LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo; trečiasis asmuo BUAB „Šilumnešis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vienintelė UAB „Šilumnešis“ akcininkė Vilniaus miesto savivaldybė 2006 m. rugsėjo 20 d. tarybos sprendimu Nr. 1-1326 nusprendė likviduoti UAB „Šiumnešis“ bei pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui paskirti likvidatorių ir spręsti visus kitus su UAB ,,Šilumnešis“ likvidavimu susijusius klausimus. Šio sprendimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 30-1081 paskyrė ieškovą R. A. UAB ,,Šilumnešis“ likvidatoriumi ir įpareigojo jį likviduoti UAB „Šilumnešis“ iki 2008 m. spalio 1 d. Vėliau likvidavimo terminas buvo pratęstas iki 2008 m. gruodžio 31 d. 2008 m. gegužės 27 d. su ieškovu buvo sudaryta terminuota (UAB „Šilumnešis“ likvidavimo laikui) darbo sutartis, nustatant jam 3600 Lt darbo užmokestį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 41-388 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 128 straipsnio 1 dalį (nes nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 8 d. ieškovui nebuvo mokėtas darbo užmokestis), nurodant išmokėti jam dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už neišnaudotas atostogas.

Nurodęs, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su juo iki šiol neatsiskaitė, ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 15 300 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 7200 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, 3085,74 Lt kompensaciją už nepanaudos kasmetines atostogas, 12 514,39 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2009 m. rugpjūčio 24 d.) bei visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes 2008 m. gegužės 27 d. darbo sutartis buvo sudaryta ieškovo R. A. ir trečiojo asmens UAB „Šilumnešis“, o ne atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė darbo sutartį su ieškovu tik kaip akcininko atstovas (CK 2.33 straipsnis). Teismas nustatė, kad UAB „Šilumnešis“ turi likviduojamos bendrovės teisinį statusą, nėra likviduota, reorganizuota bei išregistruota, taigi yra veikiantis juridinis asmuo (CK 2.95 straipsnis); pažymėjo, jog darbdavio (trečiojo asmens UAB „Šilumnešis“) nemokumas nėra teisinis pagrindas pripažinti darbdaviu atsakovą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 24 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: priteisė ieškovui R. A. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061) 15 300 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 7200 Lt išeitinę išmoką, 3085,74 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 12 514,39 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio; darbdavio organai, nepaisant to, kad per juos darbdavys įgyja darbo teises, prisiima ir įgyvendina darbo pareigas, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Vadovaudamasi CK 2.108 straipsnio 1 dalimi, Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 5 dalimi, kolegija sprendė, kad likvidatoriaus skyrimo atveju teisinis santykis susiklosto tarp skiriamo likvidatoriaus ir sprendimą likviduoti juridinį asmenį priėmusio subjekto, šiuo atveju – juridinio asmens dalyvio (vienintelio akcininko), o ne tarp skiriamo likvidatoriaus ir likviduojamos įmonės, taigi su likvidatoriumi sudarytos darbo sutarties šalis yra likvidatorių paskyręs subjektas (šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės taryba), kuris veikė per atstovą – organą (šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių). Kolegija pažymėjo, kad aplinkybę, jog darbo teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp likvidatoriaus ir juridinio asmens dalyvio (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos), o ne likviduojamo juridinio asmens, patvirtina ir darbo sutarties vykdymo aplinkybės: darbo užmokestis iki 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovui buvo mokamas iš Miesto ūkio departamento lėšų, darbo sutartį nutraukė taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Nustačiusi, kad darbo sutartyje terminas buvo apibrėžtas ne kalendorine data, o įvykiu – iki UAB ,,Šilumnešis“ likvidavimo, tačiau įmonė iki šiol nelikviduota, jai vykdoma bankroto procedūra teismo tvarka, kolegija sprendė, jog darbo sutartyje apibrėžtas įvykis nebuvo įvykęs, pažymėjo, kad darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti tik 2009 m. gegužės 8 d. kitu pagrindu – nustatytu DK 128 straipsnio 1 dalyje, todėl negali būti remiamasi darbo santykių pasibaigimu suėjus terminui, kaip pagrindu nemokėti darbo užmokesčio už laikotarpį iki ieškovo atleidimo iš darbo, aplinkybės, dėl kurių likvidavimas nebuvo baigtas iki 2008 m. gruodžio 31 d., taip pat atsakovo pretenzijos likvidatoriui dėl esą netinkamo pareigų vykdymo teisiškai nereikšmingos.

Spręsdama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad ieškovas dirbo pas atsakovą gana trumpai, sudarydamos darbo sutartį, šalys tarėsi dėl terminuotų (t. y. trumpalaikių) santykių, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko beveik aštuonis mėnesius; apeliacinės instancijos teismo posėdis dėl objektyvių priežasčių (susikaupus teisme atitinkamam kiekiui bylų) taip pat įvyko po devynių mėnesių nuo bylos gavimo šiame teisme, ir, remdamasi proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų pareikštų reikalavimų riboms viršyti, o vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki ieškinio padavimo dienos vertintinas kaip adekvati pažeidimui kompensacija, galinti atkurti ieškovo teisų pažeidimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CK 2.108 straipsnio, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 21 punkto ir 73 straipsnio bei DK 93 straipsnio netinkamo taikymo. CK 2.108 straipsnio 1 dalyje, Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 1 dalies 21 punkte reglamentuojamas tik sprendimo dėl bendrovės likvidavimo priėmimas ir likvidatoriaus paskyrimas (t. y. koks konkretus asmuo turėtų likviduoti juridinį asmenį), tačiau nereglamentuojama, kokiais teisiniais pagrindais parinktas likvidatorius turi atlikti jam priskirtas funkcijas, taigi teisiniai santykiai su likvidatoriumi gali būti įforminami pasirašant su juo terminuotą darbo sutartį ir įdarbinant jį likviduojamoje bendrovėje iki jos likvidavimo pabaigos. 2006 m. pradėjus UAB „Šilumnešis“ likvidavimo procedūrą, šios bendrovės vadovas ir valdyba neteko savo įgaliojimų, vienintelis subjektas, UAB „Šilumnešis“ vardu galėjęs sudaryti darbo sutartį su bendrovės likvidatoriumi R. A., buvo vienintelio bendrovės akcininko įgaliotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai kvalifikavo iš darbo sutarties kilusius teisinius santykius, nes teisės aktai darbo santykius įvardija kaip darbuotojo ir darbdavio, o ne darbuotojo ir sprendimą dėl darbuotojo priėmimo į konkretu darbą priėmusio asmens ar juridinio asmens (darbdavio) organų ir dalyvių teisinius santykius. Skundžiamame sprendime pacitavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo joje esančio išaiškinimo. Visuotinis akcininkų susirinkimas neatitinka DK darbdaviui nustatytų reikalavimų – jis nėra nei įmonė, nei įstaiga, nei organizacija ir apskritai neturi konkrečios organizacinės struktūros, todėl akivaizdu, kad visuotinis akcininkų susirinkimas (arba vienintelis akcininkas, įgyvendinantis visuotinio akcininkų susirinkimo teises ir pareigas), juolab teismas ar juridinių asmenų registro tvarkytojas, priėmęs sprendimą likviduoti bendrovę ir paskyręs bendrovės likvidatorių, negali būti laikomas paskirto likvidatoriaus darbdaviu.

2. Dėl CK 2.50 straipsnio 2 dalies, Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio pažeidimo. Uždarosios akcinės bendrovės dalyvis (akcininkas) neatsako pagal juridinio asmens prievoles, nes pagal jas atsako tik pats juridinis asmuo kaip savarankiškas teisės subjektas jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, todėl visi reikalavimai, susiję su iš bendrovės veiklos kylančiomis prievolėmis turėtų būti reiškiami tik pačiai bendrovei, o ne atskiriems jos dalyviams. Iš DK 93 straipsnyje įtvirtintos darbo sutarties sąvokos formuluotės matyti, kad darbo teisiniai santykiai sieja darbuotoją ir darbdavį (šiuo atveju ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį), todėl ir prievolė mokėti darbuotojui darbo užmokestį kyla tik pačiam darbdaviui, o ne jo dalyviams (akcininkams). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, jog ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviai neatsako savo turtu pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus konkrečius įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Göllner spedition“ v. S. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-124/2004; 2008 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A. ir V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. UAB „Via Nota“, V. J., bylos Nr. 3K-3-76/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens UAB „Šilumnešis“ dalyvio Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybę pagal bendrovės prievolę, nesant savivaldybės nesąžiningų veiksmų, ne tik pažeidė nurodytas teisės aktų nuostatas, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

3. Dėl DK 14 ir 16 straipsnių, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio pažeidimo. Nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei jos taryba negali būti laikomos darbdaviais DK 16 straipsnio prasme. Vilniaus miesto savivaldybės taryba negali būti tapatinama su Vilniaus miesto savivaldybe. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad darbo sutarties šalis yra savivaldybės taryba, tačiau ji yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnis), neturi juridinio asmens statuso ir negali prisiimti jokių darbdavio teisių ar pareigų, susijusių su savivaldybei priklausančių juridinių asmenų veikla, negali būti bendrovės akcininkė. Savivaldybė, nors ir turi viešojo juridinio asmens statusą, tačiau būdama valstybės teritorinis vienetas (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), savarankiškai negali prisiimti teisių ir pareigų pagal darbo sutartį.

4. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Nors byloje atsakovu buvo patraukta tik Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovo darbdavys buvo Vilniaus miesto savivaldybės taryba (kitoje sprendimo dalyje įvardijama kaip Vilniaus miesto savivaldybė), pripažino, kad pareiga mokėti ieškovui darbo užmokestį tenka UAB „Šilumnešis“ akcininkui Vilniaus miesto savivaldybei (atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra UAB „Šilumnešis“ akcininke ir jokie tiesioginiai teisiniai santykiai jos su šia bendrove nesieja), ieškovo prašomą pinigų sumą priteisė ne iš atsakovo, o iš neįtraukto į bylą asmens – Vilniaus miesto savivaldybės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas R. A. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CK 2.108 straipsnio, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 21 punkto ir 73 straipsnio bei DK 93 straipsnio netinkamo taikymo. Priimant sprendimą likviduoti bendrovę bei sudaryti darbo sutartį su likvidatoriumi buvo atsižvelgta į tai, kad bendrovės steigėja ir savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42 išaiškinimu, kad darbdaviu gali būti visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų savininkai, jų vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgaliojimus (pagal įstatus, įstatymus, steigimo dokumentus) sudaryti sutartis, pakeisti ar nutrauki sutartis, taip pat atlikti kitokius veiksmus, vykdant Darbo kodekso nuostatas ir t. t., kurie valdo, naudoja ar disponuoja įmonės turtu, organizuoja įmonės ūkinę veiklą, įdarbinę bent vieną darbuotoją pagal darbo sutartį. Taigi likviduojama bendrovė UAB „Šilumnešis“ negalėjo būti darbdavys. Darbo sutartis buvo įregistruota savivaldybės administracijos darbo sutarčių registracijos žurnale. Susiklosčius paskirto likvidatoriaus R. A. ir savivaldybės administracijos darbo teisiniams santykiams, faktinis darbdavys tapo savivaldybės administracija. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 8 d. įsakyme „Dėl R. A. atleidimo iš darbo“ nurodyta, kad R. A. atleistas pagal DK 128 straipsnio 1 dalį; pagal DK 140 straipsnio 2 dalį tai yra dar vienas įrodymas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo faktinis darbdavys. Vertinant savivaldybės administracijos, kaip bendrovės dalyvio, nesąžiningus veiksmus, būtina pažymėti, kad, bendrovei įregistravus likviduojamos bendrovės statusą, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13, 14 punktus, iš bendrovės buvo paimtas visas likęs turtas (bendrovė tapo nemoki), taip neleista atsiskaityti su kreditoriais, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2. Dėl CK 2.50 straipsnio 2 dalies, Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio pažeidimo. Bendrovės turtu ir debitorių skolomis bendrovei disponuoja jos steigėjas ir savininkas (Vilniaus miesto savivaldybės administracija), todėl bendrovė negali vykdyti įsipareigojimų, neturi darbinio teisnumo ir veiksnumo, nevykdo jokios veiklos, neturi turto, joje nedirba nė vienas žmogus. Bendrovė negali vykdyti prievolių dėl savo dalyvio (savivaldybės administracijos) nesąžiningų veiksmų, todėl dalyvis atsako subsidiariai savo turtu.

3. Dėl DK 14 ir 16 straipsnių, vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio pažeidimų. Savivaldybės tarybos sprendimu nusprendus likviduoti bendrovę ir paskyrus likvidatorių, bendrovės vadovas ir valdyba neteko įgaliojimų, įgaliojimai buvo perduoti savivaldybės administracijai. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad susiklostė savivaldybės administracijos ir likvidatoriaus teisiniai santykiai, yra teisinga.

4. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovui priteisė pinigų sumą iš Vilniaus miesto savivaldybės, nurodęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kodą, laikytina rašymo klaida (nepilnas pavadinimas) ir neturi reikšmės priteistai sumai išieškoti iš atsakovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami teisės normų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės likvidatoriaus skyrimą ir atleidimą, darbdavio sampratą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl bendrovės, kurios vienintelė akcininkė yra savivaldybė, likvidatoriaus darbdaviu pripažintino subjekto

Vadovaujantis CK 2.108 straipsnio 1 dalimi, Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 2 dalimi, sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Nagrinėjamu atveju vienintelė UAB „Šilumnešis“ akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą likviduoti bendrovę ir pavedė visus su likvidavimu susijusius klausimus spręsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą likviduoti bendrovę priėmęs subjektas, vadovaujantis CK 2.108 straipsnio 1 dalimi, Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 5 dalimi, privalo paskirti likvidatorių. Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 5 dalyje teisė priimti sprendimą dėl likvidatoriaus skyrimo suteikta visuotiniam akcininkų susirinkimui, juridinių asmenų registrų tvarkytojui ir teismui. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 20 punktą (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2010 m. sausio 5 d.) likvidatoriaus rinkimas ir atšaukimas yra bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo teisė, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba nustatyti konkretų likvidatorių (CK 2.108 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad aptartos teisės normos nustato konkrečius subjektus, galinčius priimti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir likvidatoriaus skyrimo, tačiau nereglamentuoja likvidatoriaus darbo teisinių santykių. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad teisiniai santykiai su likvidatoriumi gali būti įforminami pasirašant darbo sutartį (DK 1, 93 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis, taigi jo darbo santykiai su bendrove reglamentuojami DK normų. Ginčo šiuo aspektu nėra, byloje sprendžiama, kas, vadovaujantis teisės aktų nustatytu reglamentavimu, laikytinas likvidatoriaus darbdaviu – likviduojama bendrovė ar jos vienintelis akcininkas Vilniaus miesto savivaldybė.

Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Remiantis šia įstatymo nuostata, darbo teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu atsiranda tarp darbuotojo ir darbdavio. Vadovaujantis DK 16 straipsnio 1 dalimi, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (DK 14 straipsnio 1 dalis). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio; darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi, kai darbuotojas yra priimamas dirbti į įmonę, įstaigą, organizaciją ar kitą juridinį asmenį, darbdaviu yra būtent šis juridinis asmuo, o ne jo valdymo organai ar dalyviai.

Nagrinėjamu atveju darbo sutartis buvo sudaryta darbdavio (šiuo metu likviduojamos bankrutavusios UAB „Šilumnešis“) ir šios bendrovės likvidatoriaus (ieškovo). Aplinkybė, kad darbo sutartį su ieškovu pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nepaneigia fakto, jog sutartis buvo sudaryta su bendrove, nes savivaldybės administracijos direktorius veikė kaip darbdavio atstovas.

Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Pradėjus bendrovės likvidavimo procedūrą ir paskyrus likvidatorių, bendrovės vadovas ir valdyba, jei ji sudaroma, netenka savo įgaliojimų, o visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 6 dalimi, savo įgaliojimus išsaugo. Nagrinėjamu atveju likviduojamos bendrovės organu, per kurį bendrovė galėjo įgyvendinti teises ir pareigas, buvo vienintelė bendrovės akcininkė – Vilniaus miesto savivaldybė, kuri suteikė teisę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui paskirti likvidatorių ir spręsti visus kitus su bendrovės likvidavimu susijusius klausimus.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, kilusius iš darbo sutarties, nurodydamas, kad susiklostė darbuotojo ir sprendimą skirti likvidatorių priėmusio bendrovės organo – vienintelės akcininkės Vilniaus miesto savivaldybės – darbo teisiniai santykiai.

Dėl darbo sutarties galiojimo metu susiklosčiusios darbo užmokesčio mokėjimo praktikos reikšmės sprendžiant dėl su darbo sutarties nutraukimu susijusių išmokų darbuotojui priteisimo

Iš DK 93 straipsnyje pateiktos darbo sutarties sąvokos formuluotės konstatuotina, kad darbo teisiniai santykiai sieja darbuotoją ir darbdavį, todėl ir pareiga mokėti darbo užmokestį darbuotojui kyla pačiam darbdaviui, o ne jo dalyviui (akcininkui).

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija skyrė lėšų likvidatoriaus darbo užmokesčiui mokėti, nedaro jos likvidatoriaus darbdaviu. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad tai, jog darbo užmokestį bendrovės likvidatoriui mokėjo jį paskyręs bendrovės akcininkas, įrodo egzistavusius šalių darbo teisinius santykius.

Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kasaciniame skunde bei į bylą patektuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovu byloje dalyvaujanti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, žinodama sudėtingą UAB „Šilumnešis“ finansinę situaciją, skyrė lėšų bendrovės skoloms kreditoriams padengti bei apmokėti dalį bendrovės likvidavimo išlaidų, taip pat bendrovės likvidatoriaus darbo užmokesčiui mokėti – lėšos skirtos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento, kurio kuravimo sričiai buvo priskirta likviduojama bendrovė (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 30-1081 6, 6.1 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovo darbdavys buvo UAB „Šilumnešis“, kurios vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už skolininką prievolę gali įvykdyti ir kitas asmuo, tiek savo iniciatyva, tiek skolininko prašymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, veikdama savivaldybės tarybos pavedimu, prisiėmė pareigą mokėti darbo užmokestį bendrovės likvidatoriui. Tokios prievolės vykdymas trečiajam asmeniui nedraudžiamas įstatymų. Kasatorius nurodo, kad įsakyme buvo nustatytas prisiimtos prievolės mokėti darbo užmokestį likvidatoriui terminas – 2008 m. gruodžio 31 d., o šiam pasibaigus, pasibaigia ir prisiimta prievolė. Be to, kasatorius nurodo, kad ta aplinkybė, jog savivaldybės administracija padėjo likviduojamai savivaldybės bendrovei įvykdyti šios prievoles, pačiai savivaldybės administracijai papildomų pareigų sukelti negali. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, atsižvelgiant į tai, jog darbo teisėje nėra normų, kurios reguliuoja darbo sutarties aiškinimą, taikytinos civilinės teisės normos, kuriose nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-597/2003). Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, atsižvelgiant, be kita ko, į jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo; sutartis turi būti aiškinama vienodai tiek jos vykdymo metu, tiek ir jai pasibaigus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytą darbo užmokesčio ieškovui mokėjimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento praktiką (aplinkybę), daro išvadą, kad toks darbo užmokesčio mokėjimo ieškovui šaltinis buvo darbo sutarties sąlyga. Tokia sutarties sąlyga yra privaloma, ja nustatyta pareiga turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino kasatorių Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ieškovo darbdaviu, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog kasatoriui tenka pareiga vykdyti iš darbo sutarties kilusią prievolę atsiskaityti su ieškovu ne tik darbo sutarties galiojimo metu, bet ir nutraukus darbo sutartį išmokėti visas su tuo susijusias išmokas. Konstatavusi, kad pareiga sumokėti ieškovui darbo užmokestį ir su darbo sutarties nutraukimu susijusias išmokas tenka Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles tampa teisiškai nereikšmingi ir dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau kitais – šioje nutartyje išdėstytais – motyvais. Konstatavus, kad pareiga atsiskaityti su atleistu UAB „Šilumnešis“ likvidatoriumi tenka Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri ir buvo atsakovas nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir šio juridinio asmens kodą.

Šioje byloje kasaciniame teisme patirta 30,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą ir ją išdėstant taip:

„Priteisti ieškovui R. A. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) 15 300 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 7200 Lt išeitinę išmoką, 3085,74 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 12 514,39 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, 1000 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso – 39 100,13 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius šimtą litų 13 ct)“.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) 30,95 Lt (trisdešimt litų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Pranas Žeimys