Civilinė byla Nr. 3K-3-248/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.10.7; 15.3.1; 15.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 30 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juozo Šerkšno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jungtis“  ir ieškovo E. K. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui UAB „Jungtis“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas E. K. nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. dirbo pas atsakovą apsaugos darbuotoju. Atsakovo apsaugos darbuotojo ir apsaugos darbuotojo-vairuotojo pareiginės instrukcijos (toliau – Pareiginė instrukcija) 50.5 punkte įtvirtintas draudimas apsaugos darbuotojui miegoti arba gulėti automobilyje, Priedo Nr. 1 2 punkte nustatytos reagavimo ekipažų dislokacijos taisyklės, kurios skiriasi atsižvelgiant į tai, kiek ekipažų tuo metu budi mieste ir kiek išvažiavę į iškvietimus.

2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. K-08-344 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad miegojo darbo metu. Šios nuobaudos ieškovas neginčijo, savo paaiškinime pažeidimą pripažino.

2008 m. lapkričio 26 d. pamainos viršininkas surašė tarnybinį pranešimą, kad 2008 m. lapkričio 15 d. ekipažas, kuriame dirbo ieškovas, nepakeitė dislokacijos vietos pagal Pareiginės instrukcijos priede nustatytas taisykles. Ieškovas paaiškino, kad pareigos persidislokuoti neįvykdė, nes nežinojo situacijos dėl prasto racijos veikimo. Tą pačią dieną darbo naktinėje pamainoje pradžioje ieškovas buvo pakviestas pas atsakovo direktoriaus pavaduotoją pasiaiškinti dėl šio pažeidimo, po pokalbio ieškovui pakilo kraujospūdis, greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, buvo nedarbingas devynias dienas. Atsakovas dalį 2008 m. lapkričio 26-27 d. budėjimo darbo apskaitos žiniaraštyje pažymėjo kaip pravaikštą ar kitokį neatvykimą į darbą be svarbios priežasties. 2008 m. gruodžio 7 d. ieškovui grįžus į darbą po ligos, jam nebuvo išduotos specialiosios priemonės ir ginklas, kitą dieną atsakovas paprašė ieškovo pakartotinai pasitikrinti sveikatą ir iki sveikatos patikrinimo pažymos pateikimo leido dirbti be ginklo; ieškovui iki nustatytos datos nepateikus pažymos ir atsisakius dirbti nesaugiomis sąlygomis, nušalino jį nuo darbo nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki pažymos pateikimo. 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba – už Pareiginės instrukcijos pažeidimą (nepersidislokavimą 2008 m. lapkričio 15 d.).

2009 m. vasario 23 d. 4 val. 35 min. atsakovo centriniame stebėjimo pulte buvo gautas signalizacijos sistemos suveikimo signalas, pagal kurį į objektą išvyko trečiasis ekipažas, tuo metu penktasis ekipažas, kuriame dirbo ieškovas, turėjo persidislokuoti iš posto Tvirtovės alėjoje į Savanorių prospektą, tačiau to nepadarė. Atsakovo apsaugos darbuotojai H. V. ir G. Z. bei pamainos viršininkas K. R. parašė tarnybinius pranešimus, kad rado ieškovą ir jo porininką V. L. miegančius, nepersidislokavusius į kitą vietą, kaip privalėjo pagal Pareiginę instrukciją. 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. K-09-43 atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę ir Pareiginę instrukciją, be to, už analogiškus darbo drausmės pažeidimus ir Pareiginės instrukcijos reikalavimų nevykdymą jau buvo baustas drausmine tvarka, skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – ir nuo 2009 m. kovo 3 d. nutraukė su juo darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas nepagrįstai 2008 m. lapkričio 26-27 d. (14 darbo valandų) pažymėjo kaip pravaikštą, skyrė pastabą už pažeidimą, kurio ieškovas nepadarė, nepagrįstai atleido jį iš darbo, ir šie neteisėti veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, be to, dėl papildomo sveikatos patikrinimo ieškovas patyrė papildomų neplanuotų išlaidų kurui – 52,60 Lt, prašė pripažinti 2008 m. lapkričio 26-27 d. (14 darbo valandų) nedirbtą laiką prastova ne dėl darbuotojo kaltės ir įpareigoti atsakovą sumokėti darbo užmokestį už nedirbtą laiką; panaikinti drausminę  nuobaudą – pastabą, paskirtą atsakovo 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405; pripažinti neteisėta ir panaikinti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, paskirtą atsakovo 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. K-09-43, grąžinti į darbą; priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 52,60 Lt išlaidų už sunaudotą kurą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Remdamasis ieškovo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, teismas nenustatė, kad 2008 m. lapkričio 15 d. buvo sugedusi racija. Įvertinęs, kad ieškovas jau anksčiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, o 2008 m. lapkričio 15 d. ieškovo porininkas V. L. taip pat prisipažino miegojęs, teismas nustatė, kad labiau tikėtina, jog nurodytą dieną ieškovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės: jis turėjo persidislokuoti arba, negalėdamas to padaryti dėl V. L. veiksmų (miegojimo ir pan.), nedelsdamas pranešti apie susidariusią padėtį vadovybei, todėl pripažino, kad drausminė nuobauda – pastaba – yra paskirta pagrįstai ir teisėtai. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas pagrįstai pažymėjo pravaikštą 2008 m. lapkričio 26 d., nes ieškovas nepateikė dokumentų, pateisinančių, dėl ko jis negalėjo dirbti nuo 19 val., kai buvo išleistas iš ligoninės,  likusį pamainos laiką. Įvertinęs, kad už šią pravaikštą jokia drausminė nuobauda paskirta nebuvo, darbo užmokestis skaičiuotas už dvi valandas, nors tą pamainą ieškovas apskritai tiesioginio darbo nedirbo, į budėjimą neišvyko, pirmąsias pamainos valandas naudojo pokalbiui su administracijos darbuotojais, teismas sprendė, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui 52,60 Lt už sunaudotus degalus, nes nei Darbo kodekse, nei atsakovo kolektyvinėje sutartyje nenustatyta tokių papildomų garantijų darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą. Teismas nustatė, kad ieškovas, priimant jį į darbą, buvo supažindintas su Pareigine instrukcija, kurioje nenustatyta, kad kavos pertrauka leistų apsaugos darbuotojui nereaguoti į aliarmo signalą arba prailginti 42 punkte numatytą atvykimo į objektą laiką. Iš centrinio stebėjimo pulto operatoriaus ir reagavimo ekipažų pokalbio radijo ryšio priemonėmis stenogramos teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 23 d. 4:35:28 ieškovas pasakė, kad jo ekipažas važiuoja iš Tvirtovės (Archyvo) arčiau centro, tačiau iš GPS išklotinės matyti, kad ieškovo ekipažas, nepaisant šio pranešimo, iš tikrųjų nejudėjo iš vietos (rodomas greitis 0) dar 9 min. ir 31 sekundę. Teismas vertino liudytojų parodymus, kad ieškovas miegojo automobilyje, kaip teisingus, o tarnybiniuose pranešimuose nurodytą datą (2009 m. vasario 22 d.) vertino kaip rašymo apsirikimą, pažymėjo, kad jų vienodas tekstas dar neįrodo, jog pranešimai melagingi. Įvertinęs liudytojų parodymus ir faktą, kad ieškovas turėjo anksčiau paskirtų drausminių nuobaudų, nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl ko jis nepersidislokavo 2009 m. vasario 23 d. pamainos metu arba, negalėdamas to padaryti dėl porininko V. L. kaltės, nepranešė apie tai centriniam stebėjimo pultui, teismas padarė išvadą, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti jos nėra pagrindo. Atmetęs pradinį reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą ir ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovo 2008 m. lapkričio 26-27 d. (14 darbo valandų) nedirbtą laiką pravaikšta ne dėl darbuotojo kaltės ir įpareigojo atsakovą sumokėti darbo užmokestį už nedirbtą laiką; panaikino drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; pripažino ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu ir grąžino jį į pirmesnį darbą; priteisė ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką – nuo 2009 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Spręsdama dėl pravaikštos 2008 m. lapkričio 26-27 d., teisėjų kolegija nustatė, kad, ieškovui informavus pamainos viršininką apie ligą, taip pat pakeitus ieškovą kitu darbuotoju, grįžti į darbą ieškovui nebuvo galimybės, be to, ligą patvirtinantį dokumentą po apsilankymo pas gydytoją jis pateikė 2008 m. lapkričio 27 d., todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pažymėjo pravaikštą. Pripažinusi, kad pravaikšta ieškovui pažymėta nepagrįstai, teisėjų kolegija ieškovui iš atsakovo priteisė darbo užmokestį už nedirbtą laiką. Spręsdama dėl darbo drausmės pažeidimo 2008 m. lapkričio 15 d., teisėjų kolegija, įvertinusi rašytinius įrodymus ir prieštaringus ieškovo paaiškinimus, taip pat tai, kad ieškovas jau anksčiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, su ieškovu dirbęs V. L. dėl to paties įvykio paaiškino, kad signalo negirdėjo, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2008 m. lapkričio 15 d. ieškovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį, patikimumą, CPK 183, 185 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta pagrįstai ir teisėtai: įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, faktą, kad ieškovas turėjo anksčiau paskirtų drausminių nuobaudų, nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl ko nepersidislokavo 2009 m. vasario 23 d. pamainos metu arba, negalėdamas to padaryti dėl porininko V. L. kaltės, nepranešė apie tai centriniam stebėjimo pultui, pirmosios instancijos teismas neįvertino paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytiems pažeidimams, remiantis DK 238 straipsnyje nustatytais drausminės nuobaudos parinkimo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pati griežčiausia drausminė nuobauda šiuo atveju paskirta faktiškai už formalius darbo drausmės bei lokalinių teisės aktų pažeidimus, neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo, pripažinti ieškovo padarytus pažeidimus sunkiais nėra pagrindo, nes darbdavys neįrodinėjo, kad dėl ieškovo padarytų pažeidimų – miegojimo automobilyje ir nepersidislokavimo į kitą postą – atsirado kokių nors pasekmių, pvz., sutriko darbas, nebuvo įvykdytos svarbios užduotys ar pan. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovo ekipažo nejudėjimo laikotarpiu dar vyko ir pokalbis su pamainos viršininku. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas,  tačiau kartu vertindama ieškovo skundą dėl atsakovo veiksmų Darbo inspekcijai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas, 2009 m. kovo 2 d. skirdamas ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeidė DK 238 straipsnio reikalavimus, todėl jo paskirta nuobauda pripažintina nepagrįsta, ir įsakymas dėl jos paskyrimo naikintinas. Teisėjų kolegija nevertino ieškovo argumentų, kad jis buvo verčiamas dirbti be ginklo, pasiųstas tikrintis psichinę sveikatos būklę, nes jie iš esmės yra susiję su atleidimo iš darbo faktu. Kolegija nepriteisė ieškovui 52,60 Lt išlaidų kurui, nurodžiusi,  kad jis turėjo galimybę pasinaudoti visuomeniniu transportu, pateikdamas darbdaviui išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pripažinusi, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė nepatogumų, nes šis, neįvertinęs paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytiems pažeidimams, nepagrįstai skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nutraukė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas gaudavo pagrindines pajamas, ieškovas savo teises privalėjo ginti teisme, taigi neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, nurodytas aplinkybes, ieškovo darbo patirtį, taip pat į tai, kad darbas iš esmės kiekvienam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o atleidimas iš darbo bet kuriuo atveju sukelia neigiamų pasekmių, atsakovo neteisėti veiksmai yra visiškai akivaizdūs ir ieškovas juos vertina kaip piktybiškus, turinčius tikslą su juo susidoroti, konstatavo, jog ieškovo patirti išgyvenimai yra reikšmingi (labai svarbus šiuo atveju yra paties ieškovo vertinimas ir suvokimas), tačiau jo prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, todėl, vadovaudamasi DK 250 straipsniu ir CK 6.250 straipsniu, priteisė ieškovui 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Jungtis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl DK 238 straipsnio taikymo. Teismai nustatė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimų, nevykdė darbo pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, 2009 m. kovo 2  d. skirdamas ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeidė DK 238 straipsnio reikalavimus. Kolegija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama tik į du veiksnius: darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir jo sukeltas pasekmes, toks vertinimas neatitinka DK 238 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad darbdavys, parinkdamas drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į visus penkis veiksnius, išvardytus šiame straipsnyje, ir vertinti jų visumą. Teismas, vertindamas paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padarytiems pažeidimams, remiantis DK 238 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl jo teikiamų paslaugų specifikos, kuri suponuoja ir atitinkamą ieškovo darbo pobūdį bei jam keliamus drausminės atsakomybės reikalavimus. Atsakovo įmonė teikia asmens ir turto saugos paslaugas vykdant operatyvų reagavimą, gavus iš klientų objektų signalizacijos sistemų suveikimo pranešimus, šių paslaugų operatyviam, tinkamam ir kokybiškam atlikimui ypač reikšmingas nepriekaištingas apsaugos darbuotojų darbo organizavimas, tikslus ir besąlygiškas jiems deleguotų funkcijų vykdymas, darbo drausmės užtikrinimas. Priimdamas sprendimą panaikinti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovui anksčiau taikytos drausminės nuobaudos (papeikimas ir pastaba) už analogiškus darbo drausmės pažeidimus nedavė rezultatų, neturėjo auklėjamojo poveikio. Ieškovui sistemingai pažeidinėjant darbo drausmę, atsakovas prarado pasitikėjimą juo, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti jam patikėtas funkcijas, ir garantiją, kad jis savo veiksmais nekenks įmonei ir jos interesams. Svarbus veiksnys yra ir ieškovo kaltė: Pareiginėje instrukcijoje nustatytų reikalavimų jis nevykdė sąmoningai, melagingai pranešė, kad vyksta į naują dislokacijos vietą. Teismas nevertino darbo drausmės pažeidimo aplinkybių ir neatsižvelgė į faktą, kad darbdavys apie jį sužinojo iš tuo pačiu metu pamainoje dirbusių darbuotojų, bei į jų teisme išsakytą nuomonę, kad dirbti su ieškovu vienoje komandoje yra labai sunku dėl šio neatsakingo požiūrio į darbą, piktnaudžiavimo savo teisėmis, nes vieno ekipažo veiksmai dirbant vienoje komandoje suponuoja pareigą kitiems ekipažams atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikras pareigas. Apeliacinės instancijos teismo DK 238 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas pažeidžia DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą ir gina nesąžiningą darbuotoją.

2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnio) pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ieškovo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su klientų aptarnavimu, jų esminių interesų, susijusių su jų pačių ir jų nuosavybės saugumu, tenkinimu, kad apsaugos darbuotojams jų darbo metu išduodami ginklai, todėl apsaugos darbuotojams griežtai draudžiama gulėti arba miegoti reagavimo ekipažuose. Miegantis, gulintis ar apsnūdęs darbuotojas yra labai lengvai pažeidžiamas, negali užtikrinti savo, jam išduoto tarnybinio ginklo bei kitų asmenų saugumo, iškvietimo atveju toks darbuotojas yra nepasiekiamas ryšio priemonėmis. Vienam ekipažui pažeidus darbo tvarką, paralyžiuojamas visos saugos tarnybos darbas, todėl dėl ieškovo padarytų pažeidimų – miegojimo automobilyje, nepersidislokavimo – buvo sutrikdytas saugos tarnybos darbas. Darbo drausmės pažeidimui būdinga ne tik tai, kad juo padaroma materiali žala, bet ir tai, kad sukeliama grėsmė tokiai atsirasti. Be to, kolegija, remdamasi tik ieškovo paaiškinimais, nepagrįstai konstatavo faktus, kad Raudonojo Kryžiaus ligoninės medicinos darbuotojai po pirminės apžiūros nėra kompetentingi išduoti nedarbingumo pažymėjimo, kad ligą patvirtinantį dokumentą ieškovas pateikė 2008 m. lapkričio 27 d., kad apie ligą buvo informuotas pamainos viršininkas. Toks faktų konstatavimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja CPK normoms, reglamentuojančioms įrodinėjimo procesą, nes apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik ieškovo parodymais ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų.

3. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo. Skundžiamo sprendimo motyvai, kad, nepripažinus ieškovo padarytų pažeidimų sunkiais, nebuvo pagrindo taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, prieštarauja materialiosios teisės normoms, nes DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nenustatyta, kad, šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį, pakartotinis darbo drausmės pažeidimas turi būti pripažintas sunkiu (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje V. B. v. Klaipėdos vaikų globos namai „Danė“, bylos Nr. 3K-3-243/2004). Teismai nustatė visus aptariamo atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementus, todėl nebuvo pagrindo pripažinti atleidimą neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai ir nepagrįstai sureikšmino ieškovo kreipimąsi į darbo inspekciją ir darė išvadą, kad ši aplinkybė buvo reikšminga atsakovui parenkant drausminę nuobaudą. Skundžiamas sprendimas priimtas nukrypus nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos: Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje V. M. v. UAB sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007, kurioje nurodyta, kad „atsižvelgiant į tęstinį ieškovės pareigų neatitikimą, ji prarado darbdavio pasitikėjimą toliau dirbti jai patikėtą darbą“, ir 2008 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje S. B. v. UAB sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-245/2008, kurioje nurodyta, kad „atitinkamoms pareigoms dėl dirbamo darbo specifikos ir reikšmingumo taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai“.

4. Dėl DK 186 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis įpareigojo atsakovą sumokėti darbo užmokestį už ieškovo faktiškai nedirbtą laiką, teismo pripažintą pravaikšta ne dėl darbuotojo kaltės.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas E. K. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl DK 238 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė DK 2, 238 straipsnių reikalavimus. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad Pareiginėje instrukcijoje nustatytų reikalavimų ieškovas nevykdė sąmoningai, kaip teigia atsakovas. Kasacinis teismas nenagrinėja ir nenustatinėja faktų, bet jų nustatymas šiuo atveju glaudžiai susijęs su teisės taikymo klausimu, todėl faktų vertinimas būtinas. Teismas nustatė, kad ieškovas su pultu susisiekė laiku ir tinkamai, po pranešimo automobilį vairavęs V. L. dar kurį laiką bendravo su pamainos viršininku, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, taikydamas DK 238 straipsnį.

2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnio) pažeidimo. Atsakovas nėra pateikęs jokių apskaičiavimų ar įrodymų dėl galimos žalos tikimybės pagrindimo ar galimo nuostolio dydžio, todėl jo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti.

3. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo. Skundžiamame sprendime pažymima, kad, taikant nuobaudą, atsižvelgiama į DK 236 ir 238 straipsnių nuostatas. Šiuo atveju ieškovui buvo skirta nuobauda už kito asmens (vairuotojo) neveikimą, t. y. nepersidislokavimą, tačiau pažymėtina, kad ieškovas, būdamas atsakingas už darbą su ryšio priemonėmis, darbą atliko, įrodymų, kad ieškovas būtų baudžiamas už ryšio nebuvimą, atsakovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes surašyti su vienodomis gramatinėmis klaidomis asmenų, pavaldžių atsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką ir teismai ja vadovaujasi, bet precedentu, kaip yra pasisakęs Aukščiausiasis Teismas, laikytina byla, kurioje yra analogiška situacija, t. y. tapačios faktinės aplinkybes. Atsakovo nurodytose bylose buvo nustatyti padaryti materialiniai nuostoliai darbdaviui arba materialinių vertybių grobstymo atvejai, tai buvo pagrindas pasisakyti apie medicinos darbuotojus kaip apie asmenis, praradusius pasitikėjimą, taigi atsakovo nurodytos nutartys negali būti vertinamos kaip precedentai šioje byloje. Be to, žemesnės instancijos teismuose byla šiuo aspektu nebuvo nagrinėta, o remtis naujomis aplinkybėmis, apie kurias ieškovas tik dabar sužinojo, negalima.

4. Dėl DK 186 straipsnio pažeidimo. Atsakovas ginčija priteistą atlyginimą už 2008 m. lapkričio 27 d., tačiau nenurodo, kad darbo pamaina dėl darbo specifikos prasidėjo vienos paros popietę ir baigėsi tik kitą parą iš ryto. Atsakovas ginčija laiko, kurį ieškovas praleido medicinos įstaigoje, apmokėjimą, tačiau atsisakymas apmokėti už visą tęstinį gydymo procesą ir jo skaidymas į dalis yra nepateisinamas; atsakovas jokio darbo drausmės ar darbo tvarkos pažeidimo dėl ieškovo nebuvimo darbe tuo metu nekonstatavo.

 

Kasaciniu skundu ieškovas E. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m vasario 4 d. sprendimo dalį dėl ieškovui priteistos neturtinės žalos atlyginimo ją padidinant nuo 1000 Lt iki 15 000 Lt; pakeisti sprendimo motyvus pripažįstant, kad 2008 m. gruodžio 15 d. UAB „Jungtis“ įsakymu Nr. K-08-405 skirti drausminę nuobaudą – pastabą – bei 2009 m. kovo 2 d. UAB „Jungtis“ įsakymu Nr. K-09-43 skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – nebuvo teisinio pagrindo, atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinimą neteisėtu paliekant nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl 2008 m. gruodžio 15 d. skirtos drausminės nuobaudos – pastabos. Apeliacinės instancijos teismas nepanaikino 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 ieškovui skirtos drausminės nuobaudos – pastabos, tačiau ji buvo skirta pažeidžiant materialiosios teisės normas: pastabos skyrimas prieštarauja Pareiginės instrukcijos 1 punkto bei Priedo Nr. 5 nuostatoms dėl instrukcijos 42 punkto taikymo; taikant asmeniui, nesančiam vairuotoju, sankcijas už vairuotojo pareigos nevykdymą buvo pažeisti ir DK 236, 238 straipsnių reikalavimai. Bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose metu ieškovas ne kartą pabrėžė (ir tai pripažino atsakovas), kad jis dirbo apsaugos darbuotoju, tai patvirtino darbo sutartis. Apsaugos ir vairavimo funkcijas vykdančiam asmeniui už papildomai atliekamas vairavimo paslaugas mokamas piniginis priedas, ir tik šis asmuo ekipaže gali vairuoti automobilį. Byloje buvo svarbu nustatyti, koks konkrečiai buvo padarytas drausmės pažeidimas, už kurį buvo skirta pastaba, ir dėl kieno kaltų veiksmų ar neveikimo tas pažeidimas buvo padarytas. Iš pateikto 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. K-08-405 matyti, kad pastaba skiriama, nes penktasis ekipažas nepersidislokavo: buvo klaidingai įvardytas asmuo, kaltas dėl automobilio nepersidislokavimo, ir nebuvo išspręstas asmeninės kaltės klausimas. Ieškovas, nebūdamas vairuotojas, negalėjo nei fiziškai paveikti persidislokavimo proceso, nei pažeisti vairuotojui privalomo Pareiginės instrukcijos punkto. Atsakovas nepateikė ieškovo kaltės dėl nepersidislokavimo įrodymų, t. y. įrodymų, kad konkrečiai ieškovas būtų padaręs darbo drausmės pažeidimą, todėl teismas privalėjo panaikinti 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 ieškovui skirtą drausminę nuobaudą – pastabą – kaip nepagrįstai skirtą.

2. Dėl 2009 m. kovo 2 d. skirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo. Teismų nustatytas faktas, kad 2009 m. vasario 23 d., gavus pranešimą iš centrinio pulto, ieškovas pranešė, kad jo ekipažas važiuoja iš Tvirtovės (Archyvo) arčiau centro – tai patvirtina, kad ieškovas negalėjo miegoti. Minėta, kad dėl vairuotojo nepersidislokavimo bausti apsaugos darbuotoją nėra pagrindo. 2009 m. vasario 23 d. ieškovo einamos pareigos ir vykdomos darbinės funkcijos liko tos pačios, todėl argumentai dėl baudimo už nepersidislokavimą lieka tie patys.

3. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atskirai nevertino faktų, kad ieškovas darbovietėje buvo verčiamas dirbti be ginklo, atsakovas pasiuntė ieškovą tikrintis psichinės sveikatos būklės, tačiau šie faktai turėjo būti vertinami nustatant neturtinės žalos dydį, jie vertintini kaip piktybiškas ir ilgalaikis neigiamas poveikis ieškovui, sukėlęs neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys paimtą kreditą, darbe gaunamas atlyginimas užtikrino kredito grąžinimą, netekus darbo, susikomplikavo skolos padengimas, ieškovas negalėjo laiku susimokėti už studijas, teikiamus komunalinius patarnavimus, 15 000 Lt kompensacija neturtinei žalai atlyginti, ieškovo įsitikinimu, yra reali suma patirtai skriaudai atlyginti.

 

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB „Jungtis“ prašo šį kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl 2008 m. gruodžio 15 d. skirtos drausminės nuobaudos – pastabos. Ieškovo argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir teismų nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybėms; skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą pabrėžė, jog turėjo pareigą persidislokuoti taip, kaip to reikalauja Pareiginės instrukcijos priedo Nr. 1 2.18.2 punktas, tačiau to nepadarė, nes dėl racijos gedimo negirdėjo pranešimo. Atsakovas, vykdydamas pareigą tinkamai organizuoti darbą ir užtikrinti, kad būtų vykdomi sutartiniai įsipareigojimai klientams, Pareiginėje instrukcijoje nustatė taisykles, kad ekipaže poromis dirbantys darbuotojai galėtų vienas kitą kontroliuoti. Ieškovas neteisingai interpretuoja pareiginės instrukcijos 42 punktą, kuris reglamentuoja reagavimo ekipažo, vykstančio į objektą, kuriame suveikė signalizacijos sistema, apsaugos darbuotojo-vairuotojo veiksmus. Ieškovo kasacinio skundo motyvai, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas bandė susidoroti su ieškovu, sudarė jam nepalankias darbo sąlygas, vertė dirbti be ginklo, nesant pagrindo siuntė pasitikrinti psichinės sveikatos būklės į psichiatrinę ligoninę, nepagrįsti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teismų nustatytoms aplinkybėms. Atsakovas, būdamas atsakingas už ieškovo veiksmus, vadovaudamasis Asmens ir turto saugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, paprašė ieškovo pakartotinai pasitikrinti sveikatą ir, vykdydamas pareigą suteikti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbą ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, nevertė, bet leido ir sudarė sąlygas ieškovui dirbti, mokėdamas už sveikatos patikrinimui sugaištą laiką vidutinį darbo užmokestį.

2. Dėl 2009 m. kovo 2 d. skirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo. Ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl miegojimo ir gulėjimo automobilyje susiję su bylos aplinkybių vertinimu iš naujo ir įrodymų pakankamumo problema. Faktas, kad ieškovas pranešė per raciją melagingą informaciją, jog jo ekipažas važiuoja į centrą, nepaneigia fakto, kad ieškovas gulėjo ir miegojo automobilyje. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina laikė, kad miegojimo faktas buvo, nei kad jo nebuvo.

3. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Kvestionuodamas neturtinės žalos dydį, ieškovas neteisingai interpretuoja teismo sprendimą. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta už konkrečius darbo drausmės pažeidimus, todėl teismas neargumentuotai ir nepagrįstai ieškovo argumentus dėl vertimo dirbti be ginklo ir sveikatos tikrinimo susiejo su atleidimo iš darbo faktu. Bylą nagrinėjusių teismų nebuvo nustatyta atsakovo prašymo pakartotinai pasitikrinti sveikatą ir leidimo dirbti be ginklo neteisėtumo, todėl atsakovui nekyla pareigos atlyginti neturtinę žalą, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja bylas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, ir patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja ir nenagrinėja faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi byloje jau nustatytomis, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl kasacinių skundų argumentų, kuriuose keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai.

 

Dėl drausminės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, darbo sutarties nutraukimo DK 136 straispnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir įrodymų vertinimo taisyklių

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi liudytojų parodymais ir objektyviais techniniais duomenimis (GPS išklotinėmis), nepažeisdami CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė, kad ieškovas padarė ginčijamus darbo drausmės pažeidimus, tik skirtingai vertino paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – adekvatumą padarytiems pažeidimams.

Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, turi būti atsižvelgiama ne tik į darbdaviui padarytą turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo), bet ir į darbdavio veiklos specifikos nulemtus ypatingus darbo drausmės reikalavimus. Vertinant ieškovo ginčijamų darbo drausmės pažeidimų sunkumą ir sukeltas pasekmes, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovas buvo atleistas iš apsaugos darbuotojo pareigų, kurių specifika lemia ir atsakomybės ypatumus, t. y. griežtus atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus. Saugos tarnybos darbo sėkmė priklauso nuo jos apsaugos darbuotojų ekipažų suderinto darbo ir griežto nustatytų taisyklių laikymosi, tai patvirtina ir  Pareiginės instrukcijos 2.9 punktas, kuriame nustatyta, kad reagavimo ekipažai privalo tiksliai žinoti vienas kito dislokacijos vietas, kad galėtų orientuotis, kuriam arčiau vykti į suveikusį objektą. Taigi ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai – persidislokavimo taisyklių nesilaikymas ir miegojimas tarnybiniame automobilyje budėjimo metu – negali būti vertinami kaip formalūs, nes tokie pažeidimai sutrikdo bendrą saugos tarnybos darbą: kiti apsaugos darbuotojai, neturėdami tikslių žinių apie visų ekipažų buvimo vietas, priversti vietoje savo tiesioginio darbo spręsti kito ekipažo persidislokavimo klausimą.

Pareiginės instrukcijos Priede Nr. 5, nustatančiame, kurių instrukcijos ir jos priedų punktų reikalavimai taikomi tik apsaugos darbuotojui-vairuotojui, neišskirti Priedo Nr. 1 2 punkto reikalavimai dėl persidislokavimo, išskyrus atvejį, kai mieste lieka vienas reagavimo ekipažas (tokiu atveju vairuotojas pasirenka dislokacijos vietą), be to, pagal Pareiginės instrukcijos 49.20 punktą ekipažo darbuotojas privalo nedelsiant apie pažeidimą informuoti centrinio pulto operatorių, saugos tarnybos direktorių, jo pavaduotoją ar pamainos viršininką, jeigu kuris nors ekipažo darbuotojas pažeidžia šios instrukcijos nuostatas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai, jog apsaugos darbuotojas, nesantis vairuotojas, negali paveikti ekipažo persidislokavimo, todėl negali būti laikomas kaltu dėl šio darbo drausmės pažeidimo, nepagrįsti; bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino ieškovą kaltu padarius ginčijamus darbo drausmės pažeidimus.

Minėta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, atsižvelgtina ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, t. y. į jo požiūrį į darbą. Byloje teismų nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad ieškovas sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę: turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas už analogiškus paskutiniajam darbo drausmės pažeidimus, be to, Darbo ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokole užfiksuoti liudytojo A. P. parodymai, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. ieškovas ne pirmą kartą miegojo automobilyje, prieš tai jau kartą buvo įspėtas žodžiu. Teisėjų kolegija vertina šias aplinkybes kaip patvirtinančias ieškovo nuoseklų neatsakingą požiūrį į darbą ir turinčias reikšmės skiriant griežtesnę drausminę nuobaudą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti: apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį ir netinkamai taikė DK 238 straipsnį, spręsdamas, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu – ieškovui paskirta už formalius darbo drausmės ir lokalinių teisės aktų pažeidimus ir neatitinka pažeidimų sunkumo. Vadovaudamasi byloje nustatytomis darbo drausmės pažeidimų aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės nesukuria teisinio pagrindo ieškovui taikytų drausminių nuobaudų (pastabos ir atleidimo iš darbo) pripažinti per griežtomis ar neteisėtai paskirtomis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos ieškovo reikalavimus, teisingai taikė drausminių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

 

Konstatavusi, kad ieškovas teisėtai atleistas iš darbo, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo kasacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos dydžiu, kaip neturinčių reikšmės bylai išspręsti.

 

Dėl ieškovo nedirbto laiko pripažinimo prastova ne dėl darbuotojo kaltės

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo 2008 m. lapkričio 26-27 d. nedirbtas laikas, atsižvelgiant į byloje nustatytas jo nebuvimo darbe aplinkybes, negali būti kvalifikuojamas prastova. Pagal DK 122 straipsnio 1 dalį prastova ne dėl darbuotojo kaltės, kuri, remiantis DK 143 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įeina į darbo laiką ir yra apmokama (195 straipsniu), yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt). Nagrinėjamoje byloje ieškovo nebuvimą darbe nulėmė ne darbovietėje susidariusi padėtis, o jo paties veiksmai – išėjęs iš ligoninės ir neturėdamas nedarbingumą patvirtinančio dokumento, ieškovas negrįžo į darbą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei įstatymuose, nei kolektyvinėje ar darbo sutartyje nenustatyta, jog nebuvimo darbe tokiomis aplinkybėmis atvejais darbuotojui būtų garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (DK 204 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė darbo laiką ir vidutinio darbo užmokesčio garantijas nustatančias materialiosios teisės normas, pažeidė CPK 186 straipsnį, pripažinęs ieškovo nedirbtą laiką pravaikšta ne dėl darbuotojo kaltės ir įpareigojęs atsakovą sumokėti už šį laiką vidutinį darbo užmokestį.

 

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija atmeta ieškovo ir tenkina atsakovo kasacinį skundą: apeliacinės instancijos teismo sprendimą naikina ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, jam iš ieškovo priteistinas 1085 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 55,30 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimą.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą.

Priteisti iš E. K. (duomenys neskelbtini) 1085 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt penkis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, UAB „Jungtis“ (kodas 132641321).

Priteisti iš E. K. (duomenys neskelbtini) 55,30 Lt (penkiasdešimt penkis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Gražina Davidonienė

 

 

 

                                                                                                                        Janina Stripeikienė

 

 

                                                                                                                       

                                                                                                                        Juozas Šerkšnas