Civilinė byla Nr. 3K-3-241/2011 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5; 14.4
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovo akcinės bendrovės ,,Spauda kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Spauda dėl
atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio bei kitų su darbo
santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami akcinės bendrovės administracijos
vadovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir priteistinų su darbo santykiais
susijusių išmokų klausimai.
Atsakovo valdybos 2001 m. gegužės 16 d. posėdžio
protokolu ieškovas 2001 m. gegužės 16
d.2005 m. gegužės 16 d. laikotarpiui paskirtas bendrovės generaliniu
direktoriumi, tą pačią dieną su juo sudaryta darbo sutartis. 2002 m. spalio 28
d. AB ,,Spauda valdybos posėdžio protokolu nutarta atšaukti ieškovą iš pareigų
ir nutraukti su juo darbo sutartį. Naujai išrinkto atsakovo generalinio
direktoriaus įsakymu darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal Darbo sutarties
įstatymo (toliau DSĮ) 26 straipsnio 12 punktą nuo 2002 m. spalio 28 d.
Ieškovas 2009 m. spalio 9 d. patikslintu ieškiniu
prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DSĮ 26 straipsnio 12 punktą
neteisėtu, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą ir laikyti jį atleistu pagal
DSĮ 28 straipsnį, priteisti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę
pašalpą, trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją už laiku
neišmokėtą išeitinę pašalpą, negrąžinti jo į darbą ir priteisti dvylikos
vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją 119 052,24 Lt, taip pat
palūkanas nuo neišmokėto darbo užmokesčio ir išeitinės pašalpos bei
222 230 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas teigė, kad atsakovas jo atšaukimą iš
pareigų motyvavo nuostolingu bendrovės darbu, tačiau jo kaltės dėl atsiradusių
nuostolių nepagrindė. Atsakovas kaip bendrovės nuostolius nurodė lėšas,
investuotas į naujas technologijas, gamybos priemones, būtinas bendrovės
veiklai. Ieškovas pažymėjo, kad sprendimai dėl tokių lėšų investavimo buvo
priimti atsižvelgiant į valdybos siūlymus. Atsakovas ieškovo kaltę siekė
pagrįsti kitoje civilinėje byloje pareikšdamas jam ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tačiau po penkerių bylinėjimosi
metų šis atmestas. Kadangi atsakovas
neįrodė ieškovo kaltės dėl nuostolių, be to, atleisdamas iš darbo, nepasiūlė
kitų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų, taip pažeisdamas DSĮ 34 straipsnio
7 dalies nuostatą, tai atleidimas iš darbo DSĮ 26 straipsnio 12 punkto pagrindu
pripažintinas neteisėtu, jo atleidimo pagrindu laikytinas DSĮ 28 straipsnis ir
išmokėtina DSĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė pašalpa. Nutraukdamas
darbo sutartį, atsakovas su ieškovu neatsiskaitė nesumokėjo darbo užmokesčio,
kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir DK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos
išeitinės išmokos. Darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas
ieškovui sumokėta 2003 m. sausio 24 d.; Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2003 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovui buvo priteista trijų vidutinių darbo
užmokesčių dydžio kompensacija (27 279,78 Lt) už uždelstą atsiskaityti laiką,
sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Išeitinė išmoka nesumokėta iki šiol,
nes atsakovas mano, kad darbo sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, nors tokia
jo kaltė neįrodyta. Dėl to ieškovas prašė priteisti trijų vidutinių darbo
užmokesčių dydžio kompensacija už uždelstą laiką išmokėti išeitinę išmoką (DSĮ
41 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nuomone, jam nėra galimybės grįžti į ankstesnį
darbą, todėl prašė priteisti dvylikos vidutinių darbo užmokesčių dydžio
kompensaciją, taip pat 222 230 Lt dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtų
dvasinių išgyvenimų neturtinei žalai atlyginti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos
teismas 2010 m. balandžio 23 d. sprendimu dalį ieškinio patenkino: pripažino
ieškovo atleidimą DSĮ 26 straipsnio 12 punktą neteisėtu, atleidimo pagrindu
nurodė DSĮ 28 straipsnį, priteisė ieškovui iš atsakovo 119 052,24 Lt kompensaciją,
9093,26 Lt išeitinę pašalpą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos
išeitinės pašalpos, skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio
pateikimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėto darbo
užmokesčio ir nepanaudotų atostogų sumos (6472 Lt), skaičiuojamas nuo atleidimo
iš darbo dienos iki pinigų pervedimo 2003 m. sausio 24 d., taip pat procesines
palūkanas už visą priteistą 128 145,50 Lt sumą. Teismas sprendime nurodė, kad
administracijos vadovo teisinė padėtis reglamentuojama Akcinių bendrovių
įstatymo ir DSĮ nuostatų. Nors teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir
kt., bylos Nr. 3K-7-760/2001) išaiškinta, kad DSĮ 40 straipsnio nuostatos
netaikytinos bendrovės administracijos vadovui, teismas šios nutarties
išaiškinimu nesivadovavo, nurodęs, jog nesutampa šios ir nagrinėjamos bylos
faktinės aplinkybės nurodomas teismo išaiškinimas priimtas byloje, kai su
administracijos vadovu sudaryta neterminuota darbo sutartis. Teismas rėmėsi
nagrinėjamoje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio
8 d. nutarties išaiškinimu, jog atleidžiant akcinės bendrovės direktorių
taikytinos DSĮ nustatytos garantijos, tačiau jų taikymui esminę reikšmę turi
aplinkybės, ar darbo sutartis su akcinės bendrovės generaliniu direktoriumi
terminuota ar neterminuota, ar, esant terminuotai darbo sutarčiai, bendrovės
vadovas atšaukiamas iš pareigų dėl kaltės ar be kaltės. Teismas pažymėjo, kad
išeitinės išmokos mokėjimo galimybė siejama su atleidžiamo iš darbo asmens
kalte, o pareiga teisme įrodyti atleidžiamo darbuotojo kaltę tenka darbdaviui.
Remdamasis ABĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendė, kad
atsakovo valdyba buvo kompetentinga atšaukti administracijos vadovą iš pareigų,
tačiau tai darydama privalėjo laikytis darbo santykius reglamentuojančių
įstatymų ir bendrovės įstatų reikalavimų, taigi valdybos nutarime nurodytas
ieškovo atleidimo iš pareigų pagrindas turėjo būti pagrįstas ir įrodyta ieškovo
kaltė. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovą atleido atsižvelgdamas į stebėtojų
tarybos pasiūlymą, tačiau šių atleidimo pagrindu buvusių aplinkybių nepagrindė
konkrečiais įrodymais nei atleidimo iš darbo, nei bylos nagrinėjimo metu.
Teismo nuomone, pateikti byloje balansų, audito ataskaitų duomenys šių
aplinkybių nepatvirtina ir neįrodo ieškovo kaltės dėl atsakovo patirtų nuostolių.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog
stebėtojų taryboje ar valdyboje buvo svarstyti ieškovo darbo rezultatai ir dėl
to jam būtų skirtos nuobaudos. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu atsakovo
ieškinys ieškovui dėl nuostolių atlyginimo atmestas, konstatavus, jog atsakovas
neįrodė nei ieškovo neteisėtų veiksmų, nei nuostolių. Dėl to teismas padarė
išvadą, kad atsakovas, atšaukdamas ieškovą iš pareigų ir nutraukdamas
terminuotą darbo sutartį, neturėjo objektyvių įrodymų ieškovo kaltei pagrįsti,
ir tai yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas
pažeidžiant įstatymų reikalavimus, ir pripažinti jo atleidimą pagal DSĮ 26
straipsnio 12 punktą neteisėtu.
Atsižvelgdamas į
susiklosčiusią situaciją, teismas sprendė, kad ieškovui gali būti sudarytos
nepalankios sąlygos dirbti, todėl, remdamasis DSĮ 42 straipsnio 3 dalimi,
pripažino, kad ieškovas atleistas iš
darbo DSĮ 28 straipsnio pagrindu ir priteisė jam dvylikos vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio kompensaciją (119 052,24 Lt). Kadangi nebuvo nustatyta
ieškovo kaltė dėl jo atleidimo, tai teismas DSĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu
priteisė 9 093,26 Lt išeitinę pašalpą. Nurodęs, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 25 d.
sprendimu ieškovui iš atsakovo
priteista trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija už laiku
neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, teismas
atmetė reikalavimą priteisti analogiško dydžio kompensaciją už ne laiku
sumokėtą išeitinę pašalpą. Teismas taip pat atmetė reikalavimą priteisti neturtinę
žalą, nes DSĮ, galiojusiame ieškovo atleidimo metu, nebuvo nustatyta tokios
žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė atsakovo
apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d.
sprendimą paliko nepakeistą. Pasisakydama dėl ieškovo atleidimo teisėtumo,
teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas
neteisingai vadovavosi šioje byloje kasacinio teismo priimtoje nutartyje
išdėstytais išaiškinimais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios
instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, taip
pat tinkamai įvertino darbo sutarties terminuotą pobūdį ir atleidimo priežasčių
reikšmę DSĮ nustatytoms garantijoms
taikyti. Dėl išeitinės pašalpos priteisimo pagrįstumo teisėjų kolegija
pažymėjo, kad pareiga įrodyti atleidžiamo darbuotojo kaltę tenka darbdaviui, ir
iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė
ieškovo kaltės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25
d. nutarties dalis, kuriomis tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas
dėl akcinės bendrovės vadovo atleidimo iš pareigų, ne kartą pabrėžė, kad
bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą
bendrovės vadovą iš pareigų nenulemta kokių nors aplinkybių ir yra absoliuti,
t. y. bendrovės vadovas gali būti atleistas iš pareigų bet kada ir
nepriklausomai nuo to, yra ar ne jo kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje
byloje V. G. v. AB Spauda,
bylos Nr. 3K-3-954/2003; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. UAB Vitės valdos,
bylos Nr. 3K-3-397/2007; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje V. P. v. Radviliškio rajono
savivaldybė, UAB Radviliškio autobusų parkas, bylos
Nr. 3K-7-760/2001, nurodyta, kad, esant ginčui dėl neteisėto atleidimo,
būtent pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas teismas patikrina, ar
tinkamas organas ir tinkamu būdu atšaukė bei atleido administracijos vadovą.
Nagrinėjamu atveju kasatorius (atsakovas), atleisdamas iš pareigų akcinės
bendrovės administracijos vadovą (ieškovą), nebuvo saistomas jokių aplinkybių
ir neturėjo pareigos nurodyti kokį nors specialų pagrindą, nes ši jo teisė yra
absoliuti. Byloje nustatyta, kad ieškovas atšauktas iš pareigų ir atleistas
kompetentingo organo bendrovės valdybos (Akcinių bendrovių įstatymo 35
straipsnio 2 dalis), jos sprendimas priimtas laikantis tokio sprendimo priėmimo
procedūros reikalavimų. Dėl to teismų išvada, kad ieškovas atleistas iš darbo
neteisėtai, nes atsakovas neturėjo objektyvių įrodymų, jog vadovas dėl savo
kaltės netinkamai atlieka pareigas, prieštarauja įstatymų nustatytam
reglamentavimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai šiuo klausimu
praktikai.
Teismai netinkamai vadovavosi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8
d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje civilinėje byloje V. G. v. AB Spauda, bylos Nr. 3K-3-954/2003, esančiu išaiškinimu,
kad, kalbant apie konkrečios šalių sudarytos darbo sutarties ir atskirų jos
sąlygų reikšmę šalių teisėms ir pareigoms, kylančioms iš šios sutarties,
konstatuotina, jog atitinkamoms garantijoms, numatytoms Darbo sutarties
įstatyme, taikyti esminę reikšmę turi keletas aplinkybių: su akcinės bendrovės
generaliniu direktoriumi sudaryta darbo sutartis yra terminuota ar
neterminuota; esant terminuotai darbo sutarčiai bendrovės administracijos
vadovas atšaukiamas iš pareigų dėl jo kaltės ar be kaltės. Pagal šį išaiškinimą
aplinkybės, dėl kurių bendrovės vadovas atleistas iš pareigų, turi reikšmės tik
tam tikroms garantijoms, nustatytoms Darbo sutarties įstatymo, taikyti, tačiau
ne atleidimo iš pareigų teisėtumui vertinti. Bylą nagrinėję teismai, netinkamai
interpretuodami nurodytą išaiškinimą, neteisingai sprendė, kad dėl to, jog
atsakovas neįrodė ieškovo kaltės, jo atleidimas iš bendrovės vadovo pareigų yra
neteisėtas.
2. Teismai netinkamai taikė Darbo sutarties
įstatymo 42 straipsnio 3 dalį ir priteisė ieškovui iš atsakovo dvylikos
vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją 119 052,24 Lt.
Nurodyta kompensacija priteistina tik neteisėto atleidimo iš pareigų atveju, o ieškovas
atleistas teisėtai.
3. Pagal Darbo sutarties įstatymo 40 straipsnio 1
dalį išeitinė pašalpa mokama, nutraukus darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės.
Nagrinėjamu atveju teismų išvados, kad atsakovas neįrodė ieškovo kaltės,
padarytos pažeidus įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, taip pat šalių
rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo principus. Teismai iš esmės neištyrė
ir neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, nors jo
kaltė akivaizdi: iš atsakovo pateiktų bendrovės finansinių dokumentų (balansų
ir pelno (nuostolių) ataskaitų) matyti, kad, ieškovui einant bendrovės vadovo
pareigas, labai pablogėjo bendrovės finansiniai rezultatai. Pagal Akcinių
bendrovių įstatymo 38 straipsnio 2, 5 dalių nuostatas už nuostolingą bendrovės
veiklą atsakingas jos vadovas. Bendrovės vadovas, kaip bendrovės valdymo
organas, privalo veikti išimtinai bendrovės ir akcininkų jos akcininkų naudai,
neturi teisės priimti nuostolingų, akivaizdžiai bendrovei ekonomiškai
nenaudingų sprendimų (Akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 8 dalis). Jis
privalo būti maksimaliai atidus, rūpestingas, daryti viską, kad būtų užtikrinti
įmonės ir jos akcininkų interesai. Teismai visiškai nevertino bendrovės vadovo
atsakomybės, jo statuso, kompetencijos reikšmės bendrovės veiklai, nors tai
reikšminga vertinant darbuotojo kaltę ir taikant Darbo sutarties įstatymo 40
straipsnio 1 dalį. Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovo
kaltę, todėl teismai neturėjo pagrindo priteisti jo naudai išeitinę pašalpą
9093,26 Lt.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo
kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti
nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Teismai tinkamai aiškino ir taikė bendrovės
vadovo atleidimą iš pareigų reglamentuojančias teisės normas. Bendrovės vadovo
rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo tvarka reglamentuota
Akcinių bendrovių įstatymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, esant ginčui
dėl neteisėto atleidimo, būtent pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas
teismas patikrina, ar tinkamas organas ir tinkamu būdu atšaukė bei atleido
administracijos vadovą. Nagrinėjamu atveju ieškovo atšaukimas iš
administracijos vadovo pareigų atsakovo valdybos posėdyje buvo motyvuojamas
tuo, kad jis atsakingas už vis blogėjančius bendrovės veiklos rezultatus. Pagal
Akcinių bendrovių įstatymo (2002 m. spalio 8 d. Įstatymo redakcija) 24
straipsnio 2 dalies 3 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas galėjo
svarstyti apie ieškovo tinkamumą eiti pareigas dėl nuostolingos įmonės veiklos
(Bendrovės įstatų 47 straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas
ieškovo kaltę įrodinėjo tuo, kad 2002 m. balandžio 29 d. bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas nepatvirtino bendrovės 2001 m. veiklos ataskaitos, kurią
parengė ieškovas, tačiau ji nepatvirtinta dėl visiškai kitų priežasčių.
2. Teismai nepažeidė proceso teisės normų
nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Civilinėje byloje pagal ieškovo AB
Spauda ieškinį atsakovui V. G. dėl nuostolių atlyginimo buvo išsamiai
išnagrinėtas V. G. kaltės dėl bendrovės nuostolių klausimas; kaltę darbdavys
įrodinėjo tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir nagrinėjamoje
civilinėje byloje. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje
byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, konstatuota, kad bendrovė neįrodė
nei V. G. veiksmų neteisėtumo, nei nuostolių (žalos) atsiradimo fakto. Šių
nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti nagrinėjamoje byloje
(CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o
j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl akcinės
bendrovės vadovo atleidimo teisinių pagrindų pagal DSĮ 26 straipsnio 12 punkto aiškinimo
ir taikymo bei galimybės pripažinti bendrovės vadovo kaip darbuotojo atleidimą
iš darbo neteisėtu ir taikyti DSĮ 42 straipsnio 3 dalį. Tai teisės klausimai,
dėl kurių teisėjų kolegija pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl
teisės atleisti akcinės bendrovės administracijos vadovą taikymo sąlygų ir
pagrindų
DSĮ 26 straipsnyje nustatyti darbo sutarčių
pasibaigimo pagrindai. Šioje nuostatoje įtvirtinta sąvoka darbo sutartis
pasibaigia apima visus sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų
pasibaigimo atvejus, nepaisant to, kieno iniciatyva ir kokiu pagrindu tai
įvyko. Nagrinėjamoje byloje aktualus DSĮ 26 straipsnio 12 punkte įtvirtintos
nuostatos dėl darbo santykių pasibaigimo, kai darbuotojas neišrenkamas ar
nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui ar įstatymo numatytais atvejais
atšaukiamas iš jų, aiškinimas ir taikymas. Lingvistinis šios teisės normos
aiškinimas suteikia pagrindą formuluotę įstatymo numatytais atvejais
atšaukiamas iš jų pripažinti blanketine norma, t. y. šio darbo santykių
pasibaigimo pagrindo taikymo sąlygos (gali būti) įtvirtintos kituose teisės
aktuose. Taigi, atšaukiant darbuotoją iš einamų ar renkamų pareigų, turi būti
nurodytas kitame teisės akte įtvirtintas tokio atšaukimo teisinis pagrindas.
Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 35
straipsnio 2 dalyje (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 red.)
nustatyta, kad bendrovės valdybos teisė rinkti ir atšaukti administracijos
vadovą neribojama konkrečių įstatyminių sąlygų, išskyrus sąlygos veikti
bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 22 straipsnio 8 dalis). Tokia bendrovės
valdybos teisė atšaukti bendrovės vadovą iš einamų pareigų nesiejama su pareiga
įrodyti vadovo kaltus veiksmus ar kitas aplinkybes, kurios ribotų valdybos
teisę atšaukti vadovą, teismų praktikoje aiškinama bendrovės ir jos vadovo
santykių abipusio pasitikėjimo pobūdžiu, vadovo pareigybės ir jo atliekamo
vadovavimo reikšme bendrovei. Jeigu būtų nustatyti konkretūs bendrovės vadovo
darbo sutarties nutraukimo pagrindai, kaip numatyta DSĮ, jų neįrodžius, gali
susidaryti situacija, kad vadovas toliau dirbtų, tačiau kai nėra bendrovės
valdymo organų tarpusavio pasitikėjimo, jie gali nebeveikti bendrovės ir
akcininkų naudai.
Pažymėtina, kad teisę tikrinti valdybos sprendimus
ir teikti siūlymą juos atšaukti turi valdybą kontroliuojantis atsakovo valdymo
organas stebėtojų taryba (ABĮ 33 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nustatyta,
kad atsakovo stebėtojų taryba, reaguodama į nuostolingus darbo rezultatus,
valdybai pasiūlė spręsti dėl bendrovės vadovo atšaukimo ir vėliau nekvestionavo
jos sprendimo atšaukti vadovą. Ieškovo argumentas, kad stebėtojų taryba tokiais
veiksmais viršijo įgaliojimus, nepagrįstas, nes valdyba priėmė sprendimą jį
atšaukti iš einamų pareigų, o stebėtojų tarybos siūlymai tai atlikti vertinami
kaip valdybą kontroliuojančio organo įgaliojimų neviršijantis veiksmas. Darbo
sutarties su bendrovės vadovu sudarymas negali būti vertinamas kaip aplinkybė,
keičianti ABĮ nustatytą bendrovės valdybos teisę atšaukti vadovą. Tokiais
atvejais vadovo kaltumo ar nekaltumo klausimas nereikšmingas, nes bendrovės
vadovo darbo sutartis pasibaigė specialiu pagrindu, nustatytu ABĮ 35 straipsnio
2 dalyje (DSĮ 26 straipsnio 12 punktas).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nurodytų ABĮ
nuostatų dėl bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų prieš terminą netinkamo
taikymo teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti ieškovo atleidimo
neteisėtu, todėl netaikytina ir DSĮ 42 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad bendrovės
ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius darbo teisinius santykius
DSĮ normos reglamentavo tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise
pasinaudoti darbo sutarties pasibaigimo formulavimu ir šios sutarties
pasibaigimo įforminimu, atsiskaitymo pasibaigus darbo santykiams tvarka, teise
į išeitinę pašalpą. Iš pareigų atšaukiamo vadovo kaltės klausimas iš esmės
reikšmingas teisei į išeitinę pašalpą atsirasti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje V. G. v. AB Spauda, bylos Nr.
3K-3-954/2003). DSĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai darbuotojas
atšaukiamas iš pareigų prieš terminą įstatymuose įtvirtintais atvejais nesant
jo kaltės, darbuotojui išmokama dviejų jo vidutinių mėnesių darbo užmokesčio
kompensacija.
Bylą nagrinėję teismai nenustatė ieškovo kaltės.
Kasacinis teismas saistomas teismų nustatytų aplinkybių ir nenustatinėja naujų
faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjama byla buvo
sustabdyta atsakovo prašymu, nes kasatorius kitoje byloje įrodinėjo ieškovo
šioje byloje kaltę dėl bendrovei padarytos žalos. Šie kasatoriaus reikalavimai
atmesti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurioje dalyvavo šios bylos šalys,
todėl jo argumentai dėl ieškovo kaltės ir išeitinės pašalpos darbuotojui
nemokėjimo atmestini (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegijai konstatavus
netinkamą ABĮ 35 straipsnio 2 dalies, kuria nustatytas bendrovės vadovo atšaukimo
iš einamų pareigų institutas, taikymą (dėl šios teisės taikymo sąlygų
nepagrįsto nustatymo, t. y. įrodyti vadovo kaltę), naikintini teismų sprendimai
dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu. Pritaikius šias teisės
normas, galiojusias ieškovo atšaukimo momentu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad
ieškovas turėjo būti atleistas pagal DSĮ 26 straipsnio 12 punktą ir ABĮ 35
straipsnio 2 dalį, nesant ieškovo kaltės, ir tokio atleidimo padariniams taiko DSĮ
40 straipsnio 1 dalį: ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama dviejų mėnesių jo
(ieškovo) vidutinio uždarbio dydžio išeitinė pašalpa.
Išeitinės pašalpos tikslas kompensuoti
atleidžiamo, šiuo atveju atšaukiamo iš pareigų, darbuotojo praradimus bei be
kaltės atšauktam darbuotojui užtikrinti galimybę susirasti kitą darbą, tam
tikrą laiką būti socialiai apsaugotam. Nagrinėjamoje byloje darbdavys
darbuotojo atšaukimą grindė kalte ir neišmokėjo priklausančios išeitinės
pašalpos. Darbdavys, pasirinkdamas ieškovo atšaukimą, esant darbuotojo kaltei
(nors ši aplinkybė, kaip tokia, nurodyta, nereikalinga nustatyti bendrovės
vadovo atšaukimo instituto taikymui), rizikavo, kad toks jo elgesys bus
pripažintas ne darbdavio kompetencijos viršijimu atšaukiant bendrovės
administracijos vadovą, o pareigos laiku bei tinkamai išmokėti išeitinę pašalpą
nevykdymu. Darbdavys šios bylos teisminio nagrinėjimo metu pareiškė ieškinį dėl
žalos atlyginimo ir prašė stabdyti darbo ginčo nagrinėjimą, nors, atšaukdamas
ieškovą, turėjo spręsti dėl tinkamo atšaukimo procedūros taikymo ir
neproporcingai nevaržyti atšaukiamo administracijos vadovo teisės susirasti
kitą darbą. Užtikrinant teisę į išeitinę pašalpą, užtikrinamas darbdavio teisės
atšaukti nenurodant kaltės ar kitokių aplinkybių ir administracijos vadovo
teisės į darbą proporcingumas.
Vilniaus mieto 1-asis apylinkės teismas 2003 m vasario
25 d. sprendimu ieškovo naudai priteisė trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio
kompensaciją, nes, atleisdamas ieškovą, darbdavys neišmokėjo jam priklausančio
atlyginimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (DSĮ 41 straipsnis).
Atsižvelgdama į tai, kad ieškovui išeitinė pašalpa neišmokėta iki šiol (nors ji
turėjo būti išmokama ieškovo atleidimo metu), teisėjų kolegija sprendžia, jog
byloje nustatyta darbdavio kaltė dėl išeitinės pašalpos ieškovui išmokėjimo
uždelsimo neišmokėti darbuotojui išeitinės kompensacijos, todėl šiuo atveju dėl
kaltų darbdavio veiksmų ieškovo naudai taip pat taikomos DSĮ 41 straipsnio 2
dalies nuostatos. Pažymėtina, kad tokiu normos taikymu nenustatoma pakartotinė
sankcija už neatsiskaitymą laiku su atleidžiamu darbuotoju. Pirmiau nurodytu
pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui kompensacija priteista už
darbuotojui priklausančio atlyginimo ir nepanaudotų atostogų kompensacijos
neišmokėjimą. Kasacinės instancijos teismas DSĮ 41 straipsnio nuostatas ex officio taiko dėl išeitinės pašalpos
neišmokėjimo, atsižvelgdamas į išskirtinę šio darbo ginčo nagrinėjimo situaciją
bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5
straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad tokiu DSĮ
41 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymu,
be kita ko, siekiama užtikrinti ginčo šalių darbdavio ir darbuotojo
interesų pusiausvyrą. Pirmiau nurodyta, kad darbdavys, pareikšdamas ieškinį dėl
žalos kitoje civilinėje byloje, prisiėmė riziką dėl savo reikalavimų pagrindo,
t. y. kaltės, jos neįrodė, todėl darbdaviui tenka tokios rizikos neigiami
padariniai. Galiausiai išeitinė pašalpa atleidžiamam darbuotojui yra minimali
socialinė garantija, įtvirtinta įstatyme, todėl asmuo dėl jos turi teisėtų
lūkesčių kaip į nuosavybę, tokie jo lūkesčiai privalo būti ginami teismo ar jo
užtikrinami ex officio (šiame
kontekste žr. dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1
Protokolo 1 straipsnio: Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimas Cazacu v. Moldova byloje, pareiškimo Nr.
40117/02).
Dėl
procesinės bylos baigties
Teisėjų kolegijai konstatavus netinkamą
materialiosios teisės normų taikymą, apskųsti teismų procesiniai sprendimai
pakeistini.
Sprendimų
dalis, kuria ieškovo atleidimas pripažintas neteisėtu ir priteista
ieškovo naudai iš kasatoriaus 119 052 Lt kompensacijos ir palūkanų, panaikinama
ir šis ieškovo reikalavimas atmetamas, nes netaikomos DSĮ 42 straipsnio 3
dalies nuostatos.
Teismo sprendimų dalis dėl išeitinės pašalpos DSĮ
40 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisimo keičiama ir ieškovo naudai iš
kasatoriaus priteisiama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio
pašalpa (18 186,52 Lt); atitinkamai pakeičiama sprendimo dalis priteisti 5
proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos išeitinės pašalpos (18 186,52
Lt) už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2002 m. spalio 28 d.
(atleidimo iš darbo dienos) iki 2002 m. lapkričio 28 d. (ieškinio teismui
pateikimo dienos), iš viso 75,78 Lt; taigi ieškovo naudai iš atsakovo (kasatoriaus)
dėl išeitinės pašalpos priteisiama 18 262,30 Lt. Konstatavus darbdavio kaltę
dėl neišmokėtos išeitinės pašalpos, taikomos DSĮ 41 straipsnio 2 dalies
nuostatos ir iš kasatoriaus ieškovo naudai priteisiama trijų vidutinių darbo
užmokesčio dydžio kompensacija už laiku nesumokėtą išeitinę pašalpą 27 279,78
Lt.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad
ieškovo atleidimo iš darbo metu galiojusiame DSĮ nebuvo nustatytos procesinės
palūkanos, todėl šiuo atveju, siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą ir
atsižvelgiant į tai, jog darbo įstatymai ir kiti darbo santykius
reglamentuojantys norminiai teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios (DK 12
straipsnis), taikytinos ne DK 300 straipsnyje nustatytos sankcijos, nevykdant
teismo sprendimo darbo byloje, o CK 6.37 straipsnyje nustatytos procesinės
palūkanos. Dėl to teisėjų kolegija tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia
ieškovo naudai iš kasatoriaus 5 proc.
metinių palūkanų nuo visos priteistinos sumos 45 542,08 Lt (18 262,30 Lt
(dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa) ir 27 279,78
Lt (trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacija už laiku nesumokėtą
išeitinę pašalpą), šias palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos
(2002 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors dalis kasacinio
skundo argumentų tenkintini ir teismų procesinių sprendimai pakeistini,
atsižvelgdama į tai, kad darbdaviui tenka prisiimtos rizikos neigiami
padariniai, sprendimo ir nutarties dalių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
nekeičia, atstovavimo išlaidų tiek pirmosios, tiek kasacinės instancijos teisme
(apie atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nepateikta)
atlyginimo klausimą išsprendžia ieškovo naudai ir priteisia iš atsakovo ieškovo
naudai 4760 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 847
Lt kasacinės instancijos teisme, taip pat priteisia iš kasatoriaus valstybės
naudai 24,55 Lt kasacinės
instancijos teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
(CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92,
93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio
25 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo
dalis, kuriomis tenkinti reikalavimai pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu
ir priteisti 12 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio
kompensaciją; priteisti vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio
dydžio išeitinę išmoką; 5 proc. palūkanas nuo neišmokėtos išeitinės pašalpos
sumos; 5 proc. procesinių palūkanų už visą priteistą sumą; taip pat dalį, kuria
atmestas reikalavimas priteisti trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio
kompensaciją už laiku nesumokėtą išeitinę pašalpą, panaikinti ir dėl šių dalių
priimti naują sprendimą.
Reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo
neteisėtu ir priteisti 12 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio
kompensaciją atmesti. Pripažinti, kad V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)
atleistas Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 12 punkto ir Akcinių bendrovių
įstatymo 35 straipsnio 2 dalies pagrindu nesant kaltės.
Priteisti ieškovui V. G. (a. k. (duomenys
neskelbtini) iš atsakovo AB ,,Spauda (j. a. k. 121008154) 45 542,08 Lt
(keturiasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du litus 8 ct) ir
5 proc. dydžio metinių palūkanų už visą priteistą sumą (45 542,08 Lt),
skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2002 m. lapkričio 28 d.) iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.
sausio 25 d. nutarties ir Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo AB ,,Spauda (j. a. k.
121008154) ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pirmosios ir kasacinės
instancijos teisme patirtų 5507 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo AB ,,Spauda (j. a. k.
121008154) į valstybės biudžetą 24,55 Lt (dvidešimt keturis litus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis
Norkūnas
Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė