Civilinë byla Nr. 3K-3-248/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.10.7; 15.3.1; 15.4

(S)

LIETUVOS AUKÐÈIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birþelio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, susidedanti ið teisëjø: Graþinos Davidonienës, Janinos Stripeikienës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja) ir Juozo Ðerkðno,

raðytinio proceso tvarka teismo posëdyje iðnagrinëjo civilinæ bylà pagal atsakovo UAB „Jungtis“ ir ieðkovo E. K. kasacinius skundus dël Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimo perþiûrëjimo civilinëje byloje pagal ieðkovo E. K. ieðkiná atsakovui UAB „Jungtis“ dël drausminiø nuobaudø panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripaþinimo neteisëtu, darbo uþmokesèio priteisimo ir neturtinës þalos atlyginimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

I. Ginèo esmë

Ieðkovas E. K. nuo 2007 m. rugsëjo 7 d. dirbo pas atsakovà apsaugos darbuotoju. Atsakovo apsaugos darbuotojo ir apsaugos darbuotojo-vairuotojo pareiginës instrukcijos (toliau – Pareiginë instrukcija) 50.5 punkte átvirtintas draudimas apsaugos darbuotojui miegoti arba gulëti automobilyje, Priedo Nr. 1 2 punkte nustatytos reagavimo ekipaþø dislokacijos taisyklës, kurios skiriasi atsiþvelgiant á tai, kiek ekipaþø tuo metu budi mieste ir kiek iðvaþiavæ á iðkvietimus.

2008 m. rugsëjo 29 d. ásakymu Nr. K-08-344 ieðkovui paskirta drausminë nuobauda – papeikimas – uþ tai, kad miegojo darbo metu. Ðios nuobaudos ieðkovas neginèijo, savo paaiðkinime paþeidimà pripaþino.

2008 m. lapkrièio 26 d. pamainos virðininkas suraðë tarnybiná praneðimà, kad 2008 m. lapkrièio 15 d. ekipaþas, kuriame dirbo ieðkovas, nepakeitë dislokacijos vietos pagal Pareiginës instrukcijos priede nustatytas taisykles. Ieðkovas paaiðkino, kad pareigos persidislokuoti neávykdë, nes neþinojo situacijos dël prasto racijos veikimo. Tà paèià dienà darbo naktinëje pamainoje pradþioje ieðkovas buvo pakviestas pas atsakovo direktoriaus pavaduotojà pasiaiðkinti dël ðio paþeidimo, po pokalbio ieðkovui pakilo kraujospûdis, greitosios medicininës pagalbos automobiliu buvo iðveþtas á ligoninæ, buvo nedarbingas devynias dienas. Atsakovas dalá 2008 m. lapkrièio 26-27 d. budëjimo darbo apskaitos þiniaraðtyje paþymëjo kaip pravaikðtà ar kitoká neatvykimà á darbà be svarbios prieþasties. 2008 m. gruodþio 7 d. ieðkovui gráþus á darbà po ligos, jam nebuvo iðduotos specialiosios priemonës ir ginklas, kità dienà atsakovas papraðë ieðkovo pakartotinai pasitikrinti sveikatà ir iki sveikatos patikrinimo paþymos pateikimo leido dirbti be ginklo; ieðkovui iki nustatytos datos nepateikus paþymos ir atsisakius dirbti nesaugiomis sàlygomis, nuðalino já nuo darbo nuo 2008 m. gruodþio 15 d. iki paþymos pateikimo. 2008 m. gruodþio 15 d. ásakymu Nr. K-08-405 ieðkovui paskirta drausminë nuobauda – pastaba – uþ Pareiginës instrukcijos paþeidimà (nepersidislokavimà 2008 m. lapkrièio 15 d.).

2009 m. vasario 23 d. 4 val. 35 min. atsakovo centriniame stebëjimo pulte buvo gautas signalizacijos sistemos suveikimo signalas, pagal kurá á objektà iðvyko treèiasis ekipaþas, tuo metu penktasis ekipaþas, kuriame dirbo ieðkovas, turëjo persidislokuoti ið posto Tvirtovës alëjoje á Savanoriø prospektà, taèiau to nepadarë. Atsakovo apsaugos darbuotojai H. V. ir G. Z. bei pamainos virðininkas K. R. paraðë tarnybinius praneðimus, kad rado ieðkovà ir jo porininkà V. L. mieganèius, nepersidislokavusius á kità vietà, kaip privalëjo pagal Pareiginæ instrukcijà. 2009 m. kovo 2 d. ásakymu Nr. K-09-43 atsakovas, atsiþvelgdamas á tai, kad ieðkovas paþeidë darbo drausmæ ir Pareiginæ instrukcijà, be to, uþ analogiðkus darbo drausmës paþeidimus ir Pareiginës instrukcijos reikalavimø nevykdymà jau buvo baustas drausmine tvarka, skyrë ieðkovui drausminæ nuobaudà – atleidimà ið darbo – ir nuo 2009 m. kovo 3 d. nutraukë su juo darbo sutartá pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktà.

Ieðkovas, teigdamas, kad atsakovas nepagrástai 2008 m. lapkrièio 26-27 d. (14 darbo valandø) paþymëjo kaip pravaikðtà, skyrë pastabà uþ paþeidimà, kurio ieðkovas nepadarë, nepagrástai atleido já ið darbo, ir ðie neteisëti veiksmai sukëlë dvasinius iðgyvenimus, stresà, paþeminimà, nestabilumo darbo santykiuose jausmà bei neuþtikrintumà savo ateitimi, be to, dël papildomo sveikatos patikrinimo ieðkovas patyrë papildomø neplanuotø iðlaidø kurui – 52,60 Lt, praðë pripaþinti 2008 m. lapkrièio 26-27 d. (14 darbo valandø) nedirbtà laikà prastova ne dël darbuotojo kaltës ir ápareigoti atsakovà sumokëti darbo uþmokestá uþ nedirbtà laikà; panaikinti drausminæ nuobaudà – pastabà, paskirtà atsakovo 2008 m. gruodþio 15 d. ásakymu Nr. K-08-405; pripaþinti neteisëta ir panaikinti drausminæ nuobaudà – atleidimà ið darbo, paskirtà atsakovo 2009 m. kovo 2 d. ásakymu Nr. K-09-43, gràþinti á darbà; priteisti darbo uþmokestá uþ priverstinës pravaikðtos laikà, 15 000 Lt neturtinës þalos atlyginimo ir 52,60 Lt iðlaidø uþ sunaudotà kurà.

II. Pirmosios ir apeliacinës instancijos teismø sprendimø esmë

Kauno miesto apylinkës teismas 2009 m. lapkrièio 4 d. sprendimu ieðkiná atmetë. Remdamasis ieðkovo paaiðkinimais ir liudytojø parodymais, teismas nenustatë, kad 2008 m. lapkrièio 15 d. buvo sugedusi racija. Ávertinæs, kad ieðkovas jau anksèiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, o 2008 m. lapkrièio 15 d. ieðkovo porininkas V. L. taip pat prisipaþino miegojæs, teismas nustatë, kad labiau tikëtina, jog nurodytà dienà ieðkovas nevykdë darbo pareigø dël savo kaltës: jis turëjo persidislokuoti arba, negalëdamas to padaryti dël V. L. veiksmø (miegojimo ir pan.), nedelsdamas praneðti apie susidariusià padëtá vadovybei, todël pripaþino, kad drausminë nuobauda – pastaba – yra paskirta pagrástai ir teisëtai. Teismas taip pat sprendë, kad atsakovas pagrástai paþymëjo pravaikðtà 2008 m. lapkrièio 26 d., nes ieðkovas nepateikë dokumentø, pateisinanèiø, dël ko jis negalëjo dirbti nuo 19 val., kai buvo iðleistas ið ligoninës, likusá pamainos laikà. Ávertinæs, kad uþ ðià pravaikðtà jokia drausminë nuobauda paskirta nebuvo, darbo uþmokestis skaièiuotas uþ dvi valandas, nors tà pamainà ieðkovas apskritai tiesioginio darbo nedirbo, á budëjimà neiðvyko, pirmàsias pamainos valandas naudojo pokalbiui su administracijos darbuotojais, teismas sprendë, kad ieðkovo teisës nebuvo paþeistos. Teismas taip pat konstatavo, kad nëra pagrindo priteisti ieðkovui 52,60 Lt uþ sunaudotus degalus, nes nei Darbo kodekse, nei atsakovo kolektyvinëje sutartyje nenustatyta tokiø papildomø garantijø darbuotojams, kuriems dël darbo privaloma pasitikrinti sveikatà. Teismas nustatë, kad ieðkovas, priimant já á darbà, buvo supaþindintas su Pareigine instrukcija, kurioje nenustatyta, kad kavos pertrauka leistø apsaugos darbuotojui nereaguoti á aliarmo signalà arba prailginti 42 punkte numatytà atvykimo á objektà laikà. Ið centrinio stebëjimo pulto operatoriaus ir reagavimo ekipaþø pokalbio radijo ryðio priemonëmis stenogramos teismas nustatë, kad 2009 m. vasario 23 d. 4:35:28 ieðkovas pasakë, kad jo ekipaþas vaþiuoja ið Tvirtovës (Archyvo) arèiau centro, taèiau ið GPS iðklotinës matyti, kad ieðkovo ekipaþas, nepaisant ðio praneðimo, ið tikrøjø nejudëjo ið vietos (rodomas greitis 0) dar 9 min. ir 31 sekundæ. Teismas vertino liudytojø parodymus, kad ieðkovas miegojo automobilyje, kaip teisingus, o tarnybiniuose praneðimuose nurodytà datà (2009 m. vasario 22 d.) vertino kaip raðymo apsirikimà, paþymëjo, kad jø vienodas tekstas dar neárodo, jog praneðimai melagingi. Ávertinæs liudytojø parodymus ir faktà, kad ieðkovas turëjo anksèiau paskirtø drausminiø nuobaudø, nenurodë pateisinamø prieþasèiø, dël ko jis nepersidislokavo 2009 m. vasario 23 d. pamainos metu arba, negalëdamas to padaryti dël porininko V. L. kaltës, nepraneðë apie tai centriniam stebëjimo pultui, teismas padarë iðvadà, kad drausminë nuobauda – atleidimas ið darbo – ieðkovui paskirta pagrástai ir teisëtai, todël naikinti jos nëra pagrindo. Atmetæs pradiná reikalavimà dël atleidimo ið darbo pripaþinimo negaliojanèiu, teismas atmetë ir iðvestiná reikalavimà dël neturtinës þalos priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija 2010 m. vasario 4 d. sprendimu ieðkovo apeliaciná skundà ir ieðkiná tenkino ið dalies: pripaþino ieðkovo 2008 m. lapkrièio 26-27 d. (14 darbo valandø) nedirbtà laikà pravaikðta ne dël darbuotojo kaltës ir ápareigojo atsakovà sumokëti darbo uþmokestá uþ nedirbtà laikà; panaikino drausminæ nuobaudà – atleidimà ið darbo; pripaþino ieðkovo atleidimà ið darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktà neteisëtu ir gràþino já á pirmesná darbà; priteisë ieðkovui ið atsakovo vidutiná darbo uþmokestá uþ visà priverstinës pravaikðtos laikà – nuo 2009 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo ávykdymo dienos ir 1000 Lt neturtinei þalai atlyginti. Spræsdama dël pravaikðtos 2008 m. lapkrièio 26-27 d., teisëjø kolegija nustatë, kad, ieðkovui informavus pamainos virðininkà apie ligà, taip pat pakeitus ieðkovà kitu darbuotoju, gráþti á darbà ieðkovui nebuvo galimybës, be to, ligà patvirtinantá dokumentà po apsilankymo pas gydytojà jis pateikë 2008 m. lapkrièio 27 d., todël sprendë, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovas pagrástai paþymëjo pravaikðtà. Pripaþinusi, kad pravaikðta ieðkovui paþymëta nepagrástai, teisëjø kolegija ieðkovui ið atsakovo priteisë darbo uþmokestá uþ nedirbtà laikà. Spræsdama dël darbo drausmës paþeidimo 2008 m. lapkrièio 15 d., teisëjø kolegija, ávertinusi raðytinius árodymus ir prieðtaringus ieðkovo paaiðkinimus, taip pat tai, kad ieðkovas jau anksèiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, su ieðkovu dirbæs V. L. dël to paties ávykio paaiðkino, kad signalo negirdëjo, teisëjø kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo iðvada, jog 2008 m. lapkrièio 15 d. ieðkovas nevykdë darbo pareigø dël savo kaltës. Teisëjø kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktø árodymø visetà, jø tarpusavio ryðá, patikimumà, CPK 183, 185 straipsniø nuostatø nepaþeidë. Taèiau teisëjø kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis iðvadomis, kuriø pagrindu drausminë nuobauda – atleidimas ið darbo – paskirta pagrástai ir teisëtai: ávertinæs byloje pateiktus árodymus, faktà, kad ieðkovas turëjo anksèiau paskirtø drausminiø nuobaudø, nenurodë pateisinamø prieþasèiø, dël ko nepersidislokavo 2009 m. vasario 23 d. pamainos metu arba, negalëdamas to padaryti dël porininko V. L. kaltës, nepraneðë apie tai centriniam stebëjimo pultui, pirmosios instancijos teismas neávertino paskirtos drausminës nuobaudos adekvatumo padarytiems paþeidimams, remiantis DK 238 straipsnyje nustatytais drausminës nuobaudos parinkimo kriterijais. Teisëjø kolegija konstatavo, kad pati grieþèiausia drausminë nuobauda ðiuo atveju paskirta faktiðkai uþ formalius darbo drausmës bei lokaliniø teisës aktø paþeidimus, neatitinka padaryto nusiþengimo sunkumo, pripaþinti ieðkovo padarytus paþeidimus sunkiais nëra pagrindo, nes darbdavys neárodinëjo, kad dël ieðkovo padarytø paþeidimø – miegojimo automobilyje ir nepersidislokavimo á kità postà – atsirado kokiø nors pasekmiø, pvz., sutriko darbas, nebuvo ávykdytos svarbios uþduotys ar pan. Teisëjø kolegija atkreipë dëmesá á tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytu ieðkovo ekipaþo nejudëjimo laikotarpiu dar vyko ir pokalbis su pamainos virðininku. Atsiþvelgdama á tai, kad ieðkovas turëjo dvi galiojanèias drausmines nuobaudas, taèiau kartu vertindama ieðkovo skundà dël atsakovo veiksmø Darbo inspekcijai, teisëjø kolegija padarë iðvadà, kad atsakovas, 2009 m. kovo 2 d. skirdamas ieðkovui paèià grieþèiausià drausminæ nuobaudà – atleidimà ið darbo, paþeidë DK 238 straipsnio reikalavimus, todël jo paskirta nuobauda pripaþintina nepagrásta, ir ásakymas dël jos paskyrimo naikintinas. Teisëjø kolegija nevertino ieðkovo argumentø, kad jis buvo verèiamas dirbti be ginklo, pasiøstas tikrintis psichinæ sveikatos bûklæ, nes jie ið esmës yra susijæ su atleidimo ið darbo faktu. Kolegija nepriteisë ieðkovui 52,60 Lt iðlaidø kurui, nurodþiusi, kad jis turëjo galimybæ pasinaudoti visuomeniniu transportu, pateikdamas darbdaviui iðlaidas patvirtinanèius dokumentus. Pripaþinusi, kad ieðkovas dël atsakovo veiksmø patyrë nepatogumø, nes ðis, neávertinæs paskirtos drausminës nuobaudos adekvatumo padarytiems paþeidimams, nepagrástai skyrë grieþèiausià drausminæ nuobaudà – atleidimà ið darbo, nutraukë darbo sutartá, kurios pagrindu ieðkovas gaudavo pagrindines pajamas, ieðkovas savo teises privalëjo ginti teisme, taigi neabejotinai patyrë neigiamø iðgyvenimø, teisëjø kolegija, atsiþvelgdama á teismø praktikà, nurodytas aplinkybes, ieðkovo darbo patirtá, taip pat á tai, kad darbas ið esmës kiekvienam yra pagrindinis pragyvenimo ðaltinis, o atleidimas ið darbo bet kuriuo atveju sukelia neigiamø pasekmiø, atsakovo neteisëti veiksmai yra visiðkai akivaizdûs ir ieðkovas juos vertina kaip piktybiðkus, turinèius tikslà su juo susidoroti, konstatavo, jog ieðkovo patirti iðgyvenimai yra reikðmingi (labai svarbus ðiuo atveju yra paties ieðkovo vertinimas ir suvokimas), taèiau jo praðoma priteisti neturtinë þala yra per didelë, todël, vadovaudamasi DK 250 straipsniu ir CK 6.250 straipsniu, priteisë ieðkovui 1000 Lt neturtinei þalai atlyginti.

III. Kasaciniø skundø ir atsiliepimø á juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Jungtis“ praðo panaikinti Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimà ir palikti galioti Kauno apylinkës teismo 2009 m. lapkrièio 4 d. sprendimà; priteisti ið ieðkovo bylinëjimosi iðlaidas. Kasacinis skundas grindþiamas tokiais argumentais:

1. Dël DK 238 straipsnio taikymo. Teismai nustatë, kad ieðkovas padarë darbo drausmës paþeidimø, nevykdë darbo pareigø, numatytø pareiginiuose nuostatuose. Apeliacinës instancijos teismas nepagrástai konstatavo, kad atsakovas, 2009 m. kovo 2  d. skirdamas ieðkovui paèià grieþèiausià drausminæ nuobaudà – atleidimà ið darbo, paþeidë DK 238 straipsnio reikalavimus. Kolegija ðá sprendimà priëmë atsiþvelgdama tik á du veiksnius: darbo drausmës paþeidimo sunkumà ir jo sukeltas pasekmes, toks vertinimas neatitinka DK 238 straipsnio nuostatø, kuriose átvirtinta, kad darbdavys, parinkdamas drausminæ nuobaudà, turi atsiþvelgti á visus penkis veiksnius, iðvardytus ðiame straipsnyje, ir vertinti jø visumà. Teismas, vertindamas paskirtos drausminës nuobaudos adekvatumà padarytiems paþeidimams, remiantis DK 238 straipsnio nuostatomis, neatsiþvelgë á atsakovo argumentus dël jo teikiamø paslaugø specifikos, kuri suponuoja ir atitinkamà ieðkovo darbo pobûdá bei jam keliamus drausminës atsakomybës reikalavimus. Atsakovo ámonë teikia asmens ir turto saugos paslaugas vykdant operatyvø reagavimà, gavus ið klientø objektø signalizacijos sistemø suveikimo praneðimus, ðiø paslaugø operatyviam, tinkamam ir kokybiðkam atlikimui ypaè reikðmingas nepriekaiðtingas apsaugos darbuotojø darbo organizavimas, tikslus ir besàlygiðkas jiems deleguotø funkcijø vykdymas, darbo drausmës uþtikrinimas. Priimdamas sprendimà panaikinti drausminæ nuobaudà – atleidimà ið darbo, teismas nevertino aplinkybës, kad ieðkovui anksèiau taikytos drausminës nuobaudos (papeikimas ir pastaba) uþ analogiðkus darbo drausmës paþeidimus nedavë rezultatø, neturëjo auklëjamojo poveikio. Ieðkovui sistemingai paþeidinëjant darbo drausmæ, atsakovas prarado pasitikëjimà juo, t. y. jo sugebëjimu ateityje tinkamai atlikti jam patikëtas funkcijas, ir garantijà, kad jis savo veiksmais nekenks ámonei ir jos interesams. Svarbus veiksnys yra ir ieðkovo kaltë: Pareiginëje instrukcijoje nustatytø reikalavimø jis nevykdë sàmoningai, melagingai praneðë, kad vyksta á naujà dislokacijos vietà. Teismas nevertino darbo drausmës paþeidimo aplinkybiø ir neatsiþvelgë á faktà, kad darbdavys apie já suþinojo ið tuo paèiu metu pamainoje dirbusiø darbuotojø, bei á jø teisme iðsakytà nuomonæ, kad dirbti su ieðkovu vienoje komandoje yra labai sunku dël ðio neatsakingo poþiûrio á darbà, piktnaudþiavimo savo teisëmis, nes vieno ekipaþo veiksmai dirbant vienoje komandoje suponuoja pareigà kitiems ekipaþams atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikras pareigas. Apeliacinës instancijos teismo DK 238 straipsnio nuostatø aiðkinimas ir taikymas paþeidþia DK 2 straipsnyje átvirtintà darbo teisës subjektø lygybës principà ir gina nesàþiningà darbuotojà.

2. Dël árodymø vertinimo taisykliø (CPK 185 straipsnio) paþeidimo. Apeliacinës instancijos teismas nevertino ir neatsiþvelgë á atsakovo argumentus, kad ieðkovo darbo pobûdis yra tiesiogiai susijæs su klientø aptarnavimu, jø esminiø interesø, susijusiø su jø paèiø ir jø nuosavybës saugumu, tenkinimu, kad apsaugos darbuotojams jø darbo metu iðduodami ginklai, todël apsaugos darbuotojams grieþtai draudþiama gulëti arba miegoti reagavimo ekipaþuose. Miegantis, gulintis ar apsnûdæs darbuotojas yra labai lengvai paþeidþiamas, negali uþtikrinti savo, jam iðduoto tarnybinio ginklo bei kitø asmenø saugumo, iðkvietimo atveju toks darbuotojas yra nepasiekiamas ryðio priemonëmis. Vienam ekipaþui paþeidus darbo tvarkà, paralyþiuojamas visos saugos tarnybos darbas, todël dël ieðkovo padarytø paþeidimø – miegojimo automobilyje, nepersidislokavimo – buvo sutrikdytas saugos tarnybos darbas. Darbo drausmës paþeidimui bûdinga ne tik tai, kad juo padaroma materiali þala, bet ir tai, kad sukeliama grësmë tokiai atsirasti. Be to, kolegija, remdamasi tik ieðkovo paaiðkinimais, nepagrástai konstatavo faktus, kad Raudonojo Kryþiaus ligoninës medicinos darbuotojai po pirminës apþiûros nëra kompetentingi iðduoti nedarbingumo paþymëjimo, kad ligà patvirtinantá dokumentà ieðkovas pateikë 2008 m. lapkrièio 27 d., kad apie ligà buvo informuotas pamainos virðininkas. Toks faktø konstatavimas neatitinka faktiniø bylos aplinkybiø ir prieðtarauja CPK normoms, reglamentuojanèioms árodinëjimo procesà, nes apeliacinës instancijos teismas rëmësi tik ieðkovo parodymais ir nevertino kitø byloje esanèiø árodymø.

3. Dël ieðkovo atleidimo ið darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktà teisëtumo. Skundþiamo sprendimo motyvai, kad, nepripaþinus ieðkovo padarytø paþeidimø sunkiais, nebuvo pagrindo taikyti drausminæ nuobaudà – atleidimà ið darbo, prieðtarauja materialiosios teisës normoms, nes DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nenustatyta, kad, ðiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartá, pakartotinis darbo drausmës paþeidimas turi bûti pripaþintas sunkiu (þr. taip pat Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartá civilinëje byloje V. B. v. Klaipëdos vaikø globos namai „Danë“, bylos Nr. 3K-3-243/2004). Teismai nustatë visus aptariamo atleidimo ið darbo pagrindo sudëties elementus, todël nebuvo pagrindo pripaþinti atleidimà neteisëtu. Apeliacinës instancijos teismas neargumentuotai ir nepagrástai sureikðmino ieðkovo kreipimàsi á darbo inspekcijà ir darë iðvadà, kad ði aplinkybë buvo reikðminga atsakovui parenkant drausminæ nuobaudà. Skundþiamas sprendimas priimtas nukrypus nuo suformuotos Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikos: Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2007 m. gruodþio 12 d. nutarties civilinëje byloje V. M. v. UAB sanatorija ,,Puðyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007, kurioje nurodyta, kad „atsiþvelgiant á tæstiná ieðkovës pareigø neatitikimà, ji prarado darbdavio pasitikëjimà toliau dirbti jai patikëtà darbà“, ir 2008 m. geguþës 6 d. nutarties civilinëje byloje S. B. v. UAB sanatorija „Puðyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-245/2008, kurioje nurodyta, kad „atitinkamoms pareigoms dël dirbamo darbo specifikos ir reikðmingumo taikytini grieþtesni atidumo, atsargumo, rûpestingumo reikalavimai, taip pat drausminës atsakomybës reikalavimai“.

4. Dël DK 186 straipsnio paþeidimo. Apeliacinës instancijos teismas nenurodë teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis ápareigojo atsakovà sumokëti darbo uþmokestá uþ ieðkovo faktiðkai nedirbtà laikà, teismo pripaþintà pravaikðta ne dël darbuotojo kaltës.

Atsiliepimu á kasaciná skundà ieðkovas E. K. praðo atsakovo kasaciná skundà atmesti ir priteisti bylinëjimosi iðlaidas. Atsiliepimas grindþiamas tokiais argumentais:

1. Dël DK 238 straipsnio taikymo. Apeliacinës instancijos teismas teisingai taikë DK 2, 238 straipsniø reikalavimus. Byloje nebuvo pateikta duomenø, kad Pareiginëje instrukcijoje nustatytø reikalavimø ieðkovas nevykdë sàmoningai, kaip teigia atsakovas. Kasacinis teismas nenagrinëja ir nenustatinëja faktø, bet jø nustatymas ðiuo atveju glaudþiai susijæs su teisës taikymo klausimu, todël faktø vertinimas bûtinas. Teismas nustatë, kad ieðkovas su pultu susisiekë laiku ir tinkamai, po praneðimo automobilá vairavæs V. L. dar kurá laikà bendravo su pamainos virðininku, todël apeliacinës instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, taikydamas DK 238 straipsná.

2. Dël árodymø vertinimo taisykliø (CPK 185 straipsnio) paþeidimo. Atsakovas nëra pateikæs jokiø apskaièiavimø ar árodymø dël galimos þalos tikimybës pagrindimo ar galimo nuostolio dydþio, todël jo argumentai dël árodymø vertinimo taisykliø paþeidimo nepagrásti.

3. Dël ieðkovo atleidimo ið darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktà teisëtumo. Skundþiamame sprendime paþymima, kad, taikant nuobaudà, atsiþvelgiama á DK 236 ir 238 straipsniø nuostatas. Ðiuo atveju ieðkovui buvo skirta nuobauda uþ kito asmens (vairuotojo) neveikimà, t. y. nepersidislokavimà, taèiau paþymëtina, kad ieðkovas, bûdamas atsakingas uþ darbà su ryðio priemonëmis, darbà atliko, árodymø, kad ieðkovas bûtø baudþiamas uþ ryðio nebuvimà, atsakovas nepateikë nei pirmosios, nei apeliacinës instancijos teisme. Liudytojø parodymai vertintini kritiðkai, nes suraðyti su vienodomis gramatinëmis klaidomis asmenø, pavaldþiø atsakovui. Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas formuoja praktikà ir teismai ja vadovaujasi, bet precedentu, kaip yra pasisakæs Aukðèiausiasis Teismas, laikytina byla, kurioje yra analogiðka situacija, t. y. tapaèios faktinës aplinkybes. Atsakovo nurodytose bylose buvo nustatyti padaryti materialiniai nuostoliai darbdaviui arba materialiniø vertybiø grobstymo atvejai, tai buvo pagrindas pasisakyti apie medicinos darbuotojus kaip apie asmenis, praradusius pasitikëjimà, taigi atsakovo nurodytos nutartys negali bûti vertinamos kaip precedentai ðioje byloje. Be to, þemesnës instancijos teismuose byla ðiuo aspektu nebuvo nagrinëta, o remtis naujomis aplinkybëmis, apie kurias ieðkovas tik dabar suþinojo, negalima.

4. Dël DK 186 straipsnio paþeidimo. Atsakovas ginèija priteistà atlyginimà uþ 2008 m. lapkrièio 27 d., taèiau nenurodo, kad darbo pamaina dël darbo specifikos prasidëjo vienos paros popietæ ir baigësi tik kità parà ið ryto. Atsakovas ginèija laiko, kurá ieðkovas praleido medicinos ástaigoje, apmokëjimà, taèiau atsisakymas apmokëti uþ visà tæstiná gydymo procesà ir jo skaidymas á dalis yra nepateisinamas; atsakovas jokio darbo drausmës ar darbo tvarkos paþeidimo dël ieðkovo nebuvimo darbe tuo metu nekonstatavo.

Kasaciniu skundu ieðkovas E. K. praðo pakeisti Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m vasario 4 d. sprendimo dalá dël ieðkovui priteistos neturtinës þalos atlyginimo jà padidinant nuo 1000 Lt iki 15 000 Lt; pakeisti sprendimo motyvus pripaþástant, kad 2008 m. gruodþio 15 d. UAB „Jungtis“ ásakymu Nr. K-08-405 skirti drausminæ nuobaudà – pastabà – bei 2009 m. kovo 2 d. UAB „Jungtis“ ásakymu Nr. K-09-43 skirti drausminæ nuobaudà – atleidimà ið darbo – nebuvo teisinio pagrindo, atleidimo ið darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktà pripaþinimà neteisëtu paliekant nepakeistà; priteisti bylinëjimosi iðlaidas. Kasacinis skundas grindþiamas tokiais argumentais:

1. Dël 2008 m. gruodþio 15 d. skirtos drausminës nuobaudos – pastabos. Apeliacinës instancijos teismas nepanaikino 2008 m. gruodþio 15 d. ásakymu Nr. K-08-405 ieðkovui skirtos drausminës nuobaudos – pastabos, taèiau ji buvo skirta paþeidþiant materialiosios teisës normas: pastabos skyrimas prieðtarauja Pareiginës instrukcijos 1 punkto bei Priedo Nr. 5 nuostatoms dël instrukcijos 42 punkto taikymo; taikant asmeniui, nesanèiam vairuotoju, sankcijas uþ vairuotojo pareigos nevykdymà buvo paþeisti ir DK 236, 238 straipsniø reikalavimai. Bylos nagrinëjimo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinës instancijos teismuose metu ieðkovas ne kartà pabrëþë (ir tai pripaþino atsakovas), kad jis dirbo apsaugos darbuotoju, tai patvirtino darbo sutartis. Apsaugos ir vairavimo funkcijas vykdanèiam asmeniui uþ papildomai atliekamas vairavimo paslaugas mokamas piniginis priedas, ir tik ðis asmuo ekipaþe gali vairuoti automobilá. Byloje buvo svarbu nustatyti, koks konkreèiai buvo padarytas drausmës paþeidimas, uþ kurá buvo skirta pastaba, ir dël kieno kaltø veiksmø ar neveikimo tas paþeidimas buvo padarytas. Ið pateikto 2008 m. gruodþio 15 d. ásakymo Nr. K-08-405 matyti, kad pastaba skiriama, nes penktasis ekipaþas nepersidislokavo: buvo klaidingai ávardytas asmuo, kaltas dël automobilio nepersidislokavimo, ir nebuvo iðspræstas asmeninës kaltës klausimas. Ieðkovas, nebûdamas vairuotojas, negalëjo nei fiziðkai paveikti persidislokavimo proceso, nei paþeisti vairuotojui privalomo Pareiginës instrukcijos punkto. Atsakovas nepateikë ieðkovo kaltës dël nepersidislokavimo árodymø, t. y. árodymø, kad konkreèiai ieðkovas bûtø padaræs darbo drausmës paþeidimà, todël teismas privalëjo panaikinti 2008 m. gruodþio 15 d. ásakymu Nr. K-08-405 ieðkovui skirtà drausminæ nuobaudà – pastabà – kaip nepagrástai skirtà.

2. Dël 2009 m. kovo 2 d. skirtos drausminës nuobaudos – atleidimo ið darbo. Teismø nustatytas faktas, kad 2009 m. vasario 23 d., gavus praneðimà ið centrinio pulto, ieðkovas praneðë, kad jo ekipaþas vaþiuoja ið Tvirtovës (Archyvo) arèiau centro – tai patvirtina, kad ieðkovas negalëjo miegoti. Minëta, kad dël vairuotojo nepersidislokavimo bausti apsaugos darbuotojà nëra pagrindo. 2009 m. vasario 23 d. ieðkovo einamos pareigos ir vykdomos darbinës funkcijos liko tos paèios, todël argumentai dël baudimo uþ nepersidislokavimà lieka tie patys.

3. Dël priteistos neturtinës þalos dydþio. Apeliacinës instancijos teismas atskirai nevertino faktø, kad ieðkovas darbovietëje buvo verèiamas dirbti be ginklo, atsakovas pasiuntë ieðkovà tikrintis psichinës sveikatos bûklës, taèiau ðie faktai turëjo bûti vertinami nustatant neturtinës þalos dydá, jie vertintini kaip piktybiðkas ir ilgalaikis neigiamas poveikis ieðkovui, sukëlæs neigiamø iðgyvenimø ir nepatogumø. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys paimtà kredità, darbe gaunamas atlyginimas uþtikrino kredito gràþinimà, netekus darbo, susikomplikavo skolos padengimas, ieðkovas negalëjo laiku susimokëti uþ studijas, teikiamus komunalinius patarnavimus, 15 000 Lt kompensacija neturtinei þalai atlyginti, ieðkovo ásitikinimu, yra reali suma patirtai skriaudai atlyginti.

Atsiliepimu á ieðkovo kasaciná skundà atsakovas UAB „Jungtis“ praðo ðá kasaciná skundà atmesti. Atsiliepimas grindþiamas tokiais argumentais:

1. Dël 2008 m. gruodþio 15 d. skirtos drausminës nuobaudos – pastabos. Ieðkovo argumentai prieðtarauja byloje surinktiems árodymams ir teismø nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybëms; skunde nurodomos aplinkybës, kuriomis ieðkovas nesirëmë nagrinëjant bylà pirmosios ir apeliacinës instancijos teismuose. Atsakovas atkreipia dëmesá á tai, kad ieðkovas bylos nagrinëjimo metu ne kartà pabrëþë, jog turëjo pareigà persidislokuoti taip, kaip to reikalauja Pareiginës instrukcijos priedo Nr. 1 2.18.2 punktas, taèiau to nepadarë, nes dël racijos gedimo negirdëjo praneðimo. Atsakovas, vykdydamas pareigà tinkamai organizuoti darbà ir uþtikrinti, kad bûtø vykdomi sutartiniai ásipareigojimai klientams, Pareiginëje instrukcijoje nustatë taisykles, kad ekipaþe poromis dirbantys darbuotojai galëtø vienas kità kontroliuoti. Ieðkovas neteisingai interpretuoja pareiginës instrukcijos 42 punktà, kuris reglamentuoja reagavimo ekipaþo, vykstanèio á objektà, kuriame suveikë signalizacijos sistema, apsaugos darbuotojo-vairuotojo veiksmus. Ieðkovo kasacinio skundo motyvai, kad teismai neatsiþvelgë á tai, jog atsakovas bandë susidoroti su ieðkovu, sudarë jam nepalankias darbo sàlygas, vertë dirbti be ginklo, nesant pagrindo siuntë pasitikrinti psichinës sveikatos bûklës á psichiatrinæ ligoninæ, nepagrásti, prieðtarauja byloje esantiems árodymams ir teismø nustatytoms aplinkybëms. Atsakovas, bûdamas atsakingas uþ ieðkovo veiksmus, vadovaudamasis Asmens ir turto saugos ástatymo 10 straipsnio 3 dalimi, papraðë ieðkovo pakartotinai pasitikrinti sveikatà ir, vykdydamas pareigà suteikti darbuotojui darbo sutartyje nustatytà darbà ir uþtikrinti darbo sàlygas, nustatytas darbo ástatymuose, nevertë, bet leido ir sudarë sàlygas ieðkovui dirbti, mokëdamas uþ sveikatos patikrinimui sugaiðtà laikà vidutiná darbo uþmokestá.

2. Dël 2009 m. kovo 2 d. skirtos drausminës nuobaudos – atleidimo ið darbo. Ieðkovo kasacinio skundo argumentai dël miegojimo ir gulëjimo automobilyje susijæ su bylos aplinkybiø vertinimu ið naujo ir árodymø pakankamumo problema. Faktas, kad ieðkovas praneðë per racijà melagingà informacijà, jog jo ekipaþas vaþiuoja á centrà, nepaneigia fakto, kad ieðkovas gulëjo ir miegojo automobilyje. Bylà nagrinëjæ teismai, vadovaudamiesi tikimybiø pusiausvyros principu, labiau tikëtina laikë, kad miegojimo faktas buvo, nei kad jo nebuvo.

3. Dël priteistos neturtinës þalos dydþio. Kvestionuodamas neturtinës þalos dydá, ieðkovas neteisingai interpretuoja teismo sprendimà. Drausminë nuobauda – atleidimas ið darbo – paskirta uþ konkreèius darbo drausmës paþeidimus, todël teismas neargumentuotai ir nepagrástai ieðkovo argumentus dël vertimo dirbti be ginklo ir sveikatos tikrinimo susiejo su atleidimo ið darbo faktu. Bylà nagrinëjusiø teismø nebuvo nustatyta atsakovo praðymo pakartotinai pasitikrinti sveikatà ir leidimo dirbti be ginklo neteisëtumo, todël atsakovui nekyla pareigos atlyginti neturtinæ þalà, nes nëra visø civilinës atsakomybës sàlygø.

Teisëjø kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Kasacinio teismo argumentai ir iðaiðkinimai

Teisëjø kolegija atkreipia dëmesá á tai, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalá kasacinis teismas nagrinëja bylas, neperþengdamas kasacinio skundo ribø, ir patikrina apskøstus sprendimus ir nutartis tik teisës taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinës instancijos teismø nustatytø aplinkybiø. Ði ástatymo nuostata reiðkia, kad kasacinis teismas ið naujo nenustatinëja ir nenagrinëja faktiniø bylos aplinkybiø, o vadovaujasi byloje jau nustatytomis, todël teisëjø kolegija pasisako tik dël kasaciniø skundø argumentø, kuriuose keliami teisës aiðkinimo ir taikymo klausimai.

Dël drausminës nuobaudos skyrimà reglamentuojanèiø teisës normø taikymo, darbo sutarties nutraukimo DK 136 straispnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir árodymø vertinimo taisykliø

Teisëjø kolegija paþymi, kad bylà nagrinëjæ pirmosios ir apeliacinës instancijos teismai, remdamiesi liudytojø parodymais ir objektyviais techniniais duomenimis (GPS iðklotinëmis), nepaþeisdami CPK 185 straipsnyje átvirtintø árodymø vertinimo taisykliø, nustatë, kad ieðkovas padarë ginèijamus darbo drausmës paþeidimus, tik skirtingai vertino paskirtos drausminës nuobaudos – atleidimo ið darbo – adekvatumà padarytiems paþeidimams.

Atleidimas ið darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminë nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminæ nuobaudà, turi bûti atsiþvelgiama á darbo drausmës paþeidimo sunkumà ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltæ, á aplinkybes, kuriomis ðis paþeidimas buvo padarytas, á tai, kaip darbuotojas dirbo anksèiau.

Teisëjø kolegija paþymi, kad, vertinant darbo drausmës paþeidimo sunkumà ir sukeltas pasekmes, turi bûti atsiþvelgiama ne tik á darbdaviui padarytà turtinæ ar neturtinæ þalà (pavyzdþiui, dël dalykinës reputacijos pablogëjimo), bet ir á darbdavio veiklos specifikos nulemtus ypatingus darbo drausmës reikalavimus. Vertinant ieðkovo ginèijamø darbo drausmës paþeidimø sunkumà ir sukeltas pasekmes, turi bûti atsiþvelgiama á tai, kad ieðkovas buvo atleistas ið apsaugos darbuotojo pareigø, kuriø specifika lemia ir atsakomybës ypatumus, t. y. grieþtus atidumo, atsargumo, rûpestingumo reikalavimus. Saugos tarnybos darbo sëkmë priklauso nuo jos apsaugos darbuotojø ekipaþø suderinto darbo ir grieþto nustatytø taisykliø laikymosi, tai patvirtina ir Pareiginës instrukcijos 2.9 punktas, kuriame nustatyta, kad reagavimo ekipaþai privalo tiksliai þinoti vienas kito dislokacijos vietas, kad galëtø orientuotis, kuriam arèiau vykti á suveikusá objektà. Taigi ieðkovo padaryti darbo drausmës paþeidimai – persidislokavimo taisykliø nesilaikymas ir miegojimas tarnybiniame automobilyje budëjimo metu – negali bûti vertinami kaip formalûs, nes tokie paþeidimai sutrikdo bendrà saugos tarnybos darbà: kiti apsaugos darbuotojai, neturëdami tiksliø þiniø apie visø ekipaþø buvimo vietas, priversti vietoje savo tiesioginio darbo spræsti kito ekipaþo persidislokavimo klausimà.

Pareiginës instrukcijos Priede Nr. 5, nustatanèiame, kuriø instrukcijos ir jos priedø punktø reikalavimai taikomi tik apsaugos darbuotojui-vairuotojui, neiðskirti Priedo Nr. 1 2 punkto reikalavimai dël persidislokavimo, iðskyrus atvejá, kai mieste lieka vienas reagavimo ekipaþas (tokiu atveju vairuotojas pasirenka dislokacijos vietà), be to, pagal Pareiginës instrukcijos 49.20 punktà ekipaþo darbuotojas privalo nedelsiant apie paþeidimà informuoti centrinio pulto operatoriø, saugos tarnybos direktoriø, jo pavaduotojà ar pamainos virðininkà, jeigu kuris nors ekipaþo darbuotojas paþeidþia ðios instrukcijos nuostatas. Dël ðios prieþasties teisëjø kolegija konstatuoja, kad ieðkovo kasacinio skundo argumentai, jog apsaugos darbuotojas, nesantis vairuotojas, negali paveikti ekipaþo persidislokavimo, todël negali bûti laikomas kaltu dël ðio darbo drausmës paþeidimo, nepagrásti; bylà nagrinëjæ teismai pagrástai pripaþino ieðkovà kaltu padarius ginèijamus darbo drausmës paþeidimus.

Minëta, kad, skiriant drausminæ nuobaudà, atsiþvelgtina ir á tai, kaip darbuotojas dirbo anksèiau, t. y. á jo poþiûrá á darbà. Byloje teismø nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad ieðkovas sistemingai paþeidinëjo darbo drausmæ: turëjo dvi galiojanèias drausmines nuobaudas uþ analogiðkus paskutiniajam darbo drausmës paþeidimus, be to, Darbo ginèø komisijos 2008 m. gruodþio 22 d. posëdþio protokole uþfiksuoti liudytojo A. P. parodymai, kad 2008 m. rugsëjo 12 d. ieðkovas ne pirmà kartà miegojo automobilyje, prieð tai jau kartà buvo áspëtas þodþiu. Teisëjø kolegija vertina ðias aplinkybes kaip patvirtinanèias ieðkovo nuoseklø neatsakingà poþiûrá á darbà ir turinèias reikðmës skiriant grieþtesnæ drausminæ nuobaudà.

Atsiþvelgdama á iðdëstytus argumentus, teisëjø kolegija konstatuoja, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai yra pagrásti: apeliacinës instancijos teismas paþeidë CPK 185 straipsná ir netinkamai taikë DK 238 straipsná, spræsdamas, jog drausminë nuobauda – atleidimas ið darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu – ieðkovui paskirta uþ formalius darbo drausmës ir lokaliniø teisës aktø paþeidimus ir neatitinka paþeidimø sunkumo. Vadovaudamasi byloje nustatytomis darbo drausmës paþeidimø aplinkybëmis, teisëjø kolegija sprendþia, kad ðios aplinkybës nesukuria teisinio pagrindo ieðkovui taikytø drausminiø nuobaudø (pastabos ir atleidimo ið darbo) pripaþinti per grieþtomis ar neteisëtai paskirtomis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ðiuos ieðkovo reikalavimus, teisingai taikë drausminiø nuobaudø skyrimà reglamentuojanèias materialiosios teisës normas, DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktà, nepaþeidë árodinëjimà ir árodymø vertinimà reglamentuojanèiø proceso teisës normø.

Konstatavusi, kad ieðkovas teisëtai atleistas ið darbo, teisëjø kolegija nepasisako dël ieðkovo kasacinio skundo argumentø, susijusiø su neturtinës þalos dydþiu, kaip neturinèiø reikðmës bylai iðspræsti.

Dël ieðkovo nedirbto laiko pripaþinimo prastova ne dël darbuotojo kaltës

Teisëjø kolegija paþymi, kad ieðkovo 2008 m. lapkrièio 26-27 d. nedirbtas laikas, atsiþvelgiant á byloje nustatytas jo nebuvimo darbe aplinkybes, negali bûti kvalifikuojamas prastova. Pagal DK 122 straipsnio 1 dalá prastova ne dël darbuotojo kaltës, kuri, remiantis DK 143 straipsnio 1 dalies 8 punktu, áeina á darbo laikà ir yra apmokama (195 straipsniu), yra tokia padëtis darbovietëje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dël tam tikrø objektyviø prieþasèiø (gamybiniø ar kt). Nagrinëjamoje byloje ieðkovo nebuvimà darbe nulëmë ne darbovietëje susidariusi padëtis, o jo paties veiksmai – iðëjæs ið ligoninës ir neturëdamas nedarbingumà patvirtinanèio dokumento, ieðkovas negráþo á darbà. Teisëjø kolegija konstatuoja, kad nei ástatymuose, nei kolektyvinëje ar darbo sutartyje nenustatyta, jog nebuvimo darbe tokiomis aplinkybëmis atvejais darbuotojui bûtø garantuojamas vidutinis darbo uþmokestis (DK 204 straipsnis). Apeliacinës instancijos teismas netinkamai taikë darbo laikà ir vidutinio darbo uþmokesèio garantijas nustatanèias materialiosios teisës normas, paþeidë CPK 186 straipsná, pripaþinæs ieðkovo nedirbtà laikà pravaikðta ne dël darbuotojo kaltës ir ápareigojæs atsakovà sumokëti uþ ðá laikà vidutiná darbo uþmokestá.

Dël iðdëstytø aplinkybiø teisëjø kolegija atmeta ieðkovo ir tenkina atsakovo kasaciná skundà: apeliacinës instancijos teismo sprendimà naikina ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimà (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dël bylinëjimosi iðlaidø

Patenkinus atsakovo kasaciná skundà, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, jam ið ieðkovo priteistinas 1085 Lt þyminio mokesèio, sumokëto uþ kasaciná skundà.

Pagal Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2010 m. birþelio 30 d. paþymà apie iðlaidas, susijusias su procesiniø dokumentø áteikimu, ðioje byloje kasaciniame teisme patirta 55,30 Lt iðlaidø, susijusiø su bylos nagrinëjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Patenkinus atsakovo kasaciná skundà, iðlaidos, susijusios su bylos nagrinëjimu kasaciniame teisme, priteistinos ið ieðkovo á valstybës biudþetà (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimà.

Palikti galioti Kauno apylinkës teismo 2009 m. lapkrièio 4 d. sprendimà.

Priteisti ið E. K. (duomenys neskelbtini) 1085 (vienà tûkstantá aðtuoniasdeðimt penkis) Lt þyminio mokesèio, sumokëto uþ kasaciná skundà, UAB „Jungtis“ (kodas 132641321).

Priteisti ið E. K. (duomenys neskelbtini) 55,30 Lt (penkiasdeðimt penkis litus 30 ct) iðlaidø, susijusiø su bylos nagrinëjimu kasaciniame teisme, á valstybës biudþetà (ámokos kodas 5660).

Ði Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis yra galutinë, neskundþiama ir ásiteisëja nuo priëmimo dienos.

Teisëjai Graþina Davidonienë

Janina Stripeikienë

Juozas Ðerkðnas