Civilinė byla Nr. 3K-3-365/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2; 11.10; 14.1; 14.5; 14.3.16.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos
Januškienės (kolegijos pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų F. B. ir G. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų F. B., G. R., M. D., D. P., O. V., L.
J. ieškinį atsakovui UAB ,,Neo ranga dėl
įsiskolinimo, susijusio su darbo santykiais, priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka
nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo
užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumokėjimą ir kompensavimo
darbuotojui šio pirktus darbo įrankius ir statybines medžiagas, aiškinimo ir
taikymo.
Ieškovai F. B., M. D., D.
P., O. V., L. J., A. P., G. R., E. V., O. P., V. I., J. K., O. L., V. Č. prašė
teismo priteisti iš atsakovo UAB Neo ranga
įsiskolinimą, susijusį su darbo santykiais.
Bylos nagrinėjimo metu
ieškovas M. D. atsisakė nuo ieškinio reikalavimo. Atsakovas su ieškovais O. V.,
D. P. ir L. J. sudarė taikos sutartį, dėl išvardytų keturių ieškovų teismas
bylą nutraukė.
Ieškovas F. B. nurodė, kad
atsakovo įmonėje dirbo nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio
27 d., jam iki šiol nesumokėta 17 678,57 Lt darbo užmokesčio, 1599,28 Lt
kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 236,51 Lt vidutinio darbo užmokesčio
už uždelstą atsiskaityti laiką. Jis prašė priteisti nurodytas sumas iš
atsakovo, taip pat 10 819,80 Lt už statybinių medžiagų instrumentų ir kuro
pirkimą savomis lėšomis.
Ieškovas G. R. nurodė, kad
buvo priimtas į darbą 2007 m. balandžio 24 d., atleistas 2007 m. rugpjūčio
27 d. Jis prašė priteisti 5052,53 Lt darbo užmokesčio, 418,56 Lt kompensacijos
už nepanaudotas atostogas, 61,90 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą
atsiskaityti laiką.
Ieškovas J. K. paaiškino,
kad dirbo nuo 2007 m. balandžio 25 d., atleistas 2007 m. rugpjūčio 24 d. Jis
prašė priteisti 1794,18 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 191,79 Lt kompensacijos
už nepanaudotas atostogas, 28,57 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti
laiką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino
iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB ,,Neo ranga
ieškovui F. B. 11 669,91 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 1126,95 Lt
kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovui J. K. 1831,72
Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 191,79 Lt kompensaciją už nepanaudotas
kasmetines atostogas, ieškovui G. R. 2045,42 Lt neišmokėto darbo užmokesčio,
275,06 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; teismas ieškovo
F. B. reikalavimą dėl 10 819,80 Lt priteisimo už pirktas statybines
medžiagas, instrumentus paliko nenagrinėtą.
Pirmosios
instancijos teismas, iš patikslinto ieškinio įvertinęs tai, kad jo nepasirašė A.
P., O. P., V. I., O. L., V. Č. ir E. V., išvardytiems asmenims nepripažino
ieškovų procesinio statuso. Iš byloje pateiktų kasos išlaidų orderių teismas
nustatė, kad ieškovas F. B., dirbdamas statybos darbų vadovu, gavo 2662,85 Lt
darbo užmokesčio. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
medžiagą, nustatė, jog darbo sutarties pakeitimas dėl F. B. padidinto iki 5 700
Lt darbo užmokesčio, patvirtintas antspaudu Dokumentai, buvo padarytas
neteisėtai, todėl ieškovo ir atsakovo sulygtas darbo užmokestis yra 3500 Lt. Iš
byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog G. R., dirbusiam statybos
darbų vykdytoju, buvo sumokėtas 200 Lt darbo užmokestis, kai tuo tarpu sulygtas
užmokestis buvo 1 300 Lt. Ieškovui J. K. buvo sumokėtas 596,73 Lt darbo
užmokestis už 2007 m. balandžio ir gegužės mėnesius, o darbo sutartimi sulygtas
jo darbo užmokestis yra 600 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovų pateikti darbo
grafikai neatitiko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenų. VSDFV duomenimis,
ieškovai F. B. UAB Neo ranga dirbo nuo 2007 m.
balandžio 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., G. R. nuo 2007 m. balandžio
24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., J. K. nuo 2007 m. balandžio 25 d. iki 2007 m.
rugpjūčio 27 d. Priteisdamas neišmokėtą darbo užmokestį teismas atėmė
faktiškai ieškovams išmokėtas sumas. Iš ieškovo G. R. paaiškinimų teismas
nustatė, kad jis faktiškai dirbo iki 2007 m. birželio 18 d.
Teismas,
atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas buvo sumokėjęs dalį darbo užmokesčio,
padarė išvadą, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje
nustatyta sankcija vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką
- taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo
išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos išmokos. Teismas
įvertino tai, kad darbo užmokestis buvo nesumokėtas dėl netinkamų buvusios
atsakovo direktorės E. V. pareigų vykdymo, taip pat kad ieškovų ir
atsakovo darbo santykių metu statybų verslui buvo itin palankios sąlygos veikti
ir ieškovai galėjo pareikalauti išmokėti darbo užmokestį už gerai atliktą darbą
ar nedelsdami kreiptis į teisėtvarkos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo,
nebijant prarasti darbo vietos, nes visiems buvo žinoma aplinkybė, jog
dirbantys statybos srityje darbuotojai buvo itin vertinami, todėl teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl vidutinio darbo
užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo.
Turtinio
pobūdžio reikalavimą dėl kompensacijos už pirktas statybines medžiagas ir
instrumentus teismas paliko nenagrinėtą, nes šis reikalavimas nebuvo apmokėtas
įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 86
straipsnio 3 dalis).
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
26 d. nutartimi ieškovų F. B. ir G. R. apeliacinis skundas tenkintas iš
dalies ir nutarta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d.
sprendimą pakeisti bei padidinti priteistą neišmokėtą darbo užmokestį F. B.
iki 17 678,57 Lt, G. R. iki 4309,67 Lt, kompensaciją už nepanaudotas atostogas
padidinti F. B. iki 1599,28 Lt, G. R. iki 418,57 Lt. Nutartimi taip
pat priteistas vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti terminą F.
B. 57 000 Lt ir G. R. 13 000 Lt, ir bylos dalis pagal ieškovo F. B.
reikalavimą dėl kompensacijos už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus
perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartimi perduota
iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat bylos dalis dėl
ieškovų A. P., O. P., V. I., O. L. ir V. Č. ieškinio reikalavimų, kuriais
prašoma priteisti iš atsakovo pinigines išmokas, susijusias su darbo teisiniais
santykiais.
Teismas
nurodė, kad ieškovo F. B. ir atsakovo darbo sutarties sudarymo metu nustatytas
ieškovui 3500 Lt darbo užmokestis, o 2007 m. birželio 1 d. darbo sutartis
pakeista, padidinant darbo užmokestį iki 5700 Lt. Sutarties pakeitimas
pasirašytas ieškovo ir tuometės atsakovo direktorės E. V. Kadangi F. B. darbo
užmokestis buvo padidintas, tai pirmosios instancijos teismas neteisingai
apskaičiavo ieškovo vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, neišmokėtą darbo
užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovui
priskaičiuotas darbo užmokestis už visą jo darbo laikotarpį yra 20341,42 Lt,
jam faktiškai išmokėta 2662,85 Lt darbo užmokesčio, todėl neišmokėtoji ir
priteistina dalis yra 17 678,57 Lt, atitinkamai piniginė kompensacija už
nepanaudotas kasmetines atostogas padidintina iki 1599,28 Lt.
Apeliacinės
instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
nustatė ieškovo G. R. darbo santykių su atsakovu pasibaigimo datą, nes, pagal VSDFV duomenis, ieškovas atsakovo įmonėje dirbo nuo 2007 m.
balandžio 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., dėl to atitinkamai
perskaičiavo šiam ieškovui priteistiną neišmokėtą darbo užmokestį ir piniginę
kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Dėl
ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją už statybines medžiagas ir
instrumentus teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinys buvo priimtas pirmosios
instancijos teisme ir nenustatytas terminas trūkumams šalinti, t. y. sumokėti
trūkstamą žyminį mokestį, dėl to teismas negalėjo palikti šio reikalavimo
nenagrinėto. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad iš naujo nagrinėjant šį
ieškovo F. B. reikalavimą, turi būti sprendžiamas klausimas, ar šis
reikalavimas susijęs su darbo teisiniais santykiais ir ar neapmokestinamas
žyminiu mokesčiu.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad kai darbdavys uždelsia su darbuotoju atsiskaityti ne dėl
darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už
uždelsimo laiką. Taikydamas nurodytą teisės normą apeliacinės instancijos
teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo
praktika, pagal kurią DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato
kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas
darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra
sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito
atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir
pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji
proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo,
sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje
Nr. 3K-3-341/2009, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v.
UAB ,,Swiss logistic byloje Nr. 3K-3-267/2008). Toks aiškinimas reiškia, kad jei su
atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinis darbo užmokesčio
priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitiks normos tikslus, tačiau
jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų,
tada taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis
proporcinga neišmokėtoms sumoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis A. V. v. UAB ,,Mitnija byloje Nr.
3K-3-284/2009, 2008 m. sausio 2 d. nutartis D.
L. v. UAB ,,Fleming baldai byloje Nr. 3K-3-82/2008).
Byloje
nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė visiškai su apeliantais jų atleidimo
dieną, todėl atsakovas turi mokėti ieškovams DK 141
straipsnio 3 dalyje nustatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.
Kadangi ieškovai atleisti 2007 m. rugpjūčio 27 d., atsakovas su jais
neatsiskaitė visiškai iki šiol, todėl ieškovui F. B. priteistinas vidutinis
darbo užmokestis iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos -
apie 171 000 Lt, ieškovui G. R. apie 39 000 Lt. Tokių piniginių sumų
priteisimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų proporcingumo padarytam
pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus,
dėl to byloje susiklostė kitokia situacija ir nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo išaiškinimai visa apimtimi netaikytini. Ieškovai į teismą dėl savo
teisių pažeidimo kreipėsi tik po 5 mėnesių, bylos nagrinėjimo metu keletą kartų
tikslino ieškinio reikalavimus, dėl to bylos nagrinėjimas būdavo atidedamas,
taip ieškovai patys prisidėjo prie to, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė. Dėl to
ieškovams priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2007
m. rugpjūčio 27 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo mažintinas,
ieškovui F. B. priteisiant 57 000 Lt, o ieškovui G. R. 13 000
Lt vidutinio darbo užmokesčio.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad ieškovais pradiniame ieškinyje buvo nurodyti A.
P., O. P., V. I., O. L. ir V. Č., kurie nebuvo išvardyti vėlesniame
patikslintame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole
nurodyta, kad šių asmenų ieškinio reikalavimai išskirti į atskirą bylą, tačiau,
byloje nesant motyvuotos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos
dalies išskyrimo, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas nepasisakė dėl nurodytų asmenų ieškinio reikalavimų
išsprendimo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai F. B. ir G. R. prašo
pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo
ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. vasario 26 d. nutarties dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio
už pavėluotą atsiskaitymą priteisimo ir dėl kompensacijos už pirktas statybines
medžiagas bei instrumentus priteisimo, dėl šios bylos dalies priteisti iš
atsakovo UAB ,,Neo ranga ieškovui F. B. iš viso
148 764,79 Lt, ieškovui G. R. - 38 935,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už
pavėluotą atsiskaityti terminą, taip pat ieškovui F. B. priteisti 10 819,80 Lt
kompensaciją už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus.
Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos
pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Byloje teismai,
spręsdami vidutinio darbo užmokesčio dėl pavėluoto atsiskaitymo už darbą
priteisimo klausimą, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Su kasatoriais
neatsiskaityta už darbą ne dėl jų kaltės, dėl to jiems pagal DK 141 straipsnio 3 dalį turi būti priteistas vidutinis
darbo užmokestis nuo tos dienos, kai su jais turėjo būti visiškai atsiskaityta
(2007 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (byloje
apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 26 d.). Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2
d. nutartyje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai byloje Nr. 3K-3-82/2008 nurodyta, kad
tokia sankcija darbdaviui turi būti taikoma privalomai. Be to, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2
d. nutartyje D. S. v. AB ,,Alytaus
tekstilė byloje Nr. 3K-3-523/2006 konstatuota, kad DK
141 straipsnio 3 dalyje nustatyta ne CK reglamentuojamos netesybos, o visų
pirma kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui
neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta išmoka nekvalifikuotina
kaip netesybos. Tai, kad DK nenumato aptariamos
išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių
specifiką, DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir
uždavinius, nepripažintina teisės spraga. Aptariamosios išmokos dydis -
konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką -
nustatytas įstatymo ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes,
teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas. Kasaciniame skunde daroma
išvada, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje nukrypo nuo nurodytos DK 141 straipsnio 3 dalies teisės normos aiškinimo ir
taikymo praktikos bei priteisė nepagrįsto dydžio sumas kasatoriams dėl pavėluoto atsiskaitymo už darbą.
2. Apeliacinės
instancijos teismas galėjo ir turėjo išnagrinėti ieškovo F. B. reikalavimą dėl
10 819,80 Lt priteisimo už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus, nes
byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys statybinių medžiagų ir
instrumentų pirkimą darbams atsakovo darbo objektuose atlikti.
Atsiliepimo į kasacinį
skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka
nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo
aspektu. Kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Ieškovų (įmonės darbuotojų) kasaciniame skunde yra keliami Darbo kodekso teisės
normų, apibrėžiančių darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2, 35 straipsniai) ir atsiskaitymo su atleidžiamu
darbuotoju tvarką (DK 141 straipsnis), aiškinimo ir
taikymo klausimai ginčo santykiams reglamentuoti. Dėl jų pasisako kasacinio
teismo teisėjų kolegija. Atsakovas (darbdavys) nepateikė atsiliepimo į kasacinį
skundą, kuriame būtų išdėstyti teisiniai argumentai dėl taikytinos ginčo
santykiams reglamentuoti teisės aiškinimo ir taikymo.
Dėl DK 2, 35 straipsnių normų, apibrėžiančių darbo santykių
teisinio reglamentavimo principus, ir DK 141
straipsnio normų, nustatančių atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką,
aiškinimo ir taikymo
DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys
privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo
dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta
kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys
atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias
pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Byloje
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtais sprendimu ir nutartimi
konstatuota, kad atsakovas (darbdavys) nesilaikė nurodytų įstatymo nuostatų. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama
atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo
užmokestis už visą uždelsimo laiką.
Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys,
pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą
ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo
darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už
visą uždelsimo laiką. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbo
užmokestį už uždelsimo laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti
priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga
sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo
darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą
laiku atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo
ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141
straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas
kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas
darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra tai
sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė
atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir
pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji
proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis
I. G. v. AB ,,Vilniaus Vingis byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m.
sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m.
gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic byloje Nr.
3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje
Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima tai, kad darbdavio
pareigos išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką
atsiradimui esminę reikšmę turi ir nevisiško atsiskaitymo su darbuotoju fakto,
ir darbo teisinių santykių šalių kaltės konstatavimas. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartyje
I. G. v. AB ,,Vilniaus Vingis byloje Nr. 3K-3-70/2007, 2007 m.
birželio 22 d. nutartyje V. M. v. UAB ,,Izabelita byloje Nr. 3K-3-260/2007 išaiškinta, kad
darbdaviui nurodyta sankcija taikoma, kai dėl tokio uždelsimo atsiskaityti su
darbuotoju nėra pastarojo kaltės.
DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas konkretus
išmokos dydis darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad nustatydamas išmokos dydį apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino DK 141
straipsnio 3 dalį, aiškindamas šią normą nepagrįstai rėmėsi DK
2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais; teisės principais turėtų
būti remiamasi esant teisės spragai, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai
santykiai yra sureguliuoti teisės normų, dėl to aiškinant DK
141 straipsnio 3 dalį be teisinio pagrindo remtasi darbo teisės principais. Su
šiais kasacinio skundo argumentais negalima sutikti.
DK įtvirtinti principai atlieka keletą svarbių
funkcijų: pirma, jie yra taikomi darbo santykiams reglamentuoti, juos aiškinti,
taikyti; antra, užpildyti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės
aktų spragas; trečia, šalinti kolizijas. DK 2
straipsnyje įtvirtintų teisės principų taikymas aiškinant kitas darbo teisės
normas yra grindžiamas DK 10 straipsniu, kuriame nustatyta,
kad siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir jo dalių suderinamumą DK normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į DK sistemą ir struktūrą. DK norma
turi būti aiškinama sistemiškai su visomis kitomis DK
normomis. Be to, aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad aiškinamų
normų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę, nes
principai yra darbo teisinių santykių reglamentavimo kertinės dalys. Darbo
santykių reglamentavimui ir darbo teisės normų aiškinimui bei taikymui gali
būti taikomi ir kitų teisės šakų principai, bet jų taikymas gali būti ribojamas
darbo teisinių santykių specifikos (pvz., sutarties laisvės principas gali būti
taikomas tiek, kiek nepažeidžia DK ir kituose darbo
įstatymuose nustatytų imperatyviųjų normų ir nepablogina darbuotojų padėties).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos
teismas, aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalį ir ją taikydamas
ginčo santykiams reglamentuoti nesirėmė CK įtvirtintais principais, o
vadovavosi DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais
principais. Šiuo aspektu negalima visiškai sutikti su kasacinio skundo
argumentais. DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti
bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai,
pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai,
darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo
taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo
principų. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau
atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis
ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo
taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo
principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant
pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir
pareigas šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas
įstatymus.
DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo
teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir
įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir
sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę
yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių
susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir
konstatavęs teisiškai reikšmingus faktus, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra
pagrindas ginti ieškovų (darbuotojų) pažeistą teisę, taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisių gynimo būdus,
tačiau aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą visiškai pagrįstai
konstatavo, kad būtina atsižvelgti į DK 2 ir 35
straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus.
Byloje apeliacinės instancijos teismas,
konstatavęs faktus dėl nevisiško atsiskaitymo su ieškovais, į gana trumpą
atsakovo įmonėje dirbtą laikotarpį (ieškovai G. R. ir F. B. pagal VSDFV duomenis dirbo 2007 m. balandžio 23
d. 2007 m. rugpjūčio 27 d.) ir, palyginus su nurodytu laikotarpiu,
pakankamai ilgą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį iki apeliacinės instancijos
teismo nutarties priėmimo, ir atsižvelgęs į nurodytus darbo teisės principus,
visiškai pagrįstai sprendė dėl saistomos vidutinio darbo užmokesčio
kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sumažinimo. Priešingu atveju
šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp
ieškovams priklausančių darbo pajamų už jų išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų
jų darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija nebūtų suderinama
su aptartais DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais
darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu.
Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų
aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose
ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir
sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios
sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir
galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais
atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus,
dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming
baldai byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss
logistic byloje Nr. 3K-3-267/2008).
Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta konkretaus dydžio darbuotojo
vidutinis darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išmoka ir šioje
normoje nereglamentuojama tokios išmokos sumažinimo galimybė, dėl to nėra
teisinio reguliavimo spragos, teisėjų kolegija pažymi tai, kad, kaip pirmiau
nurodyta, teisės normos aiškinamos pagal jų paskirtį, ne atskirai, o
sistemiškai, atsižvelgiant į viso teisės akto, kuriame išdėstyta tam tikra
teisės norma, struktūrą, taip pat santykį su teisės principais, kitomis teisės
normomis, siekiant, kad tam tikros teisės normos aiškinimu ir taikymu būtų
išvengta prieštaravimų teisės principams ir teisės normų paskirčiai. Tai, kad DK nustatytos teisės normos turinys, jos prasmė
atskleidžiama atsižvelgiant į teisės normos vietą kitų teisės normų kontekste
ir įstatymo leidėjo numatytą jos paskirtį, taip pat per suderinamumą su teisės
principais, tai nelaikytina teisės spragos šalinimu ar egzistuojančia įstatymo
kolizija. Kadangi į DK 2 straipsnyje įtvirtintus
principus nukreiptas visas darbo teisinių santykių reglamentavimas, tai
aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad jų turinys ne tik
neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę.
Vertindama kasacinio skundo argumentą, kad
apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas ieškovams pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos kompensacijos
priteisimą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartyje D. S. v. AB ,,Alytaus tekstilė byloje Nr. 3K-3-523/2006
išaiškinimų, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje
nustatytas išmokos dydis negali būti nurodytoje byloje pripažintas neprotingai
dideliu, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis išaiškinimas
ankstesnėje išnagrinėtoje byloje pateiktas atsižvelgus ir įvertinus kitokias
ginčo faktines aplinkybes, kurios skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje.
Esminiai nurodytos ankstesnės ir nagrinėjamos bylų skirtumai yra tie, kad
pirmesnėje byloje tenkintas ilgamečio darbuotojo reikalavimas priteisti išmoką
už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį ir nenustatyta darbuotojo darbo užmokesčio
bei priteistinos išmokos neprotingos disproporcijos. Dėl to nagrinėjamoje
byloje, esant kitokiai faktinių aplinkybių sudėčiai, kitoks yra ir jų teisinis
įvertinimas. Dėl to nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas
neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo visa apimtimi atsižvelgti į nurodytos
kasacinio teismo nutarties išaiškinimus. Kartu pažymėtina ir tai, kad vėlesnėse
bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtojo DK 141
straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, išaiškindamas, kad teisės principai
reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio
neadekvatumo, disproporcijų, taip pat pažymėdamas, jog neadekvačios sankcijos
taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai byloje Nr.
3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic
byloje Nr. 3K-3-267/2008). Šiose nutartyse išplėtotas DK
141 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kartu modifikuojant pirminėje nutartyje
(byloje Nr. 3K-3-523/2006) pateiktus išaiškinimus. Dėl teismų precedentų
reikšmės ir santykio Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra
nurodęs, kad teismų sukurti precedentai tam tikros kategorijos bylose saisto ne
tik žemesnės instancijos teismus, tačiau ir patį precedentą sukūrusį teismą.
Kai egzistuoja objektyvi būtinybė, precedentai gali būti keičiami ar pildomi.
Esant precedentų konkurencijai, t. y. keliems analogiškose bylose priimtiems
teismų sprendimams, atsižvelgtina taip pat ir į jų priėmimo laiką, galimus
reikšmingus ekonominius, socialinius pokyčius, įvykusius nuo precedento
priėmimo, ir kt.
Dėl bylos
dalies perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
Dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo ir turėjo išnagrinėti
ieškovo F. B. reikalavimą dėl 10 819,80 Lt priteisimo už pirktas statybines
medžiagas ir instrumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad šis ieškinio
reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo paliktas nenagrinėtas, dėl to,
neatlikus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei neišnagrinėjus šio reikalavimo
pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai perdavė
nagrinėti bylos dalį dėl šio ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismui
(CPK 327 straipsnio 2 dalis).
Išdėstytais motyvais kasacinis
teismas sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtoje
apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytų teisinių išvadų ir nesudaro
įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų
pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamos teismo nutarties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš ieškovų (kasatorių) priteistina 45,65 Lt (iš
kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis po 22,82 Lt) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340
straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovų F. B. ir G. R. lygiomis
dalimis iš kiekvieno po 22,82 Lt (dvidešimt du litus 82 ct)
išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT
247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Januškienė
Česlovas
Jokūbauskas
Janina
Stripeikienė