Civilinė byla Nr. 3K-3-57/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.10.8; 15.3.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 14 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui UAB „Nemuno vaistinė“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Byloje sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo padaryto darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus, kuris yra pagrindas taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Ieškovė E. P. prašė panaikinti atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ personalo direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. IV-19-076 bei 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo Nr. IS-09-661, grąžinti į darbą ir priteisti iš atsakovo po 5174,78 Lt per mėnesį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat 5 proc. palūkanų nuo visos prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad pagal 2008 m. sausio 2 d. darbo sutartį ieškovė buvo priimta į darbą UAB „Nemuno vaistinė“ Radviliškio filiale farmakotechnike; 2008 m. sausio 2 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 1949 dėl antraeilių filialo vedėjos pareigų; 2008 m. sausio 7 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 1960 dėl antraeilių farmakotechniko pareigų. 2009 m. rugpjūčio 5 d. buvo atliktas atsakovo vidaus auditas, kurio tikslas – nustatyti, ar vaistiniai preparatai teisingai išduodami (parduodami) pagal kompensuojamuosius receptus. 2010 m. rugpjūčio 10 d. Vidaus audito neatitikties akte Nr. 1 nurodyta, kad, išanalizavus 130915797, 114618206, 125082786, 069694423, 160223156, 155073076, 154591221, 147347181 serijų receptus, daroma prielaida, jog vaistinėje nepalaikomas pastovus kompensuojamųjų prekių likutis; pacientams išduodami kito stiprumo vaistai, nei išrašyti gydytojo recepte; tokiais veiksmais pacientui galėjo būti sukelta grėsmė sveikatai ir gyvybei; įmonei padaryta žala; iš patikrintų 37 kompensuojamų vaistų receptų vaistai teisingai išduoti tik pagal 2 receptus, juose taip pat atlikti koregavimo veiksmai; padaryta išvada, kad ieškovė savo darbo veikloje nesilaiko pareiginių nuostatų reikalavimų, geros vaistinių praktikos procedūrų teisės aktų nustatytų reikalavimų, darbą atlieka neatidžiai; personalo direktorė įpareigota priimti sprendimus dėl žalos įmonei atlyginimo ir įvertinti ieškovės tinkamumą einamoms pareigoms. Atsakovo personalo direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. IV-09-076 ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; 2009 m. rugpjūčio 12 d. priimtas įsakymas Nr. IV-09-661 dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Remdamasi ieškovės pareiškimu, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos įmonių inspekcija 2009 m. rugsėjo 10 d. atliko tikslinį atsakovo vaistinės filialo farmacinės veiklos patikrinimą (2009 m. rugsėjo 15 d. pažyma Nr. 13F-68); jo metu nustatyta, kad farmacinės veiklos auditas atliktas nesilaikant įmonės vadovo patvirtintos procedūros, tačiau pažymėta, jog audito metu nustatytos neatitiktys yra teisingos. Valstybinė darbo inspekcija, patikrinusi UAB „Nemuno vaistinė“ darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, 2009 m. rugsėjo 2 d. Reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. R1 0395-0965 nustatė atsakovui terminus išvardytiems pažeidimams pašalinti. Pažeidimai dėl ieškovės buvo pašalinti, jai už viršvalandinį darbą išmokėta 2962,16 Lt darbo užmokesčio.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ personalo direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. IV-19-076 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. IS-09-661 dėl ieškovės atleidimo iš darbo; nusprendė negrąžinti ieškovės į darbą ir jos darbo sutartį su UAB „Nemuno vaistinė“ laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovo išeitinę 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką (iš viso 10 349,56 Lt), taip pat 5174,78 Lt vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2009 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus reikalavimus atmetė.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei 2005 m. rugsėjo 13 d. išduota licencija Nr. 2500FP verstis farmacijos praktika, o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1A-639 ieškovė buvo įrašyta į vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, teismas padarė išvadą, jog ieškovė, kaip specialistė, privalėjo žinoti jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su UAB „Nemuno vaistinė“ generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 5 d. patvirtintomis Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais vidaus teisės aktais. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turėjo pagrindą reikšti pretenzijas dėl ieškovės darbo kokybės, ieškovė atsakovo argumentų nepaneigė, savo skunde Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ji pripažino padariusi pažeidimų, kuriuos ginčijo ieškinyje, ir nurodė, kad tai galėjo padaryti dėl labai didelio darbo krūvio. Be to, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2009 m. rugsėjo 15 d. Farmacinės veiklos tikrinimo pažymoje Nr. 13F-68 patvirtinta, kad vidaus audito metu nustatytos neatitiktys yra teisingos. Kita vertus, teismas nustatė, kad atsakovo vidaus audito metu nustatyti ieškovės darbo drausmės pažeidimai nepatenka į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nurodytus atvejus ir negali būti laikomi kitais šiurkščiais nusižengimais pagal 11 punktą. Atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 103 punkte pateiktas šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašas, tačiau ieškovės padaryti pažeidimai į jį nepatenka. Pažeidimą kaip šiurkštų įvertino pats atsakovas, tačiau jis nepateikė įtikinamų teisinių argumentų (įrodymų), pagrindžiančių tokį pažeidimo kvalifikavimą (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, kad viešai paskelbtų teisės aktų, kuriais darbuotojas privalo vadovautis darbe, ignoravimas dėl neapdairaus ar nerūpestingo elgesio ir dėl to darbo pareigų nevykdymas kvalifikuotinas kaip kaltas elgesys – neatsargumas. Teismas pripažino, kad buvo pagrindas ieškovei taikyti drausminę nuobaudą, tačiau kartu konstatavo, jog paskirtoji drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo per griežta, neadekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui (DK 238 straipsnis), dėl to ieškovės atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu laikytinas neteisėtu.

Nustatęs, kad dėl užsitęsusio šalių konflikto ieškovei nebus sudarytos palankios sąlygos toliau dirbti, teismas taikė DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą – panaikino atsakovo personalo direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. IV-19-076 dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. IS-09-661 dėl ieškovės atleidimo iš darbo, nustatė, kad darbo sutartis su ieškove laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, ir priteisė ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinę dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką bei procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

 

            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ apeliacinį skundą, 2010 m. liepos 1 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo per griežta, neadekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui, neatitiko ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo principo. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė anksčiau nebuvo bausta ir pažeidimų jos darbe nenustatyta, jos veiksmai nesukėlė akivaizdžių padarinių, o audito išvadoje nurodyti tik kaip galimi. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad dėl darbo pareigų nevykdymo ieškovės kaltės forma neatsargumas, ir toks pareigų nevykdymas vertintinas kaip nerūpestingas elgesys, nes ieškovė privalėjo vadovautis įmonės lokaliniais teisės aktais bei suprasti padarinius už jų pažeidimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl ieškovės padarytų pažeidimų jam atsirado neigiamų padarinių (apeliaciniame skunde jis rėmėsi tuo, kad dėl nustatytų pažeidimų galėjo būti nutraukta sutartis su Teritorine ligonių kasa, sustabdytas licencijos galiojimas ar kt.). Atsakovo argumentus, kad kito vaisto, nei nurodyta recepte, išdavimas yra neleistinas ir gali sukelti pašalinių reiškinių, sutrikdyti paciento sveikatą, teisėjų kolegija atmetė remdamasi ieškovės paaiškinimais, jog ji vaistus išduodavo taip, kaip suvokė taisyklių reikalavimus, nes pagal sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112, jei vaistinėje nėra recepte nurodyto prekinio pavadinimo vaisto, tai, ligoniui sutikus, vaistininkas turi teisę išduoti to paties pavadinimo vaistą kitu prekiniu pavadinimu ar to paties bendrinio pavadinimo kito stiprumo vaistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo išvardyti ieškovės padaryti pažeidimai yra nustatyti, pripažinti ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertinti. Byloje nepateikta faktų apie klientų sveikatos sutrikdymą, o audito išvada apie galimus kilti pašalinius reiškinius yra bendro pobūdžio, nurodoma beveik kiekvieno vaisto informaciniame lape, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl skirtos per griežtos drausminės nuobaudos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Teismų išvada, kad ieškovės darbo drausmės pažeidimas negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, padaryta netinkamai aiškinant DK 235 straipsnio nuostatas. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiurkščių vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005). Ieškovė, kaip specialistė, kuriai išduota licencija verstis farmacijos praktika, turėjo išmanyti jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisės ir pareigos nurodytos Farmacijos įstatymo 7 straipsnio 4, 5 dalyse, sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakyme Nr. V-197 „Dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašų patvirtinimo“). Be to, teismas nustatė, kad ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su UAB „Nemuno vaistinė“ vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais vidaus teisės aktais. Jos atlikti pažeidimai (iš 37 patikrintų kompensuojamų receptų vaistai teisingai išduoti tik pagal 2 receptus, kuriuose taip pat atlikti koregavimo darbai) byloje taip pat nustatyti. Taigi teismų nustatyti faktai patvirtina, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė tiesiogiai jos darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių aktų nuostatas (sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“ ir 2007 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. V-494 „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“) ir atsakovas pagrįstai kvalifikavo jos pažeidimus kaip šiurkščius, nes, atsakingoms valstybinėms institucijoms nustačius tapačius pažeidimus, atsakovui grėstų licencijos sustabdymas arba galiojimo panaikinimas.

            2. Tai, kad teismai kvalifikavo ieškovės kaltės formą kaip neatsargumą, nerūpestingą elgesį, savaime nedaro negalimo darbo pareigų pažeidimo teisinio kvalifikavimo kaip šiurkštaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus veikimas, neveikimas ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. Akmenės darbo birža, bylos Nr. 3K-3-311/2010; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; kt.).

            3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas elgesys, prieštaraujantis norminių ir lokalinių teisės aktų nustatytoms taisyklėms; neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (darbdavio) subjektyvi teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Atsakovo ir teritorinės ligonių kasos sutartyje esant įtvirtintam atsakovo įsipareigojimui vaistus išduoti ir apskaityti griežtai laikantis šios sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, akivaizdu, kad, ieškovės darbo trūkumus nustačius ne pačiam atsakovui, o kontroliuojančiai institucijai, su atsakovu gali būti nutraukta sutartis. Dėl to atmestini teismų motyvai, kad tik esant realiems padariniams – nutrauktai sutarčiai su teritorine ligonių kasa ar akivaizdžiai nukentėjusiems klientams – atsakovas galėtų vertinti ieškovės drausmės pažeidimus kaip šiurkščius. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą tam, kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne; šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2006 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. UAB „Mabivil Papirius“, bylos Nr. 3K-3-658/2006; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007). Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovas veikia farmacijos srityje, t. y. ieškovės, kaip atsakovo darbuotojos, veikla susijusi su asmenų sveikata ir netinkamai vykdoma gali turėti pacientams ilgalaikių neigiamų padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004, yra pabrėžta, kad didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų (pavyzdžiui, ligoninių, vaistų gamybos įmonių) vadovai privalo užtikrinti tinkamą darbuotojų pareigų atlikimą, todėl jų dispozicijos teisė savo nuožiūra už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti švelnesnę nuobaudą nei reglamentuoja įstatymas, yra ribota ir ja gali naudotis tik išimtiniais atvejais; nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas (ypač šiurkščių pažeidimų) vertinimas gali lemti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, t. y. sukelti sunkius padarinius.

 

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė E. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

            1. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ieškovė nesilaikė pareiginių nuostatų reikalavimų ir geros vaistinių praktikos procedūrų, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ieškovė nebuvo supažindinta su pareiginiais nuostatais (šie patvirtinti 2009 m. balandžio 20 d., kai ji atostogavo), atsakovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad ieškovė buvo su jais supažindinta. Be to, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2009 m. rugsėjo 15 d. pažymoje Nr. 13f-68 nustatyta, kad atsakovo farmacinės veiklos auditas atliktas nesilaikant įmonės vadovo patvirtintos procedūros, UAB „Nemuno vaistinė“ įpareigota patikslinti procedūrą ir ja vadovautis, taigi ieškovės veiklos patikrinimas atliktas nesilaikant reikalavimų.

            2. Atsakovas nepateikė ieškovei susipažinti jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, o tai, kad ieškovė įtraukta į farmacininkų sąrašus ir jai išduota licencija, neįpareigoja jos išmanyti teisės aktus. Jeigu ieškovė būtų padariusi labai šiurkščių pažeidimų, tai pirmiausia jai būtų atimta licencija, tuo tarpu 2010 m. rugsėjo mėnesį licencijos galiojimas pratęstas. Be to, ieškovė klaidas galėjo padaryti būdama pervargusi nuo didelio darbo krūvio (viršvalandinio darbo, darbo be pietų pertraukos, nuolatinės įtampos).

            3. Teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas, kad nustatyti ieškovės darbo pareigų pažeidimai nepatenka į DK 235 straipsnio 2 dalyje bei atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 103 punkte išvardytus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejus ir kad ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo per griežta, neadekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui. Be to, ieškovė prieš tai nėra turėjusi drausminių nuobaudų, tai buvo pirmas nustatytas jos darbo trūkumas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl darbo drausmės pažeidimo pripažinimo šiurkščiu (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas)

 

Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina griežčiausia drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą – atleidimas iš darbo – pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 punktas), arba kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija analizuoja būtent šį drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymo pagrindą.

DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis: 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys, o pagal 11 punktą tokiais pažeidimais pripažįstami ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; kt.). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005).

            Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovei buvo skirta UAB „Nemuno vaistinė“ personalo direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. IV-09-076, remiantis 2009 m. rugpjūčio 5 d. Vidaus audito ataskaita ir Vidaus audito neatitikties aktu; šių dokumentų pagrindu priimtas ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas dėl atleidimo iš darbo Nr. IS-09-661.  Vidaus audito neatitikties akte Nr. 1 pateiktas patikrintų receptų, pagal kuriuos vaistus išdavė ieškovė, klaidų aprašymas; 2009 m. rugpjūčio 5 d. Vidaus audito ataskaitos išvadoje, remiantis Neatitikties aktu, daroma prielaida, kad vaistinėje nepalaikomas pastovus kompensuojamųjų prekių likutis; nurodyta, kad pacientams išduodami kito stiprumo vaistai, nei išrašyti gydytojo recepte, ir kad, vadovaujantis Neatitikties akto 5 punkto III dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, jog pagal konkretų receptą išduotas vaistas su kita veikliąja medžiaga ir kitu stiprumu, tokiais veiksmais pacientui galėjo būti sukelta grėsmė sveikatai ir gyvybei.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės padarytais pažeidimais, byloje teismų yra nustatytos, tai patvirtina tiek Vidaus audito neatitikties aktas, kuriuo nustatyta, kad ieškovė, pažeisdama sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“ reikalavimus, pagal audito metu patikrintus receptus išdavė mažesnį arba didesnį vaistų kiekį nei išrašyta recepte ir leistina pagal pirmiau nurodytą įsakymą, taip pat pagal vieną receptą išdavė vaistą su kita veikliąja medžiaga ir kito stiprumo, nei gydytojo išrašytame recepte, tiek Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmacijos įmonių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 15 d. surašyta Farmacinės veiklos tikrinimo pažyma Nr. 13F-68, kurioje nurodyta, kad vidaus audito metu nustatytos neatitiktys yra teisingos. Taigi byloje sprendžiamas ne ieškovės padarytų pažeidimų nustatymo, bet jų kvalifikavimo klausimas, t. y. nustačius, kokį nusižengimą ieškovė padarė, reikia išsiaiškinti, ar jis kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Pažymėtina, kad aplinkybes, pagrindžiančias ieškovės nusižengimo priskyrimą prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, turi įrodyti darbdavys (kasatorius), t. y. jis turi pateikti faktinius ir teisinius duomenis, kurie patvirtintų, jog ieškovės atlikti veiksmai, įvertinus visas jų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir už jį teisėtai buvo skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad kasatorius neįrodė pirmiau nurodytų aplinkybių. Ieškovės padarytas nusižengimas nepatenka į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nustatytą šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą, taigi pagal to paties straipsnio 2 dalies 11 punktą turi būti nustatyta, kad toks pažeidimas pagal kito norminio ar lokalinio teisės akto nuostatas vertinamas kaip šiurkštus arba, atsižvelgiant į tai, kokie pažeidimai įstatymo leidėjo a priori įvardijami kaip šiurkštūs, pagal savo pobūdį, padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. UAB „Nemuno vaistinė“ generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. IV-08-025 patvirtintų ir Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto 2008 m. birželio 5 d. posėdžio protokolu Nr. DSSK-08-01 suderintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis, kaip nustatė teismai, ieškovė buvo supažindinta, 102 punkte nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimai yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, ir išvardyta, kokie veiksmai laikomi darbo drausmės pažeidimais. Taisyklių 103 punkte atskirai išskirtas šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašas. Šis sąrašas vertintinas kaip išreiškiantis darbdavio su darbuotojais suderintą valią dėl to, kokie darbuotojų atlikti veiksmai yra visiškai netoleruotini ir gali sukelti darbuotojams sunkiausių padarinių, t. y. atleidimo iš darbo, kaip drausminės nuobaudos, taikymą. Teismai nustatė, kad konstatuoti ieškovės padaryti pažeidimai ne tik nepatenka į darbdavio (kasatoriaus) Taisyklėse įtvirtintą šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašą, – tokio pobūdžio veiksmai vertintini kaip darbo drausmės pažeidimas pagal Taisyklių 102 punktą. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatos ne tik nepatvirtina ieškovės padaryto nusižengimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus, bet netgi priešingai, – parodo kasatoriaus išreikštą valią tokių nusižengimų nepriskirti prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Pirmiau minėta, kad ieškovė buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto (dėl vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo), o ne 1 punkto (dėl darbo drausmės pažeidimo, kai prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) pagrindu, be to, teismai šioje byloje nustatė, kad ieškovė iki tol nė karto nebuvo bausta drausmine tvarka, taigi jos padaryto pažeidimo pripažinimas darbo drausmės pažeidimu pagal DK nuostatas, nenustačius pagrindo kvalifikuoti jį kaip šiurkštų, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes negali sukelti ieškovei neigiamų padarinių – atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai, spręsdami, jog ieškovės veiksmai šiuo atveju nepriskirtini prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, rėmėsi ne tik pirmiau nurodytomis Vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, bet ir vertino kitas bylos aplinkybes: nusižengimų pobūdį, padarymo aplinkybes, padarinius, t. y. atsižvelgė ir į tai, kad dalis atsakomybės už konstatuotus pažeidimus tenka darbdaviui (Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2009 m. spalio 2 d. rašte bei Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. rugsėjo 2 d. reikalavime Nr. 2R-1.22-1232 konstatuoti darbdavio padaryti pažeidimai), be to, byloje nepateikta faktų apie klientų sveikatos sutrikdymą, o audito išvada apie galinčius kilti pašalinius reiškinius yra bendro pobūdžio, nurodoma beveik kiekvieno vaisto informaciniame lape.

            Kasatorius neginčija teismų nustatytų ieškovės padarytų pažeidimų, t. y. nesiremia tuo, kad teismai nustatė ne visus ar ne tokius ieškovės nusižengimus. Kasaciniu skundu kvestionuojami tik teismų argumentai, susiję su nustatytų nusižengimų kvalifikavimu, tačiau kasatoriaus argumentai iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir teismų išvadų nepaneigia. Kasatorius remiasi tuo, kad ieškovė pažeidė tiesiogiai jos darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, tačiau, minėta, šie pažeidimai byloje yra nustatyti, o kasatorius turėtų įrodyti, jog jie kvalifikuotini kaip šiurkštūs. Aplinkybių, kurios lemtų tokią išvadą, teismai nenustatė. Kasatoriaus argumentai, susiję su tuo, kad farmacijos veikla yra ypač jautri pažeidimams, kad ieškovės nusižengimai galėjo sukelti jam žalos ateityje, lemti licencijos netekimą, atmestini kaip nekonkretūs ir nepagrįsti jokiais realiais duomenimis. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas vien tik dalyvaujančio asmens samprotavimais apie tam tikros verslo srities ypatumus ir iš to galinčius kilti padarinius, turi būti remiamasi konkrečiomis įstatyminėmis nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, tuo tarpu, minėta, nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų kasatorius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nepateikė, kasacinio skundo argumentai teismų padarytų išvadų taip pat nepaneigia. Atmestini ir kasatoriaus argumentai, susiję su ieškovės kaltės formos nustatymu. Teismai nustatė, kad ieškovė pažeidimus padarė dėl aplaidumo ir neatsargumo, o ne tyčiniais veiksmais, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime ši aplinkybė nenurodyta kaip pagrindas, eliminuojantis galimybę kvalifikuoti padarytą pažeidimą kaip šiurkštų. Ieškovės kaltės forma (neatsargumu), taip pat aplinkybėmis, kad ji iki nustatytų pažeidimų nė karto nebuvo bausta už drausminius nusižengimus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės rėmėsi spręsdami dėl DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, nuostatų taikymo. Teismai, vadovaudamiesi DK 238 straipsniu, pagal kurį darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, padarė išvadą, kad ieškovei skirta drausminė nuobauda šios normos kontekste vertintina kaip per griežta. Kasatoriaus argumentai taip pat nepaneigia šių teismų išvadų.

            Pažymėtina, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų nėra pagrindo išvadai, jog bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos darbo įstatymų, reglamentuojančių drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismų argumentai ir išvados neprieštarauja suformuotai praktikai, o kasatorius ja remiasi netiksliai, neatsižvelgdamas nei į šios bylos, nei į pirmiau kasacinio teismo nagrinėtų bylų, kuriose priimtomis nutartimis grindžia kasacinio skundo argumentus, ypatumus, konkrečias faktines aplinkybes.

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ji neanalizuoja ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, jog ieškovė nebuvo supažindinta su jos veiklą reglamentuojančių lokalinių teisės aktų nuostatomis, neišmanė įstatymų ir jų lydimųjų aktų reikalavimų ir pan. Šie argumentai yra faktinio pobūdžio, o kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, minėta, nustatė, kad ieškovė padarė pirmiau aptartus darbo drausmės pažeidimus, taip pat kad ji buvo supažindinta su jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Kasacinis teismas, nagrinėdamas šią kasacinę bylą, rėmėsi teismų nustatytomis aplinkybėmis.

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir padarė tiek nustatytomis aplinkybėmis, tiek taikytinų teisės normų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teismų procesiniai sprendimai pripažintini teisėtais ir paliktini nepakeisti, o kasacinis skundas atmestinas. Kasaciniam teismui priėmus sprendimą kasatoriaus nenaudai, iš kasatoriaus valstybei priteistinas kasaciniame teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų atlyginimas – iš viso 48,98 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ (juridinio asmens kodas 134778482) 48,98 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                   Česlovas Jokūbauskas

 

 

                                                                                                                           Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                                                           Vincas Verseckas