Civilinė byla Nr. 3K-3-172/2011

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04466-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija  11.9.10.8 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 8 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),  

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui UAB „Re Vera“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigių už šios išmokos pavėluotą išmokėjimą ir  kompensacijos už automobilio remontą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė nuo 2006 m. lapkričio 2 d. ėjo projektų vadovės pareigas, darbo sutarties šalys 2008 m. sausio 2 d. pasirašė Susitarimą dėl komercinių paslapčių ir darbdavio interesų saugojimo (toliau – ir Susitarimas). 2008 m. gruodžio 29 d. darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už ieškovės padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą –  komercinės paslapties atskleidimą (DK 235 straipsnis). Atleista ieškovė ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir nurodo, kad ji nepadarė nusižengimo, kuris pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nors darbdavys, remdamasis aplinkybėmis, jog ieškovė 2008 m. vasario 20 d., kovo 17 d. ir rugsėjo 23 d. iš jai priskirto kompiuterio elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) @revera.lt siuntė elektroninius laiškus su atsakovo komercinę paslaptį sudarančia informacija į elektroninio pašto adresus: (duomenys neskelbtini) @ajags.lt ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com teigė, kad ji pažeidė Susitarimo 2.1, 2.2 punktus ir 2008 m. sausio 2 d. įsakymu patvirtinto Komercinių paslapčių sąrašo 1.1, 1.2 punktus, taigi nusižengė šiurkščiai. Ieškovė pažymėjo, kad ji, viena vertus, nesupažindinta su Komercinių paslapčių sąrašu, todėl atsakovas neturi teisės remtis šiuo dokumentu ir įrodinėti komercinės paslapties atskleidimo; kita vertus, elektroninio pašto adresai, į kuriuos išsiųsti elektroniniai laiškai, priklauso ieškovei ir be jos žinios niekas negali prie jų prisijungti, o informaciją ji siuntė tam, kad galėtų dirbti su ja namuose; pagal Susitarimo 8 punktą darbuotojas turi teisę disponuoti informacija, jei tai būtina darbo funkcijoms atlikti. Atsakovas viešai platino su vasaros ir kalėdinių lankstinukų projektais susijusią informaciją, todėl negalėjo remtis šia aplinkybe kaip pagrindu drausminei nuobaudai ieškovei skirti; tokia situacija neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje ir Susitarimo 2.1 punkte nustatyto komercinių paslapčių apibūdinimo; be to, atsakovas neįrodė, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo atskleista nors vienam asmeniui ir nepateikė argumentų, kurie pagrįstų nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu. Ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, į vidutinį darbo užmokestį įskaitant 500 Lt kasmėnesinę transporto nuomos išmoką, įtraukti į darbo užmokestį 36,24 Lt už 2008 spalio mėnesį bei 243,64 Lt už 2008 lapkričio mėnesį, iš viso 279,88 Lt darbo užmokesčio, t. y. sumas, trūkstamas iki 500 Lt papildomo darbo užmokesčio bei 200 Lt už renginį, vykusį 2008 m. lapkričio 21 d. Kaune (200+279,88=479,88 Lt), delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos mokėjimą, 812 Lt kompensaciją už jos automobilio remontą, 6000 Lt neturtinės žalos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino, kad darbo sutartis pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nutraukta neteisėtai, ir nustatė, jog sutartis nutraukta 2008 m. gruodžio 29 d. pagal  DK 127 straipsnio 1 dalį; priteisė ieškovei iš atsakovo 13 989,82 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. (už 11 mėn. po 1254,11 Lt–13795,21 Lt, už 2008 12 mėn. 2 darbo dienas – po 64,87 Lt–129,74 Lt, už 2009 12 mėn. 1 darbo dieną – 64,84 Lt)  ir toliau nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 933,80 Lt nuomos mokesčio, 3500 Lt atstovavimo išlaidų; ieškinio kitą dalį atmetė.  Teismas, nustatęs, kad ieškovė siuntė informaciją į jai priklausančias pašto dėžutes ir kad nėra duomenų apie tai, jog pašto dėžutėse (duomenys neskelbtini) @ajags.lt, (duomenys neskelbtini)@gmail.com su informacija susipažino tretieji asmenys, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo bent vienam asmeniui fakto; teismo vertinimu, nepaneigta ieškovės teiginio, kad reklaminių vasaros bei kalėdinių lankstinukų projektai atsakovo buvo platinami viešai, siunčiant potencialiems klientams paštu bei susirinkimo metu. Teismas taip pat sprendė, kad darbo sutartis nutraukta, pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalį; iš ieškovės nepareikalauta pasiaiškinimo raštu dėl susirašinėjimo per kompiuterinę programą Skype ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims (buvusiems darbuotojams), darbdavys netyrė šių faktų ir nepažymėjo 2008 m. gruodžio 29 d. įsakyme „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; ieškovės pokalbių išklotinės pateiktos tik teismui, tačiau iki atleidimo iš darbo ji nebuvo supažindinta su darbdavio tyrimo medžiaga ir konstatuotu pažeidimu; teismas taip pat netyrė aplinkybių, kurios nebuvo drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų, panaikino, ieškinį dėl šios dalies atmetė, išsprendė dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios instancijos, teismas sprendė, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir jai skirta drausminė nuobauda yra teisėta; skirtingą teismų poziciją lėmė pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytos įrodinėjimo tikslą nustatančios proceso teisės normos (CPK 176 straipsnis) ir  reikalavimo įrodymus vertinti, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, pažeidimas, taip pat teismų praktikos nuostatų šiuo klausimu netinkamas taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009, 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Kolegija atsakovo pateiktus įrodymus pripažino pakankamais konstatuoti, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą; pagal einamas pareigas ji buvo atsakinga už atsakovo duomenų bazių kaupimą, pildymą ir priežiūrą, pasiūlymų klientams rengimą, projektų derinimą ir organizavimą; ieškovė neginčija, kad ji iš darbui suteikto kompiuterio ir jai priskirto elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)@revera.lt  2008 m. vasario 20 d. išsiuntė UAB „Alma Litera“ projekto „Viduramžiai“ sąmatą ir renginio planą, o 2008 m. kovo 17 d. – atsakovo reklaminio vasaros lankstinuko projektą – į elektroninio pašto adresus: (duomenys neskelbtini)@ajags.lt ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com; 2008 m. rugsėjo 23 d. – atsakovo reklaminio kalėdinio lankstinuko projektą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) @gmail.com. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė Susitarime įsipareigojo atsakovui saugoti ir neskelbti jo komercinių paslapčių, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai žinojo, vykdydama tarnybines užduotis, taip pat imtis priemonių, kad saugoma bet kokio pavidalo informacija nepatektų tretiesiems asmenims (4 punktas). Atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad  UAB „Alma Litera“ renginio „Viduramžiai“ sąmatoje ir plane yra duomenų apie atsakovo klientą, partnerius ir bendradarbiavimo su jais sąlygas, darbo organizavimą, planuojamas pajamas ir išlaidas ir kad ši informacija yra atsakovo komercinė ar gamybinė paslaptis, kolegija pripažino pagrįstais; kartu nurodė, kad viešai dalijamas lankstinukas nėra paslaptis, tačiau jo projektas, kol jis nebuvo paskelbtas, ir jo turinys atspindi planuojamus rinkodaros veiksmus, todėl gali būti laikomas komercine ar gamybine paslaptimi. Šiuos duomenis ieškovė išsiuntė į asmeninio ir į kitos įstaigos – VšĮ ASK AJAGS – kompiuteriuose esančias pašto dėžutes, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo Susitarimo 2.1, 2.2 ir Komercinių paslapčių sąrašo 1.1, 1.2 punktų pažeidimus; ieškovės veiksmai yra tyčiniai, taip ji sudarė sąlygas tretiesiems asmens lengviau prieiti prie atsakovo komercinės paslapties turinčios informacijos. Ieškovės argumentais, kad kompiuteriuose esančios pašto dėžutės priklauso jai ir tik ji jomis naudojasi, nepaneigta fakto, jog komercinės paslapties turinti informacija ieškovės išsiųsta iš jos darbovietės.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo, kad atsakovo įsakyme dėl drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo nenurodyta konkrečios DK 235 straipsnio normos, bet apibūdintas nusižengimas – komercinės paslapties atskleidimas; pirmosios instancijos teismas nagrinėjo drausminės nuobaudos dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kvalifikuotino pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teisėtumą, tačiau padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė šioje normoje nustatyto nusižengimo. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl nusižengimas kvalifikuotinas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kuriame šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi ir su komercinėmis paslaptimis susiję darbuotojo padaryti nusižengimai, nenurodyti DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. UAB „ Rovasta“, bylos Nr. 3K-3-144/2009). Kolegija pripažino, kad darbdavys iš esmės laikėsi DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimo, bet nepateikė pasiaiškinimo į bylą;  šalys nekėlė šio klausimo, apeliaciniame procese – taip pat. Dėl to teismui nebuvo pagrindo vien dėl šio įstatymo reikalavimo pažeidimo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą, kuri, kolegijos vertinimu, adekvati padaryto pažeidimo sunkumui (DK 238 straipsnis). 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1.         Dėl darbo drausmės pažeidimo. Teismų praktikoje suformuluota nuostata dėl darbo drausmės pažeidimo elementų (neteisėti darbuotojo veiksmai ar neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšis, kaltė) ir būtinumo juos nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. v. VšĮ „Vilniaus kraujo centras“, bylos Nr. 3K-3-694/2001; 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. UAB Lietuvos spauda Kauno agentūra, bylos Nr. 3K-3-1388/2002). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kasatorė siuntė informaciją iš darbo vietos į jos asmenines elektroninio pašto dėžutes serveryje ir tik ji galėjo gauti informaciją iš šių pašto dėžučių; informaciją siuntė tiesioginiam darbui atlikti, todėl nepažeidė Susitarimo 8 punkto. Byloje neįrodyta jos neteisėtų veiksmų ar neveikimo; teismas taip pat nenustatė, kad informacija paviešinta tretiesiems asmenims, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju atsirado žalos; taigi nėra kasatorės veiksmuose nusižengimo sudėties, drausminės atsakomybės taikymas apskritai negalimas.     

2.         Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad komercinės paslapties turinti informacija buvo paviešinta tretiesiems asmenims, tačiau nepagrįstai sprendė, jog kasatorės padarytas darbo drausmės pažeidimas kaip šiurkštus kvalifikuotinas dėl to, kad sudaryta sąlygų prie komercinės paslapties turinčios informacijos lengvai prieiti tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos   Nr. 3K-3-592/2008, aiškinamos sąlygos, būtinos šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti. Situacija šioje byloje neatitinka teismų praktikos nuostatų; kita vertus, atsakovo įsakymas dėl drausminės nuobaudos už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą skyrimo yra ne toks informatyvus, kad būtų galima konstatuoti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, kokias sąlygas kasatorė sudarė tam, kad tretieji asmenys lengviau prieitų prie komercinės paslapties turinčios informacijos ir kokiu būdu jie tai gali padaryti. Šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti apeliacinės instancijos teismui buvo pakankami atsakovo argumentai, kad kasatorė pažeidė Susitarimo 2.1, 2.2 punktus ir Komercinių paslapčių sąrašo 1.1, 1.2 punktus, nors teismas apskritai netyrė ir nevertino šių punktų turinio ir to, ar juose reglamentuota komercinę paslaptį sudaranti informacija atitinka CK 1.116 straipsnyje nustatytą komercinės paslapties apibūdinimą, taip pažeidė proceso teisės normas.

3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas turi vertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt.,  bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K–3–208/2007; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, sprendime iš esmės perrašė visus šio teismo ištirtus įrodymus, tačiau konstatavo kasatorės nenaudai tokius faktus: 1) komercinės paslapties turinti informacija buvo išsiųsta iš jos darbovietės, 2) paslapties neatskleista tretiesiems asmenims, todėl šiurkštus darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 3) atnaujinus duomenis kompiuteryje, pasitvirtino ne tik asmeninis susirašinėjimas su buvusiais darbuotojais dėl atsakovo komercine paslaptimi pripažintos informacijos nukopijavimo ir bendrovės duomenų bazės bei veiklos, tačiau nustatytas ir aptariamas duomenų persiuntimas iš kasatorei priskirto elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)@revera.lt elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini)@ajags.lt bei (duomenys neskelbtini) @gmail.com. Šios išvados prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms, pagrįstoms ne įrodymais, o prielaidomis.

4. Dėl drausminės nuobaudos parinkimo. Kasatorei parinkta drausminė nuobauda neatitinka  DK 238 straipsnyje nustatytų kriterijų. Darbo byloje apeliacinės instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo atsakovo nepateiktų rašytinių įrodymų, todėl neišsiaiškino darbo drausmės pažeidimo sunkumo ir sukeltų padarinių, neužtikrino abiejų šalių lygių galimybių ir interesų pusiausvyros.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

1. Darbo drausmės pažeidimas konstatuojamas ir tada, kai nusižengiama dėl neatsargumo. Dėl to nustačius, kad darbuotojas pažeidė susitarimą dėl komercinės paslapties saugojimo, darbdavys turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą. Kiti byloje esantys įrodymai (Skype programos išklotinės) patvirtina, kad kasatorė sąmoningai siekė atskleisti tretiesiems asmenims komercinę paslaptį ir tą padarė.

2. Komercinės ar technologinės paslapties atskleidimas yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, jeigu nustatoma, kad darbuotojas buvo supažindintas, jog atitinkama informacija yra pripažinta kaip komercinė ar technologinė paslaptis. Darbdavys šiuo atveju įrodė, kad supažindino kasatorę su komercinės paslapties sąrašu; kasatorė siuntė elektroninius laiškus ne tik teismų nustatytais adresais, bet ir kitais, dėl kurių teismai nepasisakė, o kasatorė nepasiaiškino. Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sprendžia darbdavys, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

3. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių, atsižvelgė į teismų praktikos šiuo klausimu nuostatas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl darbo pareigų pažeidimo fakto nustatymo ir jo kvalifikavimo šiurkščiu

 

Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).   Šioje byloje kasatorė buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teisėjų kolegija pasisako dėl šios drausminės nuobaudos –  atleidimo iš darbo – taikymo pagrindo.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje nurodytas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; kt.). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005).

Šioje byloje nustatyta, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu  – kasatorei skirta atsakovo direktorės 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu už tai,  kad kasatorė iš darbui suteikto kompiuterio ir jai priskirto elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)@revera.lt  2008 m. vasario 20 d. išsiuntė UAB „Alma Litera“ projekto „Viduramžiai“ sąmatą ir renginio planą, o 2008 m. kovo 17 d. – atsakovo reklaminio vasaros lankstinuko projektą – į elektroninio pašto adresus: (duomenys neskelbtini)@ajags.lt ir (duomenys neskelbtini) @gmail.com; 2008 m. rugsėjo 23 d. – atsakovo reklaminio kalėdinio lankstinuko projektą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, taip atskleidė atsakovo komercinę paslaptį. Kasatorė šių veiksmų neginčijo, tačiau nesutiko, kad tokiu būdu buvo atskleista komercinė paslaptis. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovas neįrodė kasatorės padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo bent vienam asmeniui fakto (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios  instancijos teismo išvada, kad nėra  duomenų, jog informacija tapo žinoma bent vienam trečiajam asmeniui, ir kad tai reiškia, jog atsakovo komercinė paslaptis atskleista nebuvo. Tačiau teismas pripažino, kad informacijos išsiuntimas į pašto dėžutės, esančias ne atsakovo, bet kitų subjektų pašto serveriuose, kurių administratoriai neatsako darbdaviui (atsakovui) už jame esančios informacijos išsaugojimą, sudaro galimybę prie kasatorės asmeninių pašto dėžučių (duomenys neskelbtini)@ajags.lt ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com prieiti kitiems asmenims. Pagal Susitarimo 7 punktą darbuotojas privalo saugoti visus dokumentus, nedauginti ir neišnešti jų iš darbdavio buveinės patalpų, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga tarnybinei užduočiai vykdyti. Kasatorė neįrodė, kad informacijos persiuntimas buvo reikalingas šiam tikslui. Informacijos išsiuntimas į pašto dėžutes, esančias ne atsakovo, bet kitų subjektų pašto serveriuose, šiuo atveju prilygintinas informacijos išnešimui iš darbdavio buveinės. Šie veiksmai reiškia tvarkos, nustatytos komercinėms paslaptims išsaugoti, pažeidimą ir yra neteisėti.

Apeliacinės instancijos teismas ieškovės veiksmus – informacijos, sudarančios atsakovo komercinę paslaptį persiuntimą elektroniniu paštu – įvertino kaip darbo pareigų pažeidimą ir kvalifikavo šį pažeidimą kaip šiurkštų DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu. Teismas nesaistomas atsakovo nurodyto teisinio atleidimo iš darbo pagrindo, atsakovo atliktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas jam nėra privalomas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva, todėl jis privalo tinkamai teisiškai kvalifikuoti santykius, taip pat nurodyti faktinį atleidimo pagrindą atitinkančią teisės normą. Pažymėtina, kad šiuo atveju teisinis atleidimo pagrindas (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) nesikeitė, buvo pakeistas tik pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu pagrindas.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pažeidimo šiurkštumą,   laikėsi prieš tai išdėstytų kasacinio teismo praktikoje suformuotų pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu kriterijų, įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad kasatorė buvo supažindinta su įmonės komercinių paslapčių sąrašu ir jų saugojimo režimu; Susitarime (4 punktas)  ji įsipareigojo ne tik pati saugoti ir neskelbti atsakovo komercinių paslapčių, bet ir imtis reikiamų priemonių, jog saugoma bet kokio pavidalo informacija nepatektų tretiesiems asmenims (įskaitant ir Darbdavio darbuotojus); buvo atsižvelgta į kasatorės pareigų pobūdį: ji ėjo projektų vadovės pareigas ir buvo atsakinga už atsakovo duomenų bazių kaupimą, pildymą ir priežiūrą, pasiūlymų klientams rengimą, projektų derinimą ir organizavimą, t. y. disponavo dideliu informacijos, atsakovo lokaliais aktais pripažintos komercine paslaptimi, kiekiu; teismas atsižvelgė į kasatorės kaltės formą – byloje nustatyta, kad pažeidimas padarytas tyčia.

Minėta, kad, darbuotojai ginčijant drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Vykdydamas šią pareigą darbdavys gali teismui išdėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktą, kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). Tačiau naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar kasatorės veiksmai priskirtini prie šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, vertino bylos rašytinius įrodymus: kasatorės susirašinėjimo su buvusiais darbuotojais A. I. ir A. I. per kompiuterinę programą „Skype“ išklotinių duomenis, iš kurių matyti, kad buvo kopijuojama atsakovo komercinę paslaptį turinti informacija ir tai buvo derinama su trečiaisiais asmenimis, aptariama atsakovo duomenų bazė ir jo veikla, tariamasi dėl informacijos išgabenimo iš atsakovo buveinės; Duomenų audito ir duomenų vertinimo ataskaitą, patvirtinančią, kad kasatorė buvo sunaikinusi dalį informacijos jai darbui skirtame kompiuteryje, kurią atgaminus nustatyti informacijos siuntimo faktai. Šie duomenys rodo kasatorės nelojalumą darbdaviui, ilgalaikį darbdavio interesų neatitinkantį elgesį ir gali būti reikšmingi, kvalifikuojant pažeidimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino, ar Susitarimo 2.1, 2.2 punktai ir atsakovo 2008 m. sausio 2 d. įsakymu patvirtinto Komercinių paslapčių sąrašo 1.1,  1.2 punktai atitinka komercinių paslapčių sąvoką, pateiktą CK 1.116 straipsnyje, tačiau neteigiama tokį prieštaravimą esant ir nenurodoma konkrečios neatitikties. Šis kasacinio skundo argumentas yra abstraktaus pobūdžio, neteikiantis pagrindo pripažinti, kad nurodomas pažeidimas galėjo turėti įtakos teismo priimtam sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl šio kasacinio skundo argumento nepasisako.

Išdėstytų argumentų pagrindų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste pagrįstai ieškovės padarytą pažeidimą kvalifikavo šiurkščiu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

 

Dėl CPK normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių

      

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 staripsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šios įrodymų vertinimo taisyklės išplėtotos ir atskleistos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr.3K-3-363/2010; kt.).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo neaišku, kodėl šis teismas pagal tuos pačius bylos įrodymus priėjo priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime bylos įrodymai aptarti ir įvertinti, tam tikros aplinkybės pripažintos nustatytomis jų viseto pagrindu. Tai, kad kasatorė turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba kad buvo pažeistos įrodinėjimo procesą nustatančios teisės normos.  

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo atsakovo nepateiktų dokumentų, galinčių turėti įrodomąją reikšmę šioje byloje nagrinėjamam ginčui (CPK 414 straipsnio 1 dalis) ir lemti išvadą, jog taikyta drausminė nuobauda neatitiko DK 238 straipsnyje nustatytų kriterijų. Teismai, spręsdami, ar šalys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį. Nustatęs, kad pateiktų įrodymų neužtenka, priklausomai nuo ginčo pobūdžio teismas atlieka procesinius veiksmus, nustatytus CPK 179 straipsnio 1 dalyje arba CPK 414 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju teismas laikė, kad įrodymų pakanka, jog būtų išaiškintos visos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės ir yra sąlygos priimti teisingą sprendimą. Kasatorė nenurodo, kokių duomenų, reikšmingų ginčo sprendimui, yra teismui nepateiktuose dokumentuose, kokias aplinkybes jie patvirtintų arba paneigtų ir kaip galėtų paveikti teismo sprendimą ar jo dalį dėl taikytos drausminės nuobaudos rūšies. Dėl to toks deklaratyvus pareiškimas nevertintinas kaip pakankamas pripažinti, kad padarytas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas.

Kiti kasacinio skundo argumentai, kaip neatskleidžiantys kasacijos pagrindų arba kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, nenagrinėtini.

Patikrinusi apskųstą sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Kasacinės instancijos teismas patyrė 35,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. pažyma). Netenkinant ieškovės kasacinio skundo, paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą,  šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės S. K. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,40 (trisdešimt penkis litus 40 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Egidijus Baranauskas

 

 

Birutė Janavičiūtė

 

 

Gintaras Kryževičius