Civilinė byla Nr. 3K-3-289/2011

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00944-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.7 (S)

                                                                                                 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. birželio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui BUAB „Diena Media Print“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, įpareigojimo nutraukti darbo sutartį, darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                                  I. Ginčo esmė

 

            Byloje kilo ginčas dėl darbuotojui priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo tvarkos (kaip turėtų būti apskaičiuojamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo atveju).

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo įsakymą dėl prastovos ir priteisti jai iš atsakovo 1/3  dalį jos darbo užmokesčio už prastovos laikotarpį, panaikinti jai paskirtas drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą ir atleidimą iš darbo, įpareigoti atsakovą nutraukti su ja darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, priteisti jai iš atsakovo išmokas, susijusias su darbo santykiais: 4 mėnesių vidutinį darbo užmokestį už įspėjimo apie atleidimą iš darbą laikotarpį, 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Ji nurodė, kad pagal darbo sutartį jos mėnesinis darbo užmokestis buvo 5000 Lt.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovo įsakymą dėl prastovos, įpareigojo atsakovą apskaičiuoti 1/3 dalį ieškovės darbo užmokesčio už prastovos laiką ir pateikti teismui tvirtinti kaip ieškovės finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, panaikino atsakovo įsakymu ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl pastabos panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, panaikino ir šiuos reikalavimus patenkino: panaikino ieškovei paskirtą drausminę  nuobaudą – pastabą ir įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo, pripažino ieškovės darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d., priteisė ieškovei iš atsakovo 19 529,20 Lt išeitinės išmokos ir 31 246,72 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

 Teisėjų kolegija sprendė, kad drausminė nuobauda – pastaba – ieškovei taip pat buvo paskirta neteisėtai, todėl ją panaikino. Teisėjų kolegija nurodė, kad, panaikinus ieškovei paskirtas drausmines nuobaudas (pastabą ir papeikimą), paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, todėl ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – pripažintina neteisėta. Tokiu atveju darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo tos dienos, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos darbdaviui (atsakovui) iškėlimo. Teisėjų kolegija, spręsdama ieškovei priteistinų išmokų, susijusiu su darbo santykiais, klausimą, nurodė, kad išeitinės išmokos ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydis nustatomos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą tvarką. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės nurodyta jos vidutinio darbo užmokesčio suma (5000 Lt) yra apskaičiuota ne pagal Tvarkos nuostatas. Pagal Tvarkos 6.1 punktą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, imami trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pagal Tvarkos 5.1 punktą į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas apmokėjimas už tą laiką, kai darbuotojas nedirbo įmonėje dėl pateisinamų priežasčių (pvz., prastovos ne dėl darbuotojo kaltės). Teisėjų kolegija nurodė, kad prastova ne dėl darbuotojo kaltės kasatorei tęsėsi nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d., iš darbo ji buvo atleista 2008 m. gruodžio 18 d., todėl, apskaičiuojant jos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, imami trys paskutiniai mėnesiai, einantys prieš priverstinės prastovos pradžią: 2007 m. gruodis, 2008 m. sausis ir vasaris. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą 2008 m. kovo 26 d. vidurkių skaičiavimo lapelį ieškovės darbo užmokestis nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio imtinai buvo 11 717,53 Lt. Ieškovė šių duomenų neginčijo. Remdamasi jais ir vadovaudamasi Tvarkos 6.1 punktu, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 3905,84 Lt per mėnesį (11 717,53 Lt : 3), todėl priteisė jai 31 246,72 Lt (8 mėn. x 3 905,84 Lt/mėn.) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. Dėl išeitinės išmokos teisėjų kolegija nurodė, kad jos dydis priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje.  Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė pas atsakovą dirbo nuo 1998 m. kovo 23 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. (129 mėnesius), todėl sprendė, kad ji turi teisę į 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 19 529,20 Lt (5 mėn. x 3 905,84 Lt/mėn.).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria jai priteista 19 529,20 Lt išeitinės išmokos ir 31 246,72 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, nustatant, kad jai iš atsakovo priteistina 26 746,65 Lt išeitinės išmokos ir 42 794,64 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas jos vidutinį darbo užmokestį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vidutinio darbo užmokesčio apskai­čiavimo tvarką. Pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.1 punktą apskaičiuo­jant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis; pagal 6.2 punktą – vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas); pagal 6.10 punktą – jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius tris mėnesius, einančius prieš priverstinės pra­stovos pradžią. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokes­tis turi būti skaičiuojamas imant tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, kada darbuotojui skaičiuojamas visas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. Pagal byloje atsakovo pateiktą vidurkių skaičiavimo lapelį 2007 m. gruodžio mėnesį kasatorė dirbo 19 darbo dienų, už kurias jai apskaičiuotas 5285,71 Lt darbo užmokestis, 2008 m. sausio mėnesį – 14 darbo dienų, apskaičiuota 3181,82 Lt, 2008 m. vasario mėnesį – 13 darbo dienų, apskaičiuota 3250 Lt. Iš viso per šį laikotarpį jai apskaičiuota 11 717,53 Lt darbo užmokesčio, o vidutinis darbo dienos užmokestis šiuo laikotarpiu buvo 254,73 Lt. Šiuo trijų mėnesių laikotarpiu ji dirbo tik 46 darbo dienas, nors pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A 1-340 ir 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A 1-694 2.1.1 punktus vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 2007 metais buvo 20,7, 2008 metais - 21,2, iš viso buvo 63,1 darbo dienų. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad laikotarpiu, kurį jis ėmė apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, kasatorė dirbo ne visas darbo dienas. Tuo tarpu pagal Aprašo 6.10 punktą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį turi būti imamas trijų kalendorinių mėnesių laikotarpis, kada darbuotojui skaičiuojamas visas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis.

2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagal kuriuos turėtų būti skaičiuojamas kasatorės vidutinis darbo užmokestis. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktu 2008 m. kovo 26 d. vidurkių skaičiavimo lapeliu ir kaip atskaitos tašką vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti ėmė šiame dokumente nurodyta 11 717,53 Lt sumą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši suma tik parodė per tris mėnesius kasatorei apskaičiuotą darbo užmokestį, bei į tai, kad ši suma apskaičiuota, kai ji dirbo ne visas tuo laikotarpiu buvusias darbo dienas, apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, šio dokumento neturėjo taikyti. Nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, galėjo būti imamas kasatorei apskaičiuotas vidutinis darbo dienos užmokestis – 254,73 Lt. CPK 414 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo išreikalauti duomenis apie kasatorės vidutinį darbo užmo­kestį, buvusį trijų kalendorinių mėnesių laikotarpiu, kai ji dirbo visas tuo laikotarpiu buvusias darbo die­nas, arba apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis atsakovo pateiktame vidurkių skaičiavimo lapelyje nurodytu vidutiniu darbo dienos užmokesčiu – 254,73 Lt ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A l-340 ir 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A l-694 nuostatomis. Kadangi byloje nėra duomenų apie kasatorės vidutinį darbo užmokestį trijų kalendorinių mė­nesių laikotarpiu, kai ji dirbo visas tuo laikotarpiu buvusias darbo dienas, tai jos vidutinis darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į jos vidutinį darbo dienos užmokestį (254,73 Lt), buvusį nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio (iki priverstinės prastovos pra­džios). Šiuo trijų kalendorinių mėnesių laikotarpiu buvo 63,1 darbo dienos (arba 21 darbo diena per mėnesį), todėl jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 5349,33 Lt (254,73 Lt x 21 darbo dienos). Taigi jai turėtų būti priteista 26 746,65 Lt (5349,33 Lt x 5 mėn.) išeitinės išmokos ir 42 794,64 Lt (5349,33 Lt x 8 mėn.) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir teisingai apskaičiavo kasatorės vidutinį darbo užmokestį. Kasatorė, teigdama, kad, apskaičiuojant jos vidutinį darbo užmokestį, turėjo būti atsižvelgiama į kitus tris kalendorinius mėnesius, kai jai buvo mokamas visas darbo užmokestis, turėjo aiškiai nurodyti, kuriuos mėnesius, jos nuomone, teismas turėjo imti kaip vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo pagrindą bei koks jų pagrindu būtų apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Taigi kasatorė nesilaikė CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos. Kasatorė, nesiremdama jokiais teisės aktais, nepagrįstai nusprendė, kad jos vidutinis darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į jos vidutinį darbo dienos užmokestį. Pagal Aprašo 6.1 punktą apskaičiuo­jant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl  darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos

 

Kasatorės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Darbuotojui priteistinos išeitinė išmoka ir kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nustatomos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Aprašo 6.1 punktas); į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas apmokėjimas už laiką, kai jis dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tarpsezoninius laikotarpius, darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, kitos numatytos išmokos) (Aprašo 5.1 punktas); jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šį Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas šiame Apraše numatytas sąlygas (Aprašo 6.9 punktas); jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią. Ši nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šio Aprašo 6.9 punkte (Aprašo 6.10 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad priverstinė prastova ne dėl kasatorės kaltės tęsėsi nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. Darbo sutartis su ja nutraukta 2008 m. gruodžio 18 d. Apeliacinės instancijos teismas darbo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu ir laikė ją nutraukta teismo sprendimu nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. Taigi kasatorės priverstinė pravaikšta tęsėsi nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 20 d.

Apeliacinės instancijos teismas kasatorės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką skaičiavo iš jos uždarbio, gauto paskutinius tris mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos pradžią – 2007 m. gruodžio, 2008 m. sausio ir vasario. Teismas rėmėsi byloje atsakovo pateiktu vidurkių skaičiavimo lapelio duomenimis apie nurodytu laikotarpiu kasatorei išmokėtą darbo užmokestį (11 717,53 Lt), kurį padalijo iš trijų mėnesių ir nustatė, kad jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 3905,84 Lt. Jo pagrindu apskaičiavo jai priteistinų vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos už penkis mėnesius dydžius.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas kasatorės vidutinį darbo užmokestį pagrįstai apskaičiavo iš jos uždarbio, gauto tris paskutinius mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos pradžią, tačiau netinkamai taikė Aprašo nuostatas dėl vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir dėl to netinkamai apskaičiavo kasatorei priteistinus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinę išmoką.

Pagal Aprašo nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Iš byloje esančio vidurkių skaičiavimo lapelio (T. 1, b. l. 17) matyti, kad 2007 m. gruodžio, 2008 m. sausio ir  vasario mėnesiais kasatorė dirbo 46 darbo dienas ir jai išmokėtas 11 717,53 Lt darbo užmokestis. Vadovaujantis Aprašo 6.2 punktu kasatorės gautas 11 717,53 Lt darbo užmokestis dalijamas iš jos dirbtų 46 darbo dienų, ir jos vidutinis darbo dienos užmokestis yra 254,73 Lt.

Pagal Aprašo 8 punktą vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-429 2.1.1 punktą 2009 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,1 darbo dienos.

Iš šios bylos duomenų matyti, kad kasatorė dirbo penkių darbo dienų per savaitę režimu. Taigi jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2009 m., apskaičiuotas remiantis Aprašo 8 punktu, yra 5374,80 Lt (254,73 x 21,1).

 Kasatorės priverstinė pravaikšta tęsėsi nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iš viso 166 darbo dienas. Vidutinis darbo užmokestis už šį priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotinas kaip kasatorės vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio ir per priverstinės pravaikštos laiką faktiškai buvusių darbo dienų, kurias ji negalėjo dirbti dėl darbdavio kaltės, sandauga (254,73 Lt x 166), taigi vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką yra 42 285,18 Lt. Penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka kasatorei yra 26 874 Lt (5374,80 Lt x 5).

 

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo, nes byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu apskaičiuotinas kasatorės vidutinis darbo užmokestis, todėl teismas neturėjo rinkti papildomų įrodymų.

 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, todėl netinkamai taikė DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 297 straipsnio 4 dalį. Tai sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl išeitinės išmokos ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį dėl išeitinės išmokos ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo pakeisti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Diena Media Print“  (į. k. 140796271) ieškovei L. P. 26 874 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis litus) išeitinės išmokos ir 42 285,18 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 18 ct) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo BUAB „Diena Media Print“ (į. k. 140796271) į valstybės biudžetą 43,58 Lt (keturiasdešimt tris litus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                    Janina Januškienė

 

 

                                                                                                                           Antanas Simniškis

 

                                                                                                                      

                                                                                                                            Pranas Žeimys