Civilinė byla Nr. 3K-3-305/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
11.9.10.8; 15.3.2; 15.4
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Tokvila kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Tokvila dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei išeitinės išmokos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kasacine tvarka nagrinėjami teisės klausimai, susiję
su Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto (šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais
šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka) aiškinimu ir taikymu.
Ieškovas prašė: 1) panaikinti UAB Tokvila
generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. K-4-05-052
dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo paskyrimo ir
pripažinti neteisėtu 2008 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. K-4-08-052
dėl darbo sutarties nutraukimo; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę
pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos; 3) priteisti išeitinę išmoką. Ieškovas nuo 2004 m. kovo 9 d.
iki 2008 m. lapkričio 5 d. dirbo atsakovo bendrovėje automobilių
pardavėju-konsultantu. 2008 m. lapkričio 4 d. įsakyme Nr. K-4-05-052
dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies
2 punktą atleidimo pagrindu nurodyta darbo vietos kompiuteryje instaliuota
programa eMule, kurios buvimo faktas įvardytas kaip šiurkštus darbo pareigų
pažeidimas. Atsakovas 2008 m. spalio 28 d. pareikalavo ieškovo raštu
pasiaiškinti, kokiu tikslu jo darbo kompiuteryje buvo instaliuota ir naudojama
programa eMule. Į šį pareikalavimą ieškovas neatsakė, nes, anot jo, programos
asmeniškai neinstaliavo ir ja nesinaudojo; prie kompiuterio galėjo prisėsti bet
kuris darbuotojas, ši programa buvo daugumoje kompiuterių, tačiau tik ieškovas
gavo griežčiausią drausminę nuobaudą. Ieškovo nuomone, atsakovas, skirdamas
griežčiausią drausminę nuobaudą, pažeidė DK nuostatas, nes neatsižvelgė į tai,
kaip ieškovas dirbo anksčiau. Kadangi atsakovas ateityje gali sudaryti
nepalankias sąlygas dirbti, tai ieškovas neprašė grąžinti jo į ankstesnį darbą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2004 m. kovo 8 d. sudarė darbo sutartį; ieškovas priimtas dirbti automobilių pardavėju-konsultantu. Atsakovo 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. K-4-05-052 ieškovas nuo 2008 m. lapkričio 5 d. atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Įsakyme nurodyta: atleidimo pagrindas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas; šiurkštaus pažeidimo padarymo esmė kiti nusižengimai, kuriais šiukščiai pažeidžiama darbo tvarka. 2008 m. spalio 28 d. surašytas aktas dėl ieškovo darbo tvarkos taisyklių pažeidimo; akte konstatuota, kad ieškovas nevykdo asmeninių pardavimo planų, dėl to ne kartą buvo įspėtas, o 2008 m. spalio 7 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda pastaba už darbo užduočių nevykdymą. Akte taip pat nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į UAB Blue Bridge Bond, kuri patikrino kompiuterinę sistemą ir nurodė, jog ieškovo kompiuteryje rasta programa eMule, skirta failų apsikeitimui, jos siuntimų kataloge rasta apie 9 GB atsiųstos vaizdo ir garso medžiagos; jog dėl tokios veiklos yra pažeidžiama darbo vidaus tvarka ir keliama grėsmė įmonės interesams apkraunama įmonės interneto linija, tai turi įtakos siunčiamų el. laiškų greičiui bei darbui internetu, kyla grėsmė įmonės IT sistemų saugumui; siunčiama medžiaga yra autorių teisių objektas. Teismas nustatė, kad ieškovui pradėjus dirbti pas atsakovą jam buvo suteikta atskira darbo vieta ir asmeninis kompiuteris. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad tik ieškovas galėjo naudotis jam skirtu kompiuteriu ir todėl turėjo būti atsakingas už jame esančią informaciją bei duomenis, tarp jų už instaliuotas programas. Nors kompiuteriu galėjo naudotis ir kitas atsakovo darbuotojas, nes slaptažodis buvo vienodas, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia ieškovo pareigos užtikrinti tinkamą kompiuterio naudojimą darbo tikslais, juolab kad suteikus kompiuterius visiems darbuotojams buvo nurodyta pakeisti slaptažodžius. 2008 m. rugpjūčio mėnesį darbovietėje buvo atliktas kompiuterinių darbo vietų auditas; prieš tai visi darbuotojai buvo informuoti, kad išsivalytų kompiuterius nuo savavališkai instaliuotų programų. Automobilių pardavimo departamento direktorė J. M. 2008 m. spalio 24 d. tarnybiniame rašte nurodė, kad ieškovas nevykdo savo tiesioginių pareigų, didesnę darbo laiko dalį praleidžia prie kompiuterio žaisdamas žaidimus, siunčiasi failus ar programinę įrangą, naršo internetinius puslapius. Bendrovės kompiuterius prižiūrinti UAB Blue Bridge Bond 2008 m. gruodžio 10 d. rašte atsakovui nurodė, kad nuotoliniu būdu prisijungus prie ieškovo kompiuterio nustatyta, jog programa eMule ieškovui skirtame kompiuteryje buvo įdiegta 2006 m. vasario 2 d., o paskutinis siuntimas buvo 2008 m. spalio 27 d., vaizdo medžiaga iš kompiuterio ištrinta 2008 m. spalio 29 d. Ieškovas neneigia to, kad ištrynė programą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas instaliavo nurodytą programą ir ja naudojosi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, jog bendrovės darbuotojams draudžiama naudoti bendrovės turtą ar darbuotojo pareigų suteikiamas galimybes asmeniniais ar privačiais savo tikslais; darbuotojai turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių pakenkti bendrovei bei jos įvaizdžiui. Teismas darė išvadą, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, t. y. pažeidė darbo vidaus taisykles darbe darbo metu naudodamas kompiuterį asmeniniais tikslais, naudodamasis jame neteisėtai instaliuota programa ir siųsdamas vaizdo bei garso įrašus bei juos žiūrėdamas darbo metu, taip sukeldamas galimą riziką įmonės interesams. Įvertinus tai, kad darbuotojas sistemingai ilgą laiką darbo metu naudojosi programa, kuri nebuvo skirta jo darbui atlikti, ir tai galėjo turėti įtakos jo darbo rezultatams bei galėjo sukelti sunkių padarinių įmonei, ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas atsakovo pagrįstai buvo laikomas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Be to, ieškovui 2008 m. spalio 7 d. įsakymu buvo paskirta pastaba už tiesioginių pareigų ir darbo užduočių nevykdymą; šios nuobaudos ieškovas neginčijo. Teismo vertinimu, taikyta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo yra adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 8 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkino: panaikino UAB Tokvila generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. K-4-05-052 dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo paskyrimo ieškovui ir pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; laikė, kad šalių darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2010 m. vasario 8 d.; priteisė iš atsakovo ieškovui 11 513,13 Lt trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir po 3837,71 Lt VDU už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kolegija nurodė, kad įstatymų leidėjas neįvardijo, kokie nusižengimai ir kokiais kriterijais vadovaujantis priskiriami prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų; tai reiškia, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto norma yra blanketinė ir darbdavys savo norminio pobūdžio aktuose turi priskirti konkrečius nusižengimus prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų; įstatymų leidėjas nesuteikė darbdaviui galimybės vien savo nuožiūra spręsti, kokias dar darbuotojų veikas galima priskirti prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, nes kitų šiurkščių darbo tvarkos nusižengimų sąvokos ir sudėtys turi būti konkretizuotos vietiniuose (lokaliuose) norminiuose aktuose. Atsakovas, kaip darbdavys, darbo tvarkos taisyklėse įvardydamas šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, 14.2.11 punkte nekonkretizavo kitų nusižengimų dėl šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, taip sukurdamas teisinius padarinius ir negalimumą konkrečius veiksmus, neapibrėžus vietiniame (lokaliame) norminiame akte, savo nuožiūra priskirti prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų sąvokos ir sudėties. Atsižvelgdama į liudytojo S. J., kuriam tiesiogiai pavaldus buvo ieškovas, parodymus, kad jis prie ieškovo kompiuterio sėdėdavo, kad ieškovo kompiuterio slaptažodis buvo toks, per kurį buvo galima prisijungti prie kitų kompiuterių, kolegija darė išvadą, kad ne tik ieškovas, bet ir jo tiesioginis vadovas (S. J.) dirbo su ieškovo darbo kompiuteriu. Kolegija konstatavo, kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, nenustatė konkrečių darbo drausmės pažeidimo aplinkybių, nekonstatavo, kada ir kokie konkretūs ieškovo veiksmai, pripažinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, buvo atlikti, neįrodė, kad ieškovas pažeidė darbo pareigas pagal DK 235 straipsnio 11 punktą, kad dėl konkrečių ieškovo veiksmų buvo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Kolegija kritiškai vertino Automobilių pardavimo departamento direktorės J. M. tarnybinį raštą, UAB Blue Bridge Bond raštus bei aktą dėl darbo tvarkos taisyklių pažeidimo, J. M. 2008 m. gruodžio 16 d. paaiškinimą, 2008 m. gruodžio mėn. atsakovo darbuotojų susirašinėjimą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, UAB Tokvila raštą, nes juose nėra duomenų, teikiančių teisinį pagrindą pripažinti, kad atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ir atsakovas vietiniuose (lokaliuose) norminiuose aktuose neapibrėžė kitų nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, sudėties. Kolegija pažymėjo, kad teisme pateiktas S. J. raštas neatitinka įrodymo leistinumo ir sąsajumo kriterijų, nes liudytojo raštiška nuomonė dėl bylos aplinkybių neturi įrodomosios galios. Kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad dėl ieškovo veiksmų buvo sutrikdyta dalykinė darbo atmosfera, kad buvo pažeisti darbdavio interesai, nes pats darbdavys lokaliniuose teisės aktuose neapibrėžė kitų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąvokų ir sudėties. Kolegija nevertino atsakovo 2008 m. spalio 7 d. įsakymu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos pastabos, kaip neturinčios teisinės reikšmės atleidimo iš darbo teisėtumui ir pagrįstumui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat nevertino argumentų dėl DK 240 straipsnio 1 dalies, 241 straipsnio pažeidimų, nes nenustatytas darbo drausmės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Kolegija nevertino kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismo
išvados, kad įrodyti darbo tvarkos taisyklių pažeidimai
negalėjo būti pagrindas atleisti ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės
pažeidimą, nepagrįstos.
1.1. DK 235 straipsnio
2 dalies 11 punktas nėra blanketinė norma ir ji nereikalauja
darbdavio lokaliniuose aktuose numatyti baigtinį šiurkščių darbo drausmės
pažeidimų sąrašą. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB Lietuvos draudimas,
bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. Z. v.
UAB Rovasta, bylos Nr. 3K-3-144/2009; kt.).
1.2. Kasatoriaus
supratimu, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad darbdavio akte, kuriuo skiriama
drausminė nuobauda, turi būti detaliai apibrėžtos visos konkretaus pažeidimo
padarymo aplinkybės, nurodant, kokie ir kada buvo atlikti konkretūs veiksmai. Anot
kasatoriaus, toks teismo teiginys neprotingas ir nelogiškas dėl toliau nurodytų
argumentų.
1.2.1. DK
240 straipsnis nereglamentuoja, kiek detaliai įsakyme turėtų būti
aprašytas darbo drausmės pažeidimas. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas suprato, jog
drausminė nuobauda skirta už naudojimąsi su darbu nesusijusia ir jam atlikti
nereikalinga programa eMule. Darbo drausmės pažeidimų esmė ieškovui atskleista
ir 2008 m. spalio 28 d.
atsakovo reikalavime pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų. Kasatorius
atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje L. D. v.
UAB Verslo sindikato apskaita, bylos Nr. 3K-3-592/2008, išaiškino,
kad tais atvejais, kai įsakyme darbo
drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba
nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui
stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį
patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Anot kasatoriaus,
pažeidimai, sudarę pagrindą atleisti ieškovą iš darbo, buvo detalizuoti
įrodymuose, kuriuos kasatorius pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį.
1.2.2. Įstatymai
nenustato, kad darbdavio įsakyme ar vėliau teisme turėtų būti atskleistos visos
darbo drausmės pažeidimų padarymo aplinkybės (kada konkrečiai ieškovas jungėsi
prie programos eMule, kokią tiksliai medžiagą ir kada atsisiuntė, kada
konkrečiai peržiūrinėjo atsisiųstą medžiagą) tam, kad būtų galima konstatuoti
darbo drausmės pažeidimą. Ne visada galima tiksliai nustatyti visas pažeidimo padarymo
aplinkybes, pakanka, jog remiantis įrodymais būtų galima daryti tikėtiną išvadą
apie padarytą pažeidimą. Anot kasatoriaus, bylos įrodymai pateikia informaciją
apie tai, kad programą eMule ieškovas kompiuteryje įdiegė 2006 m. vasario
2 d., kad šia programa buvo intensyviai naudotasi, kad ja paskutinį kartą
naudotasi 2008 m. spalio 27 d., t. y. dieną prieš tai, kai
ieškovas gavo atsakovo reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo,
kad 2008 m. spalio 29 d. atsisiųsta medžiaga ir programa eMule jau buvo
ištrinta. Bylos įrodymai buvo pakankami pirmosios instancijos teismui pagrįstai
konstatuoti, kad buvo pažeisti darbo tvarkos taisyklių 3.2.5, 3.3.3 ir
14.1.7 papunkčiai.
1.2.3. Ieškovas
sudarė tokią situaciją, kad kasatorius, apeliacinės instancijos teismui
pareikalavus, neturėjo galimybių pateikti išsamių įrodymų, kada tiksliai ir kokią konkrečiai medžiagą atsakovas
atsisiuntė naudodamasis eMule programa, nes, gavęs 2008 m. spalio 28 d.
atsakovo reikalavimą pasiaiškinti dėl pažeidimo, ieškovas ištrynė tiek programą eMule, tiek ir programos
siuntinių kataloge buvusią maždaug 9 GB medžiagą. Įrodymų, kurie
patvirtinta pirmiau nurodytas faktinės aplinkybes, apeliacinės instancijos
teismas iš esmės netyrė ir nevertino; tokius įrodymus visiškai nemotyvuotai ir
nepagrįstai atmetė.
2. Dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą,
pažeidimo.
2.1. Atkreipęs dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl
įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S.
v. V. K., bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje E. V. M. S.
ir kt. v. UAB Mūsų namų valdos, bylos Nr. 3K-3-76/2010; kt.), kasatorius pažymi, kad tai, jog
pagal teisės doktriną darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis,
ipso facto neduoda pagrindo teismui a priori abejoti, juolab
atmesti darbdavio pateiktus įrodymus. Anot kasatoriaus, jo pateiktus įrodymus apeliacinės
instancijos teismas akivaizdžiai ignoravo, taip pažeisdamas Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės bei CPK
nustatytus šalių rungimosi, betarpiškumo, proceso šalių lygiateisiškumo bei
laisvo įrodymų vertinimo principus (CPK 12 straipsnis, 14 straipsnio
1 dalis, 17, 185 straipsniai).
2.2. Skundžiamame
sprendime konstatuota, kad liudytojas S. J. nurodė, jog jis prie ieškovo kompiuterio sėdėdavo, kad
ieškovo kompiuterio slaptažodis buvo toks, per kurį buvo galima prisijungti
prie kitų kompiuterių. Teismas sprendė, kad šie liudytojo parodymai
nuoseklūs, logiški ir leidžia daryti išvadą, kad ne tik ieškovas, bet ir S. J.
dirbo su ieškovo darbo kompiuteriu. Kasatoriaus teigimu, įvertindamas liudytojo
parodymus kaip patikimus, taip pat padarydamas pirmiau nurodytą išvadą, teismas
jiems a priori suteikė nepagrįstą pranašumą ir netinkamai juos
įvertino.
2.2.1. Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad nesiremia S. J. raštiškais paaiškinimais, nes
liudytojo rašytinė nuomonė neturi įrodomosios galios. Vis dėlto, kasatoriaus manymu,
vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo reikalavimais, spręsdamas dėl liudytojo
parodymų patikimumo kitų įrodymų aspektu, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad
rašytiniuose paaiškinimuose dėstoma kardinaliai priešinga pozicija nei
liudytojas dėstė duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Kasatoriaus manymu, dėl nurodytų priežasčių,
vadovaudamasis DK 35 straipsnio 1 dalimi, teismas S. J. parodymus
turėjo įvertinti kritiškai.
2.2.2. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė atsižvelgti į kasatoriaus pateiktus įrodymus, kurie paneigia, kad iš ieškovo kompiuterio galima buvo prisijungti prie kitų kompiuterių, paneigia galimybę, jog ne ieškovas, o kiti darbuotojai galėjo naudotis ieškovo kompiuteryje instaliuota programa eMule ir į ieškovo kompiuterį atsiųsti net 9 GB medžiagos, galėjo peržiūrinėti į ieškovo kompiuterį atsisiųstą medžiagą, kad tai nebuvo susidorojimas su ieškovu remiantis kažkokiais formaliais ir vienkartiniais netinkamo elgesio epizodais. Anot kasatoriaus, teismo motyvai, kuriais atmesti pateikti įrodymai ir argumentai, nėra teisiniai argumentai CPK 331 straipsnio 4 dalies prasme. Kadangi skundžiamame sprendime teismas nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl atmetami vieni ar kiti kasatoriaus įrodymai ir argumentai, teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. UAB Kaišiadorių žalvarnis ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2003; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. P. v. J. D., bylos Nr. 3K-3-562/2007; kt.).
2.3. Apeliacinės
instancijos teismas sprendime nepasisakė, taigi, netyrė generalinio
direktoriaus A. P. paaiškinimų, kad dėl kompiuterių tinklo apkrovimo kasatorius
negalėjo įvykdyti klientų užsakymo dėl to buvo prarasti klientai; generalinio
direktoriaus padėjėjos 2008 m. spalio 3 d. tarnybinio pranešimo apie nekorektišką
ir nepateisinamą ieškovo elgesį išeinant iš bendrovės vadovo kabineto; 2008 m.
gruodžio 16 d. J. M. paaiškinimo dėl ieškovo elgesio ir kitų įrodymų,
todėl netinkamai byloje pritaikė DK 238 straipsnį ir padarė nepagrįstą
išvadą, jog byloje nenustatyta, kad dėl
ieškovo veiksmų buvo sutrikdyta dalykinė atmosfera, kad buvo pažeisti darbdavio
interesai. Atkreipęs dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jog tam,
kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų
kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą,
nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne; šiurkštus
darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių
darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarka šiurkščiai
pažeidusiu darbuotoju, be to, reali žala darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus
nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. T.
v. AB Lietuvos jūrų laivininkystė, bylos Nr. 3K-3-109/2005;
2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB Lietuvos draudimas,
bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2006 m. gruodžio 13 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje , bylos Nr. 3K-3-658/2006; 2007 m. gruodžio
12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija Pušyno kelias, bylos Nr. 3K-3-565/2007;
2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. Individuali L. Š. įmonė
Meškėnas, bylos Nr. 3K-3-560/2007), kasatorius nurodo, jog jis prarado
pasitikėjimą ne tik darbo tvarkos, bet ir administracijos reikalavimų bei
pagarbos vadovybei pradėjusiu nepaisyti ieškovu, todėl skyrė jam griežčiausią
drausminę nuobaudą.
2.4. Teismų praktikoje
taikant DK 238 straipsnį atsižvelgiama į anksčiau darbuotojui skirtas
nuobaudas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje E. Z. ir kt. v.
UAB DK PZU Baltija, bylos Nr. 3K-3-344/2006), tačiau
apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į 2008 m.
spalio 7 d. ieškovui skirtą nuobaudą pastabą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Teigdamas apie tam tikrų įrodymų ignoravimą, kasatorius nenurodo, kokiu būdu teismas pažeidė skunde nurodytas teisės normas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, CPK 12, 14, 17, 185 straipsniuose įtvirtintus principus). Kasatoriui aiškiai nesuformulavus teisinio argumento (neįvardijus konkrečių pažeidimo faktų), šis argumentas laikytinas nemotyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl nenagrinėtinas.
2. Dėl liudytojo S. J. parodymų vertinimo ir DK 35 straipsnio 1 dalies pažeidimo ieškovas nurodo, kad kasatoriaus rėmimasis DK 35 straipsnio 1 dalimi yra nepagrįstas ratione personae ir ratione materiae. Anot ieškovo, parodymų ir rašytinės nuomonės teikimo metu liudytojo ir kasatoriaus nesaistė darbo teisiniai santykiai; DK 35 straipsnio 1 dalies nuostata netaikytina įrodinėjimo procese. Ieškovo vertinimu, kasatorius nenurodė, kokias konkrečiai CPK normas teismas pažeidė arba neteisingai taikė. Ieškovas pažymi, kad liudytojo rašytinių paaiškinimų teismas netyrė, o, remdamasis CPK 177, 180 straipsniais, pripažino neleistina įrodinėjimo priemone. Taip pat ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde iškreipiami ieškovo paaiškinimai: anot ieškovo, jis aiškino, kad praktikos nebuvo, kad kiti naudojosi kompiuteriu, bet jis negali pasakyti, ar kiti nesinaudojo jo kompiuteriu.
3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas neva atsisakė atsižvelgti į kasatoriaus pateiktus įrodymus. Atkreipęs dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose nurodoma Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl sprendimo motyvavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Vakarų krova v. UAB Litforina, bylos Nr. 3K-3-107/2010), ieškovas nurodo, jog tai, kad ištyręs įrodymus teismas konstatavo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo veiksmų priskyrimo ieškovui neįrodymą, neturėtų būti vertinama kaip neatsižvelgimas į kasatoriaus pateiktus įrodymus ar priežasties dėl jų atmetimo nenurodymas. Be to, reikėtų įvertinti nurodomo CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo įtaką sprendimo teisėtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB Lietuvos jūrų laivininkystė, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB If draudimas v. UAB Artūro transportas ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; kt.). Anot ieškovo, net ir pripažinus, kad buvo pažeista CPK 331 straipsnio 4 dalis, šis pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip neesminis.
4. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi DK 238 straipsniu, nes kasatorius skundžia esą nepagrįstą įrodymų ir argumentų nevertinimą, šiuos teismo veiksmus priskirdamas procesiniams pažeidimams. Be to, nurodyti kasatoriaus argumentai ir aplinkybės nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku (šiurkštų darbo drausmės pažeidimą sudarančios veikos priskyrimu ieškovui). Dėl to teismas pagrįstai netyrė kasatoriaus nurodomų įrodymų bei argumentų ir juos atmetė kaip nepatvirtinančius bylai reikšmingų aplinkybių. Skunde nurodomi argumentai ir įrodymai būtų reikšmingi tik teismui konstatavus, kad ieškovas įvykdė darbo drausmės pažeidimą. Atsiliepime nurodoma, kad, atmetant šalies argumentus ir įrodymus, kurie nesusiję su bylos esme, teismų praktikoje priimtina tokias išvadas motyvuoti trumpai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK Lindra v. V. B. IĮ, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Z. ir kt. v. UAB DK PZU Baltija, bylos Nr. 3K-3-344/2006).
5. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pažeidimo sudėtis neįrodyta, ir todėl netaikė DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto. Ieškovo teigimu, teismas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto aiškinimą grindė oficialiu Darbo kodekso komentaru (Darbo kodekso komentaras, Individualūs darbo santykiai, III dalis, p. 343), kaip teisės aiškinimo šaltiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Ruukki Lietuva v. UAB Laugina, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Ieškovo nuomone, kasatoriaus rėmimasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra abstraktus ir nepagrįstas atsižvelgiant į specifines šios bylos aplinkybes. Darbdavio teisės detalizuoti šiurkščius darbo drausmės pažeidimus įgyvendinimas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir nepiktnaudžiavimo teise principus (DK 35 straipsnio 1 dalis). Aiškinant DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytą teisę kaip absoliučią, darbdaviui nepagrįstai būtų suteikiamas pranašumas, o įstatymo leidėjo darbdaviui suteikta teisė detalizuoti šiurkščius darbo drausmės pažeidimus lokaliniuose teisės aktuose netektų prasmės.
6. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą atskleisti ir analizuoti jo pateiktuose įrodymuose nurodytas aplinkybes. Anot ieškovo, teismas atmetė argumentus kaip nereikšmingus bylos dalykui; prie tokios išvados teismas priėjo konstatavęs, kad neįrodyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis.
7. Kasatoriaus prašymas palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra nepagrįstas, nes taip būtų neužtikrintas visapusiškas ir objektyvus bylos išnagrinėjimas, taip pat paneigta ieškovo apeliacijos teisė, nes dalis apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų liktų neapsvarstyti. Jeigu kasacinis teismas nuspręstų, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, tai, ieškovo nuomone, byla turėtų būti perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl DK 235 straipsnio
2 dalies 11 punkto aiškinimo ir taikymo
Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gegužės 28 d.) šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo normą (taip pat ir iki 2005 m. gegužės 27 d. galiojusias iš esmės analogiško turinio DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas), kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Šio straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl konkretaus pažeidimo pobūdį sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB Lietuvos jūrų laivininkystė, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB Lietuvos draudimas, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. Individuali L. Š. įmonė Meškėnas, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB Rovasta, bylos Nr. 3K-3-144/2009). Prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų gali būti priskirti ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokias neigiamas pasekmes, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto norma nereikalauja darbdavio lokaliniuose aktuose numatyti baigtinį šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašo. Darytina išvada, kad, nurodydamas, jog darbdavys savo norminio pobūdžio aktuose turi priskirti konkrečius nusižengimus prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų; jog įstatymų leidėjas nesuteikė darbdaviui galimybės vien savo nuožiūra spręsti, kokias dar darbuotojų veikas galima priskirti prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, nes kitų šiurkščių darbo tvarkos nusižengimų sąvokos ir sudėtys turi būti konkretizuotos vietiniuose (lokaliuose) norminiuose aktuose, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas, taip pat nukrypo nuo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Taigi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kuria pasisakyta dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatų, kaip įpareigojančių darbdavį lokaliniuose norminiuose teisės aktuose priskirti konkrečius nusižengimus prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, pripažintina neteisėta.
Dėl darbo drausmės pažeidimo
padarymo aplinkybių atskleidimo
Kasaciniame
skunde, teigiant apie darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybių atskleidimo
mastą darbdavio įsakyme, kuriuo skiriama drausminė nuobauda, viena vertus,
pagrįstai nurodoma, kad DK 240 straipsnis nereglamentuoja, kiek detaliai
įsakyme turėtų būti aprašytas darbo drausmės pažeidimas; taip pat pagrįstai
atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. D.
v. UAB Verslo sindikato apskaita, bylos Nr. 3K-3-592/2008,
išdėstytus išaiškinimus, kad tais atvejais, kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė
nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas)
pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo
drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas
aplinkybes. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu,
kaip tokiu, kad įstatymai (taigi ir DK 240 straipsnis) nenustato,
jog darbdavio įsakyme ar vėliau teisme turėtų būti atskleistos visos darbo drausmės
pažeidimų padarymo aplinkybės. Kita
vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyti kasacinio skundo
argumentai yra pateikti iš dalies neatsižvelgiant į skundžiamo apeliacinės
instancijos teismo sprendimo turinį ir (arba) netinkamai interpretuojant sprendimo
motyvus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu
sprendimu nurodęs, jog kasatorius, įsakymu skirdamas drausminę nuobaudą, nenustatė konkrečių darbo drausmės
pažeidimo aplinkybių, nekonstatavo, kada ir kokie konkretūs ieškovo veiksmai,
pripažinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, buvo atlikti, neįrodė, kad ieškovas pažeidė darbo pareigas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą,
kad dėl konkrečių ieškovo
veiksmų buvo šiurkščiai pažeista darbo tvarka, apeliacinės instancijos teismas,
nors ir kritiškai, bet vis dėlto įvertino kasatoriaus pateiktus įrodymus (darbuotojų
tarnybinius raštus, paaiškinimus, susirašinėjimą, UAB Blue
Bridge Bond raštus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kt.), kuriais kasatorius grindė ieškovo
padarytą darbo drausmės pažeidimą (ir šio pažeidimo vertinimą kaip šiurkštaus).
Be to, pabrėžtina, kad aptariami apeliacinės instancijos teismo sprendimo
motyvai ir išvados yra išdėstyti ginčijamame sprendime jau konstatavus, jog kasatorius, kaip darbdavys, lokaliniuose norminiuose teisės aktuose neapibrėžė
kitų šiurkščių darbo
drausmės pažeidimų sąvokų ir sudėties, ir būtent atsižvelgdamas į šiuos motyvus
bei išvadas apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus pateiktus įrodymus
vertino kritiškai, t. y. kaip neįrodančius konkretaus (šiurkštaus) darbo
drausmės pažeidimo (dėl šios skundžiamo apeliacinės
instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo pasisakyta nutarties dalyje Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto aiškinimo ir taikymo).
Taigi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai ir išvados bei kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnį. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. D. v. UAB Verslo sindikato apskaita, bylos Nr. 3K-3-592/2008, išdėstytų išaiškinimų dėl darbdavio teisės pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes ši darbdavio (kasatoriaus) teisė nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista.
Dėl darbo drausmės pažeidimo
fakto įrodytumo
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis).
Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB Vombatas v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB TELE-3, bylos Nr. 3K-3-139/2010).
Byloje pateiktų įrodymų visuma (be kita ko, duomenys apie eMule programos instaliavimo ieškovo darbo kompiuteryje laiką, naudojimosi šia programa intensyvumą, parsisiųstos medžiagos kiekį, mastą), teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą padaryti išvadą, kad būtent ieškovas jam skirtame darbo kompiuteryje instaliavo programą eMule ir ja naudojosi. Dėl to, remdamasi pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, taip pat atsižvelgdama į bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad kasatoriaus pateikti įrodymai buvo pakankami teismui konstatuoti, jog ieškovas vis dėlto padarė darbo drausmės pažeidimą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime atkreiptas dėmesys į darbo tvarkos taisyklių 3.2.5 ir 3.3.3 papunkčių nuostatas, pagal kurias darbuotojai privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, bendrovės nuomone, galinčių pakenkti bendrovei bei jos įvaizdžiui; darbuotojams draudžiama naudoti bendrovės turtą ar darbuotojo pareigų suteikiamas galimybes asmeniniais ar privačiais savo tikslais. Išvadą dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo (pažeidimo fakto) pirmosios instancijos teismas tinkamai grindė, be kita ko, tuo, kad ieškovas darbe darbo metu naudojo kompiuterį asmeniniais tikslais, naudojosi kompiuteryje neteisėtai instaliuota programa ir siuntėsi vaizdo bei garso įrašus, juos žiūrėjo darbo metu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas, į kurių pažeidimą pagrįstai apeliuojama kasaciniame skunde, padarė byloje pateiktų įrodymų neatitinkančią išvadą, kad, skirdamas drausminę nuobaudą (kaip tokią), kasatorius nenustatė konkrečių darbo drausmės pažeidimo aplinkybių.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, atitinka faktinius bylos duomenis ir CPK normų reikalavimus, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nenustatydamas darbo drausmės pažeidimo fakto, netinkamai taikė proceso teisės normas.
Tai konstatavusi, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kuriais apeliuojama į padaryto darbo drausmės pažeidimo, kaip tokio, įrodytumą (be kita ko, dėl liudytojo S. J. parodymų ir raštu pateiktų paaiškinimų vertinimo), nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų.
Dėl nustatyto darbo drausmės
pažeidimo vertinimo kaip šiurkštaus ir drausminės nuobaudos parinkimo
Šioje nutartyje nurodyta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų gali būti priskirti ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokias neigiamas pasekmes, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB Lietuvos draudimas, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija Pušyno Kelias, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. Individuali L. Š. įmonė Meškėnas, bylos Nr. 3K-3-560/2007).
Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nustatęs, jog ieškovas darbe darbo metu naudojasi kompiuteriu asmeniniais tikslais, taip pat naudojasi kompiuteryje neteisėtai instaliuota programa eMule, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos duomenys ir kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmiau nurodytais ieškovo veiksmais buvo, be kita ko, pakenkta bendrovei ir jos įvaizdžiui tuo aspektu, kad parsisiųsti ir kompiuteryje laikyti kūriniai esą priskirtini autorių teisių objektams, taip pat smarkiai apkraunamas interneto ryšys. Nors kasatoriaus atsiliepime į ieškinį apeliuojama į tai, kad medžiaga, kuria keičiamasi (naudojant programą eMule), yra apsaugota autorių teisėmis, todėl ją parsisiunčiantiems arba siunčiantiems asmenims kyla teisinė rizika dėl nelegalaus jos panaudojimo, kad galima atsisiųsti virusais apkrėstą programinę įrangą ir kad galima apkrauti įmonės interneto liniją, taip paveikiant išsiunčiamų laiškų greitį, tačiau byloje pateikti įrodymai (be kita ko, bendrovės generalinio direktoriaus paaiškinimai, kasatoriaus pateikti UAB Blue Bridge Bond raštai, kuriuose teigiama apie interneto linijos apkrovimą, kaip tokį), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami išvadai, kad bendrovės interneto linija apskritai buvo apkrauta (neigiamai paveikiant išsiunčiamų el. laiškų greitį), juolab kad tokį linijos apkrovimą būtų lėmęs būtent ieškovo naudojimasis programa eMule. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo naudojimasis aptariama programa būtų sukėlęs kasatoriui teisinių padarinių riziką dėl autorių teisių pažeidimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo parsisiųsta konkreti medžiaga, kaip tokia, buvo parsisiųsta iš tikrųjų (o ne galbūt) pažeidžiant autorių teises; taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių aptariamos teisinių padarinių rizikos (dėl autorių teisių pažeidimo) realumą.
Kasaciniame
skunde teisingai nurodoma, kad pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad nusižengimą galima būtų
kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies
11 punktą, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar
ne; šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų
padarinių darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarka
šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, reali žala darbdaviui dėl darbuotojo
padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. T. v. AB Lietuvos
jūrų laivininkystė, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio
2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB Lietuvos draudimas, bylos
Nr. 3K-3-532/2005; 2006 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje , bylos Nr. 3K-3-658/2006; 2007 m. gruodžio
12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija Pušyno kelias, bylos
Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje J. Ch. v.
Individuali L. Š. įmonė Meškėnas, bylos
Nr. 3K-3-560/2007). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad: 1) civilinėje
byloje Nr. 3K-3-109/2005 šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (į kurį, kaip
tokį, nagrinėjamoje byloje apeliuoja kasatorius) iš viso nenustatyta; 2) civilinėje
byloje Nr. 3K-3-532/2005 nustatytas darbo drausmės pažeidimas glaudžiai
susijęs su įmonės komercinių paslapčių saugojimo pažeidimu; 3) civilinėje
byloje Nr. 3K-3-658/2006 nagrinėtas ginčas dėl bendrovės padalinio
direktoriaus atleidimo iš darbo (toks darbuotojas nutartyje kvalifikuotas kaip
vadovaujantis, atstovaujantis įmonės interesams, turintis užtikrinti tinkamą
darbo organizavimą), be to, skiriasi nustatyto darbo drausmės pažeidimo sudėtis;
4) civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007 nustatytas darbo drausmės pažeidimas
kvalifikuotas kaip šiurkštus atsižvelgiant į darbuotojo (buhalterio) pareigų
esmę ir reikšmę įmonės ūkinei veiklai, į šių pareigų netinkamo vykdymo sukeltą
realią grėsmę įmonės interesams; 5) dėl civilinėje byloje
Nr. 3K-3-565/2007 nustatyto darbo drausmės pažeidimo darbdaviui buvo
sutrukdyta gauti finansavimą jo vykdomai veiklai (teikiamoms paslaugoms),
t. y. nustatytas darbo drausmės pažeidimas taip pat glaudžiai (tiesiogiai)
susijęs su įmonės finansų sritimi, kurioje darbdavio (prarastas) pasitikėjimas
darbuotoju kvalifikuotas kaip teisiškai reikšminga aplinkybė darbo drausmės
pažeidimą įvertinant kaip šiurkštų. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje
ieškovo vykdytos darbo funkcijos ir nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis
turi esminių skirtumų nuo pirmiau nurodytų atvejų. Darytina išvada, kad
kasaciniame skunde nurodytomis kasacinio teismo nutartimis išnagrinėtų
civilinių bylų aplinkybės (ratio
decidendi) turi esminių skirtumų, palyginus su nagrinėjamos bylos teisiškai
reikšmingomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, už kurį jis yra atleistas iš darbo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (ieškovo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, ieškovo kaltę ir jos formą, kitas svarbias aplinkybes) konstatuoja, kad nėra pagrindo tokį darbo drausmės pažeidimą kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo pareigų nevykdymą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Pažeidimo kvalifikavimui neturi teisinės reikšmės atsakovo 2008 m. spalio 7 d. ieškovui skirta drausminė nuobauda. Tai konstatavus spręstina, kad ieškovas iš darbo pas atsakovą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra atleistas be teisėto pagrindo. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažinęs šalių darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tik keičiami jo motyvai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 20,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Priteisti iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės Tokvila (j. a. k. 110590949) 20,40 Lt (dvidešimt litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Zigmas Levickis
Antanas Simniškis