Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7; 11.9.13 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Baranausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos
pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Klaipėdos rajono Plikių
pagrindinei mokyklai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą ir
apmokėjimo už priverstinę pravaikštą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų,
reglamentuojančių drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas pagal 2005 m. balandžio 29 d. darbo
sutartį dirbo Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos (atsakovo) direktoriaus
pavaduotoju ūkio reikalams; 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu nutraukta darbo sutartis
pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Klaipėdos rajono Plikių
pagrindinės mokyklos direktorės A. V. 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu
ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda pastaba už darbo laiko trukmės
pažeidimą, 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu papeikimas už savavališkai paimtus ir
iš buhalterijos išneštus darbo užmokesčio žiniaraščius, 2007 m. gegužės 23 d. atleidimas iš darbo, nes ieškovas netinkamai
ir nerūpestingai atliko darbo pareigas, atsisakė pasirašyti pareiginę
instrukciją ir mokyklos vidaus darbo taisykles. Ieškovo teigimu, drausminės
nuobaudos jam skirtos nepagrįstai, nes pastaba jam iš tikrųjų buvo skirta už
tai, kad reiškė pastabas direktorei dėl netinkamo mokyklos ūkinės veiklos darbo
organizavimo; papeikimas buvo pareikštas už tai, jog jis netyčia paėmė darbo
užmokesčio žurnalą, kartu su kitais savo atsineštais dokumentais iš buhalterės
kabineto, kurį nedelsiant sugrąžino atgal į buhalteriją; atleidimas iš darbo už
tai, kad jis atsisakė pasirašyti pareiginę instrukciją ir mokyklos vidaus darbo
taisykles, nors tokių nebuvo parengta. Be to, skiriant drausmines nuobaudas iš
ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinimo. Ieškovas prašė teismo panaikinti
atsakovo 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. P1-2 paskirtą nuobaudą
pastabą, 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P1-70 paskirtą nuobaudą papeikimą,
2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. P1-78 paskirtą nuobaudą atleidimą iš
darbo; grąžinti ieškovą į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą
priverstinės pravaikštos laiką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimų esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m.
birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas praleido
ieškinio senaties terminą darbdavio 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymui skirti darbuotojui
pastabą ginčyti. Teismas, nustatęs, kad ieškovas, tyčia ir siekdamas asmeninių tikslų bei dezorganizuoti įstaigos
veiklą, sumenkinti mokyklos direktorės autoritetą ir kompetenciją darbo
organizavimo srityje, apgaulingai ir savavališkai paėmė griežtos finansinės
atskaitomybės dokumentus, kuriuos pateikė direktorei reikšdamas pretenzijas dėl
nepagrįstai mažo atlyginimo, konstatavo,
kad 2007 m. gegužės 8 d.
įsakymas skirti nuobaudą papeikimą buvo pagrįstas. Teismo teigimu, darbdavio
2007 m. gegužės 23 d. įsakymas skirti ieškovui griežčiausią nuobaudą
atleidimą iš darbo taip pat buvo teisėtas, nes šiurkščiai pažeidė nustatytą
darbo drausmę, nemotyvuotai ir
nepagrįstai atsisakė vykdyti darbdavio teisėtus nurodymus (pasirašyti mokyklos
vidaus darbo tvarkos taisykles bei pareiginę instrukciją). Kadangi ieškovui per paskutinius 12 mėnesių buvo
taikytos drausminės nuobaudos (pastaba ir papeikimas) ir apie jas ieškovui buvo
pranešta (nors jis atsisakė pasirašyti), abi drausminės nuobaudos galiojo
įsakymo atleisti darbuotoją iš darbo priėmimo dieną, todėl darbdavys turėjo
teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. Be to,
teismas pažymėjo, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą darbdavys
turėjo pagrindą atleisti ieškovą. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad
ieškovas, dirbdamas direktoriaus
pavaduotoju ūkio reikalams ir pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės
sutartį, įsipareigojo tausoti ir saugoti jam perduotas visas įstaigos vertybes,
tuo tarpu iš 2007 m. birželio 19 d. patikrinimo, perdavimo ir priėmimo akto
matyti, jog, patikrinus mažavertį ir ilgalaikį turtą, buvo sudarytas nerasto
inventoriaus sąrašas (6,39 Lt likutinės
vertės), ir, nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovo veika atitiko
ATPK 50 straipsnyje nustatyto pažeidimo požymius nedidelės vertės svetimo
turto pasisavinimą, todėl jis, nepagrįstai pasisavinęs mokyklos turtą, pažeidė pareigą sąžiningai dirbti ir saugoti
darbdavio turtą, dėl to atsakovas patyrė žalą.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę
bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu jį iš
dalies tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir
ieškinį tenkino iš dalies: panaikino ieškovui 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu
skirtą nuobaudą papeikimą ir 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu skirtą nuobaudą
atleidimą iš darbo; pripažino, kad darbo sutartis 2007 m. gegužės 23 d. buvo
nutraukta neteisėtai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ir konstatavo,
jog darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pagal DK 297
straipsnio 4 dalį; priteisė ieškovui iš atsakovo 2806 Lt išeitinę išmoką ir 49
305,43 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo
atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos; kitą pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija, spręsdama dėl
2007 m. gegužės 8 d. nuobaudos papeikimo skyrimo pagrįstumo, nurodė, kad darbdavys,
skirdamas nuobaudą ir
nepareikalavęs iš ieškovo raštiško pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo
tvarkos, nustatytos DK 240 straipsnio 1 dalyje. Kolegija, atsižvelgdama
į teismų praktiką, nurodė, kad darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės
pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija ir šios garantijos
nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės
nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio
25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.
K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Dėl
to ieškovo 2007 m. gegužės 8 d. atsakovui pateikto pranešimo, surašyto paties
ieškovo iniciatyva, kolegija nepripažino darbuotojo pasiaiškinimu darbdaviui, vertino
tik kaip rašytinį įrodymą pagal CPK 177 straipsnį, 197 straipsnio 1
dalį. Kolegija pažymėjo, kad 2007 m. gegužės 8 d. įsakyme taip pat nenurodyta,
kokius teisės aktus, reglamentuojančius darbo drausmę, pažeidė ieškovas, kokiu
pagrindu jo veiksmai buvo neteisėti. Kolegija nustatė, kad buhalterijoje
dokumentai nebuvo saugomi ir buvo laisvai prieinami mokyklos darbuotojams. Nors
pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pažeidė atsakovo įsakymu patvirtintos Buhalterinių dokumentų saugojimo
tvarkos 2 dalies ir 5 dalies a ir d punktus, tačiau jų turinys atskleidė tik
tai, jog buhalterinės apskaitos tvarkos ir pedagogų tarifikacijos ir etatų
sąrašai buvo nuolatinio saugojimo dokumentai, apskaitos dokumentai ir apskaitos
registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo buvo saugomi įstaigos
buhalterijos patalpose. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas
taip pat nepagrįstai pažeidė darbdavio 2006 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintos
pareiginės instrukcijos nuostatas, tačiau nenurodė, kokias. Dėl to kolegija
konstatavo, kad nenustatytas teisinis pagrindas, leidęs spręsti, jog ieškovas
padarė darbo drausmės pažeidimą. Kolegija, spręsdama dėl 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu skirtos nuobaudos
atleidimo iš darbo panaikinimo, nurodė, kad darbdavys taip pat nepareikalavo iš
ieškovo raštiško pasiaiškinimo dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo; darbdavio
2007 m. gegužės 17 d. įsakymas ieškovui dėl pasiaiškinimo, kodėl jis atsisakė
pasirašyti tam tikrus dokumentus, neatitiko drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos
reglamentavimo. Kolegija pažymėjo, kad darbdaviui teko pareiga įrodyti
darbuotojo neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir kaltę, tačiau iš 2007 m. gegužės 23 d.
įsakymo skirti nuobaudą neaišku, už kokius konkrečiai ir kada padarytus ir
kokius norminius aktus pažeidžiančius darbo drausmės pažeidimus ieškovui buvo
skirta ginčijama drausminė nuobauda. Kolegija nepripažino darbo drausmės
pažeidimu vien tik tos aplinkybės, kad ieškovas atsisakė pasirašyti
instrukcijas, motyvavo, kad ieškovas dirbo darbdavio naudai ir jo interesams, o
šis atleido iš darbo, konkrečiai nenurodęs padarytų kitų darbo drausmės
pažeidimų. Kiti duomenys dėl ieškovo veiksmų jau buvo gauti po ieškovo atleidimo
iš darbo, t. y. 2008 m. sausio 24 d. Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės
mokyklos vidaus audito ataskaita dėl 2007 metų buvo pradėta daryti 2007 m.
lapkričio 7 d., mokyklos inventoriaus trūkumas (6,39 Lt) buvo nustatytas 2007
m. birželio 19 d.; juolab kad nurodyti pažeidimai nesukėlė atsakovui didelių
neigiamų padarinių (DK 242 straipsnio 2 dalis). Kolegija
pažymėjo, kad nors ginčo šalių santykiai buvo įtempti, tačiau, taikant
drausmines nuobaudas, turėjo būti laikomasi įstatymų nustatytos drausminių
nuobaudų skyrimo tvarkos, o nuobaudos skiriamos pagrįstai, už konkrečius
pažeidimus, nurodant, kokią būtent darbo drausmė buvo pažeista. Dėl to ieškovui
drausminė nuobauda atleidimas iš darbo buvo paskirta neteisėtai, nesant visų drausminei
atsakomybei kilti būtinų sąlygų (DK 234 straipsnis, 236 straipsnis, 237
straipsnio 1 dalis, 242 straipsnio 2 dalis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai,
atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28
d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m.
birželio 26 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1.
Dėl drausminės nuobaudos papeikimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai
aiškino ir taikė DK 234, 236, 237, 240, 242 straipsnius, nukrypo nuo teismų
praktikos, pagal kurią kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta
drausminė nuobauda atitiko pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs darbo drausmės
skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą
drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Dėl to
rašytinio pasiaiškinimo nebuvimas negalėjo būti besąlyginis pagrindas naikinti
paskirtą drausminę nuobaudą. Juolab kad ieškovas pateikė rašytinį paaiškinimą
dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, tik jį pavadino pranešimu, pats ieškovas
patvirtino, kad jis klausinėjo direktorę apie atlyginimų pokyčius ir finansinę
padėtį mokykloje, paėmė griežtos finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y.
padarė darbo drausmės pažeidimą.
2.
Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo
panaikinimo. Apeliacinės
instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas už
padarytą darbo drausmės pažeidimą ir netinkamą bei nerūpestingą darbo pareigų
atlikimą, t. y. už atsisakymą pasirašyti pareiginę instrukciją ir dirbti pagal
darbdavio nustatytas vidaus darbo tvarkos taisykles. Ieškovui drausminė
nuobauda buvo taikyta už konkrečius darbo drausmės pažeidimus ir jie buvo nurodyti
dar prieš skiriant drausminę nuobaudą (buvo pareikalauta iš ieškovo pasiaiškinti
dėl aplaidaus neveikimo). Kadangi ieškovui per paskutinius 12 mėnesių buvo
taikytos drausminės nuobaudos ir apie jas buvo pranešta, abi drausminės nuobaudos galiojo įsakymo atleisti
darbuotoją iš darbo priėmimo dieną, todėl kasatorius turėjo teisę nutraukti
darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs. Be to, pirmosios instancijos
teismas teisingai taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir nurodė, kad
ieškovas, nepagrįstai pasisavinęs mokyklos turtą, pažeidė pareigą sąžiningai dirbti ir saugoti
darbdavio turtą, dėl to kasatorius patyrė žalą.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės
instancijos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo
nuo teismų praktikos, padarė teisingas išvadas dėl drausminės nuobaudos skyrimo
tvarkos, taip pat teisingai nurodė, jog įsakyme dėl drausminės nuobaudos
papeikimo skyrimo nenurodyta, dėl kokio konkretaus darbo drausmės pažeidimo
skirta nuobauda. Teismas teisingai pažymėjo, kad skiriant drausminę nuobaudą
atleidimą iš darbo turėjo būti vertinamas paskirtų drausminių nuobaudų
teisėtumas ir pagrįstumas, o ne ieškovo veiksmai neapibrėžtu laikotarpiu;
juolab kad ieškovas buvo atleistas tik už tai, jog atsisakė pasirašyti
pareiginę instrukciją ir dirbti pagal mokyklos vidaus darbo taisykles, tuo
tarpu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsisakymas
pasirašyti pareiginę isntrukciją negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu,
jeigu nenustatyta, kokių konkrečių pareigų nevykdė darbuotojas. Ieškovo
teigimu, nors kasatorius nurodo, kad drausminė nuobauda atleidimas iš darbo
buvo skirta už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nurodytą DK 235 straipsnio 2
dalies 7 punkte, tačiau mokyklos atstovai nesikreipė į teisėsaugos institucijas
dėl ieškovo nubaudimo administracine tvarka ir įpareigojimo atlyginti
nuostolius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl drausminės nuobaudos papeikimo skyrimo
teisėtumo
DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės
pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas,
atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje
ieškovui buvo skirtos visos šios trys drausminės nuobaudos, pirmoji, ieškovui
skirta drausminė nuobauda pastaba
kasaciniu skundu neginčijama, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl drausminių
nuobaudų papeikimo ir atleidimo iš darbo skyrimo teisėtumo.
Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės
pažeidimą. DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta,
kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda
papeikimas. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje ieškovui
drausminė nuobauda papeikimas buvo skirta už tai, kad jis paėmė
buhalterijos darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius ir atėjo jų aptarti su
direktore. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė
nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai.
Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas
arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo
objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys darbo pareigų,
nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas.
Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme
tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga
įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui.
Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais
darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31
d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.
T. v. UAB ,,Šiaulių lyra, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. M.
v. Sodininkų bendrija Volungėlė, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Pagal DK 240
straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Teisėjų kolegija pažymi,
kad įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai
nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir
kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė. Nagrinėjamoje byloje pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad ieškovas
šiurkščiai pažeidė 2005 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. V1-92 Dėl buhalterinių
dokumentų saugojimo tvarkos 2 dalį, 5 dalies a ir d punktų reikalavimus,
nepagrįstai viršijo 2006 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V1-22 patvirtintos
pareiginės instrukcijos nuostatas; apeliacinės instancijos teismas padarė
išvadą, kad atsakovas 2007 m. gegužės 8 d. įsakyme skirti ieškovui drausminę
nuobaudą papeikimą nenurodė konkrečių faktinių ir teisinių šios drausminės
nuobaudos taikymo pagrindų. Teisėjų kolegija nurodo, kad vertinant, kokių
konkrečiai pareigų nevykdė ieškovas, turi būti remiamasi pareigine instrukcija,
kuriame būtų apibrėžtos ieškovo funkcijos. Pirmosios instancijos teismas,
remdamasis atsakovo įsakymu skirti drausminę nuobaudą papeikimą, nurodė, kad ieškovas
viršijo pareiginėje instrukcijoje nurodytas darbo funkcijas, tačiau, kaip
teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, įsakyme nebuvo nurodyta,
kokias konkrečiai darbo funkcijas ieškovas vykdė netinkamai ar nevykdė. Teisėjų
kolegija, vertindama subjektyviąją darbo drausmės pažeidimo sudėtį, nurodo, kad darbuotojo elgesys, vien tik
paėmus dokumentus iš kabineto ir juos atnešus pas direktorę, kad ši atsakytų į
darbuotojo iškeltus klausimus, negali būti pripažįstamas kaltu, nes mokyklos
direktoriaus įsakymu patvirtintoje Buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkoje
yra tik bendro pobūdžio normos dėl dokumentų saugojimo mokyklos patalpose
tvarkos, o ieškovo pareiginėje instrukcijoje nenurodyta taisyklių, kaip elgtis
su saugomais dokumentais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir
archyvų įstatymo 2 straipsnio 13 dalį priėjimas
prie dokumentų teisė susipažinti su dokumentais įstatymų ir kitų
teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Dėl to, aplinkybė, kai, mokykloje nesant
priimtų tikslių ir konkrečių vidaus taisyklių dėl naudojimosi dokumentais,
darbuotojas paėmė tam tikrus dokumentus iš kabineto, bet jų nei pasisavino ar
pakeitė įrašus jame, o tik atnešė pas direktorę ir pateikė klausimus dėl paimtų
dokumentų turinio, negali būti pripažįstama darbo drausmės pažeidimu.
Kasatorius skunde ginčija apeliacinės instancijos
teismo išvadą dėl darbuotojo pasiaiškinimo nebuvo kaip formalaus drausminės
nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo. Pagal DK 240 straipsnio 1 dalį
darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, nurodydamas konkretų darbo drausmės
pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, turi nurodyti protingą terminą
pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat pasiūlyti darbuotojui nurodyti visas
aplinkybes, turinčias reikšmės dėl drausminės atsakomybės darbuotojui taikymo (DK 35 straipsnio 1 dalis). Teismų
praktikoje pažymėta, kad darbdavys turi raštu pareikalauti prasižengusį
darbuotoją pasiaiškinti, o teikti pasiaiškinimą yra darbuotojo teisė, bet ne
pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija Volungėlė,
bylos Nr. 3K-3-448/2009). Nagrinėjamoje byloje pasiaiškinimo nepareikalavimas
nekvalifikuotinas kaip drausminės nuobaudos tvarkos pažeidimas, nes,
atsižvelgiant į nurodytą nutartį, pasiaiškinimo nebuvimą pripažinti formaliu
pažeidimu galima tik tokiu atveju, jeigu buvo padarytas darbo drausmės
pažeidimas ir paskirta drausminė nuobauda atitiko pažeidimo sunkumą. Tuo tarpu
nagrinėjamoje byloje nenustatyta darbo drausmės pažeidimo, todėl ir darbdavio
pareigos pareikalauti darbuotoją pasiaiškinti nevykdymas negali būti pripažįstamas
DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos
įrodymų įvertinimo taisyklės, o darbdavio pateiktų įrodymų nepakako, kad būtų
paneigta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepadarė darbo
drausmės pažeidimo (CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų
nustatytas faktines aplinkybes, kad darbdavio įsakyme dėl drausminės nuobaudos
skyrimo nebuvo nurodytas konkretus teisinis ir faktinis jos skyrimo pagrindas, nebuvo
pareikalauta iš ieškovo teikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, taip
pat neįrodyta, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, konstatuoja, kad kasatorius
pažeidė DK 237 straipsnį, pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnį, todėl
kasatoriaus argumentai dėl formalaus darbo drausmės skyrimo tvarkos pažeidimo atmestini
kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1
punktą
Kasatorius skunde nurodo, kad šalių ginčą dėl
ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendę teismai netinkamai aiškino ir
taikė DK 136 straipsnio 3 dalies 1
punktą.
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1
punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3
punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis).
Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti
darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3
dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių
juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad
darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per
paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad
pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra
galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1
punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo
pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios
yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir
pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB Šiaulių lyra, bylos Nr. 3K-3-373/2008;
2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č., M. M. v. UAB Kelio restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007;
2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB Vievio paukštynas, bylos
Nr. 3K-3-10/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimo
pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą
pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas. Nagrinėjamoje
byloje teisėjų kolegijai sutikus su apeliacinės instancijos teismo išvada ir konstatavus, kad ieškovui
nepagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda papeikimas, nebeliko pagrindo
spręsti apie DK 136 straipsnio 3
dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių lyra, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m.
spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija Volungėlė, bylos Nr. 3K-3-448/2009).
Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad, pripažinus nepagrįsta ir neteisėta
ieškovui skirtą drausminę nuobaudą papeikimą, nebegali būti taikomas darbo
drausmės pažeidimo pakartotinumo principas atleidžiant ieškovą iš darbo pagal
DK 237 straipsnio 1 dalies 3 dalį, nes, remiantis teismų praktika,
panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis
darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo
požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno
juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš
darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo
padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo
padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB Sanmeridus, bylos Nr.
3K-3-299/2004).
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu
pagrindu yra drausminė nuobauda (DK
237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir darbdavys,
nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu, privalo laikytis visų DK XVI skyriuje
nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis),
taip pat ir DK 238 straipsnio,
reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų (žr.,
pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB KRS,
bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. V. v. UAB Vilniaus duona, bylos Nr. 3K-3-100/2010; kt.). DK 238 straipsnyje nustatyta,
kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės
pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes,
kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo iki darbo
drausmės pažeidimo padarymo.
Teisėjų kolegija
nagrinėjamoje byloje nurodo, kad vien tik tas faktas, jog ieškovas atsisakė
pasirašyti pakeistą pareiginę instrukciją negali būti pripažįstamas darbo
drausmės pažeidimu. Vertinant darbo drausmės pažeidimo turinį, vienas iš darbo
drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis darbuotojo
neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba
netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens
elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip
pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtos
veikos padarinys yra norminio teisės akto, taip pat subjektyviosios darbdavio
teisės pažeidimas, pakenkimas jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2oji klinikinė ligoninė, bylos Nr.
3K-3-472/2008). Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti
išvadą, kad buvo pažeistos kasatoriaus teisės ar pakenkta jo interesams;
drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta tik todėl, kad jis atsisakė pasirašyti pakeistą
pareiginę instrukciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakeistos pareiginės
instrukcijos nepasirašymas, atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, yra
kitas pagrindas atleisti darbuotoją, nes tokiu atveju keičiasi būtinosios darbo sutarties sąlygos darbo
funkcijos (DK
120 straipsnis), todėl taikoma visiškai kita įspėjimo dėl atleidimo iš darbo ir
atleidimo iš darbo procedūra (DK 129 straipsnis).
Bylą nagrinėję teismai
nustatė, kad atsakovas, skirdamas šią ginčijamą drausminę nuobaudą, raštu
nepareikalavo darbuotojo pasiaiškinti. Teisėjų kolegijai pažymi, kad vien tik
pasiaiškinimo nebuvimas nėra pagrindas pripažinti DK 240 straipsnio 1 dalies
pažeidimą, tačiau tokiu atveju, nesant byloje darbuotojo raštiško
pasiaiškinimo, darbdaviui tenka įrodinėjimo našta pagrįsti paskirtą drausminę nuobaudą:
nagrinėjamoje byloje atsisakymą pasirašyti pareiginę instrukciją. Kadangi kasacinis
teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų
aplinkybių ir iš naujo jų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai
teisėjų kolegija, remdamasi apeliacinės instancijos teismo, nepažeidžiant įrodymų
įvertinimo taisyklių, nustatyta aplinkybe, kad drausminė nuobauda ieškovui
skirta už pareiginės instrukcijos nepasirašymą ir atsisakymą dirbti pagal šią
instrukciją, nors darbdavio įsakyme atleisti ieškovą iš darbo nebuvo tiksliai
ir aiškiai nurodyta, už kokius ir kada padarytus darbo drausmės pažeidimus darbuotojui
buvo skirta drausminė nuobauda, todėl pripažindintina, jog kasatorius neįrodė
šio įsakymo pagrįstumo; juolab kad konstatuota, jog vien tik pareiginės
instrukcijos nepasirašymas, toliau atliekant darbo funkcijas darbdavio naudai
ir interesais, negali būti pripažįstamas darbo drausmės pažeidimu. Dėl to teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pripažįsta nepagrįstais
kasatoriaus argumentus dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto
aiškinimo ir taikymo.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai
nereikšmingi, nedaro įtakos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo
teisėtumui, todėl jie nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą kasacine
tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 46,98 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo,
šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis,
96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės
mokyklos (įmonės kodas (duomenys
neskelbtini) 46,98 Lt (keturiasdešimt šešis litus 98ct) į valstybės biudžetą
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Egidijus Baranauskas
Janina
Stripeikienė