Civilinë byla Nr. 3K-3-131/2011

Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorijos:4.3; 11.1; 11.7.2; 14.1; 18.3 (S)

LIETUVOS AUKÐÈIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandþio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, susidedanti ið teisëjø: Janinos Januðkienës, Èeslovo Jokûbausko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (praneðëjas),

sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

dalyvaujant: ieðkovui R. M. R., ieðkovo atstovei advokatei Dianai Gumbrevièiûtei–Kuzminskienei, atsakovo UAB „Vilniaus miestprojektas“ direktoriui V. P. O., atsakovo atstovui advokatui Romualdui Pëstininkui,

þodinio proceso tvarka teismo posëdyje iðnagrinëjo civilinæ bylà pagal atsakovo UAB „Vilniaus miestprojektas“ ir ieðkovo Rimtauto M. R. kasacinius skundus dël Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m. rugsëjo 30 d. nutarties perþiûrëjimo civilinëje byloje pagal ieðkovo R. M. R. ieðkiná atsakovui UAB „Vilniaus miestprojektas“ dël su darbo santykiais susijusiø iðmokø priteisimo ir valdybos nutarimø pripaþinimo negaliojanèiais; tretieji asmenys: A. P., A. K., V. P. O., V. P. ir J. P.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

I. Ginèo esmë

Ieðkovas, atsakovo ámonëje ëjæs vyriausiojo buhalterio pareigas, po atleidimo ið darbo 2007 m. vasario 20 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalá 2007 m. kovo 13 d. kreipësi á teismà ir nurodë, kad darbo metu darbdavys, remdamasis ávairiomis prieþastimis, be raðtiðko ieðkovo sutikimo savo sprendimais keitë darbo sutartyje sulygtas darbo apmokëjimo sàlygas, todël nepagrástai nemokëjo viso darbo uþmokesèio. Ðiems argumentams pagrásti ieðkovas rëmësi ðaliø 1996 m. sausio 3 d. sudarytos darbo sutarties 1.2 punktu, kuriame susitarta dël tokio darbo uþmokesèio: minimalios mënesinës algos ir papildomo atlyginimo, kuris yra vidutinis gamybiniø darbuotojø atlyginimo vidurkis, taikant valdybos nustatytà koeficientà. Taip susitarus, laikotarpiais nuo 1994 m. sausio mën. iki 2001 m. lapkrièio mën., nuo 2002 m. sausio mën. iki 2004 m. spalio mën., nuo 2005 m. sausio mën. iki 2006 m. geguþës mën. ieðkovui buvo mokama Vyriausybës patvirtinta minimali mënesinë alga ir vidutinis gamybiniø darbuotojø atlyginimo vidurkis, taikant koeficientà „2“. Dël to ieðkovas laikë, kad susitarta dël nekintamo koeficiento, kurio atsakovas negalëjo keisti, taip sumaþinti darbo uþmokestá uþ 2001 m. gruodþio mën., 2004 m. lapkrièio ir gruodþio mën., 2006 m. kovo mën., o nuo 2006 m. birþelio 1 d. nustatyti pastovø 4200 Lt mënesiná atlyginimà. Ieðkovas praðë priteisti ið atsakovo: 1) neiðmokëtà 36 779 Lt darbo uþmokestá; 2) 6732,92 Lt delspinigiø – po 0,06 proc. uþ kiekvienà uþdelstà atsiskaityti dienà iki atleidimo ið darbo dienos; 3) vidutiná darbo uþmokestá uþ uþdelstà atsiskaityti laikà, 4) 5 proc. dydþio metines palûkanas nuo ieðkinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiðko ávykdymo dienos, 5) bylinëjimosi iðlaidas, 6) sprendimà dël neiðmokëto darbo uþmokesèio vykdyti skubiai. Pripaþinti negaliojanèiais nuo priëmimo dienos ðiuos atsakovo valdybos pasitarimø nutarimus: 1994 m. geguþës 31 d. „Dël bendrovës administracijos nariø pareigybiniø atlyginimø nustatymo“; 2002 m. sausio 4 d. ,,Dël darbo uþmokesèio administracijos darbuotojams uþ 2001 m. gruodþio mën.“; 2004 m. spalio 29 d. „Dël bendrovës administracijos darbuotojø darbo apmokëjimo uþ 2004 m. lapkrièio, gruodþio mën.“; 4) 2005 m. rugpjûèio 3 d. „Dël darbo apmokëjimo nuostatø“; 5) 2006 m. kovo 20 d. „Dël administracijos darbuotojams darbo uþmokesèio koeficiento nustatymo kovo mën....“ ir iðplëstinio administracijos darbuotojø posëdþio 2006 m. geguþës 29 d. nutarimà „Dël 2005 m. rugpjûèio 5 d. darbo apmokëjimo nuostatø pakeitimo“.

II. Pirmosios ir apeliacinës instancijø teismø sprendimo ir nutarties esmë

Vilniaus miesto 2–asis apylinkës teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieðkiná tenkino ið dalies; priteisë ieðkovui ið atsakovo: 31 872 Lt neiðmokëto darbo uþmokesèio, 2373,97 Lt delspinigiø, 15 000 Lt vidutiná darbo uþmokestá uþ uþdelstà atsiskaityti laikà nuo 2007 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo priëmimo dienos, taip pat nuo 2010 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo ávykdymo, skaièiuojant po 3537,60 Lt per mënesá, 5 proc. metiniø palûkanø uþ priteistus 49 245,97 Lt nuo 2007 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiðko ávykdymo, iðsprendë dël bylinëjimosi iðlaidø, kitus ieðkinio reikalavimus atmetë. Teismas sprendë, kad ðaliø sudarytoje darbo sutartyje nenurodyta konkretaus valdybos nustatyto koeficiento; nors atsakovas argumentavo, kad taikytinas valdybos 1994 m. geguþës 31 d. pasitarime nustatytas kintamas koeficientas „iki 2“, teismas laikë, jog pasitarimo protokole neuþfiksuota ieðkovo sutikimo ar pritarimo dël vyriausiajam buhalteriui nustatyto kintamo koeficiento; atsakovas nepateikë árodymø, kad ðalys bûtø taip susitarusios. Darbdavio priimtø vienaðaliðkø sprendimø teismas nelaikë galinèiais paveikti sulygtà darbo uþmokestá, todël padarë iðvadà, kad ðalys susitarë dël nekintamo koeficiento „2“.

Tai konstatavæs, teismas sprendë dël ieðkovui sumaþinto darbo uþmokesèio teisëtumo ir paþymëjo, kad praðymas priteisti 2001 m. gruodþio mën. neiðmokëtà 1559 Lt darbo uþmokesèio dalá, kuriam atsakovas praðë taikyti ieðkinio senatá, atmestinas. Teismas rëmësi darbo sutarties 2.1 punktu, kad ðalys susitarë dël du kartus per mënesá mokamo darbo uþmokesèio: avanso – mënesio 20- 23 d., atlyginimo – mënesio 8–10 d.; teismui tai leido spræsti, kad ieðkovas apie paþeistà teisæ suþinojo tà dienà, kai jam iðmokëtas maþesnis darbo uþmokestis, t. y. 2002 m. sausio 10 d. Nors ieðkovas nurodë, kad apie 2002 m. sausio 4 d. valdybos sprendimà ir ásakymà, kuriais uþ 2001 m. gruodþio mën. 25 proc sumaþintas atlyginimas, suþinojo, tik bylà iðkëlus teisme, taèiau teismas laikë, jog jis praleido galiojusio Darbo ginèø nagrinëjimo ástatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytà trejø metø senaties terminà paþeistai teisei dël 2001 m. gruodþio mën. sumaþinto atlyginimo ginèyti. Teismas paþymëjo, kad ieðkovas, elgdamasis apdairiai ir rûpestingai, turëjo pareikalauti ið darbdavio visø dokumentø, susijusiø su darbo uþmokesèio sumaþinimu, kai buvo iðmokëtas maþesnis darbo uþmokestis, taèiau to nepadarë, todël taip pat praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytà trijø mënesiø ieðkinio senaties terminà valdybos 2002 m. sausio 4 d. nutarimui ginèyti. Teismas ið esmës analogiðkai sprendë ir dël reikalavimo priteisti neiðmokëtas darbo uþmokesèio dalis uþ 2004 m. lapkrièio mën. – 3004 Lt ir 2004 m. gruodþio mën. – 2578 Lt, taip pat pripaþinti negaliojanèiu 2004 m. spalio 29 d. valdybos nutarimà ir ðio sprendimo pagrindu priimtà bendrovës direktoriaus 2004 m. spalio 29 d. ásakymà, kuriuo iki 500 Lt sumaþintas administracijos darbuotojø darbo uþmokestis uþ 2004 m. lapkrièio ir gruodþio mën. Teismas laikë, kad ieðkovas apie savo paþeistà teisæ suþinojo, kai jam iðmokëtas maþesnis darbo uþmokestis, t. y. avansas – 2005 m. sausio 10 d. Atsakovas praðë taikyti ieðkinio senatá, teismas ðiuo pagrindu atmetë ieðkinio reikalavimus (DK 297 straipsnio 1 dalis (2002 m. birþelio 4 d. redakcija), CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Teismas, spræsdamas, ar pagrástai 2006 m. kovo mën. neiðmokëta ieðkovui jo praðoma priteisti 2234 Lt darbo uþmokesèio dalis, nurodë, kad nuo 2005 m. sausio iki 2006 m. vasario mën. ieðkovui buvo mokamas darbo uþmokestis, taikant koeficientà ,,2“, todël jam 2006 m. kovo mën. turëjo bûti iðmokëta 7242 Lt. Atsakovas praðë taikyti ieðkinio senatá ir nurodë, kad 2006 m. kovo mën. atlyginimas sumaþintas valdybos 2006 m. kovo 20 d. sprendimu ir ðio sprendimo pagrindu priimtu bendrovës direktoriaus 2006 m. kovo 20 d. ásakymu. Teismas sprendë, kad pagal DK 120 straipsnio 3 dalá darbo sutartyje sulygtas darbo apmokëjimo sàlygas, kurios nëra bûtinosios, darbdavys gali keisti, tik gavæs raðtiðkà darbuotojo sutikimà; teismas nenustatë, kad byloje bûtø duomenø apie tai, jog ieðkovas raðtu sutiko dël darbo uþmokesèio sumaþinimo. Apie paþeistà teisæ suþinojæs 2006 m. balandþio 10 d., á teismà kreipësi 2007 m. kovo 13 d., nepraleidæs reikalavimui taikytino DK 27 straipnsio 2 dalyje nustatyto trejø metø senaties termino. Teismas atmetë ieðkinio reikalavimà dël valdybos 2006 m. kovo 20 d. pasitarimo nutarimo pripaþinimo negaliojanèiu, nenustatæs, kad jis turi átakos ieðkovo teisëms ar teisëtiems interesams.

Vertindamas ieðkovo reikalavimà priteisti 2006 m. birþelio–2007 m. sausio mën. dalá neiðmokëto darbo uþmokesèio, teismas nustatë, kad ieðkovui laikotarpiu 2006 m. balandþio – geguþës mën. buvo vël mokamas darbo uþmokestis, apskaièiuotas, taikant koeficientà ,,2“. Atsakovas nurodë, kad ieðkovui nuo 2006 m. birþelio 1 d. pradëtas mokëti 4200 Lt atlyginimas, nustatytas 2006 m. geguþës 29 d. bendrovës iðplëstinio administracijos darbuotojø posëdþio protokolu Nr. 1 ir bendrovës direktoriaus 2006 m. geguþës 29 d. ir 2006 m. geguþës 30 d. ásakymais. Kadangi atsakovas nurodë, kad taip patenkintas ieðkovo 2005 m. kovo 4 d. praðymas, tai teismas tyrë ir vertino ðá dokumentà, taèiau konstatavo, jog ieðkovas neiðreiðkë valios ar sutikimo nustatyti jam nuo 2006 m. birþelio 1 d. pastovø darbo uþmokestá – 4200 Lt. Teismas sprendë, kad atsakovas be teisinio pagrindo sumaþino ieðkovui darbo uþmokestá, todël jam priteisë uþ 2006 m. birþelio mën. – 6096 Lt , liepos mën. – 5036 Lt, rugpjûèio mën. – 4390 Lt, rugsëjo mën. – 3742 Lt, spalio mën. – 990 Lt, lapkrièio mën. – 2308, gruodþio mën. – 2714 Lt, 2007 m. sausio mën. – 4362 Lt, taip pat 2265,43 Lt delspinigiø, atmetë ieðkiná dël 2006 m. geguþës 29 d. iðplëstinio administracijos darbuotojø posëdþio priimtø sprendimø pripaþinimo negaliojanèiais, nes ðie neturi átakos ieðkovo teisëms.

Teismas taip pat sprendë, kad ieðkovui ginèo laikotarpiu – 2006 m. kovo mën., 2006 m. birþelio–2007 m. sausio mën. – vidutiniðkai neiðmokëta per mënesá 3541,33 Lt priklausanèio darbo uþmokesèio, kuris sudaro 45 proc. ieðkovo vidutinio mënesinio darbo uþmokesèio, todël turi bûti sumokëtas jo vidutinis darbo uþmokestis uþ uþdelsimo laikà (DK 141 straipsnio 3 dalis). Ieðkovo vidutinis mënesinis darbo uþmokestis yra 7861,33 Lt. Ðiuo atveju teismas atsiþvelgë á bylos nagrinëjimo objektyvias uþsitæsimo prieþastis – civilinës bylos dël darbo uþmokesèio priteisimo sustabdymà ir vëliau sujungimà su nagrinëjama byla dël priimtø sprendimø pripaþinimo negaliojanèiais, árodymø rinkimà ir patikslintø ieðkiniø priëmimà, treèiøjø asmenø átraukimà á bylos nagrinëjimà ir jiems procesiniø dokumentø áteikimo bei dviejø paskirtø teismo ekspertiziø atlikimo trukmæ, kt. – ir laikë, kad 15 000 Lt yra teisinga ieðkovui ið atsakovo uþ uþdelstà atsiskaityti nuo ieðkovo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priëmimo dienos priteistina suma; nuo teismo sprendimo priëmimo iki teismo sprendimo ávykdymo ieðkovui ið atsakovo teismas priteisë nesumokëtà vidutinio mënesinio darbo uþmokesèio dalá uþ uþdelstà atsiskaityti laikà, apskaièiuojant po 3537,60 Lt per mënesá, taip pat 5 proc. metiniø palûkanø nuo bylos iðkëlimo teisme dienos, t. y. nuo 2007 m. kovo 14 d. iki iki teismo sprendimo visiðko ávykdymo.

Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, iðnagrinëjusi civilinæ bylà pagal ieðkovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2010 m. rugsëjo 30 d. nutartimi paliko nepakeistà Vilniaus miesto 2–ojo apylinkës teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimà. Atsakovui teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikë senaties terminà, nes ðiuo atveju ieðkovas nesilaikë DK 289 straipsnyje átvirtintos iðankstinës privalomos darbo ginèø nagrinëjimo tvarkos, neatliko DK 296 straipsnyje nustatytø veiksmø, apeliacinës instancijos teismas paþymëjo, jog DK 289 straipsnyje átvirtinta bendroji taisyklë, kad darbo ginèams taikoma privaloma iðankstinë nagrinëjimo tvarka; ðios taisyklës iðimtis nustatyta DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkte – kai darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai nutrûkæ; tokios nuostatos laikomasi ir teismø praktikoje (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø koelgijos 2009 m. geguþës 19 d. nutartis civilinëje byloje A. B. v. UAB „Igviro“, bylos Nr. 3K-3-170/2009; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinëje byloje S. P. v. AB „Maþeikiø nafta“, bylos Nr. 3K-3-135/2009). Ieðkovas dirbo iki 2007 m. vasario 20 d., kreipësi á teismà 2007 m. kovo 13 d., kai ðaliø darbo santykiai buvo pasibaigæ, todël jis pagrástai pateikë ieðkiná teismui. Be to, ðiuo atveju taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras trejø metø senaties terminas, kurio ieðkovas nepraleido, nes darbo apmokëjimo sàlygos nepriskiriamos prie bûtinøjø darbo sàlygø (DK 95 straipsnis), kurioms ginèyti DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas kitas terminas.

Apeliacinës instancijos teismas ið esmës sutiko su visomis pirmosios instancijos teismo sprendime iðdëstytomis iðvadomis.

III. Kasaciniø skundø ir atsiliepimø á kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) praðo Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m. rugsëjo 30 d. nutartá panaikinti ir priimti naujà sprendimà, kuriuo ieðkiná atmesti. Kasacinis skundas grindþiamas ðiais argumentais.

1. Dël CPK 302, 320, 331 straipsnio 4 dalies paþeidimo. Apeliacinës instancijos teismas nesilaikë apeliaciniam procesui nustatytø taisykliø, nepagrástai susiaurino bylos nagrinëjimo ribas, nenustatë ir neiðtyrë visø reikðmingø bylos aplinkybiø, neteisingai vertino ðaliø susiklosèiusiø santykiø teisinius padarinius, todël nepasiekë CPK 2 straipsnyje nustatytø tikslø; nutarties motyvuose nepasisakë dël atsakovo atsiliepime pateiktø argumentø dël senaties termino taikymo ir darbo ginèø komisijos, kaip privalomos neteisminës ginèo nagrinëjimo tvarkos, taip pat dël DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatø; taip paþeidë CPK 331 straipsnio 4 dalá.

2. Dël ieðkinio senaties ir procedûriniø terminø netinkamo aiðkinimo, taip pat ðiø terminø praleidimo teisiniø padariniø netinkamo iðsprendimo. Nors teismai atmetë ieðkovo praðymà atnaujinti praleistà ieðkinio senaties terminà, taèiau, pasisakydami dël ieðkinio senaties ir procedûriniø terminø, nukrypo nuo teismø praktikos nuostatø, kaidingai taikë DK 296 straipsná ir neteisingai aiðkino ieðkinio senaties terminà, todël neteisingai sprendë dël normø, reglamentuojanèiø terminus darbdavio sprendimams dël darbo uþmokesèio apskøsti, galiojimo, aiðkinimo ir taikymo. Teismai nepagrástai nevertino ginèo ðaliø santykiams taikytinø darbo ástatymuose átvirtintø procedûriniø ir ieðkinio senaties terminø praleidimo teisiniø padariniø pagal CK 1.126, 1.128-1.131 straipsniuose nustatytas taisykles (DK 10, 27 straipsniai, CK 1.1 straipsnio 3 dalis), todël nepagrástai netenkino atsakovo praðymo taikyti ieðkinio senatá ir ieðkiná ðiuo pagrindu atmesti. Apeliacinës instancijos teismas padarë klaidingà iðvadà, kad privalomos iðankstinës tvarkos iðimtis yra DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas atvejis – nutrûkæ darbo santykiai. Apie savo esà paþeistà teisæ á darbo sutartyje nesulygtà minimalios mënesinës algos priemokos dalá ieðkovas turëjo suþinoti ir suþinojo ne vëliau kaip 2006 m. liepos 10 d.; taip nustatë ir teismai, to neginèijo ir ieðkovas. Ginèas turëjo bûti nagrinëjamas pirmiausia darbo ginèø komisijos (DK 289 straipsnis). DK 295 straipsnio 2 dalies 6 punkte átvirtinta blanketinë norma, kad darbo ginèai, nesikreipiant á darbo ginèø komisijà, tiesiogiai teismuose nagrinëjami tais atvejais, kai tai nustatyta kitø ástatymø. DK 297 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad ginèas dël atlyginimo uþ darbà nagrinëtinas tiesiogiai teisme. Darbo ginèø iðankstinës tvarkos nesilaikymo teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 293 straipsnio 2 punkte, 412 straipsnio 1 dalyje; darbuotojo reikalavimui panaikinti darbdavio sprendimà dël darbo uþmokesèio taikomas senaties institutas (DK 27, 293 straipsnio 1 dalis). DK 296 straipsnyje nustatytas trijø mënesiø terminas skirtas darbuotojui kreiptis á darbo ginèø komisijà; ðis terminas yra procedûrinis (DK 29 straipsnis). Darbo santykiams pasibaigus, darbuotojas, praleidæs DK 296 straipsnyje nustatytà terminà, praranda teisæ kreiptis á darbo ginèø komisijà ir jos praðyti atnaujinti praleistà terminà, taèiau taip nepaneigiama darbuotojui privalomos darbo ginèo nagrinëjimo ne teisme tvarkos. Dël to tokiu atveju, kai darbuotojas dël darbo ginèo, priskirto darbo ginèø komisijos kompetencijai, iðnagrinëjimo kreipiasi tiesiogiai á teismà, remdamasis DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nebuvo kreipæsis á darbo ginèø komisijà iki jo atleidimo ið darbo dienos ir iki jo atleidimo ið darbo dienos DK 296 straipsnyje nustatytas trijø mënesiø kreipimosi á darbo ginèø komisijà terminas yra pasibaigæs, teismas DK 296 straipsnyje nustatytà terminà taiko pagal CK 1.126, 1.128-1.131 straipsniuose nustatytas ieðkinio senaties taisykles (DK 10, 27 straipsniai, CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Ðiuo atveju buvo pagrindas taikyti ieðkinio senatá ir ieðkiná atmesti.

3. Dël darbo sutartyje sulygtø darbo apmokëjimo sàlygø aiðkinimo. Apeliacinës instancijos teismas neteisingai sprendë apie tai, kokios darbo apmokëjimo sàlygos yra áraðytos á darbo sutartá; atsiþvelgdamas á darbo sutarties 1.2 punktà, kad mokamas darbo uþmokestis susideda ið mënesinës tarifinës algos, ne maþesnës nei Vyriausybës nustatyta minimali mënesinë alga, ir papildomos atlyginimo dalies (priemokos) – vidutinio gamybinio atlyginimo vidurkio, taikant valdybos nustatytà koeficientà, nepaisë to, jog darbo sutartyje nenustatyta ðio koeficiento dydþio ir nenurodyta konkretaus lokalinio teisës akto, kuriame jis bûtø reglamentuotas. Teismas paþeidë darbo sutarties 1.2 punktà, DK 2 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktus, DK 10 straipsnyje suformuluotus DK normø aiðkinimo principus, DK 93-95, 99 straipsnius, DK 120 straipsnio 3 dalá ir CK 6.189 straipsná, neatsiþvelgë á teismø praktikos nuostatas dël DK 120 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiðkinimo, todël padarë neteisingà iðvadà, kad darbdavys be darbuotojo sutikimo sumaþino ðio atlyginimà ir dël to taikë koeficientà, kuris buvo iki ásakymo, kuriuo sumaþintas atlyginimas, priëmimo. Darbo sutarties ðalims privalomos tos sàlygos, kurios áraðytos á darbo sutartá (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis, 95 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, ðiuo atveju ðalys susitarë tik dël pastovios darbo uþmokesèio dalies – Vyriausybës nustatytos minimalios mënesinës algos, o dël papildomos kintamos priemokos bei jos dydþio palikta spræsti darbdaviui, atsiþvelgiant á ámonës veiklos rezultatus. Esant ieðkovo praðymui (2005 m. kovo 4 d.) ir gavus bendrovës iðplëstinio administracijos darbuotojø pasitarimo rekomendacijas (2006 m. geguþës 29 d.) direktoriaus 2006 m. geguþës 29 d. ir 30 d. ásakymais ieðkovui nuo 2006 m. birþelio 1 d. darbo uþmokesèio pastovi dalis padidinta iki 4200 Lt, taèiau ðiais ásakymais nepaþeista jo teisës gauti darbo sutartyje sulygtà darbo uþmokestá, juolab kad ieðkovas neginèijo tokiø darbdavio sprendimø, apie kuriuos suþinojo ne vëliau kaip 2006 m. liepos 10 d., dirbo uþ toká uþmokestá iki atleidimo ið darbo dienos. Bylà nagrinëjæ teismai ir nenustatë, kad tokiu ásakymu nustatytas ieðkovui darbo uþmokestis prieðtarauja DK 2 straipsnio 1 daliai, neatitinka DK 35 straipsnio nuostatø ar reiðkia ieðkovo darbo apmokëjimo tvarkos pakeitimà DK 120 straipsnio 3 dalies prasme. Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas iðaiðkino, kad DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sàlygø pakeitimas; ðio straipsnio 3 dalies norma yra specialioji dël darbo apmokëjimo sàlygø, nustatytø DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Pagal DK 10 straipsnio l dalá, sistemiðkai aiðkinant DK 120 straipsnio 3 dalá, atsiþvelgiant á DK 95 ir 120 straipsniø, reglamentuojanèiø darbo sutarties sàlygas ir jø keitimà, sàsajas, DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokiø, o apie darbo sutartyje sutartø darbo apmokëjimo sàlygø pakeitimà. Taigi, darbdaviui keièiant darbo apmokëjimo sàlygas taip, kad nustatytosios darbo sutartyje lieka nepaþeistos, DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikytini (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2007 m. birþelio 27 d nutartis civilinëje byloje A. P. v. Klaipëdos jûrø kroviniø kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007, Teismø praktika 28, p. 84-89). Apeliacinës instancijos teismas, kitaip aiðkindamas ðaliø sudarytos darbo sutarties sàlygas dël darbo apmokëjimo ir DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatas dël darbo sutartyje sulygtø darbo apmokëjimo sàlygø pakeitimo, paþeidë DK normas, reglamentuojanèias individualiø sutarèiø sudarymà ir vykdymà, neatsiþvelgë á teismø praktikos ðiuo klausimu nuostatas.

4. Dël DK 141 straipsnio 3 dalies netinkamo aiðkinimo ir ðiuo atveju apskritai negalimumo taikyti ðià teisës normà. Apeliacinës instancijos teismas neanalizavo atsakovo argumentø dël DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindø nebuvimo, nutarties motyvuojamojoje dalyje dël jø nepasisakë, paliko nepakeistà pirmosios instancijos teismo sprendimà, kuriame netinkamai atskleista DK 141 straipsnio 3 dalies prasmë, nenustatyta visø reikðmingø aplinkybiø ir sàlygø ðiai teisës normai taikyti. Ið DK 141 straipsnio 3 dalies ir teismø praktikos nuostatø, kuriose iðdëstytos ðios teisës normos taikymo taisyklës, matyti, kad ðioje normoje nustatytø padariniø taikymas saistomas ne darbdavio kaltës, bet darbuotojo kaltës nebuvimo; jeigu darbuotojo kaltës nëra, tai darbdaviui kyla neigiamø padariniø dël neatsiskaitymo laiku. Bylos, kuriose aktualus tinkamo atsiskaitymo su atleidþiamu darbuotoju, disponuojanèiu darbdavio lëðomis, faktas, atleidþiamo darbuotojo teisinis statusas pripaþástami svarbiais, svarstant darbdavio kaltæ dël uþdelsto atsiskaitymo. Ðioje byloje DK 141 straipsnio 3 dalies taikymas negalimas, nes, viena vertus, negalima teigti, kad nëra darbuotojo, iki atleidimo ið darbo ëjusio vyriausiojo buhalterio pareigas, kaltës. Jis, veikdamas pagal darbo sutartá ir pareiginius nuostatus ir bûdamas atsakingas uþ visas ámonës lëðas, darbo uþmokesèio apskaièiavimà ir mokëjimà, sudarë tokià situacijà, kad ámonë liko jam skolinga uþ tai, jog keletà mënesiø esà neteisingai jam apskaièiavo darbo uþmokestá. Tokia situacija suponuoja iðvadà, kad ieðkovas, netinkamai atlikdamas pareigas, sàmoningai ir tikslingai klaidindamas darbdavá ar neveikdamas, t. y. nutylëdamas klausimui spræsti aplinkybes ir neinformuodamas apie jas darbdavio, piktnaudþiavo savo teise, paþeidë darbdavio teises, teisingumo ir sàþiningumo principus. Kita vertus, su ieðkovu atsiskaityta jo atleidimo ið darbo dienà; atsiskaitymo teisingumà kontroliavo ieðkovas, kaip vyriausiasis buhalteris.

Ieðkovas atsiliepime á atsakovo kasaciná skundà praðo já atmesti, priteisti bylinëjimosi iðlaidas. Atsiliepimas grindþiamas ðiais argumentais.

1. Visa bylos medþiaga leidþia daryti pagrástà iðvadà apie tai, kokiais teisiniais argumentais ir teisës normomis remdamasis apeliacinës instancijos teismas atmetë atsakovo atsiliepimo á ieðkovo apeliaciná skundà argumentus dël ikiteisminës darbo ginèø nagrinëjimo tvarkos privalomo laikymosi ir tariamos ieðkovo kaltës, todël apeliacinës instancijos teismas nepadarë esminiø proceso teisës paþeidimø, susijusiø su pareiga pagrásti sprendimà.

2. Atsakovas painioja procedûrinius ir procesinius terminus bei jø sukeliamus padarinius. Ieðkinio senaties terminas yra susijæs su teismine paþeistø darbo teisiø gynyba. DK 29 straipsnyje nustatyti procedûriniai (procesiniai) terminai yra skirti ne paþeistai teisei ginti, pareiðkiant ieðkiná teisme, bet kitiems darbo teisiø gynimo bûdams. DK 296 straipsnyje nustatytas trijø mënesiø terminas yra procedûrinis ir jis skiriasi nuo ieðkinio senaties termino, sukelia skirtingus teisinius padarinius. Procedûriniø terminø praleidimo atveju teismas nutraukia bylà (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas); tuo tarpu ieðkinio senaties termino taikymo atveju teismas iðnagrinëja bylà ið esmës ir priima sprendimà netenkinti ieðkinio, dël ko gali bûti teikiamas apeliacinis skundas. Dël to ieðkovui net ir praleidus terminà kreiptis á darbo ginèø komisijà, atsakovas neágijo pagrindo reikalauti ieðkinio senaties termino taikymo, nes ieðkinio senaties terminas dël darbo uþmokesèio neiðmokëjimo dar nebuvo suëjæs (DK 27 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktà teismas sprendþia darbo ginèà tiesiogiai, kai darbo santykiai yra nutrûkæ. Po atleidimo ið darbo vienintelis kelias iðpræsti kilusá ginèà dël darbo uþmokesèio ir jo dydþio yra kreiptis á teismà su ieðkiniu. Tokia situacija atitinka DK 286 straipsnio nuostatas. Kitoks ðiø nuostatø aiðkinimas prieðtarautø teisingumo, protingumo ir sàþiningumo principams. Tokios pozicijos laikomasi teismø praktikoje.

3. Kasacinio skundo argumentuose apie tai, dël kokio darbo uþmokesèio susitarë ðalys, keliami fakto, bet ne teisës klausimai. Pirmosios instancijos teismas pagrástai konstatavo, kad ðaliø ginèas kilo ne dël darbo uþmokesèio, apskaièiuojamo pagal darbo sutartyje nustatytus kriterijus, bet dël koeficiento, dydþio. Atsakovas, neteisëtai maþindamas ieðkovo darbo uþmokestá, ne pasinaudodavo savo tariama teise nustatyti ieðkovo papildomo atlyginimo dydá, bet priimdavo ásakymà sumaþinti darbo uþmokestá, remdamasis ávairiomis prieþastimis. Visi darbdavio priimti ásakymai rodo, kad ðalys buvo susitarusios dël konkretaus darbo uþmokesèio, kuris nepriklauso nuo darbdavio valios. Dël to pirmosios instancijos teismas pagrástai konstatavo, kad darbdavio priimti vienaðaliðki sprendimai negali turëti átakos sulygto darbo uþmokesèio dydþiui; ieðkovui beveik visà darbo atsakovo bendrovëje laikà realiai buvo mokamas darbo uþmokestis, kuris buvo apskaièiuojamas, taikant koeficientà „2“, todël teismas pagrástai sprendë, jog ðalys buvo sulygusios dël nekintamo koeficiento „2“. Darbo sutartis aiðkinama, taikant civiliniø sutarèiø aiðkinimo taisykles. Aiðkinant sutartá, bûtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje átvirtintais principais. Darbo sutarties ðaliø elgesys po darbo sutarties sudarymo aiðkiai parodë, kad jos sulygo dël darbo uþmokesèio, kurá sudarë gamybiniø darbuotojø darbo uþmokesèio vidurkis, kuriam buvo taikomas koficientas „2“.

4. Atsakovas tik apeliacinës instancijos teisme (kaip ir kasaciniame skunde) kelia ieðkovo kaltës klausimà, taèiau nëra atsakovo árodytas; be to, tai yra fakto klausimas. Darbo santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji ðalis ekonomine, socialine prasmëmis. Darbuotojas, net ir þinodamas, kad darbdavys netinkamai tvarko su jo darbu susijusius dokumentus, vengia konflikto, bijodamas prarasti darbà. Á tokià darbo bylø specifikà turi bûti atsiþvelgiama, vertinant árodymus, sprendþiant dël jø pakankamumo ir paskirstant árodinëjimo pareigà. Ieðkovas buvo pavaldus atsakovui, todël turëjo vykdyti ðio nurodymus; atsakovas taip pat patvirtino, kad ieðkovas vykdë jam nustatytas funkcijas; vadinasi, darbdavys pripaþino ieðkovo kaltës nebuvimà, nes jis vykdë darbdavio nurodymus. Bylos duomenimis, darbo uþmokesèio apskaièiavimo funkcija buvo pavesta ekonomistei. Dël to ieðkovas objektyviai negalëjo sudaryti tokios situacijos, kad jam veikiant tyèia atsirastø atsakovo skola ieðkovui. Ieðkovas negalëjo sau iðsimokëti trûkstamos atlyginimo dalies, nes tai bûtø savavaldþiavimas, uþ kurá baudþiama. Atsakovas neginèijo apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dël DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo pagrástumo.

Kasaciniu skundu kasatorius (ieðkovas) praðo ið dalies pakeisti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkës teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimà ir Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m. rugsëjo 30 d. nutartá, priteisti kasatoriui vidutinio darbo uþmokesèio kompensacijà, proporcingà neiðmokëto darbo uþmokesèio daliai, uþ visà uþdelstà atsiskaityti laikà nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2010 m. sausio 28 d.; taip pat neiðmokëtà darbo uþmokestá uþ 2001 m. gruodþio mënesá – 1559 Lt, 2004 m. lapkrièio mën. – 3004 Lt, 2004 m. gruodþio mën. – 2578 Lt; bylinëjimosi iðlaidas. Kasacinis skundas grindþiamas ðiais argumentais.

1. Dël DK 141 straipsnio 3 dalies aiðkinimo ir taikymo. Pripaþintina nepagrásta pirmosios ir apeliacinës instancijø teismø iðvada, kad kasatoriui priteistas 15 000 Lt vidutinis darbo uþmokestis uþ uþdelstà atsiskaityti laikà atitinka DK 141 straipsnio 3 dalá, kurioje átvirtinta norma turi dvejopà paskirtá; viena vertus, joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiðmokëtas darbo uþmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iðmokos; kita vertus, ðioje normoje átvirtinta sankcija darbdaviui, kuris su atleidþiamu darbuotoju visiðkai neatsiskaito atleidimo dienà. Priteista konkreti pinigø suma yra nustatyta nepagrástai, paþeidþia teisëtø lûkesèiø principà ir yra neproporcinga atsakovo padarytam paþeidimui. Iðmokos dydis - konkretaus darbuotojo vidutinis darbo uþmokestis uþ uþdelsimo laikà - nustatytas ástatymu ir negali bûti pripaþintas neprotingai dideliu, nes teigiant prieðingai bûtø paneigiamas ástatymas (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos nutartis civilinëje byloje D. S. v. „Alytaus tekstilë", bylos Nr. 3K-3-523/2006; 2008 m. geguþës 12 d. nutartis civilinëje byloje P. M. v. UAB „S-wiss hgistic", bylos Nr. 3K-3-267/2008). Teismø praktikoje taip pat paþymëta, kad jeigu atleidþiamam darbuotojui nebuvo iðmokëta dalis jam priklausanèio darbo uþmokesèio, tai tokiu atveju darbdaviui taikomos sankcijos dydá sudaro neiðmokëta darbo uþmokesèio dalis, iðieðkoma uþ uþdelsimo laikà (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinëje byloje D. L. v. „Fleming baldai", bylos Nr. 3K-3-82/2008). Ðiuo atveju kasatoriaus vidutinio darbo uþmokesèio ir vidutiniðkai jam darbdavio mokëto darbo uþmokesèio skirtumas, kaip nustatë pirmosios instancijos teismas, yra 3541,33 Lt per mënesá. Kadangi darbdavio, uþdelsusio atsiskaityti su darbuotoju, prievolë atsiskaityti bei mokëti kaip sankcijà atitinkamà iðmokà darbuotojui yra tæstinë ir apima visà uþdelsimo laikà, tai kasatoriui turëjo bûti priteista 116 087,55 Lt kompensacija (po 3541,33 Lt per mënesá uþ laikotarpá nuo atleidimo ið darbo 2007 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo priëmimo 2010 m. sausio 28 d.). Konkreèià pinigø sumà uþ uþdelstà atsiskaityti laikà teismai priteisë, remdamiesi objektyviomis bylos nagrinëjimo uþsitæsimo prieþastimis bei teisingumo, protingumo ir sàþiningumo principais, taèiau DK nenustatyta ðios iðmokos maþinimo galimybiø. Teismø praktikoje taip pat nurodoma, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta iðmoka negali bûti maþinama (pirmiau nurodyta byla Nr. 3K-3-267/2008). Be to, teismø priteista iðmoka yra ypaè maþa ir sudaro tik 13 proc., palyginus su ta, kuri pagal ástatymo nustatytà reglamentavimà ir teismø praktikà turëjo bûti priteista; ðiuo atveju neatsiþvelgta á tai, kad reikalavimus këlë ilgametis darbuotojas, nenustatyta jo kaltës dël atleidimo ir ilgo teisminio proceso. Sumaþinæ iðmokà, teismai nepagrástai silpnesniajai darbo sutarties ðaliai perkëlë dël neatsiskaitymo laiku atsiradusius neigiamus padarinius.

2. Dël CK 1.127 straipsnio 1 dalies ir DK 27 straipsnio 2 dalies aiðkinimo ir taikymo. Bylà nagrinëjæ teismai netinkamai aiðkino ir taikë ieðkinio senaties termino darbo santykiuose pradþios momentà nustatanèias materialiosios teisës normas, todël nepagrástai sprendë, jog ginèyti 2001 m. gruodþio mën., 2004 m. lapkrièio ir gruodþio mën. darbo uþmokesèiø sumaþinimà praleistas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejø metø ieðkinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje átvirtinti nustatyti subjektyvieji ir objektyvieji ieðkinio senaties termino pradþios nustatymo kriterijai; taip paþymëta ir teismø praktikoje (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinëje byloje N. S. v. GNSB „Statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-31/2005). Darbo uþmokesèio nemokëjimas yra tæstinis paþeidimas, laikomas baigtu nuo paskutinio neteisëto veiksmo – kasatoriaus atleidimo ið darbo 2007 m. vasario 21 d., kai paskutiná kartà sumokëtas neteisëtai sumaþintas darbo uþmokestis (objetyvusis kriterijus). Ieðkinio senaties termino eigos pradþia, siejant jà su subjektyviàja aplinkybe – suþinojimu apie subjektinës teisës paþeidimà – ðiuo atveju sutampa su objektyviuoju momentu, nes, atsakovui atleidimo ið darbo dienà tinkamai neatsiskaièius ir neiðmokëjus viso neteisëtai sumaþinto darbo uþmokesèio, kurá pagal DK 141 straipsnio 1 dalá turëjo pareigà iðmokëti atleidimo dienà, kasatorius suþinojo, kad jam nebus iðmokëta darbo uþmokesèio. Taigi nuo ðios dienos prasidëjo trejø metø ieðkinio senaties termino eiga (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, DK 27 straipsnio 2 dalis). Sutinkant, kad reikalavimams dël 2004 m. lapkrièio ir gruodþio mën. sumaþintø atlyginimø senaties terminas prasidëjo nuo darbo uþmokesèio dalies neiðmokëjimo dienos, baigtøsi 2007 m. gruodþio ir 2008 m. sausio mën.; kadangi ieðkinys (patikslintas) pareikðtas 2007 m. lapkrièio 23 d., tai senaties termino nepraleista. Dël to ðiuo pagrindu nepagrástai atmestas reikalavimas priteisti neiðmokëtà 1559 Lt darbo uþmokestá uþ 2001 m. gruodþio mën., 3004 Lt – uþ 2004 m. lapkrièio mën., 2578 Lt – uþ 2004 m. gruodþio mën.

Atsakovas atsiliepime á kasatoriaus (ieðkovo) kasaciná skundà praðo já atmesti, priteisti atsakovui bylinëjimosi iðlaidas. Atsiliepimas grindþiamas ðiais argumentais.

1. Dël DK 141 straipsnio. Ðioje byloje nëra DK 141 straipsnio 1 dalyje átvirtintø kartu taikomø sàlygø, kurioms esant darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai. Atleidimo ið darbo kastoriaus pareiðkimu dienà jam buvo iðmokëtos kompensacijos, kuriø ðis praðë; kasatorius pasiraðë ásakyme dël atleidimo ir neginèijo iðmokø apskaièiavimo teisingumo ar jø iðmokëjimo fakto. Tai reiðkia, kad darbdavys nepaþeidë DK 141 straipsnio 1 dalies ir dël to neatsirado prielaidø DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytai sankcijai nuo 2007 m. vasario 21 d. taikyti. Tai, kad jam neiðmokëtos nepriemokos uþ 2001 m. gruodþio mën., 2004 m. lapkrièio ir gruodþio mën., 2006 m. kovo mënesá ir laikotarpiu iki 2007 m vasario 20 d., po 2006 m. geguþës 29 d. ir 2006 m. geguþës 30 d. ásakymø priëmimo, yra tiesioginis kasatoriaus elgesio padarinys; jis nebuvo rûpestingas, apdairus ir pareigingas, kiek yra bûtina vyriausiojo buhalterio elgesio standartui; jis ástatymø nustatyta tvarka ir terminais neginèijo atsakovo ásakymø, jeigu laikë neteisëtais, bet juos vykdë iki atleidimo ið darbo dienos. Pareiðkime dël atleidimo ið darbo praðë iðmokëti dviejø mënesiø vidutinio darbo uþmokesèio iðeitinæ iðmokà ir kompensacijà uþ nepanaudotas atostogas. Kasatoriui delsiant, iki atleidimo ið darbo dienos pasibaigë DK 296 straipsnyje nustatytas trijø mënesiø terminas kreiptis á darbo ginèø komisijà, kaip pirminá privalomà darbo ginèus nagrinëjantá organà, kurio kompetencijai priskirti ginèai dël darbo apmokëjimo sàlygø. Nesilaikæs ðios kategorijos byloms nustatytos nagrinëjimo ne teisme tvarkos, kasatorius prarado teisæ ja pasinaudoti, todël byla turi bûti nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.

2. Dël CK 1.127 straipsnio 1 dalies, DK 27 straipsnio 2 dalies. Teismø sprendimuose pateikta motyvacija dël ieðkinio senaties taikymo kitokia, nei nurodyta kasatoriaus. Ginèai dël darbo apmokëjimo sàlygø pirmiausia turi bûti nagrinëjami darbo ginèø komisijoje, bet ne teisme. DK 296 straipsnyje nustatyti kreipimosi á darbo ginèø komisijà terminai, apibrëþta termino eigos pradþia ir jo trukmë. Terminas, susijæs su veiksmø atlikimu neteisminëse procedûrose, yra procedûrinis (DK 29 straipsnis); ðiam terminui atnaujinti mutatis mutandis taikomos CPK 78 straipsnio 1, 3, 4 daliø nuostatos. Kai darbo santykiai yra pasibaigæ, darbuotojas, praleidæs DK 296 straipsnyje nustatytà terminà, praranda teisæ kreiptis á darbo ginèø komisijà ir jos praðyti atnaujinti praleistà terminà. Darbo ginèø komisijos apskundimas reglamentuojamas DK 293 straipsnyje, kuriame nurodytas ir ieðkinio senaties terminas, per kurá galima kreiptis á teismà su ieðkiniu. DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis ieðkinio senaties terminas netaikomas ginèams dël darbo apmokëjimo sàlygø. Taigi kasatoriaus argumentai neturi teisinio pagrindo.

Teisëjø kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir iðaiðkinimai

Dël DK 95 straipsnio ir ginèo ðaliø sudarytos darbo sutarties

Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, ásigaliojus jø sudarytai darbo sutarèiai. Darbo sutartis yra jos ðaliø susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisës ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). DK 95 straipsnio 1 dalyje iðvardytos darbo sutarties sàlygos vadinamos bûtinosiomis, nes, ðalims dël jø nesusitarus, laikoma, jog nesudaryta darbo sutarties. Ðioje DK straipsnio normoje nurodytos bendrosios, kiekvienai darbo sutarèiai bûtinos, sàlygos; pagal ðio straipsnio 3 dalá ðalys sulygsta dël darbo apmokëjimo sàlygø (darbo uþmokesèio sistemos, darbo uþmokesèio dydþio, mokëjimo tvarkos ir kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad, ðalims sutarus dël darbo uþmokesèio, jo dydis, sudëtinës dalys turi bûti aiðkiai nurodytos darbo sutartyje, t. y. jos turi bûti aiðkios abiem ðalims ir atitikti jø suderintà valià ( Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus iðplëstinës teisëjø kolegijos 2011 m. balandþio 4 d. nutartis civilinëje byloje A. P. v. AB Klaipëdos jûrø kroviniø kompanija, bylos Nr. 3K-7-83/2011; kt.).

Byloje nustatyta, kad kasatorius (ieðkovas) 1992 m. spalio 1 d. buvo priimtas dirbti vyriausiuoju buhalteriu ir ðias pareigas ëjo iki atleidimo ið darbo 2007 m. vasario 20 d. Ðalys 1996 m. sausio 3 d. sudarë darbo sutartá, kurios 1.2 punkte susitarë, kad darbdavys mokës darbuotojui Vyriausybës nustatytà minimalià mënesinæ algà ir vidutiná gamybiniø darbuotojø atlyginimo vidurká, taikant valdybos nustatytà koeficientà, t. y. ðalys susitarë, jog darbuotojui kiekvienà mënesá bus apskaièiuojamas ir iðmokamas darbo uþmokestis, kurá sudarys dvi dalys: pastovi (Vyriausybës nustatyta minimali mënesinë alga) ir kintama, priklausanti nuo gamybiniø darbuotojø atlyginimo ir valdybos nustatyto koeficiento. Teisëjø kolegija paþymi tai, kad darbo sutartyje darbo apmokëjimo sàlygos nustatytos aiðkiai ir, jas taikant, nekilo ðaliø ginèo iki paskutinio mënesio, atleidþiant darbuotojà ið darbo 2007 m. vasario 20 d.

Bylà nagrinëjæ teismai nustatë, kad kasatoriui (ieðkovui) iki atleidimo ið darbo uþ kiekvienà, iðskyrus ieðkinyje nurodytus, mënesius buvo mokamas darbo uþmokestis, apskaièiuotas pagal vidutiná gamybiniø darbuotojø atlyginimo vidurká, taikant koeficientà „2“, ir Vyriausybës patvirtinta minimali mënesinë alga. Remdamiesi ðia fakto aplinkybe, þemesniøjø instancijø teismai padarë iðvadà, kad ðalys buvo sulygusios dël darbo uþmokesèiui apskaièiuoti taikytino nekintamo koeficiento „2“, todël priteisë kasatoriui (ieðkovui) darbo uþmokesèio skirtumà, kuris susidarë dël 2006 m. kovo mën. taikyto maþesnio koeficiento. Teisëjø kolegija paþymi, kad kasatorius (atsakovas) nepateikë árodymø, jog nuo darbo sutarties 1996 m. sudarymo valdyba kiekvienà mënesá bûtø svarsèiusi ir nustaèiusi administracijos darbuotojø, tarp jø – ir kasatoriaus (ieðkovo), darbo uþmokesèiui taikytinà koeficientà, iðskyrus kasatoriaus (ieðkovo) nurodytus 2001, 2004, 2006 m. mënesius, taèiau ði aplinkybë nepaneigia ir nepaðalina ðaliø sudarytoje darbo sutartyje nustatytos kasatoriaus (atsakovo) valdybos teisës sutarties galiojimo metu svarstyti ir spræsti dël koeficiento, taikytino, apskaièiuojant kasatoriaus (ieðkovo) darbo uþmokestá uþ tam tikrà darbo mënesá. Teisëjø kolegija vertina, kad teismai neiðaiðkino ðaliø sudarytos darbo sutarties sàlygos dël darbo uþmokesèio apskaièiavimo ir mokëjimo tvarkos, todël netinkamai jà taikë nustatytoms aplinkybëms ir klaidingai kvalifikavo ðaliø darbo sutartyje sulygtus darbo apmokëjimo teisinius santykius.

Kasatorius (atsakovas) pateikë ir teismai vertino valdybos 1994 m. geguþës 31 d. posëdþio protokolà, kuriame nurodyta, kad valdyba svarstë administracijos darbuotojø darbo uþmokesèio klausimà ir nustatë koeficientus, taikytinus darbo uþmokesèiui apskaièiuoti, t. y. kasatoriui (ieðkovui) nustatë koeficientà „iki 2“. Kasatorius (ieðkovas) nesutiko su ðiuo valdybos nutarimu ir nurodë, kad valdyba nustatë koeficientà „2“, bet ne „iki 2“. Teisëjø kolegija paþymi, kad ðis dël nustatyto koeficiento dydþio kilæs ginèas teisiðkai nereikðmingas sprendþiamam ginèui, nes, minëta, pagal darbo sutarties sàlygà valdybai priskirta teisë spræsti dël kasatoriaus (ieðkovo) darbo uþmokesèiui apskaièiuoti taikytino koeficiento. Tai reiðkia, kad valdybos kompetencijos srièiai priskirta teisë bet kuriuo darbo laikotarpiu spræsti ir nustatyti, koká koeficientà pagal bendrovës ekonominæ gamybinæ padëtá taikyti, apskaièiuojant darbo uþmokestá administracijos darbuotojams, taigi ir kasatoriui (ieðkovui), uþ dirbtà mënesá.

Dël iðdëstytø aplinkybiø teisëjø kolegija konstatuoja, kad teismai, nenustatæ teisinio pagrindo naikinti kasatoriaus (ieðkovo) ginèytø darbdavio valdybos nutarimø, klaidingai sprendë, jog kasatoriui (ieðkovui) priklausë didesnis, nei buvo iðmokëtas, darbo uþmokestis. Teismø iðvada, kad ðalys buvo sutarusios dël darbo uþmokesèiui apskaièiuoti taikytino koeficiento „2“, neatitinka darbo sutarties sàlygos dël darbo uþmokesèio apskaièiavimo tvarkos.

Dël DK 120 straipsnio aiðkinimo ir taikymo nagrinëjamoje byloje

Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus miestprojektas“ akcininkø susirinkime 2006 m. balandþio 11 d. patvirtinti bendrovës valdymo struktûra ir pakeistø bendrovës Ástatø nauja redakcija. Dël padarytø pakeitimø valdybos (valdymo organo) funkcijos perduotos vienasmeniam valdymo organui – bendrovës vadovui (direktoriui); jis 2006 m. geguþës 30 d. ásakymu kasatoriui (ieðkovui) nuo 2006 m. birþelio 1 d. nustatë pastovø 4200 Lt mënesiná atlyginimà. Minëta, pagal ðaliø sudarytos darbo sutarties sàlygà kasatoriaus (ieðkovo) darbo uþmokestá sudarë dvi dalys: pastovi ir kintama, kuri priklausë nuo gamybiniø darbuotojø vidutinio atlyginimo ir valdybos nustatomo koeficiento. Dël to direktoriaus, nors ir vykdanèio valdybos funkcijas, ásakymas dël pastovaus (fiksuoto) mënesinio atlyginimo nustatymo reiðkë, kad jis pakeitë darbo sutartimi ðaliø sulygtà darbo uþmokestá ir jo nustatymo tvarkà.

DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sàlygø pakeitimas. Ðio straipsnio 3 dalyje átvirtinta specialioji norma dël darbo apmokëjimo sàlygø, nustatytø DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Pagal DK 10 straipsnio 1 dalá, sistemiðkai aiðkinant DK 120 straipsnio 3 dalá, atsiþvelgiant á DK 95 ir 120 straipsniø, reglamentuojanèiø darbo sutarties sàlygas ir jø keitimà, sàsajas, laikytina, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokiø, o apie darbo sutartyje sutartø darbo apmokëjimo sàlygø pakeitimà (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2007 m. birþelio 27 d. nutartis, priimta civilinëje byloje A. P. v. AB Klaipëdos jûrø kroviniø kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007). Tais atvejais, kai keièiamos darbo apmokëjimo sàlygos ir dël to sumaþinamas darbo uþmokestis, bûtinas darbuotojo sutikimas.

Þemesniøjø instancijø teismai vertino pirmiau nurodytas aplinkybes ir padarë iðvadà, kad kasatorius (ieðkovas) nebuvo iðreiðkæs valios ar sutikimo nustatyti jam nuo 2006 m. birþelio 1 d. fiksuotà darbo uþmokestá, todël uþ 2006 m. birþelio 1 d.–2007 m. sausio mën. laikotarpá priteisë jam darbo uþmokesèio skirtumà, t. y. 4200 Lt ir darbo uþmokesèio, mokëtino, apskaièiuojant pagal darbo sutarties sàlygà, taikant koeficientà „2“, skirtumà. Teisëjø kolegija paþymi, kad bylà nagrinëjusiø teismø iðvada dël kasatoriaus (ieðkovo) valios fiksuotam darbo uþmokesèiui nustatyti nepagrásta byloje nustatytø aplinkybiø viseto kontekste, nes teismai, be pirmiau nurodytøjø, neávertino kitø byloje nustatytø reikðmingø aplinkybiø.

Bylos duomenimis, kasatorius (ieðkovas) 2005 m. kovo 4 d. kreipësi á direktoriø ir praðë atsiþvelgti á ankstesniais metais gautà darbo uþmokestá, nustatant jam pareiginá atlyginimà. Tai reiðkia, kad darbo sutarties ðalys iki darbo uþmokesèio sàlygos pakeitimo svarstë dël jos pakeitimo ir fiksuoto pareiginio atlyginimo nustatymo. Be to, byloje nustatyta, kad, pakeitus kasatoriaus (atsakovo) valdymo struktûrà, 2006 m. geguþës 29 d. ávyko administracijos darbuotojø posëdis, kuriame pritarta ir direktoriui pateiktas naujø darbo apmokëjimo nuostatø projektas. Kasatorius (ieðkovas) dalyvavo ðiame posëdyje ir pritarë (balsavo uþ) teikiamam projektui, kurá direktorius patvirtino tà paèià dienà. Nuostatuose átvirtinti pagrindiniai administracijos darbuotojø darbo uþmokesèiai; nustatyti pagrindai, kuriems esant direktorius gali skirti papildomà darbo uþmokestá; kasatoriui (ieðkovui) nustatytas 4200 Lt atlyginimas. Paþymëtina tai, kad kasatoriui (ieðkovui) toks nustatytas darbo uþmokestis buvo mokamas iki atleidimo ið darbo dienos ir jis nekëlë klausimo dël neteisëtai sumaþinto darbo uþmokesèio. Teisëjø kolegija sprendþia, kad byloje nustatytos aplinkybës suponuojà prieðingà, nei þemesniøjø instancijø teismø padarytà, iðvadà, t. y. jog kasatorius (ieðkovas) siekë, kad jam bûtø pakeista darbo sutarties sàlyga dël kintamo darbo uþmokesèio ir bûtø nustatytas pastovus (fiksuotas) darbo uþmokestis. Apie tai kasatorius (ieðkovas) patvirtino teismo posëdþio kasaciniame teisme metu, t. y. jis nurodë, kad pageidavo pastovaus darbo uþmokesèio. Dël to teisëjø kolegija nurodo, kad yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog kasatorius (ieðkovas) siekë ir sutiko dël darbo sutarties sàlygos, nustatanèios darbo uþmokestá, pakeitimo ir já tenkino nustatytas darbo uþmokesèio dydis, nes dël jo neprieðtaravo 2006 m. geguþës 29 d. susirinkime ir iki atleidimo ið darbo nekëlë ginèo dël jo. Pripaþintina nepagrásta bylà nagrinëjusiø pirmosios ir apeliacinës instancijø teismø iðvada, kad darbo sutarties sàlyga dël darbo uþmokesèio pakeista be kasatoriaus (ieðkovo) sutikimo.

Teisëjø kolegija taip pat paþymi, kad sprendþiamam ginèui yra aktualios byloje nustatytos aplinkybës dël kasatoriaus (ieðkovo) teisinës padëties kasatoriaus (atsakovo) bendrovëje. Kasatorius (ieðkovas) nuo priëmimo á darbà iki atleidimo ið darbo ëjo vyriausiojo buhalterio pareigas. Pagal pareiginius nuostatus vyriausiasis buhalteris yra atsakingas uþ bendrovës visos finansinës apskaitos tvarkymà, jis taip pat privalo kontroliuoti, ar teisingai naudojamos darbo apmokëjimui skirtos lëðos, mokami atlyginimai (Nuostatø 2.5.3 punktas); vyriausiasis buhalteris pagal jam nustatytas funkcijas neprivalo vykdyti bendrovës vadovo nurodymø, kurie prieðtarauja ástatymams, ir apie jø paþeidimus turi informuoti vadovà raðtu (Nuostatø 2.9 punktas). Be to, kasatorius (ieðkovas) iki bendrovës valdymo struktûros pakeitimo 2006 m. buvo bendrovës valdybos narys ir, remdamasis valdybos darbo reglamentu, kitais valdybos veiklà nustatanèiais teisës aktais, kartu su kitais valdybos nariais vadovavo bendrovës komercinei–ûkinei veiklai, tvarkë jos reikalus (Ástatø 1999 m. redakcija, 4.30 punktas). Taigi kasatorius (ieðkovas) dël specifinio teisinio statuso darbo santykiuose ir jam nustatyto tam tikro savarankiðkumo, bûdamas atsakingas uþ bendrovës lëðø tvarkymà, ne tik galëjo, bet ir privalëjo informuoti kasatoriaus (atsakovo) vadovà, jeigu susidarë situacija, kad jam ir kitiems administracijos darbuotojams nepagrástai nemokamas visas darbo uþmokestis ir susidaro darbdavio skola. Kasatorius (ieðkovas), kaip vyriausiasis buhalteris ir valdybos narys, privalëjo uþtikrinti, kad atlyginimai bendrovës darbuotojams (taip pat ir jam) bûtø apskaièiuojami ir iðmokami pagal darbo sutartyje nustatytas darbo apmokëjimo sàlygas ir darbo uþmokestá reglamentuojanèiø teisës aktø reikalavimus. Teiginys, kad bendrovëje darbo uþmokestis buvo apskaièiuojamas ir mokamas, paþeidþiant ástatymø reikalavimus, pirmiausia reikðtø, jog kasatorius (ieðkovas) nepakankamai gerai atliko savo pareigas ir jo kompetencijai priskirtas funkcijas. Ðiais argumentais patvirtinama pirmiau padaryta iðvada, kad kasatoriui (ieðkovui) darbo uþmokesèio koeficientas buvo nustatomas pagal darbo sutarties sàlygà, o nuo 2006 m. birþelio mën. – darbo sutarties sàlyga dël darbo uþmokesèio dydþio pakeista, jam pageidaujant ir sutinkant.

Dël kitø kasacinio skundo argumentø

Teisëjø kolegija paþymi, kad Darbo ginèø nagrinëjimo ástatymo (galiojo 2001 m.) 10 straipsnio 4 dalyje buvo nustatytas trejø metø ieðkinio senaties terminas darbuotojo reikalavimams dël neiðmokëto darbo uþmokesèio. 2003 m. sausio 1 d. ásigaliojusio DK 27 straipsnyje nustatytas darbo santykiams, kai ástatymo nenustatyta trumpesniø ieðkinio senaties terminø, bendras trejø metø ieðkinio senaties terminas. DK ar kitø darbo ástatymø nenustatyta sutrumpintø ieðkinio senaties terminø reikalavimams dël darbo uþmokesèio priteisimo, todël ðioje byloje pareikðtiems reikalavimams dël darbo uþmokesèio priteisimo uþ 2001 m., 2004 m. taikomas trejø metø ieðkinio senaties terminas. Ieðkinio senatis – tai ástatymø nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurá asmuo gali apginti savo paþeistas teises, pareikðdamas ieðkiná. Ieðkinio senaties terminas yra saistomas tik teisminës paþeistø darbo teisiø gynybos. Paþymëtina tai, kad pirmiau aptartas ieðkinio senaties terminas nëra naikinamasis; teismas já taiko ir ieðkiná ðiuo pagrindu atmeta tik tuo atveju, kai to praðo prieðinga ginèo ðalis; nustatæs, kad ieðkinio senaties terminas praleistas dël svarbiø prieþasèiø, teismas já atnaujina.

Nagrinëjamoje byloje þemesniøjø instancijø teismai nustatë, kad kasatorius, gaudamas uþ jo nurodytus 2001 m. ir 2004 m. laikotarpius maþesná darbo uþmokestá, suprato, jog jam yra sumaþintas darbo uþmokestis; teismai sprendë, kad kasatorius praleido ieðkinio senatá paþeistai teisei ginti, nenustatë svarbiø prieþasèiø ðiam terminui atnaujinti, todël, atsakovui praðant taikyti ieðkinio senatá, dalá ieðkinio reikalavimø atmetë ðiuo pagrindu. Teisëjø kolegija sutinka su kasatoriaus (ieðkovo) argumentu, kad teismai netinkamai skaièiavo ir taikë trejø metø ieðkinio senaties terminà reikalavimui dël darbo uþmokesèio priteisimo uþ 2004 m. lapkrièio ir gruodþio mënesius, taèiau, remdamasi pirmiau iðdëstytais argumentais, paþymi, jog teismai, spræsdami dël neiðmokëto atlyginimo uþ 2006 m. kovo mënesá, reiðkia ir uþ 2004 m. lapkrièio, gruodþio mënesius, netinkamai aiðkino darbo sutarties sàlygas. Be to, teismai nurodë, kad nëra teisinio pagrindo naikinti kasatoriaus (atsakovo) valdybos 2004 m. spalio 29 d. nutarimà dël darbo uþmokesèio kasatoriui (ieðkovui) skaièiavimo. Dël to aptartas kasatoriaus (ieðkovo) argumentas nëra pagrindas tenkinti ieðkinio reikalavimus dël darbo uþmokesèio uþ 2004 m. lapkrièio, gruodþio mënesius priteisimo.

Teisëjø kolegija atmeta kasatoriaus (atsakovo) argumentus, kad teismai privalëjo ieðkiná atmesti dël to, jog kasatorius (ieðkovas) nesilaikë nustatytos privalomos iðankstinës darbo ginèo sprendimo tvarkos, t. y. dël jo iðsprendimo pirmiausia turëjo kreiptis á Darbo ginèø komisijà. Bylà nagrinëjæ þemesniøjø instancijø teismai pagrástai nurodë, kad tuo atveju, kai darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai yra nutrûkæ, darbo ginèai dël darbo uþmokesèio sprendþiami tiesiogiai teisme (DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Apibendrindama tai, kas iðdëstyta, teisëjø kolegija sprendþia, kad pirmosios ir apeliacinës instancijø teismai netinkamai aiðkino ðaliø sudarytos darbo sutarties sàlygà dël darbo uþmokesèio nustatymo ir jos pakeitimo tvarkà reglamentuojanèius teisës aktus, todël, vertindami byloje nustatytas aplinkybes, padarë nepagrástà iðvadà, jog kasatorius (atsakovas) neiðmokëjo viso darbuotojui priklausanèio atlyginimo ir priteisë teismø sprendimuose nurodytas lëðas. Teisëjø kolegija pirmiau iðdëstytais argumentais naikina pirmosios ir apeliacinës instancijø teismø sprendimø dalis, kuriomis patenkinti dalis ieðkinio reikalavimø ir priteistos bylinëjimosi iðlaidos, ðiuos ieðkinio reikalavimus atmeta. Kità apeliacinës instancijos teismo nutarties dalá palieka nepakeistà.

Tai konstatavusi, teisëjø kolegija nenagrinëja ir nepasisako dël kasatoriø (ieðkovo ir atsakovo) kasaciniø skundø argumentø, kuriuose keliami netinkamo DK 141 straipsnio nuostatø aiðkinimo ir taikymo klausimai. Panaikinus teismø sprendimus, ðie, taip pat kiti kasaciniø skundø argumentai, pripaþástami teisiðkai nebereikðmingais.

Dël bylinëjimosi iðlaidø

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalá, kasaciniam teismui priëmus naujà sprendimà, yra ið naujo paskirstomos bylinëjimosi iðlaidos, jas priteisiant ðaliai, kurios naudai priimtas sprendimas ið bylà pralaimëjusios ðalies. Ieðkovas pirmosios instancijos teisme buvo atleistas nuo 1305 Lt þyminio mokesèio uþ turtinio ginèo iðnagrinëjimà (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sumokëjo 100 Lt þyminá mokestá uþ neturtiná ginèà ir 2850 Lt advokato pagalbai (T. 1, b. l. 22-23; T. 4, b. l. 10); atsakovas – 5500 Lt advokatui uþ suteiktas teisines paslaugas (T. 3, b. l. 140-141). Apeliaciniame procese atsakovas sumokëjo 1477,38 Lt þyminá mokestá uþ apeliaciná skundà (T. 4, b. l. 42). Kasaciniame teisme atsakovas sumokëjo 1477 Lt þyminá mokestá uþ kasaciná skundà (T. 4, b. l. 91), 2000 Lt advokatui uþ kasacinio skundo suraðymà (T. 4, b. l. 92). Ieðkovas kasaciniame teisme uþ kasacinio skundo ir atsiliepimo á kasaciná skundà suraðymà turëjo 3630 Lt iðlaidø advokato pagalbai apmokëti. Taigi atsakovas patyrë ið viso 10 454,38 Lt, ieðkovas – 6580 Lt bylinëjimosi iðlaidø. Iðlaidos, susijusios su procesiniø dokumentø áteikimu pirmosios instancijos teisme, yra 120 Lt, apeliacinës – 22,65 Lt (T. 4, b. l. 56), kasacinës – 180,50 Lt (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2011 m. balandþio 13 d. paþyma). Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinës instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis dalis ieðkinio reikalavimø patenkinti, ir atmetant ðiuos ieðkinio reikalavimus, atsakovui bylinëjimosi iðlaidos priteisiamos ið ieðkovo (CPK 93 straipsnis). Teisëjø kolegija paþymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalá ðalies iðlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos, atsiþvelgiant á konkreèios bylos sudëtingumà ir advokato darbo ir laiko sànaudas, ne didesnës, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatø tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dël uþmokesèio dydþio, todël sprendþia, jog atsakovui ið ieðkovo priteistina 3500 Lt atstovavimo iðlaidø, taip pat patirtos 2954,38 Lt þyminio mokesèio uþ apeliaciná ir kasaciná skundus iðlaidos. Ið ieðkovo atsakovui priteistina ið viso 6454,38 Lt bylinëjimosi iðlaidø, á valstybës biudþetà – 323,15 Lt iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu.

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m. rugsëjo 30 d. nutarties dalá, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 2–ojo apylinkës teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo dalis, kuria ieðkinio reikalavimai tenkinti ir priteistos bylinëjimosi iðlaidos, ir Vilniaus miesto 2–ojo apylinkës teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo dalá, kuria tenkinti ieðkinio reikalavimai bei priteistos bylinëjimosi iðlaidos, panaikinti ir dël ðiø ieðkinio reikalavimø priimti naujà sprendimà – juos atmesti.

Kità Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m. rugsëjo 30 d. nutarties dalá palikti nepakeistà.

Priteisti ið ieðkovo R. M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Vilniaus miestprojektas“, ám. k. (duomenys neskelbtini), buveinës adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sàsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB Vilniaus banke, 6454,38 (ðeðis tûkstanèius keturis ðimtus penkiasdeðimt keturis litus 38 ct) Lt bylinëjimosi iðlaidø.

Priteisti ið ieðkovo R. M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), á valstybës biudþetà 323,15 (tris ðimtus dvideðimt tris litus 15 ct) Lt iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu.

Ði Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis yra galutinë, neskundþiama ir ásiteisëja nuo priëmimo dienos.

Teisëjai Janina Januðkienë

Èeslovas Jokûbauskas

Vincas Verseckas