LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Putokšnis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui UAB „Putokšnis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – komercinės paslapties atskleidimo konkuruojančiai įmonei – teisėtumo.

2007 m. sausio 15 d. šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas R. D. buvo įdarbintas regiono pardavimų vadovu; vėliau pareigos buvo pakeistos į komercijos direktoriaus. Darbo sutarties 10 punktu ieškovas įsipareigojo saugoti bendrovės komercines paslaptis, buvo sudarytas papildomas susitarimas prie darbo sutarties dėl komercinių paslapčių apsaugos bei nekonkuravimo sąlygų. Atsakovo 2009 m. balandžio 29 d. įsakymu ieškovui buvo nustatytas 12 320 Lt darbo užmokestis bei darbdavio įsakymu skiriamas priedas iki 3080 Lt. 2009 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas iš ieškovo ir kelių kitų darbuotojų paėmė darbo kompiuterius ir antstoliui R. Kudrauskui konstatuojant faktines aplinkybes kopijavo jų duomenis; 2009 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu ieškovas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. darbo dienos pabaigos pateikti pasiaiškinimą dėl darbdavio konfidencialios informacijos atskleidimo ir naudojimo privačiuose santykiuose su UAB „Terekas“ ir A. N. J. 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 124-P ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Atsakovo teigimu, ieškovas atskleidė konkuruojančiai įmonei UAB „Terekas“ atsakovo konfidencialią informaciją – dalyvavo susirašinėjant su konkuruojančios bendrovės darbuotojais apie verslo viziją (projektą), skaičiavimus ir su tuo susijusius pasiūlymus, įskaitant ir naujos bendrovės steigimą, jos vardo parinkimą, perdavimą.

Ieškovas R. D., nurodęs, kad skiriant jam drausminę nuobaudą buvo pažeistos DK normos, reglamentuojančios drausminės nuobaudos skyrimo pagrindus ir tvarką (darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas, pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra – atsakovas apribojo ieškovo, kaip darbuotojo, teisę pateikti objektyvų pasiaiškinimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, kuriuo jis įtariamas, praleido drausminės nuobaudos skyrimo terminus), prašė pripažinti atsakovo UAB „Putokšnis“ 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 124-P paskirti jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – neteisėtu ir nepagrįstu; 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 814 nutraukimą ir ieškovo atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pripažinti neteisėtu, negrąžinti ieškovo į darbą, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 35 000 Lt darbo užmokestį bei 0,07 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo 2009 m. liepos 21 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovui buvo žinomas atsakovo komercinių paslapčių sąrašas, jis suprato ir žinojo, jog privalo būti lojalus darbdaviui, laikytis įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, savo darbu prisidėti prie įmonės pelningumo, konkurencingumo rinkoje didinimo; atsakovo UAB „Putokšnis“ planuose buvo naujo produkto – pakuočių, skirtų chemijos pramonei, įdiegimas ir gamyba, šie nauji segmentai turėjo padidinti įmonės konkurencingumą rinkoje, o jų pelningumo skaičiavimas, sąnaudos gamybai ir kaštai sudarė tą informaciją, kuri priklausė UAB „Putokšnis“. Remdamasis antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, teismas nustatė, kad ieškovas ir kiti du atsakovo darbuotojai aktyviai susirašinėjo šiais klausimais kartu ir su konkuruojančios įmonės UAB „Terekas“ vadovu J. M., derino, aptarinėjo klausimą su pas atsakovą dirbančiais asmenimis – V. B. ir A. J., pateikdami visą sukauptą medžiagą apie naujo segmento, skirto chemijos pramonei, gamybą, skaičiavimus, plėtojimą, galimą pelningumą, planavo naujos įmonės steigimą, akcijų ir pelno joje pasidalijimą, bendrą veiklą, strategijų sudarymą, pasinaudojant atsakovui priklausančia informacija. Teismas konstatavo, kad ieškovas, būdamas atsakovo atsakingas darbuotojas – komercijos direktorius, turėdamas ir disponuodamas atsakovui priklausančia konfidencialia informacija, kurios turinį sudarė naujo segmento, skirto chemijos pramonei, įdiegimas, gamybos kaštų skaičiavimai, pelningumas ir perspektyvos, ją atskleidė be atsakovo leidimo šio konkurentams, taigi nebuvo lojalus darbdaviui, pažeidė darbo sutartyje nustatytą sąlygą neatskleisti įmonės (darbdaviui priklausančios) konfidencialios informacijos, todėl tai negali būti suderinama su lojalaus darbuotojo statusu. Teismas pažymėjo, kad atsakovo komercinę paslaptį sudarė ne naujo produkto technologiniai išradimai (jie šiuo atveju yra vieši, visuotinai žinomi, paskelbti viešuose leidiniuose), bet projektai, sumanymai, idėjos, rinkos analizė, strategijos, kainų skaičiuotės, galimos kreditavimo sąlygos ir kiti duomenys, susiję su galimu pelningumo skaičiavimu ir pan. – tai idėjos, paremtos skaičiavimais, rinkos tyrimais, suteikiančios pirmumą ateiti į rinką su nauju šiam regionui produktu, galinčiu žymiai padidinti įmonės konkurencingumą ir padėti gauti didesnį pelną, todėl ši informacija ir tokia apimtimi, kaip buvo atskleista, negalėjo būti laikoma vieša. Spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino, teismas nustatė, kad informacija, kurios pagrindu vėliau buvo nustatytas ieškovo darbo drausmės pažeidimas, bendrovės serveryje atsirado tik 2009 m. rugpjūčio 11 d.; byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovas turėjo galimybę kontroliuoti ir tikrinti ieškovo (ir kitų darbuotojų) asmenines pašto dėžutes ir susirašinėjimą, todėl konstatavo, kad atsakovas apie galimą darbo drausmės pažeidimą išduodant tretiesiems asmenims įmonės komercinę paslaptį galėjo sužinoti anksčiausiai 2009 m. rugpjūčio 11 d., skaičiuojant terminus drausminei nuobaudai skirti nuo šio laiko, akivaizdu, kad jie nebuvo pažeisti. Konstatavęs, kad UAB „Putokšnis“ personalo direktorės iš ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinimo raštu, nurodant terminą bei atskleidžiant galimo darbo drausmės pažeidimo esminius turinio elementus, teismas sprendė, jog atsakovas nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedūrų. Spręsdamas dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo, teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog už tokius pažeidimus, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo be įspėjimo; pripažino, kad darbdavys šiuo atveju turėjo pagrindą taikyti ieškovui griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo, ta aplinkybė, kad kitiems to paties įvykio dalyviams darbdavys tokių priemonių netaikė, nėra pagrindas teigti, jog nuobauda ieškovui buvo paskirta neproporcingai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 28 d. sprendimu iš dalies tenkinęs ieškovo apeliacinį skundą panaikino dalį Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo ir ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu UAB ,,Putokšnis“ įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo ieškovui ir jo atleidimo iš darbo vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu nuo 2009 m. rugsėjo 7 d.; pripažino, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovui 20 388,64 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatant, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 10 194,32 Lt, dienos – 637,15 Lt; ieškinio dalį dėl 35 000 Lt premijos ir 0,07 procento delspinigių priteisimo atmetė.

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 26 d. prašė ieškovo pasiaiškinti dėl konfidencialios informacijos atskleidimo ir naudojimo privačiuose santykiuose su UAB ,,Terekas“ ir A. N. J.; ieškovas, atsakydamas į šį pranešimą, nurodė, kad jam neaišku, apie kokią informaciją kalbama ir kada ji buvo atskleista. Pažymėjusi, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje nėra jokių duomenų, jog ieškovas atskleidė kam nors konfidencialią informaciją, priešingai, visi nurodyti laiškai buvo siunčiami ne ieškovo, o kitų darbuotojų; iš susirašinėjimo turinio taip pat negalima daryti išvados, kad yra pateikiami kažkokie atsakovo įmonės duomenys; atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad buvo parengta kokia nors technologinė dokumentacija, skaičiavimai ar pan. naujo produkto gamybai t. y. 28 mm kaklelio butelio cheminiams produktams pakuoti, kolegija sprendė, jog, nesant pas atsakovą technologinių ar kitokių duomenų apie tariamai norimą gaminti naują produktą, negalimas nesamų duomenų atskleidimas ar perdavimas tretiesiems asmenims; atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės nepakankamos tam, kad galima būtų padaryti neginčijamą išvadą, jog ieškovas pažeidė konfidencialumo sutartį ir atskleidė tretiesiems asmenims komercinę (technologinę) paslaptį. Nustačiusi, kad atsakovo rašte nenurodyta, kad ieškovas yra įtariamas drausminio nusižengimo padarymu, teisėjų kolegija sprendė, jog atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Pažymėjusi, kad atsakovas nepaneigė darbo teisėje pripažįstamos neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcijos, kolegija padarė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 35 000 Lt premijos ir 0,07 proc. delspinigių, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pagal atsakovo bendrovės pasiektus rezultatus ieškovo nurodyta premija turėjo jam būti išmokėta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Putokšnis“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CPK 176, 185 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas pagrindė tik dalimi jos pačios selektyviai parinktų byloje esančių įrodymų, o likusių įrodymų nevertino, nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų sąsajumo bei neįvertino įrodymų visumos, kaip to reikalaujama CPK 176, 185 straipsnių. Teisėjų kolegija nepagrįstai neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktus rašytinius įrodymus ir priesaiką davusio jo atstovo A. S. paaiškinimus. Kasatoriaus įsitikinimu, konfidencialios informacijos atskleidimo faktas yra akivaizdus, nagrinėjant antstolio faktinių aplinkybių protokoluose esančių elektroninių laiškų ir su jais siųstų priedų turinį su kitais byloje esančiais įrodymais: ieškovo susirašinėjimu su kasatoriaus darbuotojais ir vadovybe dėl investicijų planų ir jų tvirtinimo, papildomu susitarimu prie darbo sutarties dėl komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo bei nekonkuravimo įsipareigojimo. Teisėjų kolegija privalėjo įvertinti ir išanalizuoti byloje esančių įrodymų visumą, o ne abstrakčiai nurodyti, kad bylos įrodymai nepatvirtina tam tikrų aplinkybių. Su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose ypač didelės reikšmės įgyja netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas, tinkamas tikėtinumo taisyklės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010). Teisėjų kolegija, neįvertinusi byloje esančių įrodymų visumos, nepasisakiusi dėl visų įrodymų, kuriais inter alia savo atsikirtimus į ieškovo apeliacinį skundą grindė kasatorius, įrodomosios reikšmės ir įtakos ginčo santykio kvalifikavimui, ne tik pažeidė CPK 176, 185 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, bet ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nagrinėjant šios kategorijos bylas bei taikant jose CPK įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

2. Dėl CK 1.116 straipsnio, reglamentuojančio komercinę (gamybinę) ir profesinę paslaptį, pažeidimo. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nesuformuota nuostatų, kokia konkrečia forma objektyviai išreikšta informacija gali būti laikoma komercinę paslaptį sudaranti informacija. Kasatoriaus teigimu, nepagrįsta laikytis nuomonės, kad įmanoma tik tokia informacijos, galinčios sudaryti komercinę paslaptį, forma kaip parengta technologinė dokumentacija, skaičiavimai, juolab kad tik tokios (konkrečios) formos informacija gali būti atskleista arba jos atskleidimas gali būti nustatytas. Daugeliu atveju informacija, kurios naudojimas komercinėje-ūkinėje veikloje suteikia subjektui pranašumą dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, yra intelektinės veikos rezultatas, kuris gali būti vertingas pats savaime tik dėl to, jog viešai žinoma informacija buvo sumanyta panaudoti, pritaikyti kitokiomis aplinkybėmis, nustatant tam tikrą įprastai atliekamų veiksmų ir procedūrų eiliškumą, tačiau nebūtina parengti ir grafiškai išdėstyti šios informacijos, kad ji taptų komercine paslaptimi. Tokia informacija gali būti saugoma tik žmogaus minčių forma ir niekada nebūti išdėstyta grafiškai, tačiau būti komerciškai naudinga. Ieškovo kasatoriaus naudai sumanyti chemijos produktų pakuočių preformų su 28 mm skersmens kakleliu gamybos būdai ir metodai sudarė kasatoriaus komercinę paslaptį, t. y. atskirą civilinių teisių objektą, saugotiną ir gintiną įstatymo (CK 1.116 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino CK 1.116 straipsnį.

3. Dėl nepagrįsto konstatavimo, kad atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Nors savo paaiškinimuose ieškovas neigė, kad atskleidė kasatoriaus komercinę paslaptį konkuruojančiam asmeniui, tačiau šių paaiškinimų turinys vienareikšmiškai rodė, jog ieškovui nėra jokių neaiškumų dėl to, ko jis buvo prašomas pasiaiškinti – dėl drausminio pažeidimo, už kurį jam ketinama skirti DK nustatytą sankciją. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovas iki jo atleidimo teikdamas paaiškinimus kasatoriui, žinojo, jog yra įtariamas padaręs drausminį pažeidimą, ieškovas savo apeliaciniame skunde šio klausimo nekėlė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo klausimą, neatsižvelgė ir nevertino nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos išvada, kad kasatorius pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, yra nepagrįsta, nes byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą – kad ieškovas buvo tinkamai informuotas dėl jam taikomos drausminės nuobaudos skyrimo ir turėjo visas galimybes teikti paaiškinimus dėl pažeidimo, kurio padarymu buvo kaltinamas.

4. Dėl neproporcingos sankcijos kasatoriui pritaikymo. Teisėjų kolegija nepagrįstai nesiaiškino ir nenustatė aplinkybių, kurias nustačius, ieškinio tenkinimo atveju būtų buvęs pagrindas mažinti ieškovui priteistiną sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, pabrėžiamas būtinumas laikytis proporcingumo tarp pažeidimo pobūdžio, jo padarinių ir sankcijos dydžio principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje D. G. v. A. Vitienės individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010). Byloje buvo pakankamas pagrindas spręsti dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sumažinimo, nes šios kompensacijos nesumažinimas neabejotinai reiškia pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovo darbo pajamų nuo 2008 m. birželio 1 d. ir jas viršijančios kompensacijos. Be to, ieškovas netrukus po jo atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje, kurioje gauna analogiško dydžio darbo užmokestį. Teisėjų kolegija, priteisdama ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, lemiančias proporcingumo tarp pažeidimo pobūdžio, jo padarinių ir sankcijos dydžio išlaikymą, nesvarstė, ar priteistas tokio dydžio vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra adekvati sankcija kasatoriui ir ar ja pasiekiamas tikslas, dėl kurio ji yra įstatymų leidėjo nustatyta, taip buvo pažeisti CPK 176, 185 straipsniai, priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį savo dydžiu nesuderinama su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumo principu, kaip bendruoju (konstituciniu) teisės principu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas R. D. prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CPK normų, reguliuojančių įrodinėjimą, pažeidimo. Bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvados nuosekliai padarytos ne vien ieškovo paaiškinimų pagrindu, bet ir įvertinus byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei kasatoriaus vadovo parodymus ir kitus byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus. Kasatoriaus pateiktas kitoks nei teismo įrodymų interpretavimas savaime nereiškia skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas – jame pateiktas motyvų, kurie sudarė pagrindą padaryti atitinkamas išvadas, aptarimas, pasisakyta ir dėl likusių šalių argumentų. Atitinkamo skundo motyvo reikšmingumo nustatymas paliktas ne apeliuojančio ar kasuojančio subjekto, bet teismo prerogatyvai. Šios bylos aplinkybių kontekste pastebėtina, kad teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Drausminė atsakomybė savo esme yra individuali, o skiriant griežčiausią sankciją už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą (atleidimą iš darbo) būtina vadovaujantis itin griežtais įrodinėjimo kriterijais patvirtinant, kad būtent konkretus asmuo savo kaltais veiksmais padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą; priešingu atveju būtų paneigtas drausminės atsakomybės individualus pobūdis, prigimtis ir esmė. Darbdavio komercinių paslapčių atskleidimo konkuruojančiai įmonei faktą patvirtinantys duomenys nebuvo nurodyti nei kasatoriaus reikalavime pasiaiškinti, nei įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nei objektyviais įrodymais patvirtinti byloje (būtent tai akcentuota skundžiamame sprendime). Kasaciniame skunde akcentuojami netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys tai, kad iš ieškovo rengtų darbdavio plėtros ir investicinių projektų planų buvo išbrauktas chemijos pramonei skirtų pakuočių gamybos projektas, nepatvirtina to fakto, kad ieškovas atskleidė kasatoriaus konfidencialią informaciją. Apeliacinės instancijos teismas neatmetė kasatoriaus pateiktų netiesioginių įrodymų, o juos vertino ir dėl jų reikšmės pasisakė sprendime; kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti konkretų darbo drausmės pažeidimo padarymo laiką, jo objektą ir kitas būtinas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas, atskleidęs komercines darbdavio paslaptis, kurios jam buvo patikėtos arba apie jas sužinota dėl tarnybos ar darbo, gali būti ne tik patrauktas drausminėn (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ar civilinėn (CK 1.116 straipsnio 3 dalis), bet ir baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 211 straipsnį, tai byloje negali likti abejonių dėl šio šiukštaus darbo drausmės pažeidimo įvykdymo fakto; įrodymų pakankamumo klausimas tokiose bylose turi būti sprendžiamas taikant itin griežtus kriterijus, kurie yra taikomi ir sprendžiant faktus dėl darbuotojų galimai įvykdyto šiukštaus darbo drausmės pažeidimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Nepaisant to, kad komercinių paslapčių atskleidimo faktą tiesioginiais įrodymais pagrįsti gali būti sunku, o kartais ir neįmanoma, tai negali būti laikoma pagrindu konstatuoti drausminės nuobaudos pagrįstumą, neįrodžius visų darbuotojo drausminės atsakomybės sąlygų, t. y. byloje nesant jokių duomenų ir juos pagrindžiančių bet kokių (net ir netiesioginių) įrodymų apie padaryto pažeidimo objektą ir objektyviąją pusę. Bylos, kurioje buvo priimta skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, ratio decidendi nesutampa su šios bylos aplinkybėmis, todėl skunde kasacijos pagrindu nepagrįstai nurodytas nukrypimas nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas tiksliai nurodė, kodėl kritiškai vertina kasatoriaus pateiktus įrodymus, sulyginęs jo parodymus su kita byloje esančia medžiaga bei akcentavęs, kad rašytinių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas drausminės nuobaudos skyrimas, turinys paneigia kasatoriaus argumentus apie tariamai ieškovo atskleistą tretiesiems asmenims konfidencialią darbdavio informaciją.

2. Dėl CK 1.116 straipsnio pažeidimo. Skundžiamame sprendime akcentuota, kad byloje kasatorius konkrečiai neįvardijo, kokią konfidencialią informaciją konkurentams atskleidė ieškovas. Ieškovas sutinka su skundo teiginiais, kad komercinę paslaptį sudaranti konfidenciali informacija gali būti saugoma ir žmogaus minčių forma, tačiau ir tokios informacijos turinio atskleidimas tretiesiems asmenims, dėl kurio darbuotojas yra traukiamas drausminėn atsakomybėn, turi būti tinkamai įrodytas, visų pirma atskleidžiant konkrečios tariamai atskleistos tretiesiems asmenims darbdavio komercinės paslapties turinį – darbuotojas, kuriam yra skiriama griežčiausia drausminė nuobauda, negali būti pripažintas kaltu dėl nekonkrečios arba neapibrėžtos informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims. Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, darbuotojui ginčijant drausminę nuobaudą teisme, turi pareigą teisme įrodyti ne tik informacijos (bet kokios) tretiesiems asmenims perdavimo bet kokiu pavidalu faktą (šioje byloje to nebuvo padaryta), bet ir patvirtinti, kad perduota informacija savo esme yra komercinė darbdavio paslaptis. Kasatorius neįrodė (CPK 178 straipsnis) visų ieškovo drausminės atsakomybės sąlygų.

3. Dėl pažeistos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Reikalaudamas pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, kasatorius neįvykdė ne tik pareigos pateikti ieškovui antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą susipažinti, bet ir išreikšti savo nuomonę dėl galimo darbo drausmės pažeidimo esmės, t. y. privalėjo nurodyti ieškovui, kokiu darbo drausmės pažeidimu jis įtariamas. Pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kasatorius pats sau apribojo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Pateikdamas abstraktaus pobūdžio reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, kasatorius nesudarė ieškovui galimybės pateikti objektyvų pasiaiškinimą, be pagrindo, remdamasis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, su kurio turiniu nesupažindino ieškovo, skyrė šiam drausminę nuobaudą.

4. Dėl kasatoriui skirtos sankcijos proporcingumo. Ieškovui nesuprantama, kokiais byloje esančiais įrodymais kasatorius grindžia savo argumentą apie tai, kad kitoje darbovietėje ieškovas gauna analogišką darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi duomenimis apie ieškovo darbo užmokestį, gautais iš kasatoriaus ir Socialinio draudimo fondo valdybos; kasatorius neginčijo ieškovo prašomo priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir nepateikė jokiu įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėtų būti mažesnis; neįrodinėjo, kad ieškovui priteistina vidutinio darbo užmokesčio bendra suma bus nepakeliama finansinė našta, galinti nulemti jo nemokumą; ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą; ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė 17 mėnesių, iš dalies buvo nulemta paties kasatoriaus veiksmų prašant atidėti posėdžius. Teigdamas, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas būtų neproporcinga sankcija, kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis bylose, kurių faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai skiriasi nuo nagrinėjamų šioje byloje. Nagrinėjant šią bylą turėtų būti taikoma daugelyje kasacinio teismo nutarčių įtvirtinta taisyklė, kad darbdaviui neteisėto atleidimo atveju turi būti taikoma įstatyme numatyta sankcija ir ji negali būti mažinama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009; 2010 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-341/2010).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl komercinės paslapties atskleidimo konkuruojančiai įmonei kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte tiesiogiai nustatyta, kad komercinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei kvalifikuojamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Taigi komercinė paslaptis gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006). Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 15 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie darbo sutarties dėl komercinių paslapčių apsaugos bei nekonkuravimo sąlygų, priede prie šio susitarimo nustatytas komercinių ir technologinių paslapčių, kurių ieškovas įsipareigojo neatskleisti kitiems asmenims, sąrašas, į kurį inter alia įtraukti patvirtinti įmonės ir gamybos plėtojimo planai, investicijų programa, techninis ekonominis investicijų plano pagrindimas, naujų gaminių projektai, preliminarūs skaičiavimai, nauji techniniai sprendimai, bet kokia kita techninė ir gamybinė informacija, kuri užtikrina konkurencinį pranašumą. Ieškovas buvo atleistas iš darbo už tai, kad atskleidė konkuruojančiai įmonei informaciją, susijusią su kasatoriaus gamybos plėtojimo planais, naujo gaminio – 28 mm skersmens kakliuko buteliukų, skirtų chemijos gaminiams pakuoti, gamybos būdais ir preliminariais skaičiavimais. Tokia informacija atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje ir priedo prie šalių papildomo susitarimo prie darbo sutarties dėl komercinių paslapčių apsaugos bei nekonkuravimo sąlygų nuostatose nustatytus komercinės paslapties požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog informacija būtų pripažinta komercine paslaptimi, ji turi atitikti minėtus požymius, tačiau neprivalo būti išreikšta objektyvia forma. Darbdaviui (informacijos savininkui) tenka pareiga įrodyti, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija, dėl kurios atskleidimo kilęs ginčas, egzistavo ir priklausė jam. Byloje nustatyta ir ieškovas neginčija, kad kasatoriaus investicijų planuose buvo naujų gaminių – 28 mm skersmens kakliuko buteliukų, skirtų chemijos gaminiams pakuoti – gamyba, ir už šio plano įgyvendinimą buvo atsakingas komercijos skyrius, kuriam vadovavo ieškovas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, jog atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad buvo paruošta kokia nors technologinė dokumentacija, skaičiavimai ar pan. naujo produkto gamybai, taigi negalimas nesamų duomenų atskleidimas ar perdavimas tretiesiems asmenims, nepagrįstai susiaurino CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą komercinės paslapties sampratą.

Dėl CPK normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo nustatant komercinės paslapties atskleidimo konkuruojančiai įmonei kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo faktą

Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005).

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, nepasisakęs dėl visų byloje esančių įrodymų sąsajumo bei neįvertinęs įrodymų visumos padaręs išvadą, jog kasatorius nepaneigė darbo teisėje pripažįstamos neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcijos, t. y. neįrodė, kad ieškovą už šio padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas) atleido teisėtai ir pagrįstai.

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004 ). Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010 ). Spręsdami, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, teismai privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose reikšmingi yra netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad netiesioginių įrodymų reikšmė ir būtinumas juos vertinti kompleksiškai su visomis bylos aplinkybėmis grindžiamas tuo, jog gauti tiesioginių įrodymų apie paslapties atskleidimą patvirtinančius veiksmus ar neveikimą yra labai sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010), ypač jei paslaptį sudaranti informacija darbdavio nebuvo užfiksuota objektyvia forma. Vadinasi, ir šiuo atveju bylą nagrinėję teismai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų tarpusavio ryšio turėjo spręsti, vertindami byloje esančių įrodymų, tarp jų – ir netiesioginių, viseto duomenis, bet jų neatmesti, kaip tiesiogiai neįrodančių ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo fakto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, tik nurodė, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyti laiškai buvo siųsti ne ieškovo, o kitų darbuotojų; iš susirašinėjimo turinio negalima daryti išvados, jog pateikiami kažkokie kasatoriaus įmonės duomenys. Iš tiesų, nors antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyti laiškai siųsti ne ieškovo, bet jis nurodytas vienu iš laiškų gavėjų, laiškuose esančios informacijos visumos pakanka išvadai, kad ieškovas kartu su kitais dviem kasatoriaus darbuotojais ir kito ūkio subjekto – UAB „Terekas“ – vadovu dalyvavo kuriant verslo, susijusio su 28 mm skersmens kakliuko buteliukų, skirtų chemijos gaminiams pakuoti, gamyba, planus, siekė su darbdaviu (kasatoriumi) konkuruoti, buvo jam nelojalus. Minėta, kad informacija, susijusi su 28 mm skersmens kakliuko buteliukų, skirtų chemijos gaminiams pakuoti, gamybos planais ir metodais, atitinka kasatoriaus komercinės paslapties požymius, todėl ieškovas neturėjo teisės jos atskleisti tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas, būdamas kasatoriaus komercijos direktorius, atsakingas už naujo gaminio įdiegimo planų įgyvendinimą, disponavo kasatoriui priklausančia komercinę paslaptį sudarančia informacija, kurios atskiru susitarimu įsipareigojo neatskleisti tretiesiems asmenims (taigi jo elgesys turėjo būti tokio atsargumo laipsnio, kad šios informacijos atskleidimas nebūtų galimas), tačiau dalyvavo kuriant šio gaminio gamybos kitoje (ne kasatoriaus) įmonėje planus, byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas be kasatoriaus leidimo atskleidė jo konkurentams komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie naujo segmento, skirto chemijos pramonei, įdiegimą, gamybos kaštų skaičiavimus, pelningumą ir perspektyvas, nebuvo lojalus darbdaviui, šiurkščiai pažeidė darbo pareigas.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorius pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, nes reikalaudamas ieškovo pasiaiškinti nenurodė, jog jis įtariamas drausminio nusižengimo padarymu. Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu ieškovas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. darbo dienos pabaigos pateikti pasiaiškinimą dėl darbdavio konfidencialios informacijos atskleidimo ir naudojimo privačiuose santykiuose su UAB „Terekas“ ir A. N. J. 2007 m. sausio 15 d. šalių papildomo susitarimo prie darbo sutarties 3 punkte nustatyta, kad darbuotojui žinoma, jog darbdavio komercinių (technologinių) paslapčių atskleidimas trečiajam asmeniui be raštiško arba žodinio darbdavio sutikimo bus laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Taigi pripažintini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas dėl jam taikomos drausminės nuobaudos skyrimo ir turėjo visas galimybes teikti paaiškinimus dėl pažeidimo, kurio padarymu buvo kaltinamas. Pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v. UAB „GEOTEC Baltija“, bylos Nr. 3K-3-93/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008).

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.116 straipsnio 1 dalį, DK 240 straipsnio 1 dalį, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (176, 185 straipsniai), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo, kuris tinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teisingai kvalifikavo ieškovo veiksmus pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimas. Konstatavusi, kad ieškovas teisėtai atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl kasatoriui skirtos sankcijos neproporcingumo tampa teisiškai nereikšmingi, ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus kasacinį skundą, kasatoriui iš ieškovo priteistina 5078 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

Šioje byloje kasaciniame teisme patirta 48,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, tenkinus kasacinį skundą, priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui UAB „Putokšnis“ (kodas 145196056) 5078 (penkis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą iš ieškovo R. D. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo R. D. (duomenys neskelbtini) 48,13 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė