbo sutartis: nuo 1983 m. birželio 16 d. Onkologijos klinikoje gydytoja onkologe visu etatu, o nuo 1995 m. gruodžio 1 d. Radiologijos klinikoje gydytoja-echoskopuotoja 0,25 etato pagal terminuotą sutartį iki 2009 m. gruodžio 31 d.; drausminių nuobaudų neturėjo. 2009 m. spalio 20 d. ieškovė ligonius priiminėjo nuo 9 val. iki 13.10 val. Nurodytu laiku baigėsi jos darbo diena, nes kaip gydytoja-echoskopuotoja tą dieną ji nedirbo. 2009 m. spalio 20 d. buvo surašytas ieškovės Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. NA-01. Nuo 2009 m. lapkričio 16 d. generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. P-219 pagrindu ieškovė buvo atleista iš Onkologijos klinikos gydytojos onkologės pareigų už pasirodymą darbe neblaivia 2009 m. spalio 20 d. darbo metu ir darbo vietoje (DK 136 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ieškovės teigimu, akte nurodytu laiku ji negalėjo būti nušalinta nuo darbo, nes nuo darbo pabaigos buvo praėję 2.50 val. Be to, ji nebuvo neblaivi.

             Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 20 d. 15.40 val. atsakovo sudaryta komisija surašė ieškovės Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. NA-01 ir siuntimą dėl neblaivumo nustatymo. Pagal 2009 m. spalio 30 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-9 filialo administracija 2009 m. spalio 20 d. gavo žodinius pacientų nusiskundimus, kad echoskopijos kabinete dirbanti ieškovė yra neblaivi. Pranešime nurodyta, kad ieškovė atsisakė paimti jai surašytą neblaivumo nustatymo aktą ir pasirašyti dėl nušalinimo nuo darbo; informuojama, kad dėl ieškovės elgesio yra ir anksčiau gautų skundų. 2009 m. lapkričio 6 d. raštu atsakovas prašė ieškovės pateikti pasiaiškinimą dėl neblaivumo darbe. 2009 m. lapkričio 9 d. atsakovas gavo ieškovės 2009 m. lapkričio 6 d. rašytinį pasiaiškinimą, kuriame ieškovė nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. 15.40 val. darbe nebuvo neblaivi, todėl atsisakė vykti nustatyti neblaivumo. Generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. P-219 ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 16 d. buvo atleista iš Onkologijos klinikos gydytojos onkologės pareigų už pasirodymą darbe neblaivia 2009 m. spalio 20 d. darbo metu ir darbo vietoje (DK 136 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

             Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

             Teismas sprendė, kad Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto forma yra standartizuota (Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. V-132); nėra pagrindo abejoti atsakovo darbuotojų užpildytu aktu, kuriame pažymėti neblaivumo požymiai, pakankami konstatuoti darbuotojo būklę. Faktas, kad darbo laiko apskaitos žurnale nepažymėtas ieškovės nušalinimas nuo darbo, nepaneigia konstatuotos ieškovės būklės. Be to, komisijai baigus darbą, buvo pasibaigęs ir ieškovės darbo laikas. Teismas atmetė liudytojos J. L. parodymus, nes ši pacientė paskutinį kartą ligoninėje lankėsi 2006 m.; ieškovės konsultacijos jai neteiktos ir 2002-2006 m. Teismas sprendė, kad liudytojos O. D. parodymai atmestini, nes ji lankėsi pas ieškovę 14-15 val., o komisija konstatavo ieškovės būklę 15.40 val.; liudytojo A. F. parodymai yra netiesioginiai, nes jis pripažino, jog ieškovę vežė ne jos darbo metu. Ieškovė neįrodė, kad tokia jos būsena atsirado ne dėl girtumo, o dėl ligos. Ieškovė, būdama gydytoja, turėjo suprasti, kad neblaivumą galima ginčyti padarant kraujo tyrimą, ir tai jai buvo siūloma.

             Teismas konstatavo, kad ieškovės darbo laikas 2009 m. spalio 20 d. buvo nuo 8 val. iki 16 val., ir laikė nustatytu faktą, kad ieškovė 15 val. 40 min. buvo neblaivi. Taip pat teismas sprendė, kad atleidimo iš darbo teisėtumui neturi reikšmės, jog šalių buvo sudarytos dvi darbo sutartys, nes darbo sutartis dėl gydytojos echoskopuotojos darbo buvo terminuota ir baigėsi 2009 m. gruodžio 31 d. Vertindamas, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai ir sudaryta iš esmės viena darbo sutartis, teismas sprendė, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, būdama darbo metu neblaivi, todėl darbo santykiai negalėjo būti nutraukti tik iš dalies, taigi ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą pagrįstai.

             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino – panaikino VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. P-219, kuriuo ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 16 d. atleista iš Onkologijos klinikos gydytojos onkologės pareigų už pasirodymą darbe neblaivia 2009 m. spalio 20 d. darbo metu ir darbo vietoje (DK 136 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas); priteisė ieškovei iš atsakovo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2009 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2010 m. rugsėjo 22 d.) vidutinį darbo užmokestį – 27 172,76 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovei, dirbusiai penkių darbo dienų savaitės režimu, po 123,14 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo (2010 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

             Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas taikomas, kai nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) ši jo būklė nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant šių faktų sudėčiai, darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tokio pobūdžio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, turi aiškintis, ar darbuotojas darbovietėje buvo neblaivus darbo metu. Darbuotojo konkretus darbo laikas, t. y. kasdienio darbo pradžia ir pabaiga, nustatomas pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles (DK 147 straipsnio 1 dalis). Kad darbuotojas žinotų darbdavio reikalavimus ir turėtų galimybę jų laikytis, jis turi būti supažindintas su šiomis taisyklėmis sudarant darbo sutartį. DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku. Šie grafikai turi būti skelbiami viešai. Kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui, darbdavys, teigdamas, kad tinkamai informavo darbuotoją apie jo darbo pradžios ir pabaigos laiką, privalo įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis).

             Ieškovė nurodė, kad jos, kaip gydytojos onkologės, darbo valandos 2009 m. spalio 20 d. baigėsi 13 val. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį ieškovės, kaip gydytojos onkologės, darbo valandos 2009 m. spalio 20 d. baigėsi 16 val. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir, atitinkamai, nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji šalis ekonomine, socialine prasme. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad darbdavys nepateikė įrodymų, jog ieškovė, kaip gydytoja onkologė, buvo tinkamai informuota apie konkretų savo darbo grafiką. Ieškovė dirbo pas atsakovą pagal dvi 2005 m. gruodžio 19 d. darbo sutartis – gydytoja onkologe pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 12316 visu etatu, o gydytoja echoskopuotoja – 0,25 etato iki 2009 m. gruodžio 31 d. Taigi šalys, sudarydamos dvi darbo sutartis dėl skirtingų pareigų, aiškiai išreiškė valią, kad skirtingas pareigas gydytojos-onkologės ir gydytojos-echoskopuotojos ieškovė atliks skirtingu darbo laiku, nes bendras ieškovės darbo krūvis pagal šias sutartis – 1,25 etato. Tačiau atsakovo pateikti 2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovės skirtingų pareigų darbo grafikai „persidengia“. Įvertinęs nurodytą aplinkybę ir tai, kad už darbo laiko apskaitą įstaigoje atsakingas darbdavys, kuris byloje nepateikė darbo tvarkos taisyklių ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės, kuri įstaigoje dirbo pagal dvi darbo sutartis, darbo laikas buvo aiškiai apibrėžtas ir ji buvo informuota apie darbo ir poilsio laiko paskirstymą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai negali būti pakankami spręsti, jog 2009 m. spalio 20 d. 15.40 val., kai ieškovei buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. NA-01, jos neblaivi būklė nustatyta darbo metu, kai ji ėjo gydytojos-onkologės pareigas. Be to, šiame akte nenurodytos tikslios ieškovės pareigos. Taigi neaišku, ar akto surašymo metu tiek darbdaviui, tiek ieškovei buvo žinomas tikslus ieškovės darbo grafikas. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų filialo Onkologijos ligoninės direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime taip pat nenurodytos tikslios gydytojos pareigos, kurias ji ėjo 2009 m. spalio 20 d. 15.40 val., tačiau pranešime aiškiai nurodoma, kad gydytoja dirba echoskopijos kabinete. Taigi darbdavys nepateikė patikimų įrodymų, kuriais remiantis jis sprendė, jog ieškovė 2009 m. spalio 20 d. 15.40 val. ėjo būtent gydytojos-onkologės, iš kurių buvo atleista dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o ne gydytojos-echoskopuotojos pareigas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

             Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir  palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

             1. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Vertindamas įrodymus teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 10 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaivaus gali būti vertinamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kai nustatomos tokios aplinkybės: 1) darbuotojo neblaivumo faktas; 2) darbuotojo buvimo darbe faktas, t. y. buvimą darbovietėje, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdydamas darbdavio užduotis; 3) buvimo darbo metu faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. AB „Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-272/2004). Preziumuojama, kad darbuotojas yra besąlygiškai kaltas, kai jis darbo metu darbe pasirodo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas pateiktų įrodymų vertinimo pagrindu padarė visiškai įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ieškovė tą valandą, kurią buvo aptikta neblaivi, neatliko gydytojos onkologės funkcijų, nes nepateikta byloje pakankamai įrodymų. Tačiau ir be papildomų įrodymų akivaizdu, kad ieškovė dirbo vieno etato darbo krūviu gydytoja onkologe. 2009 m. spalio 20 d. ieškovė nuo 8 iki 16 val. turėjo dirbti Onkologijos klinikos Paliatyvios onkologijos skyriuje. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. NA-01 surašytas 15.40 val. Pagal administracijos patvirtintą darbo grafiką gydytoja echoskopuotoja 2009 m. spalio 20 d. ieškovė neturėjo dirbti.

             Pagal kasacinio teismo praktiką teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Č. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T., bylos Nr. 3K-3-295/2006). Teismo vidinis įsitikinimas - tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, bylos Nr. 3K-3-214/2010). Prireikus vertinti daugetą įrodymų ir esant tarp jų prieštaravimų, turi būti atskleista kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė sprendžiamojo ginčo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, bylos Nr. 3K-3-l95/2009).

             Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovės darbo vietą ir laiką, rėmėsi tik jos pačios samprotavimais ir labai paviršutiniškai vertino atsakovo pateiktus oficialius dokumentus, kurie turi patikimesnę įrodomąją reikšmę (oficialiai patvirtintas darbo grafikas, pareiginiai nuostatai, raštiškas darbdavio paaiškinimas dėl ieškovės darbo organizavimo specifikos Onkologijos klinikoje). Byloje neginčytinai nustatytas faktas, kad ieškovė 2009 m. spalio 20 d. darbo vietoje ir jos darbo valandomis buvo pastebėta neblaivi, ką konstatavo atitinkama komisija, surašydama ir ieškovės Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. NA-01, kuriame nurodomi požymiai, patvirtinantys, kad ieškovė buvo neblaivi. Tą patvirtino į posėdį iškviesti aktą surašę komisijos nariai. Taigi visiškai nepagrįstos yra apeliacinės instancijos teismo abejonės, ar ieškovė jos neblaivumo konstatavimo metu buvo tinkamai supažindinta su darbo grafiku (darbuotojų darbo grafikai viešai skelbiami darbovietės stende).

             Pagal kasacinio teismo praktiką neblaivaus darbuotojo buvimas darbe paprastai nesuderinamas su tolesniu jo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. AB „Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-272/2004). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė dirbo nacionalinės svarbos sveikatos priežiūros įstaigoje su ypatingo dėmesio reikalaujančiais onkologiniais ligoniais ir jų artimaisiais. Tokios įstaigos darbuotojų darbo veiklą privalu vertinti taikant griežtesnius atidumo, kruopštumo, rūpestingumo, dėmesingumo, taip pat ir drausmės darbe standartus tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių į šias įstaigas besikreipiančių asmenų sveikatai ir gyvybei (pranešimas apie ieškovės neblaivumą buvo gautas iš pacientės). Toleravimas fakto, kad neblaivus gydytojas imtųsi ligonių gydymo, gali lemti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, galintį sukelti labai sunkių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004).

             2. Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies. Apeliacinės instancijos teismas tik panaikino atsakovo generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. P-219, kuriuo ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 16 d. atleista iš Onkologijos klinikos gydytojos onkologės pareigų už pasirodymą darbe neblaivia. Tačiau pagal DK 297 straipsnio 3, 4 dalis, jeigu teismas konstatuoja, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, grąžina jį į pirmesnį darbą arba jei teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, priima sprendimą pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu ir tada ši darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu. Dėl šių DK reikalavimų taikymo apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė, todėl kyla neaiškumų dėl teismo sprendimo vykdymo.

             Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad pas atsakovą ji dirbo skirtingus darbus pagal dvi darbo sutartis, kurių kiekviena nustatė skirtingą darbo laiką bei vietą. 2009 m. spalio 20 d. jos, kaip gydytojos  onkologės,  darbo  laikas  baigėsi 13 val. Vėliau  ji  dirbo kaip gydytoja echoskopuotoja. Nors darbo laiko grafikai „persidengia“ (darbo valandos neatitinka grafikuose nurodyto darbo laiko), nuo darbo ji nebuvo nušalinta, už visą darbo laiką jai buvo apmokėta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad darbdavys nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ji 2009 m. spalio 20 d. 15.40 val. atliko gydytojos onkologės funkcijas, iš kurių ji buvo atleista dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o ne gydytojos echoskopuotojos. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T., bylos Nr. 3K-3-295/2006).

             Ieškovės teigimu, 2009 m. spalio 20 d. komisija surašė nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. NA-01, tačiau nuo darbo jos nenušalino, nes kai komisija pradėjo savo darbą, jos darbo laikas jau buvo pasibaigęs, už darbą tą dieną ieškovei apmokėta. Aktas surašytas ieškovei nedalyvaujant, nes jos darbo diena jau buvo pasibaigusi ir ji išėjo iš kabineto, todėl jai nebuvo įteiktas siuntimas nustatyti neblaivumą. Reikalavimas pasiaiškinti jai buvo pateiktas po 16 dienų. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino akte užfiksuotų duomenų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų J. L., O. D. ir A. F. parodymus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

             Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Savo ruožtu bylos faktinės aplinkybės yra materialiosios teisės normų taikymo pagrindas, todėl kasacinis teismas, aiškindamasis, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, gali analizuoti fakto klausimus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde keliamų teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

 

             Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kaip darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindo 

    

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai.

             Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.  Šiurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas, darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Tinkamai organizuoti darbą privalo darbdavys – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, taigi supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006).

             Taigi nagrinėjamoje byloje visų pirma būtina pasisakyti dėl darbdavio (kasatorius) pareigos tinkamai organizuoti darbą vykdymo, t. y. ar ieškovė, dirbdama VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose gydytoja onkologe, buvo tinkamai informuota apie savo darbo laiką, kai privalėjo dirbti jai pavestą darbą. Ši aplinkybė esmingai svarbi, nes apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas dėl ieškovės darbo laiko, kurio metu buvo konstatuotas ieškovės neblaivumo faktas, konstatavo, kad darbdavys nepateikė įrodymų, jog ieškovė, kaip gydytoja onkologė, buvo tinkamai informuota apie savo darbo grafiką. Tai konstatavęs, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai negali būti pakankami išvadai, jog 2009 m. spalio 20 d. 15.40 val., kai ieškovei buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. NA-01, jos neblaivi būklė buvo nustatyta darbo metu, kai ji ėjo gydytojos onkologės pareigas; vadinasi, byloje neįrodyta, jog ieškovė buvo neblaivi darbo metu, jai dirbant gydytoja onkologe. Taigi, ieškovės neblaivumo faktas, kuris buvo konstatuotas pirmosios instancijos teismo sprendimu, nebuvo paneigtas ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi, tik, minėta, pagal apeliacinės instancijos teismo išvadas, nustatytas ne ieškovės darbo metu.

             Tačiau kolegija nepripažįsta pagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadų, padarytų dėl darbdavio pareigos tinkamai organizuoti darbą netinkamo vykdymo. Darbdavys yra parengęs Onkologijos klinikos gydytojo onkologo pareiginę instrukciją, su kuria yra susipažinusi ir ieškovė, tai patvirtinta jos parašu. Viena iš instrukcijoje fiksuotų gydytojo onkologo pareigų yra dirbti atskiru pavedimu arba pagal iš anksto nustatytą grafiką (10 punktas). Darbdavys taip pat yra parengęs Onkologijos klinikos Paliatyviosios onkologijos skyriaus gydytojų darbo grafikus, konkrečiai –  byloje pateiktas ir 2009 m. spalio mėn. darbo grafikas. Iš šio grafiko matyti, kad ieškovės, kuri pas atsakovą dirbo vienu etatu, darbo laikas skyriuje yra nuo 8 iki 16 val., išskyrus pirmadienius, kada darbo laikas yra nuo 13 iki 18 val. Aktas, kuriame reaguojant į paciento dar anksčiau, t. y. iki akto surašymo, suteiktą informaciją fiksuotas ieškovės neblaivumo faktas, surašytas 15.40 val., t. y. ieškovės darbo metu. Kaip yra nurodęs atsakovas, darbo grafikai yra viešo prieinamumo dokumentai, skelbiami viešai, ieškovė neteigė neturėjusi galimybės su jais susipažinti. Tai, kad ieškovei buvo žinomas jos darbo laiko režimas, ji pripažino ir pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. ir 2010 m. kovo 25 d. posėdžiuose, nurodydama, jog jos darbo grafikas iki 16 val. Taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovė pas atsakovą gydytoja dirba jau nuo 1983 m. birželio 16 d., sudarytos darbo sutartys buvo keistos, pildytos. Darbuotojas, būdamas darbo santykiuose su konkrečiu darbdaviu ir atlikdamas jo pavestas funkcijas, nagrinėjamu atveju – gydytoju, kurio pagrindinė profesinė pareiga sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydyti žmones, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Dėl to tokiu atveju, kada darbdavys buvo nustatęs ieškovės, kaip gydytojos onkologės, darbo grafiką, kuris ieškovei buvo žinomas, esant ieškovės-darbuotojos pareigai tinkamai vykdyti darbo sutartį bei turint omenyje ieškovės  darbo pas atsakovą trukmę, nepriimtina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė, kaip gydytoja onkologė, nebuvo tinkamai informuota apie savo darbo grafiką, t. y. kad ji nežinojo savo darbo režimo. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamu įrodymų vertinimu, nustatant ieškovės padaryto darbo pažeidimo momentą – konstatuojant, kad jis padarytas darbo metu, pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 185 straipsnis).

             DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atvejų – darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. Ši teisės norma taikoma, kai nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) ši jo būklė nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant šių faktų sudėčiai, darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. UAB „Alprema“, bylos Nr. 3K-3-457/2004). Du paskutinieji reikšmingi faktai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas buvo be pagrindo paneigęs, yra konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendime, pirmiau išdėstytais motyvais kasacinio teismo teisėjų kolegija juos yra pripažinusi pagrįstai nustatytais. Pirmasis – darbuotojo neblaivumo faktas, įvertinus visus tokio fakto nustatymo klausimui spręsti byloje surinkus įrodymus, taip pat buvo konstatuotas pirmosios instancijos teismo sprendimu bei nepaneigtas apeliacinės instancijos teismo sprendimu.

             Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą, kaip ir apeliaciniame skunde, ieškovė analizuoja byloje įvertintus tuos pačius įrodymus jos neblaivumo fakto nustatymo klausimu, juos vertina savo teisinę ir faktinę poziciją pagrindžiančiu aspektu. Tačiau dėl šių įrodymų byloje yra pateiktos išvados. Teisėjų kolegija nurodo, kad darbuotojo neblaivumo fakto nustatymas yra konkrečios nagrinėjamos bylos reikšmingo fakto nustatymas, kurio kasacinis teismas nenustatinėja, o, minėta, remiasi bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnis 1 dalis). Dėl to pripažinus, kad teismų nustatytas ieškovės neblaivumo faktas konstatuotas ieškovės darbo metu, atliekant darbo funkcijas atsakovo – darbdavio naudai, tinkamu darbo teisės normų, reglamentuojančių darbuotojų drausminę atsakomybę, aiškinimu ir taikymu pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas.  

             Minėta, kad darbuotojas, būdamas darbo santykiuose su konkrečiu darbdaviu ir atlikdamas jo pavestas funkcijas, privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu ir tinkamai atlikti savo darbo funkcijas apskritai (DK 35, 228 straipsniai). Tokiu atveju, kada darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, suprantama, kad darbdavys praranda pasitikėjimą tokiu darbuotoju ir naudodamasis drausminės nuobaudos skyrimo teise gali apskritai nutraukti darbo santykius su tokiu darbuotoju, nepaisant to, pagal kelias darbo sutartis, sudarytas su tuo pačiu darbdaviu, darbuotojas dirba. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokios nuostatos taikymas šioje byloje nekeičia galutinio teisinio rezultato, t. y. konstatavimo, kad šalių darbo santykiai nutraukti apskritai ir ieškovė neturi teisinio pagrindo vykdyti kokių nors darbo funkcijų pas atsakovą, nors darbdavio 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu ieškovė atleista tik iš gydytojo onkologo pareigų, kada kitos 2005 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties pagrindu ji dirbo ir gydytoja echoskopuotoja (0,25 etato nuo 2009 m. sausio 1 d.). Tačiau pagal pastarąją sutartį darbo terminas buvo nustatytas iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir yra pasibaigęs iki teismų sprendimų byloje priėmimo.

             Nuodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad tinkamu materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimu ir taikymu pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1, 2 punktai).     

 

             Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje priteisimo

 

             Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 33 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus tenkinti kasacinį skundą, šios išlaidos, taip pat 26,94 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

                       

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą.

             Priteisti valstybei iš ieškovės D. P. 26,94 Lt (dvidešimt šešis Lt 94 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

             Priteisti valstybei iš ieškovės D. P. 33 (trisdešimt tris) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

             Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                            Pranas Žeimys

                                                                                     

 

                                                                                                            Janina Stripeikienė