Civilinė byla Nr. 3K-3-551/2010

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

11.9.10.8

                                                 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei „Panevėžio kredito unijai“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sumų, susijusių su darbu, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo veiksmų pripažinimu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Ieškovė pagal 2007 m. gegužės 5 d. darbo sutartį priimta į darbą Panevėžio kredito unijoje sąskaitų – paskolų vadybininke. Darbo sutartyje yra sąlyga, pagal kurią darbdavys įsipareigojo panaudos sutartimi išsinuomoti jos automobilį ir apmokėti kuro ir eksploatacines išlaidas darbuotojai vykstant savo automobiliu į darbo vietą ir iš jos. Transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo paslaugų, sutartimi, sudaryta 2007 m. spalio 1 d., nuomotoja – ieškovė įsipareigojo suteikti už užmokestį nuomininkui Panevėžio kredito unijai laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Golf“, o nuomininkas įsipareigojo mokėti 360 Lt kas mėnesį nuomos mokestį, automobilį drausti, aprūpinti degalais ir prižiūrėti. Ieškovė pateikė apmokėti sąskaitą–faktūrą, išrašytą 2009 m. liepos 17 d. už automobilio „Audi A6“ remonto darbus ir ji buvo apmokėta. Panevėžio kredito unijos administracijos vadovė 2009 m. rugsėjo 25 d. pareikalavo ieškovės paaiškinti raštu, kodėl Panevėžio kredito unijai nebuvo pranešta apie unijai išnuomoto automobilio „VW Golf“ eismo įvykį ir techninę automobilio būklę po 6io įvykio, tačiau B. K. atsisakė priimti reikalavimą pasiaiškinti. Panevėžio kredito unijos administratoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu ieškovei paskirtas papeikimas už pažeistą konfidencialumą, materialinės atsakomybės nesilaikymą, darbo drausmės pažeidimus. Panevėžio kredito unijos administracijos vadovė, vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 7 dalimi, 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu sąskaitų ir paskolų vadybininkę B. N. atleido iš pareigų nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. 2009 m. liepos 1 d. eismo įvykio metu neremontuojamai buvo sugadintas jai priklausantis automobilis, todėl laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d. į darbą vyko nuomotu automobiliu. Nuomojo iš draugų įvairius automobilius, tarp kurių – „Audi A6“, kurio sąskaitą pateikė darbdaviui.

Ieškovė prašė:

 1) pripažinti neteisėtu kooperatinės bendrovės  Panevėžio kredito unijos administracijos vadovės 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymą dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir darbo sutarties nutraukimą nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalį;

 2) priteisti jai dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

3) priteisti jai 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu neteisėtai iš atlyginimo išskaičiuotus 568,80 Lt ;

4) priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir patikslino ieškovės darbo sutarties nutraukimo formuluotę – laikyti, kad ieškovė, atleista iš darbo nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė be pagrindo pasisavino darbdavio lėšas ir tai atitinka turto iššvaistymo požymius. Ieškovės veiksmai pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas), dėl ko darbdavys pagrįstai taikė ieškovei griežčiausią nuobaudą - atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismas nustatė, kad ieškovei iki atleidimo iš darbo taip pat buvo skirta drausminė nuobauda  2009 m. liepos 9 d. įsakymu. 2009 m. rugsėjo 28 d. atsakovės administracijos vadovės įsakymu ieškovė ir jos svainė vyr. buhalterės pavaduotoja J. K. buvo įpareigotos grąžinti atsakovei neteisėtai ieškovės gautas lėšas pagal pateiktą sąskaitą–faktūrą. Teismas nustatė, kad drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) ieškovei yra paskirta nepažeidžiant DK 239-241 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nes ieškovės darbo drausmės pažeidimas buvo nustatytas 2009 m. rugsėjo 25 d. atlikus vidaus auditą. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė ignoravo atsakovės reikalavimą raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, atsisakydama paimti reikalavimą, skubiai pasišalino iš administracijos vadovės darbo kabineto, nes šį faktą patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Pagal DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, tik privalo paprašyti darbuotojo pateikti raštišką pasiaiškinimą, tačiau neprivalo atsižvelgti į jį. Teismas konstatavo, kad formali drausminės nuobaudos skyrimo tvarka nebuvo pažeista; nurodė, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti aiškinamos sistemiškai ir garantuoti tiek darbuotojo darbo teisių, tiek darbdavio teisių apsaugą. Teismas padarė išvadą, kad tikslinga pakeisti ieškovės darbo sutarties nutraukimo formuluotę ir laikyti, kad ieškovė atleista iš darbo nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. K. apeliacinį skundą 2010 m. liepos 2 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė žinodama apie eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą jai priklausantį ir išnuomotą darbdaviui automobilį, privalėjo raštu (automobilio  nuomos sutartis šalių sudaryta raštu) informuoti jį apie įvykusį automobilio sugadinimo faktą ir nuomos santykių pasibaigimą, išnykus nuomos objektui. Nepagrįstas motyvas, kad automobilio nuomos sutartis šalių sudaryta joms veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektams ir šio susitarimo pagrindu tarp šalių yra atsiradusiems civiliniams teisiniams santykiams  Darbo kodekso normos netaikytinos. Atsakovas „Panevėžio kredito unija“ sudarė 2007 m. spalio 1 d. Transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo paslaugų, sutartį su ieškove B. N. tik todėl, kad toks sudarymas buvo numatytas šalių 2007 m. gegužės 5 d. darbo sutartyje. Nagrinėjama nuomos sutartis buvo nulemta tarp šalių susiklosčiusių darbo teisinių santykių. Ieškovė buvo atsakovo darbuotoja, kuri, pasinaudodama automobilio nuomos sutartimi su darbdaviu, pasisavino iš darbdavio kito automobilio remonto lėšas, gavo nuomos mokestį už nebenaudojamą automobilį, todėl darbdavys turėjo pagrindą tokius darbuotojos veiksmus vertinti kaip darbuotojos atliktą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – darbdavio turto (lėšų) pasisavinimą (Darbo kodekso 235 straipsnio  2 dalies 7 punktas). Apeliacinio skundo motyvas, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. reikalavimas ieškovei pasiaiškinti raštu yra suklastotas, nėra objektyviai įrodytas, nes liudytojai, atsakovo darbuotojai teisme patvirtino, kad B. K. atsisakė paaiškinti raštu pagal darbdavio reikalavimą. Abejoti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, todėl darytina išvada, kad darbdavys tinkamai įvykdė savo pareigą ir pareikalavo iš darbuotojos paaiškinimo raštu (Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalis). Motyvas, kad eismo įvykis įvyko 2009 m. liepos 1 d. ir tą pačią dieną apie jį buvo pranešta vadovei, o 2009 m. rugsėjo 25 d. vidaus auditas bendrovėje buvo atliktas dirbtinai, siekiant atnaujinti drausminės nuobaudos skyrimo terminus, nėra pagrįstas ir įrodytas, todėl vertintinas kaip subjektyvus ieškovės teiginys siekiant sau naudingų teisinių padarinių. Byloje nėra duomenų, kad nebuvo atlikta ar atlikta netinkamai Vidaus audito tarnybos 2009 m. rugsėjo 25 d. ataskaita už dalinį patikrinimą, todėl niekuo nepagrįstas ir klaidingas ieškovės teiginys, kad 2009 m. rugsėjo 29 d. drausminė nuobauda ieškovei negalėjo būti skirta, nes nuo 2009 m. liepos 1 d. neva padaryto pažeidimo buvo praėję daugiau kaip vienas mėnuo (DK 241 straipsnio 1 dalis). Ieškovei drausminė nuobauda 2009 m. rugsėjo 25 d. įsakymu atleisti ją iš darbo nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. paskirta nepažeidžiant Darbo kodekse 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino drausminės nuobaudos skyrimo termino ir tvarkos, atsakovui darbdaviui ieškovės padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus nustačius Vidaus audito tarnybos ataskaita už dalinį patikrinimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad darbdavys, neteisėtai atleisdamas darbuotoją iš darbo sukėlė ieškovei stresą, nepagrįstus dvasinius išgyvenimus ir t.t.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

1. Nors automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta darbo sutarties šalių, tai neabejotinai yra civilinis teisinis sandoris. Taigi nagrinėjama automobilio nuomos sutartis šalių sudaryta joms veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektams ir šio susitarimo pagrindu tarp šalių yra atsiradę civiliniai teisiniai santykiai, kuriems DK nuostatos netaikytinos. Netgi pripažinus, kad ieškovė pasielgė netinkamai imdama nuompinigius, šis veikimas buvo įvykdytas, esant tarp šalių susiklosčiusiems civiliniams santykiams, todėl už šį elgesį drausminė nuobauda pagal DK negalėjo būti skiriama. Nei automobilio nuomos sutartyje, nei kituose teisės aktuose nenustatyta ieškovės pareigos raštu informuoti darbdavį apie tai, kad nuomojamas automobilis pateko į eismo įvykį, taip pat galimybės nutraukti nuomos sutartį atgaline data ir išskaičiuoti iš ieškovės atlyginimo dviejų mėnesių dydžio nuomos mokestį už automobilį. Atsakovas turėjo aiškų įsipareigojimą išnuomoti automobilį, kuris buvo būtinas ieškovės darbo pareigoms vykdyti. Automobilis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas. Akivaizdu, kad atsakovė žinojo apie tai ir privalėjo pakeisti sudarytos nuomos sutarties nuostatas bei išnuomoti kitą automobilį, taip užtikrinti ieškovei darbo sąlygas.

2. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė tokio raštiško pareikalavimo pasiaiškinti nėra gavusi, o byloje pateiktas reikalavimas yra suklastotas, be to, jame reikalaujama pasiaiškinti ne dėl darbuotojos neva pasisavintų darbdavio lėšų, kas traktuota kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, o dėl darbdavio neinformavimo apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Drausminė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Eismo įvykis įvyko 2009 m. liepos 1 d., tą pačią dieną apie įvykį pranešta ieškovės tiesioginei vadovei. 2009 m. rugsėjo 25 d. vidaus auditas bendrovėje buvo atliktas dirbtinai, siekiant atnaujinti drausminės nuobaudos skyrimo terminus. Taigi akivaizdu, kad 2009 m. rugsėjo 29 d. drausminė nuobauda ieškovei negalėjo būti skirta, nes nuo neva įvykdyto pažeidimo buvo praėję gerokai daugiau kaip vienas mėnuo (DK 241 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra atliktas, nesilaikant DK nuostatų, todėl yra neteisėtas.

3. Teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė neteisėtai atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kaip įvykdžiusi veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas nebuvo traukiama baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Šiuos veiksmus galima laikyti įrodytais tik tada, kai galima daryti neabejotiną išvadą apie jų atlikimą. Teismai išvadas dėl ieškovės veiksmų padarė visiškai nesigilindami į susidariusią situaciją.

 4. Darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumą savo ateitimi. Toks atleidimas gali turėti įtakos darbuotojo būsimai veiklai, gali būti sunku susirasti kitą darbą, nukentėti jos reputacija artimųjų ir visuomenės akyse. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų sutriko ieškovės sveikata, ji patyrė šoką, sutriko širdies darbas, tai įrodo byloje esanti medicininė pažyma.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas kooperatinė bendrovė „Panevėžio kredito unija“   prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimu iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai.  

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

 

Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagrįstumo

 

DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinama darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas nors kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Taikant šią nuostatą darbo pareigų pažeidimo faktas turi būti nustatytas ir kvalifikuotas kaip šiurkštus pažeidimas (DK 235 straipsnis). Jeigu atleidimas grindžiamas veika, turinčia vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių (nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo trauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn), tai turi būti nustatyta, kad turto, pinigų ar vertybių gavimas buvo be teisinio pagrindo, ar esant pagrindui, bet nesilaikant nustatytos tvarkos. Pagrindas gaunamoms iš darbdavio lėšoms gali būti sutartis. Ar darbuotojas pagal sutartį gavo lėšas pagrįstai, sprendžiama pagal sutarties šalių valią, kuri nustatoma remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. DK nereglamentuoja darbo ir su juo susijusių sutarčių aiškinimo taisyklių. Jos nustatytos bendresniame teisės akte, taikomame visoms privačioms prievolėms – CK, kurio 6.193 straipsnyje įtvirtinti sutarčių aiškinimo principai. Šie principai teismų praktikoje aiškinami taip: sutartį reikia aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, byla Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., byla Nr. 3K-3-406/2008; kt.). Jei sutartys yra kelios, tai tikrieji ketinimai nustatomi pagal visų šių sutarčių sąlygų visumą.

Nagrinėjamoje byloje darbo sutartimi buvo nustatyta darbuotojo teisė gauti lėšas už automobilio naudojimą, nenurodant konkretaus automobilio. Atskira civiline sutartimi buvo sutarta konkretaus automobilio nuoma ir atlygis už išlaidas naudojant šį automobilį. Pagal šių faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, sutarčių šalių veiksmus turi būti aiškinama, ar darbuotojas turėjo teisę gauti lėšas naudodamas kitą automobilį, taip pat kokie yra teisiniai padariniai, kai kuri nors sutartis ar atskira sutarties nuostata pažeidžiama, ar civilinės sutarties pažeidimas kartu yra ir turi tokią pat reikšmę, kaip darbo sutarties pažeidimas. Byloje lėšų gavimas kaip neteisėtas buvo įvertintas tuo pagrindu, kad jos gautos nepagrįstai, nes neįforminta kito automobilio naudojimo sutartis. Darant tokią išvadą nebuvo atsižvelgta į tai, kad konkretaus automobilio naudojimas nustatytas automobilio nuomos sutartimi, o teisė gauti atlygį už darbuotojo automobilio naudojimą yra nustatyta kaip šalių darbo sutarties sąlyga. Byloje neįrodyta, kad ši sąlyga prieštarauja DK ar kitų įstatymų įtvirtintiems imperatyvams. Vien galimybės naudoti išnuomotą transporto priemonę praradimas nedaro negaliojančios darbo sutarties sąlygos dėl apmokėjimo, o kito automobilio naudojimo sutarties neįforminimas gali būti vertinamas tik kaip naudojimo ir apmokėjimo tvarkos pažeidimas. Jeigu darbdavys buvo informuotas (nepriklausomai kokia forma) apie susiklosčiusią padėtį, tai darbuotojo kaltės konstatuoti negalima. Nustačius, kad darbdavys nebuvo informuotas, tai galima vertinti, kad yra padarytas naudojimo ir apmokėjimo tvarkos pažeidimas, bet dar reikėtų spręsti, ar šį konkretų pažeidimą galima laikyti šiurkščiu, jei iš esmės buvo tenkinamas pradinis darbo sutartyje užfiksuotas šalių ketinimas – mokėti darbuotojui lėšas už automobilio naudojimą tarnybos tikslais. Šios bylos kontekste automobilio markė ir kiti techninio pobūdžio duomenys, lėšų mokėjimo tvarka, nurodyti civilinėje sutartyje, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant, ar darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo tvarką. Šiurkščiu pažeidimu laikytinas nu­si­žen­gi­mas, ku­ris pa­gal sa­vo po­bū­dį, pa­darinius, dar­buo­to­jo kal­tės laips­nį ir ki­tas reikš­min­gas ap­lin­ky­bes kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip nu­si­žen­gi­mas, ku­riuo šiurkš­čiai pa­žeis­ta dar­bo tvar­ka. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad šiurkščiam pažeidimui konstatuoti turi būti nustatytas kaltas darbuotojo elgesys, kuriuo darbdavys patiria neigiamų padarinių, nesuderinamas su abiejų sutarčių ketinimais ir iš esmės priešingas darbdavio valiai dėl darbo tvarkos. Nagrinėjamoje byloje darbo santykiai darbuotojai naudojant kitą automobilį niekuo nesiskyrė nuo tų, kurie egzistavo darbuotojai darbo reikalais naudojant nuomos sutartimi nuomotą mašiną. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta teisinių požymių dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo. Tai reiškia, kad nebuvo pagrindo taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.  

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, netinkamai aiškino ir taikė DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio dalį dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtais.

Ieškovė prašė negrąžinti jos į darbą tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys, nes jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, ir šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Kasacinis teismas sutinka su tuo, kad egzistuoja pakankama tikimybė tam, jog ieškovės sugrįžimas į darbą bus nesklandus ir susidarys konfliktinė darbo atmosfera. Atsižvelgiant į tai, kasatorės prašymas tenkintinas, į darbą ji negrąžintina ir laikytina atleista iš darbo DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu kasacinio teismo nutartimi nuo jos įsigaliojimo dienos.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

Kasatorė teigia, kad buvo pažeista nuobaudos skyrimo tvarka, ir šį argumentą grindžia faktinio pobūdžio teiginiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) tik teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl šis kasatorės argumentas nenagrinėtinas.

Kasatorė teigia, kad buvo pažeistos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, įrodinėjimą reglamentuojančios nuostatos, nes už šias veikas ji nebuvo traukta baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad šių veikų privalomas susiejimas su baudžiamosios ar administracinio pažeidimo bylos rezultatais lemtų neoperatyvią ir neracionalią darbo ginčų nagrinėjimo praktiką bei galimus teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios ar administracinės teisės nustatytų pažeidimų tam tikri požymiai ar aspektai nustatomi, t. y. įrodinėjami ir konstatuojami, darbo bylų civiliniame procese, jei iš esmės įrodinėjama ne nusikalstama veika ar administracinės teisės pažeidimas, o nustatomi tokių požymių turinčios veikos materialieji darbo teisiniai padariniai. Atsižvelgiant į tai, kasatorės argumentas dėl įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų pažeidimo atmestinas.

 

Dėl bylos grąžinimo pakartotinai nagrinėti pirmąja instancija

 

Be neturtinio pobūdžio reikalavimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtais, ieškovė pareiškė ir turtinių reikalavimų: dėl dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos priteisimo; dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo; dėl 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu neteisėtai iš atlyginimo išskaičiuotų 568,80 Lt priteisimo; dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlygimo priteisimo. Teismams nusprendus, kad atsakovė iš darbo buvo atleista pagrįstai, turtiniai jos reikalavimai nebuvo nagrinėti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų. Kasaciniam teismui priėjus prie skirtingų, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išvadų, tampa aktualus turtinių ieškovės reikalavimų nagrinėjimas. Kadangi šie reikalavimai nebuvo nagrinėti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų ir jų tenkinimo kontekste bylos esmė liko neatskleista, tai atsiranda pagrindas bylos dalį dėl turtinių reikalavimų grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies  4 ir 5 punktais, 360 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti.

Pripažinti Kooperatinės bendrovės  Panevėžio kredito unijos administracijos vadovės 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymą dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir darbo sutarties nutraukimą nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, neteisėtu. Laikyti ieškovę B. K. atleista iš darbo teismo sprendimu nuo 2010 m. gruodžio 17 d.

Kitą bylos dalį, susijusią su turtinių ieškovės reikalavimų nagrinėjimu, grąžinti nagrinėti pirmąja instancija Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai

Sigitas Gurevičius

 

Algis Norkūnas

 

 

Juozas Šerkšnas