Civilinė byla Nr. 3K-3-248/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
11.9.10.7; 15.3.1; 15.4
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
UAB Jungtis ir ieškovo E.
K. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui UAB
Jungtis dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo
pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos
atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. K. nuo 2007 m.
rugsėjo 7 d. dirbo pas atsakovą apsaugos darbuotoju. Atsakovo apsaugos
darbuotojo ir apsaugos darbuotojo-vairuotojo pareiginės instrukcijos (toliau
Pareiginė instrukcija) 50.5 punkte įtvirtintas draudimas apsaugos darbuotojui
miegoti arba gulėti automobilyje, Priedo Nr. 1 2 punkte nustatytos reagavimo
ekipažų dislokacijos taisyklės, kurios skiriasi atsižvelgiant į tai, kiek
ekipažų tuo metu budi mieste ir kiek išvažiavę į iškvietimus.
2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. K-08-344 ieškovui
paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad miegojo darbo metu. Šios
nuobaudos ieškovas neginčijo, savo paaiškinime pažeidimą pripažino.
2008 m. lapkričio 26 d. pamainos viršininkas
surašė tarnybinį pranešimą, kad 2008 m. lapkričio 15 d. ekipažas, kuriame dirbo
ieškovas, nepakeitė dislokacijos vietos pagal Pareiginės instrukcijos priede nustatytas
taisykles. Ieškovas paaiškino, kad pareigos persidislokuoti neįvykdė, nes
nežinojo situacijos dėl prasto racijos veikimo. Tą pačią dieną darbo naktinėje
pamainoje pradžioje ieškovas buvo pakviestas pas atsakovo direktoriaus pavaduotoją
pasiaiškinti dėl šio pažeidimo, po pokalbio ieškovui pakilo kraujospūdis,
greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, buvo
nedarbingas devynias dienas. Atsakovas dalį 2008 m. lapkričio 26-27 d.
budėjimo darbo apskaitos žiniaraštyje pažymėjo kaip pravaikštą ar kitokį
neatvykimą į darbą be svarbios priežasties. 2008 m. gruodžio 7 d.
ieškovui grįžus į darbą po ligos, jam nebuvo išduotos specialiosios priemonės
ir ginklas, kitą dieną atsakovas paprašė ieškovo pakartotinai pasitikrinti
sveikatą ir iki sveikatos patikrinimo pažymos pateikimo leido dirbti be ginklo;
ieškovui iki nustatytos datos nepateikus pažymos ir atsisakius dirbti
nesaugiomis sąlygomis, nušalino jį nuo darbo nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki
pažymos pateikimo. 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 ieškovui paskirta
drausminė nuobauda pastaba už Pareiginės instrukcijos pažeidimą
(nepersidislokavimą 2008 m. lapkričio 15 d.).
2009 m. vasario 23 d. 4 val. 35 min.
atsakovo centriniame stebėjimo pulte buvo gautas signalizacijos sistemos
suveikimo signalas, pagal kurį į objektą išvyko trečiasis ekipažas, tuo metu penktasis
ekipažas, kuriame dirbo ieškovas, turėjo persidislokuoti iš posto Tvirtovės
alėjoje į Savanorių prospektą, tačiau to nepadarė. Atsakovo apsaugos darbuotojai
H. V. ir G. Z. bei pamainos viršininkas
K. R. parašė tarnybinius pranešimus, kad rado ieškovą ir
jo porininką V. L. miegančius, nepersidislokavusius į kitą
vietą, kaip privalėjo pagal Pareiginę instrukciją. 2009 m. kovo 2 d.
įsakymu Nr. K-09-43 atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pažeidė darbo
drausmę ir Pareiginę instrukciją, be to, už analogiškus darbo drausmės
pažeidimus ir Pareiginės instrukcijos reikalavimų nevykdymą jau buvo baustas
drausmine tvarka, skyrė ieškovui drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo ir
nuo 2009 m. kovo 3 d. nutraukė su juo darbo sutartį pagal DK 136
straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas nepagrįstai 2008
m. lapkričio 26-27 d. (14 darbo valandų) pažymėjo kaip pravaikštą, skyrė pastabą
už pažeidimą, kurio ieškovas nepadarė, nepagrįstai atleido jį iš darbo, ir šie
neteisėti veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą,
nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, be to, dėl
papildomo sveikatos patikrinimo ieškovas patyrė papildomų neplanuotų išlaidų
kurui 52,60 Lt, prašė pripažinti 2008 m. lapkričio 26-27 d. (14 darbo
valandų) nedirbtą laiką prastova ne dėl darbuotojo kaltės ir įpareigoti
atsakovą sumokėti darbo užmokestį už nedirbtą laiką; panaikinti drausminę nuobaudą pastabą, paskirtą atsakovo 2008 m.
gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405; pripažinti neteisėta ir panaikinti
drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, paskirtą atsakovo 2009 m. kovo 2 d.
įsakymu Nr. K-09-43, grąžinti į darbą; priteisti darbo užmokestį už
priverstinės pravaikštos laiką, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 52,60
Lt išlaidų už sunaudotą kurą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų
esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4
d. sprendimu ieškinį atmetė. Remdamasis ieškovo paaiškinimais ir liudytojų
parodymais, teismas nenustatė, kad 2008 m. lapkričio 15 d. buvo sugedusi
racija. Įvertinęs, kad ieškovas jau anksčiau buvo surastas miegantis darbo
vietoje, o 2008 m. lapkričio 15 d. ieškovo porininkas V.
L. taip pat prisipažino miegojęs, teismas nustatė, kad labiau tikėtina, jog
nurodytą dieną ieškovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės: jis turėjo
persidislokuoti arba, negalėdamas to padaryti dėl V. L. veiksmų
(miegojimo ir pan.), nedelsdamas pranešti apie susidariusią padėtį vadovybei,
todėl pripažino, kad drausminė nuobauda pastaba yra paskirta pagrįstai ir
teisėtai. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas pagrįstai pažymėjo pravaikštą
2008 m. lapkričio 26 d., nes ieškovas nepateikė dokumentų, pateisinančių,
dėl ko jis negalėjo dirbti nuo 19 val., kai buvo išleistas iš ligoninės, likusį pamainos laiką. Įvertinęs, kad už šią
pravaikštą jokia drausminė nuobauda paskirta nebuvo, darbo užmokestis
skaičiuotas už dvi valandas, nors tą pamainą ieškovas apskritai tiesioginio
darbo nedirbo, į budėjimą neišvyko, pirmąsias pamainos valandas naudojo
pokalbiui su administracijos darbuotojais, teismas sprendė, kad ieškovo teisės
nebuvo pažeistos. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui
52,60 Lt už sunaudotus degalus, nes nei Darbo kodekse, nei atsakovo
kolektyvinėje sutartyje nenustatyta tokių papildomų garantijų darbuotojams,
kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą. Teismas nustatė, kad
ieškovas, priimant jį į darbą, buvo supažindintas su Pareigine instrukcija,
kurioje nenustatyta, kad kavos pertrauka leistų apsaugos darbuotojui nereaguoti
į aliarmo signalą arba prailginti 42 punkte numatytą atvykimo į objektą laiką.
Iš centrinio stebėjimo pulto operatoriaus ir reagavimo ekipažų pokalbio radijo
ryšio priemonėmis stenogramos teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 23 d.
4:35:28 ieškovas pasakė, kad jo ekipažas važiuoja iš Tvirtovės (Archyvo) arčiau
centro, tačiau iš GPS išklotinės matyti, kad ieškovo ekipažas, nepaisant šio
pranešimo, iš tikrųjų nejudėjo iš vietos (rodomas greitis 0) dar 9 min. ir
31 sekundę. Teismas vertino liudytojų parodymus, kad ieškovas miegojo
automobilyje, kaip teisingus, o tarnybiniuose pranešimuose nurodytą datą (2009 m.
vasario 22 d.) vertino kaip rašymo apsirikimą, pažymėjo, kad jų vienodas
tekstas dar neįrodo, jog pranešimai melagingi. Įvertinęs liudytojų parodymus ir
faktą, kad ieškovas turėjo anksčiau paskirtų drausminių nuobaudų, nenurodė
pateisinamų priežasčių, dėl ko jis nepersidislokavo 2009 m. vasario 23 d.
pamainos metu arba, negalėdamas to padaryti dėl porininko V.
L. kaltės, nepranešė apie tai centriniam stebėjimo pultui, teismas padarė
išvadą, kad drausminė nuobauda atleidimas iš darbo ieškovui paskirta
pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti jos nėra pagrindo. Atmetęs pradinį
reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, teismas atmetė ir
išvestinį reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 4 d. sprendimu
ieškovo apeliacinį skundą ir ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovo 2008
m. lapkričio 26-27 d. (14 darbo valandų) nedirbtą laiką pravaikšta ne dėl
darbuotojo kaltės ir įpareigojo atsakovą sumokėti darbo užmokestį už nedirbtą
laiką; panaikino drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo; pripažino ieškovo
atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu ir
grąžino jį į pirmesnį darbą; priteisė ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo
užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. kovo 3 d. iki
teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Spręsdama
dėl pravaikštos 2008 m. lapkričio 26-27 d., teisėjų kolegija nustatė, kad,
ieškovui informavus pamainos viršininką apie ligą, taip pat pakeitus ieškovą
kitu darbuotoju, grįžti į darbą ieškovui nebuvo galimybės, be to, ligą
patvirtinantį dokumentą po apsilankymo pas gydytoją jis pateikė 2008 m.
lapkričio 27 d., todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas
neteisingai konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pažymėjo pravaikštą. Pripažinusi,
kad pravaikšta ieškovui pažymėta nepagrįstai, teisėjų kolegija ieškovui iš
atsakovo priteisė darbo užmokestį už nedirbtą laiką. Spręsdama dėl darbo
drausmės pažeidimo 2008 m. lapkričio 15 d., teisėjų kolegija, įvertinusi
rašytinius įrodymus ir prieštaringus ieškovo paaiškinimus, taip pat tai, kad
ieškovas jau anksčiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, su ieškovu dirbęs V. L. dėl to paties įvykio paaiškino, kad signalo negirdėjo, teisėjų
kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2008 m. lapkričio
15 d. ieškovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės. Teisėjų kolegija konstatavo,
kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą,
jų tarpusavio ryšį, patikimumą, CPK 183, 185 straipsnių nuostatų nepažeidė.
Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis
išvadomis, kurių pagrindu drausminė nuobauda atleidimas iš darbo paskirta
pagrįstai ir teisėtai: įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, faktą, kad ieškovas
turėjo anksčiau paskirtų drausminių nuobaudų, nenurodė pateisinamų priežasčių,
dėl ko nepersidislokavo 2009 m. vasario 23 d. pamainos metu arba,
negalėdamas to padaryti dėl porininko V. L. kaltės,
nepranešė apie tai centriniam stebėjimo pultui, pirmosios instancijos teismas neįvertino
paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytiems pažeidimams, remiantis DK
238 straipsnyje nustatytais drausminės nuobaudos parinkimo kriterijais. Teisėjų
kolegija konstatavo, kad pati griežčiausia drausminė nuobauda šiuo atveju
paskirta faktiškai už formalius darbo drausmės bei lokalinių teisės aktų
pažeidimus, neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo, pripažinti ieškovo
padarytus pažeidimus sunkiais nėra pagrindo, nes darbdavys neįrodinėjo, kad dėl
ieškovo padarytų pažeidimų miegojimo automobilyje ir nepersidislokavimo į
kitą postą atsirado kokių nors pasekmių, pvz., sutriko darbas, nebuvo
įvykdytos svarbios užduotys ar pan. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad
pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovo ekipažo nejudėjimo laikotarpiu
dar vyko ir pokalbis su pamainos viršininku. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas turėjo
dvi galiojančias drausmines nuobaudas,
tačiau kartu vertindama ieškovo skundą dėl atsakovo veiksmų Darbo inspekcijai,
teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas, 2009 m. kovo 2 d.
skirdamas ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo,
pažeidė DK 238 straipsnio reikalavimus, todėl jo paskirta nuobauda pripažintina
nepagrįsta, ir įsakymas dėl jos paskyrimo naikintinas. Teisėjų kolegija
nevertino ieškovo argumentų, kad jis buvo verčiamas dirbti be ginklo, pasiųstas
tikrintis psichinę sveikatos būklę, nes jie iš esmės yra susiję su atleidimo iš
darbo faktu. Kolegija nepriteisė ieškovui 52,60 Lt išlaidų kurui, nurodžiusi, kad jis turėjo galimybę pasinaudoti
visuomeniniu transportu, pateikdamas darbdaviui išlaidas patvirtinančius
dokumentus. Pripažinusi, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė nepatogumų,
nes šis, neįvertinęs paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytiems
pažeidimams, nepagrįstai skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą atleidimą iš
darbo, nutraukė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas gaudavo pagrindines
pajamas, ieškovas savo teises privalėjo ginti teisme, taigi neabejotinai patyrė
neigiamų išgyvenimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką,
nurodytas aplinkybes, ieškovo darbo patirtį, taip pat į tai, kad darbas iš
esmės kiekvienam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o atleidimas iš darbo
bet kuriuo atveju sukelia neigiamų pasekmių, atsakovo neteisėti veiksmai yra
visiškai akivaizdūs ir ieškovas juos vertina kaip piktybiškus, turinčius tikslą
su juo susidoroti, konstatavo, jog ieškovo patirti išgyvenimai yra reikšmingi
(labai svarbus šiuo atveju yra paties ieškovo vertinimas ir suvokimas), tačiau jo
prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, todėl, vadovaudamasi DK 250 straipsniu
ir CK 6.250 straipsniu, priteisė ieškovui 1000 Lt neturtinei žalai
atlyginti.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai
argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB Jungtis prašo panaikinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
vasario 4 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio
4 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Dėl DK 238 straipsnio taikymo. Teismai nustatė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimų, nevykdė
darbo pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose. Apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, 2009 m. kovo 2 d.
skirdamas ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo,
pažeidė DK 238 straipsnio reikalavimus. Kolegija šį sprendimą priėmė
atsižvelgdama tik į du veiksnius: darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir jo
sukeltas pasekmes, toks vertinimas neatitinka DK 238 straipsnio nuostatų, kuriose
įtvirtinta, kad darbdavys, parinkdamas drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į
visus penkis veiksnius, išvardytus šiame straipsnyje, ir vertinti jų visumą.
Teismas, vertindamas paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padarytiems
pažeidimams, remiantis DK 238 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į atsakovo
argumentus dėl jo teikiamų paslaugų specifikos, kuri suponuoja ir atitinkamą
ieškovo darbo pobūdį bei jam keliamus drausminės atsakomybės reikalavimus.
Atsakovo įmonė teikia asmens ir turto saugos paslaugas vykdant operatyvų
reagavimą, gavus iš klientų objektų signalizacijos sistemų suveikimo pranešimus,
šių paslaugų operatyviam, tinkamam ir kokybiškam atlikimui ypač reikšmingas
nepriekaištingas apsaugos darbuotojų darbo organizavimas, tikslus ir
besąlygiškas jiems deleguotų funkcijų vykdymas, darbo drausmės užtikrinimas.
Priimdamas sprendimą panaikinti drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo,
teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovui anksčiau taikytos drausminės
nuobaudos (papeikimas ir pastaba) už analogiškus darbo drausmės pažeidimus
nedavė rezultatų, neturėjo auklėjamojo poveikio. Ieškovui sistemingai
pažeidinėjant darbo drausmę, atsakovas prarado pasitikėjimą juo, t. y. jo
sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti jam patikėtas funkcijas, ir garantiją, kad
jis savo veiksmais nekenks įmonei ir jos interesams. Svarbus veiksnys yra ir
ieškovo kaltė: Pareiginėje instrukcijoje nustatytų reikalavimų jis nevykdė
sąmoningai, melagingai pranešė, kad vyksta į naują dislokacijos vietą. Teismas
nevertino darbo drausmės pažeidimo aplinkybių ir neatsižvelgė į faktą, kad
darbdavys apie jį sužinojo iš tuo pačiu metu pamainoje dirbusių darbuotojų, bei
į jų teisme išsakytą nuomonę, kad dirbti su ieškovu vienoje komandoje yra labai
sunku dėl šio neatsakingo požiūrio į darbą, piktnaudžiavimo savo teisėmis, nes
vieno ekipažo veiksmai dirbant vienoje komandoje suponuoja pareigą kitiems
ekipažams atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikras pareigas.
Apeliacinės instancijos teismo DK 238 straipsnio nuostatų aiškinimas ir
taikymas pažeidžia DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės
principą ir gina nesąžiningą darbuotoją.
2.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnio) pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas
nevertino ir neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ieškovo darbo pobūdis yra
tiesiogiai susijęs su klientų aptarnavimu, jų esminių interesų, susijusių su jų
pačių ir jų nuosavybės saugumu, tenkinimu, kad apsaugos darbuotojams jų darbo
metu išduodami ginklai, todėl apsaugos darbuotojams griežtai draudžiama gulėti
arba miegoti reagavimo ekipažuose. Miegantis, gulintis ar apsnūdęs darbuotojas
yra labai lengvai pažeidžiamas, negali užtikrinti savo, jam išduoto tarnybinio
ginklo bei kitų asmenų saugumo, iškvietimo atveju toks darbuotojas yra
nepasiekiamas ryšio priemonėmis. Vienam ekipažui pažeidus darbo tvarką, paralyžiuojamas
visos saugos tarnybos darbas, todėl dėl ieškovo padarytų pažeidimų miegojimo
automobilyje, nepersidislokavimo buvo sutrikdytas saugos tarnybos darbas.
Darbo drausmės pažeidimui būdinga ne tik tai, kad juo padaroma materiali žala,
bet ir tai, kad sukeliama grėsmė tokiai atsirasti. Be to, kolegija, remdamasi
tik ieškovo paaiškinimais, nepagrįstai konstatavo faktus, kad Raudonojo
Kryžiaus ligoninės medicinos darbuotojai po pirminės apžiūros nėra
kompetentingi išduoti nedarbingumo pažymėjimo, kad ligą patvirtinantį dokumentą
ieškovas pateikė 2008 m. lapkričio 27 d., kad apie ligą buvo informuotas
pamainos viršininkas. Toks faktų konstatavimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių
ir prieštarauja CPK normoms, reglamentuojančioms įrodinėjimo procesą, nes
apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik ieškovo parodymais ir nevertino kitų
byloje esančių įrodymų.
3.
Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą
teisėtumo. Skundžiamo
sprendimo motyvai, kad, nepripažinus ieškovo padarytų pažeidimų sunkiais, nebuvo
pagrindo taikyti drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, prieštarauja
materialiosios teisės normoms, nes DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nenustatyta,
kad, šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį, pakartotinis darbo drausmės
pažeidimas turi būti pripažintas sunkiu (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartį
civilinėje byloje V. B. v. Klaipėdos vaikų globos namai Danė,
bylos Nr. 3K-3-243/2004). Teismai nustatė visus aptariamo atleidimo iš darbo
pagrindo sudėties elementus, todėl nebuvo pagrindo pripažinti atleidimą
neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai ir nepagrįstai
sureikšmino ieškovo kreipimąsi į darbo inspekciją ir darė išvadą, kad ši
aplinkybė buvo reikšminga atsakovui parenkant drausminę nuobaudą. Skundžiamas sprendimas
priimtas nukrypus nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos:
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties
civilinėje byloje V. M. v. UAB sanatorija
,,Pušyno kelias, bylos Nr. 3K-3-565/2007,
kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į tęstinį ieškovės pareigų neatitikimą, ji
prarado darbdavio pasitikėjimą toliau dirbti jai patikėtą darbą, ir 2008 m.
gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje S. B. v. UAB sanatorija Pušyno kelias, bylos Nr. 3K-3-245/2008, kurioje nurodyta,
kad atitinkamoms pareigoms dėl dirbamo darbo specifikos ir reikšmingumo taikytini
griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, taip pat drausminės
atsakomybės reikalavimai.
4.
Dėl DK 186 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo
remdamasis įpareigojo atsakovą sumokėti darbo užmokestį už ieškovo faktiškai
nedirbtą laiką, teismo pripažintą pravaikšta ne dėl darbuotojo kaltės.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas E. K. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Dėl DK 238 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė DK 2, 238 straipsnių
reikalavimus. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad Pareiginėje instrukcijoje nustatytų
reikalavimų ieškovas nevykdė sąmoningai, kaip teigia atsakovas. Kasacinis
teismas nenagrinėja ir nenustatinėja faktų, bet jų nustatymas šiuo atveju
glaudžiai susijęs su teisės taikymo klausimu, todėl faktų vertinimas būtinas. Teismas
nustatė, kad ieškovas su pultu susisiekė laiku ir tinkamai, po pranešimo
automobilį vairavęs V. L. dar kurį laiką bendravo su
pamainos viršininku, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino faktines
aplinkybes, taikydamas DK 238 straipsnį.
2.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnio) pažeidimo. Atsakovas nėra pateikęs jokių apskaičiavimų
ar įrodymų dėl galimos žalos tikimybės pagrindimo ar galimo nuostolio dydžio,
todėl jo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti.
3.
Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą
teisėtumo. Skundžiamame
sprendime pažymima, kad, taikant nuobaudą, atsižvelgiama į DK 236 ir 238 straipsnių
nuostatas. Šiuo atveju ieškovui buvo skirta nuobauda už kito asmens
(vairuotojo) neveikimą, t. y. nepersidislokavimą, tačiau pažymėtina, kad ieškovas,
būdamas atsakingas už darbą su ryšio priemonėmis, darbą atliko, įrodymų, kad ieškovas
būtų baudžiamas už ryšio nebuvimą, atsakovas nepateikė nei pirmosios, nei
apeliacinės instancijos teisme. Liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes
surašyti su vienodomis gramatinėmis klaidomis asmenų, pavaldžių atsakovui. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką ir teismai ja vadovaujasi, bet
precedentu, kaip yra pasisakęs Aukščiausiasis Teismas, laikytina byla, kurioje yra
analogiška situacija, t. y. tapačios faktinės aplinkybes. Atsakovo nurodytose
bylose buvo nustatyti padaryti materialiniai nuostoliai darbdaviui arba
materialinių vertybių grobstymo atvejai, tai buvo pagrindas pasisakyti apie
medicinos darbuotojus kaip apie asmenis, praradusius pasitikėjimą, taigi atsakovo
nurodytos nutartys negali būti vertinamos kaip precedentai šioje byloje. Be to,
žemesnės instancijos teismuose byla šiuo aspektu nebuvo nagrinėta, o remtis
naujomis aplinkybėmis, apie kurias ieškovas tik dabar sužinojo, negalima.
4.
Dėl DK 186 straipsnio pažeidimo. Atsakovas ginčija priteistą atlyginimą už 2008 m. lapkričio 27 d.,
tačiau nenurodo, kad darbo pamaina dėl darbo specifikos prasidėjo vienos paros
popietę ir baigėsi tik kitą parą iš ryto. Atsakovas ginčija laiko, kurį ieškovas
praleido medicinos įstaigoje, apmokėjimą, tačiau atsisakymas apmokėti už visą tęstinį
gydymo procesą ir jo skaidymas į dalis yra nepateisinamas; atsakovas jokio
darbo drausmės ar darbo tvarkos pažeidimo dėl ieškovo nebuvimo darbe tuo metu nekonstatavo.
Kasaciniu skundu ieškovas E. K. prašo
pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010
m vasario 4 d. sprendimo dalį dėl ieškovui priteistos neturtinės žalos atlyginimo
ją padidinant nuo 1000 Lt iki 15 000 Lt; pakeisti sprendimo motyvus
pripažįstant, kad 2008 m. gruodžio 15 d. UAB Jungtis įsakymu Nr. K-08-405
skirti drausminę nuobaudą pastabą bei 2009 m. kovo 2 d. UAB Jungtis
įsakymu Nr. K-09-43 skirti drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo nebuvo
teisinio pagrindo, atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą
pripažinimą neteisėtu paliekant nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Dėl 2008 m. gruodžio 15 d. skirtos drausminės nuobaudos pastabos. Apeliacinės instancijos teismas
nepanaikino 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 ieškovui skirtos
drausminės nuobaudos pastabos, tačiau ji buvo skirta pažeidžiant materialiosios
teisės normas: pastabos skyrimas prieštarauja Pareiginės instrukcijos 1 punkto
bei Priedo Nr. 5 nuostatoms dėl instrukcijos 42 punkto taikymo; taikant
asmeniui, nesančiam vairuotoju, sankcijas už vairuotojo pareigos nevykdymą buvo
pažeisti ir DK 236, 238 straipsnių reikalavimai. Bylos nagrinėjimo tiek pirmosios,
tiek ir apeliacinės instancijos teismuose metu ieškovas ne kartą pabrėžė (ir
tai pripažino atsakovas), kad jis dirbo apsaugos darbuotoju, tai patvirtino
darbo sutartis. Apsaugos ir vairavimo funkcijas vykdančiam asmeniui už
papildomai atliekamas vairavimo paslaugas mokamas piniginis priedas, ir tik šis
asmuo ekipaže gali vairuoti automobilį. Byloje buvo svarbu nustatyti, koks
konkrečiai buvo padarytas drausmės pažeidimas, už kurį buvo skirta pastaba, ir
dėl kieno kaltų veiksmų ar neveikimo tas pažeidimas buvo padarytas. Iš pateikto
2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. K-08-405 matyti, kad pastaba skiriama,
nes penktasis ekipažas nepersidislokavo: buvo klaidingai įvardytas asmuo,
kaltas dėl automobilio nepersidislokavimo, ir nebuvo išspręstas asmeninės
kaltės klausimas. Ieškovas, nebūdamas vairuotojas, negalėjo nei fiziškai paveikti
persidislokavimo proceso, nei pažeisti vairuotojui privalomo Pareiginės
instrukcijos punkto. Atsakovas nepateikė ieškovo kaltės dėl nepersidislokavimo
įrodymų, t. y. įrodymų, kad konkrečiai ieškovas būtų padaręs darbo drausmės
pažeidimą, todėl teismas privalėjo panaikinti 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu
Nr. K-08-405 ieškovui skirtą drausminę nuobaudą pastabą kaip
nepagrįstai skirtą.
2.
Dėl 2009 m. kovo 2 d. skirtos drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo. Teismų nustatytas faktas, kad 2009 m.
vasario 23 d., gavus pranešimą iš centrinio pulto, ieškovas pranešė, kad jo
ekipažas važiuoja iš Tvirtovės (Archyvo) arčiau centro tai patvirtina, kad ieškovas
negalėjo miegoti. Minėta, kad dėl vairuotojo nepersidislokavimo bausti apsaugos
darbuotoją nėra pagrindo. 2009 m. vasario 23 d. ieškovo einamos pareigos
ir vykdomos darbinės funkcijos liko tos pačios, todėl argumentai dėl baudimo už
nepersidislokavimą lieka tie patys.
3.
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atskirai
nevertino faktų, kad ieškovas darbovietėje buvo verčiamas dirbti be ginklo, atsakovas
pasiuntė ieškovą tikrintis psichinės sveikatos būklės, tačiau šie faktai turėjo
būti vertinami nustatant neturtinės žalos dydį, jie vertintini kaip piktybiškas
ir ilgalaikis neigiamas poveikis ieškovui, sukėlęs neigiamų išgyvenimų ir
nepatogumų. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys paimtą kreditą, darbe
gaunamas atlyginimas užtikrino kredito grąžinimą, netekus darbo, susikomplikavo
skolos padengimas, ieškovas negalėjo laiku susimokėti už studijas, teikiamus
komunalinius patarnavimus, 15 000 Lt kompensacija neturtinei žalai
atlyginti, ieškovo įsitikinimu, yra reali suma patirtai skriaudai atlyginti.
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą
atsakovas UAB Jungtis prašo šį kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas
grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Dėl 2008 m. gruodžio 15 d. skirtos drausminės nuobaudos pastabos. Ieškovo argumentai prieštarauja byloje
surinktiems įrodymams ir teismų nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybėms;
skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas nesirėmė nagrinėjant bylą
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovas atkreipia dėmesį į
tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą pabrėžė, jog turėjo pareigą
persidislokuoti taip, kaip to reikalauja Pareiginės instrukcijos priedo Nr. 1
2.18.2 punktas, tačiau to nepadarė, nes dėl racijos gedimo negirdėjo pranešimo.
Atsakovas, vykdydamas pareigą tinkamai organizuoti darbą ir užtikrinti, kad
būtų vykdomi sutartiniai įsipareigojimai klientams, Pareiginėje instrukcijoje
nustatė taisykles, kad ekipaže poromis dirbantys darbuotojai galėtų vienas kitą
kontroliuoti. Ieškovas neteisingai interpretuoja pareiginės instrukcijos 42
punktą, kuris reglamentuoja reagavimo ekipažo, vykstančio į objektą, kuriame
suveikė signalizacijos sistema, apsaugos darbuotojo-vairuotojo veiksmus.
Ieškovo kasacinio skundo motyvai, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas
bandė susidoroti su ieškovu, sudarė jam nepalankias darbo sąlygas, vertė dirbti
be ginklo, nesant pagrindo siuntė pasitikrinti psichinės sveikatos būklės į
psichiatrinę ligoninę, nepagrįsti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir
teismų nustatytoms aplinkybėms. Atsakovas, būdamas atsakingas už ieškovo
veiksmus, vadovaudamasis Asmens ir turto saugos įstatymo 10 straipsnio 3
dalimi, paprašė ieškovo pakartotinai pasitikrinti sveikatą ir, vykdydamas
pareigą suteikti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbą ir užtikrinti
darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, nevertė, bet leido ir sudarė
sąlygas ieškovui dirbti, mokėdamas už sveikatos patikrinimui sugaištą laiką
vidutinį darbo užmokestį.
2. Dėl
2009 m. kovo 2 d. skirtos drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo.
Ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl miegojimo ir gulėjimo automobilyje
susiję su bylos aplinkybių vertinimu iš naujo ir įrodymų pakankamumo problema.
Faktas, kad ieškovas pranešė per raciją melagingą informaciją, jog jo ekipažas
važiuoja į centrą, nepaneigia fakto, kad ieškovas gulėjo ir miegojo
automobilyje. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi tikimybių pusiausvyros
principu, labiau tikėtina laikė, kad miegojimo faktas buvo, nei kad jo nebuvo.
3.
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Kvestionuodamas neturtinės žalos dydį, ieškovas
neteisingai interpretuoja teismo sprendimą. Drausminė nuobauda atleidimas iš
darbo paskirta už konkrečius darbo drausmės pažeidimus, todėl teismas
neargumentuotai ir nepagrįstai ieškovo argumentus dėl vertimo dirbti be ginklo
ir sveikatos tikrinimo susiejo su atleidimo iš darbo faktu. Bylą nagrinėjusių
teismų nebuvo nustatyta atsakovo prašymo pakartotinai pasitikrinti sveikatą ir
leidimo dirbti be ginklo neteisėtumo, todėl atsakovui nekyla pareigos atlyginti
neturtinę žalą, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,
kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja bylas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, ir patikrina apskųstus sprendimus ir
nutartis tik teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad
kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja ir nenagrinėja faktinių bylos
aplinkybių, o vadovaujasi byloje jau nustatytomis, todėl teisėjų kolegija pasisako
tik dėl kasacinių skundų argumentų, kuriuose keliami teisės aiškinimo ir
taikymo klausimai.
Dėl
drausminės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, darbo
sutarties nutraukimo DK 136 straispnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir įrodymų vertinimo
taisyklių
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą
nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi liudytojų
parodymais ir objektyviais techniniais duomenimis (GPS išklotinėmis),
nepažeisdami CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių,
nustatė, kad ieškovas padarė ginčijamus darbo drausmės pažeidimus, tik
skirtingai vertino paskirtos drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo
adekvatumą padarytiems pažeidimams.
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3
dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1
dalies 3 punktas). DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę
nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir
sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo
padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant darbo
drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, turi būti atsižvelgiama ne tik
į darbdaviui padarytą turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, dėl dalykinės
reputacijos pablogėjimo), bet ir į darbdavio veiklos specifikos nulemtus
ypatingus darbo drausmės reikalavimus. Vertinant ieškovo ginčijamų darbo
drausmės pažeidimų sunkumą ir sukeltas pasekmes, turi būti atsižvelgiama į tai,
kad ieškovas buvo atleistas iš apsaugos darbuotojo pareigų, kurių specifika
lemia ir atsakomybės ypatumus, t. y. griežtus atidumo, atsargumo,
rūpestingumo reikalavimus. Saugos tarnybos darbo sėkmė priklauso nuo jos
apsaugos darbuotojų ekipažų suderinto darbo ir griežto nustatytų taisyklių
laikymosi, tai patvirtina ir Pareiginės
instrukcijos 2.9 punktas, kuriame nustatyta, kad reagavimo ekipažai privalo
tiksliai žinoti vienas kito dislokacijos vietas, kad galėtų orientuotis, kuriam
arčiau vykti į suveikusį objektą. Taigi ieškovo padaryti darbo drausmės
pažeidimai persidislokavimo taisyklių nesilaikymas ir miegojimas tarnybiniame
automobilyje budėjimo metu negali būti vertinami kaip formalūs, nes tokie
pažeidimai sutrikdo bendrą saugos tarnybos darbą: kiti apsaugos darbuotojai,
neturėdami tikslių žinių apie visų ekipažų buvimo vietas, priversti vietoje
savo tiesioginio darbo spręsti kito ekipažo persidislokavimo klausimą.
Pareiginės instrukcijos Priede Nr. 5,
nustatančiame, kurių instrukcijos ir jos priedų punktų reikalavimai taikomi tik
apsaugos darbuotojui-vairuotojui, neišskirti Priedo Nr. 1 2 punkto reikalavimai
dėl persidislokavimo, išskyrus atvejį, kai mieste lieka vienas reagavimo
ekipažas (tokiu atveju vairuotojas pasirenka dislokacijos vietą), be to, pagal Pareiginės
instrukcijos 49.20 punktą ekipažo darbuotojas privalo nedelsiant apie pažeidimą
informuoti centrinio pulto operatorių, saugos tarnybos direktorių, jo
pavaduotoją ar pamainos viršininką, jeigu kuris nors ekipažo darbuotojas pažeidžia
šios instrukcijos nuostatas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja,
kad ieškovo kasacinio skundo argumentai, jog apsaugos darbuotojas, nesantis
vairuotojas, negali paveikti ekipažo persidislokavimo, todėl negali būti
laikomas kaltu dėl šio darbo drausmės pažeidimo, nepagrįsti; bylą nagrinėję
teismai pagrįstai pripažino ieškovą kaltu padarius ginčijamus darbo drausmės
pažeidimus.
Minėta, kad, skiriant drausminę nuobaudą,
atsižvelgtina ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, t. y. į jo
požiūrį į darbą. Byloje teismų nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad
ieškovas sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę: turėjo dvi galiojančias
drausmines nuobaudas už analogiškus paskutiniajam darbo drausmės pažeidimus, be
to, Darbo ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokole
užfiksuoti liudytojo A. P. parodymai, kad 2008 m.
rugsėjo 12 d. ieškovas ne pirmą kartą miegojo automobilyje, prieš tai jau
kartą buvo įspėtas žodžiu. Teisėjų kolegija vertina šias aplinkybes kaip
patvirtinančias ieškovo nuoseklų neatsakingą požiūrį į darbą ir turinčias
reikšmės skiriant griežtesnę drausminę nuobaudą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti: apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį ir netinkamai taikė DK 238
straipsnį, spręsdamas, jog drausminė nuobauda atleidimas iš darbo DK 136
straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ieškovui paskirta už formalius darbo
drausmės ir lokalinių teisės aktų pažeidimus ir neatitinka pažeidimų sunkumo. Vadovaudamasi
byloje nustatytomis darbo drausmės pažeidimų aplinkybėmis, teisėjų kolegija
sprendžia, kad šios aplinkybės nesukuria teisinio pagrindo ieškovui taikytų
drausminių nuobaudų (pastabos ir atleidimo iš darbo) pripažinti per griežtomis
ar neteisėtai paskirtomis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos
ieškovo reikalavimus, teisingai taikė drausminių nuobaudų skyrimą
reglamentuojančias materialiosios teisės normas, DK 136 straipsnio 3
dalies 1 punktą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą
reglamentuojančių proceso teisės normų.
Konstatavusi, kad ieškovas teisėtai atleistas iš
darbo, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo kasacinio skundo argumentų,
susijusių su neturtinės žalos dydžiu, kaip neturinčių reikšmės bylai išspręsti.
Dėl ieškovo nedirbto laiko
pripažinimo prastova ne dėl darbuotojo kaltės
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo 2008 m.
lapkričio 26-27 d. nedirbtas laikas, atsižvelgiant į byloje nustatytas jo
nebuvimo darbe aplinkybes, negali būti kvalifikuojamas prastova. Pagal DK 122
straipsnio 1 dalį prastova ne dėl darbuotojo kaltės, kuri, remiantis DK 143
straipsnio 1 dalies 8 punktu, įeina į darbo laiką ir yra apmokama (195
straipsniu), yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui
darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar
kt). Nagrinėjamoje byloje ieškovo nebuvimą darbe nulėmė ne darbovietėje
susidariusi padėtis, o jo paties veiksmai išėjęs iš ligoninės ir neturėdamas
nedarbingumą patvirtinančio dokumento, ieškovas negrįžo į darbą. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nei įstatymuose, nei kolektyvinėje ar darbo sutartyje
nenustatyta, jog nebuvimo darbe tokiomis aplinkybėmis atvejais darbuotojui būtų
garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (DK 204 straipsnis). Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė darbo laiką ir vidutinio darbo užmokesčio
garantijas nustatančias materialiosios teisės normas, pažeidė CPK 186
straipsnį, pripažinęs ieškovo nedirbtą laiką pravaikšta ne dėl darbuotojo
kaltės ir įpareigojęs atsakovą sumokėti už šį laiką vidutinį darbo užmokestį.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija atmeta
ieškovo ir tenkina atsakovo kasacinį skundą: apeliacinės instancijos teismo sprendimą
naikina ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359
straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, vadovaujantis
CPK 98 straipsniu, jam iš ieškovo priteistinas 1085 Lt žyminio mokesčio,
sumokėto už kasacinį skundą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio
30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu,
šioje byloje kasaciniame teisme patirta 55,30 Lt išlaidų, susijusių su bylos
nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Patenkinus atsakovo kasacinį
skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme,
priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio
2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimą.
Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio
4 d. sprendimą.
Priteisti iš E. K. (duomenys neskelbtini) 1085 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt
penkis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, UAB Jungtis (kodas
132641321).
Priteisti iš E. K. (duomenys neskelbtini) 55,30 Lt (penkiasdešimt penkis litus 30
ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės
biudžetą (įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas