Civilinė byla Nr. 3K-3-422/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2; 6.1; 11.5.1; 16.2.4. (S)
2010 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo
Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
viešosios įstaigos ,,Euroknyga ir
ieškovo R. J. kasacinius skundus dėl
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 26 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio
30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį
atsakovui viešajai įstaigai ,,Euroknyga dėl atleidimo iš darbo pripažinimo
neteisėtu, dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės
pravaikštos laiką priteisimo, ir pagal atsakovo priešieškinį dėl darbo
sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė grąžinti jį į darbą teisininko
pareigas, priteisti iš atsakovo 50 Lt darbo užmokesčio už darbą 2008 m. spalio
7 d. ir po 400 Lt mėnesinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos
laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip
pat 1200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo turėtas išlaidas už vykimą į
teismo posėdžius, kitas išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2008 m. spalio 7 d su juo
buvo sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovas priėmė jį dirbti teisininku; kad,
įforminus darbo sutartį, tą pačią dieną jam paskambino atsakovo direktorė ir
pranešė, kad jis atleistas iš darbo, nes apie jį blogai atsiliepė buvęs darbdavys.
Ieškovas teigė, kad iš darbo buvo atleistas nesilaikant įstatymo reikalavimų,
neįspėjus, be teisėto pagrindo, kad su atsakovu buvo sutarta dėl visų darbo
sąlygų, aptartos darbo funkcijos, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas
patyrė emocinę depresiją, sumažėjo jo bendravimo galimybės, nes direktorė
skambino į kitas darbovietes, kad jis patyrė pažeminimą, dvasinių išgyvenimų.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti
negaliojančia (nesudaryta) šalių 2008 m. spalio 7 d. darbo sutartį Nr. 49.
Atsakovas nurodė, kad ruošėsi priimti ieškovą
dirbti teisininku, susitikęs su juo, paaiškino darbo apimtis, susitarė dėl
vienos darbo dienos per savaitę, kad 2008 m. spalio 7 d. pradės dirbti, surašys
darbo sutartį, buvo suderintas išbandymo terminas. Atsakovas teigė, kad
ieškovas atvyko anksčiau, nei buvo sutarta, pareikalavo pateikti dokumentus,
buhalterei pateikus, pasirašė darbo sutarties projekte, išsinešė antrąjį
egzempliorių. Atsakovo teigimu, buhalterė darbo sutarčių žurnale pasirašė
vėliau, kai sutartis jau buvo atšaukta, taip pat vėliau Sodrai išsiuntė faksu
pranešimą apie ieškovo įdarbinimą. Atsakovo teigimu, darbo sutartis nebuvo
pabaigta įforminti, nes nebuvo įrašyta konkreti savaitės diena, kada ieškovas
dirbs, nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, pažymos iš kitų ieškovo
darboviečių apie jo darbo laiką šiose įmonėse, ieškovas nenurodė gyvenamosios
vietos. Atsakovas nurodė, kad darbdavys neketino pasirašyti darbo sutartį, kol
nebus pateikti visi reikiami dokumentai priėmimui į darbą įforminti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir
apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio
30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino, kad 2008 m. spalio 7
d. atsakovas ir ieškovas sudarė darbo sutartį dėl antraeilių teisininko pareigų
atlikimo, nustatė, kad šalių darbo santykiai tęsiasi nuo darbo sutarties
sudarymo; 2) priteisė iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį
3508,48 Lt už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 7 d.
iki 2009 m. birželio 30 d. įskaitytinai; 3) įpareigojo atsakovą mokėti ieškovui
vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo 2009 m. liepos 1 d. iki
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant už kiekvieną darbo dieną po
19,28 Lt; 4) priteisė iš atsakovo ieškovui 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas atmetė priešieškinį, priteisė iš atsakovo
ieškovui 41,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 227,25 Lt žyminio mokesčio
ir 16,68 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos
darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalį darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys
susitarė dėl sutarties sąlygų. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje darbo
sutartyje įrašytos visos būtinosios darbo sutarties sąlygos: šalys susitarė,
kad ieškovas dirbs pas atsakovą teisininku pagal neterminuotą darbo sutartį nuo
2008 m. spalio 7 d., susitarė dėl sutrumpintos darbo laiko savaitės (2 val. per
savaitę), darbo apmokėjimo dydžio, terminų, išbandymo laikotarpio; kad darbo
sutartis pasirašyta abiejų šalių, patvirtinta įstaigos antspaudu; kad apie
darbo sutarties sudarymą pranešta VSDFV Šiaulių skyriui, užpildant formą Nr. 1;
kad darbo sutartis įregistruota darbo sutarčių registre. Teismas konstatavo,
kad atsakovo direktorė patvirtino, jog ruošėsi priimti ieškovą dirbti
teisininku, kad parengė darbo sutarties projektą, kad atsakovo veiksmai rodo,
jog atsakovas siekė sudaryti ir sudarė darbo sutartį su ieškovu. Teismas
pažymėjo, kad aplinkybė, jog darbo sutartis buvo pasirašyta ne atsakovo
direktorės akivaizdoje, neturi įtakos darbo sutarties galiojimui, nes įstatyme
nenustatyta tokio reikalavimo.
Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, jog
darbo sutartis negali būti galiojanti, nes joje nebuvo aptarta dėl darbo einant
antraeiles pareigas pobūdžio, nesusitarta konkrečiai dėl darbo laiko, darbo
apimties per darbo valandą ir kokia darbo apmokėjimo sistema bus taikoma esant
sutrumpintai darbo savaitei ir sutrumpintai darbo dienai, nepateikta pažyma iš
darbdavių, leidžianti eiti antraeiles pareigas, tačiau tai nėra būtinosios
darbo sąlygos, jas galima patikslinti darbo sutarties vykdymo metu. Teismas
pabrėžė, kad dalis šių sąlygų (darbo laiko trukmė per savaitę, darbo apmokėjimo
dydis) buvo nustatytos sutartyje.
Teismas konstatavo, kad darbo sutartis šalių buvo
sudaryta 2008 m. spalio 7 d.; kad atsakovas pažeidė ieškovo teises, atšaukdamas
jo įdarbinimą, laikydamas, jog darbo sutartis yra nesudaryta. Teismas pažymėjo,
kad ieškovas prašė grąžinti jį į darbą, tačiau ginčas kilo ne dėl darbo
sutarties nutraukimo, nes nėra priimto darbdavio įsakymo dėl ieškovo atleidimo
iš darbo, o dėl darbo santykių atsiradimo ir vykdymo; kad teismas posėdyje
įspėjo bylos dalyvius apie galimybę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą,
taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 417, 418 straipsniai).
Teismas, pripažinęs darbo sutartį sudaryta, pagal
analogiją priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką
nuo 2008 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 straipsnio
3 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimą priteisti 50 Lt už dirbtą
dieną, 2008 m. spalio 7-ąją, apima nurodytas laikotarpis, už kurį priteisiamas
darbo užmokestis, be to, nėra įrodymų, kad ieškovas dirbo vieną valandą.
Teismas konstatavo, kad neteisėti atsakovo
veiksmai ieškovui sukėlė dvasinių išgyvenimų, psichologinę įtampą, nestabilumo
darbo santykiuose jausmą, turėjo neigiamos įtakos emocinei ir dvasinei ieškovo
būklei. Nustatydamas priteistino ieškovui neturtinės žalos atlyginimo dydį,
teismas atsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovo elgesį sudarant
darbo sutartį, taip pat į aplinkybes, jog ieškovas nepradėjo dirbti ir darbo
sutartis buvo dėl antraeilių pareigų, taip pat į nustatytą darbo sutartyje
atlyginimo dydį, ieškovo jauną amžių, profesiją, protingumo, sąžiningumo,
teisingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4
dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis, DK 250 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi iš dalies pakeitė Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą ieškovo reikalavimą
priteisti iš atsakovo neturtinę žalą atmetė; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį
paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovui 12,30 Lt, iš ieškovo atsakovui
16,50 Lt, iš ieškovo valstybei 2,33 Lt , iš atsakovo valstybei 16,32 Lt
bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Ji
pažymėjo, kad kolegijos posėdyje ieškovas nurodė, jog į teismą kreipėsi vien
dėl to, kad pamokytų apeliantą ir parodytų, jog negalima netinkamai elgtis su
teisinį išsilavinimą turinčiu ieškovu. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo
elgesį ir jo nurodytus siekius šiame teismo procese, sutiko su apelianto
teiginiu, kad teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės
žalos priteisimo.
III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 26 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30
d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Šiaulių miesto apylinkės teismas,
pripažindamas, kad 2008 m. spalio 7 d. šalys sudarė darbo sutartį dėl
antraeilių pareigų, padarė esminę klaidą netinkamai traktavo darbo sutarties
sąvoką, apibrėžtą DK 93 straipsnyje. Teismai, tirdami faktines aplinkybes,
nekreipė dėmesio į ieškovo darbo laiko režimą UAB ,,Plamega ir UAB ,,Šiaulių
Tauro televizoriai, kuriuose ieškovas dirba, į ieškovo darbo laiko pradžią ir
pabaigą, į darbo režimą atsakovo įstaigoje. Teismai nekreipė dėmesio į tai, kad
darbuotojas sulygtą darbą turi atlikti Vidaus darbo tvarkos taisyklėse
nustatytu darbo režimu ir darbo vietoje. Ieškovas pagal savo jau turimą darbo
valandų apimtį kitose bendrovėse dirbti darbo pagal 2008 m. spalio 7 d. darbo
sutartį nuo 7 val. ryto iki 19 val. negalėjo, nes atsakovo įstaiga tokiu
metu nedirba. Ieškovas ir atsakovo vadovė tarėsi sudaryti antraeilių pareigų
darbo sutartį. Ieškovas teisininko antraeilių pareigų darbą galėjo atlikti tik
laisvu nuo darbo UAB ,,Plamega ir UAB ,,Šiaulių Tauro televizoriai laiku ir
laikydamasis atsakovo įstaigos vidaus darbo tvarkos nustatyto darbo laiko
režimo. DK 144 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių ne
vienoje įmonėje ir pagal kelias darbo sutartis, darbo dienos trukmė negali būti
ilgesnė negu dvylika valandų per dieną, o DK 160 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali
būti trumpesnė kaip vienuolika valandų.
2. Ieškovas, siekdamas sudaryti antraeilių pareigų
darbo sutartį, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.
rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtintų Darbo sutarties dėl antraeilių
pareigų (darbo) ypatumų 4 punkto reikalavimus turėjo pateikti darbdaviui,
kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas, iš pagrindinės darbovietės gautą
pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdieninio darbo toje darbovietėje
pradžios ir pabaigos laikas. Ieškovas slėpė ir šiuo metu slepia duomenis apie pirmaeilių
pareigų darbo pradžią ir pabaigą. Teismai netinkami taikė nurodytą teisės normą
ir perkėlė pareigą darbdaviui iki darbo sutarties sudarymo išsireikalauti
pažymas apie būsimo darbuotojo dirbamą darbą ar einamas pareigas kitose
įmonėse, įstaigose ir organizacijose, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso 21414 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo teismo praktikos (išaiškinimų 2008 m. birželio 2 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306).
Teismai turėjo taikyti specialiąsias, tai darbo
sutarčiai nustatytas būtinąsias sąlygas (DK 95 straipsnio 2 dalis), DK 114
straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043
patvirtintų Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumų
nuostatas.
3. Teismai turėjo taikyti CK 1.91 straipsnio 5
dalies nuostatas, neteisingai vertino aplinkybę, kad ieškovas neapgavo
atsakovo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pagal CK 1.1 straipsnio
3 dalį CK normos darbo santykiams yra taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja
atskiri įstatymai.
4. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus
įrodymus, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą tikimybių
pusiausvyros principą, nes byloje galima daryti vienareikšmę išvadą, jog šalių
darbo teisiniai santykiai nesusiklostė.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė DK 297 straipsnio 3 dalį,
nes grąžinti ieškovą į darbą nebuvo galimybės darbo vieta buvo užimta, o
apeliacinės instancijos teismas buvo informuotas, jog teisininko pareigybė
įstaigos vadovo sprendimu yra panaikinta.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26
d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo
neturtinę žalą, priteista iš ieškovo atsakovui 16,50 Lt ir valstybei 2,33 Lt
bylinėjimosi išlaidų. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios
ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoto
teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės,
kad, sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos
darbuotojui, būtina vertinti tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo
santykių šalis, o darbdaviui, kuriam suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų,
sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo,
atleidimo iš darbo ir atleidimo iš darbo pagrindo, keliami griežtesni teisių ir
pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės
normų pažeidimus standartai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad
darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami
pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti
sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35
straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių
nuostatų arba neteisėtai atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma
neturtinė žala, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui
padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248
straipsnio 4 punktas, 20 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250
straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-164/2005).
2. DK 250 straipsnyje įtvirtinta teisė reikalauti
neturtinės žalos atlyginimo nesiejama su konkrečių darbo pareigų pažeidimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, kad atsakomybė už
padarytą neturtinę žalą nėra tiesiogiai priklausoma nuo turtinės žalos fakto ir
gali būti atlyginama ir kartu, ir atskirai (2001 m. spalio 11 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-688/2001).
IV. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai
argumentai
Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas
prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Iš darbo sutarties matyti, kad joje įrašytos
visos būtinosios darbo sutarties sąlygos, kurioms esant, darbo sutartis laikoma
sudaryta (DK 93, 96 straipsniai). Atsakovas su ieškovu sudarė pirmaeilių, o ne
antraeilių pareigų darbo sutartį, todėl sudarytai darbo sutarčiai negali būti
taikomos antraeilių pareigų sąlygos. Ieškovas galėjo kitą darbą performinti į
antraeiles pareigas.
2. DK iš viso nenustatyta darbo sutarties
negaliojimo. DK 139 straipsnio nuostatos leidžia pašalinti įstatymams
prieštaraujančias darbo sutarties sąlygas, o ne pripažinti visą sutartį
negaliojančia.
3. Negali būti pripažinta nesudaryta ar
negaliojanti sutartis, nepateikus darbdavių leidimo, nes atsakovas su ieškovu
sudarė pirmaeilių pareigų darbo sutartį.
4. Atsakovo teiginiai apie atsakovo vidaus darbo
tvarkos taisyklių taikymą atmestini, nes Lietuvos Respublikos valstybinė darbo
inspekcija 2009 m. birželio 9 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1
0617-0313 nustatė, kad bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklės, darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukcijos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Atsakovas tyčia klaidina kasacinės instancijos
teismą, kad buvo sudaryta antraeilių pareigų darbo sutartis, toks atsakovo
elgesys vertintinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo pareiškimas ir sąmoningas
veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo
atmesti ieškovo kasacinį skundą. Atsiliepime dėstomos iš esmės tokios pačios
faktinės aplinkybės, kaip ir nurodytosios atsakovo kasaciniame skunde. Dėl
ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsiliepime nurodyta,
kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam būtų atsiradę padariniai, nustatyti CK
6.250 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Kasacinis teismas pasisako
tik dėl tų kasacinių skundų argumentų, kurie byloje turi teisinę reikšmę (CPK
353 straipsnio 1 dalis).
I. Dėl atsakovo kasacinio skundo
Dėl darbo sutarties sudarymo teisinio reglamentavimo
Šalių ginčas iš esmės yra dėl to, ar buvo sudaryta darbo
sutartis, ar buvo tik tariamasi dėl jos sudarymo, nes nuo to priklauso šalims
atsirandantys padariniai.
DK
95 straipsnyje nustatyta:
1. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl
būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos,
organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam
tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.
2.
Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse
gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta
sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio
darbo pobūdžio ir kt.).
3.
Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo
užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).
4.
Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų,
jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis
nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.).
5. Darbo sutartyje
gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba
darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja
atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus
darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje
gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai.
Aiškinant
šio straipsnio normas darytina išvada, kad šalių susitarimu nustatomos sąlygos
skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios yra tokios, dėl kurių šalims
nesusitarus sutartis laikoma nesudaryta ir, priešingai, jeigu dėl jų susitarta,
darbo sutartis laikoma sudaryta. Papildomos sąlygos yra visos kitos darbo
sutartyje šalių aptariamos, bet jai neprivalomos sąlygos. Dėl jų galima tartis
arba nesitarti darbo sutartis bus laikoma sudaryta. Iš esmės taip darbo
sutarčių sąlygos aiškinamos ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės
19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje L. B. v. Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr.
3K-3-274/2008.
Nagrinėjamos
bylos atveju teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad darbo
sutartyje šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Minėta, kad, susitarus
dėl jų, darbo sutartis laikoma sudaryta. Sudaryta darbo sutartis negali būti
atšaukta, t. y. vienašališkai nutraukta. Darbo sutarties atšaukimo DK nenumato.
Pagal DK darbo sutartis pasibaigia tik ją nutraukus DK
ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais; likvidavus darbdavį be teisių
perėmėjo; darbuotojui mirus (DK 124 straipsnis). Atsakovo veiksmai,
atlikti po sutarties sudarymo, t. y. jos atšaukimas, nepaneigia šalių sudarytos
darbo sutarties ir nesukelia teisinių padarinių kitai sutarties šaliai, šiuo
atveju ieškovui.
Dėl darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumų
DK
108 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad darbo sutartys gali būti dėl antraeilių pareigų. DK 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba
dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti
norminiai teisės aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus
nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. Taigi darbuotojo teisė eiti
antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje yra nustatyta
įstatyme. Įstatyme kartu nustatyta, kad ši darbo sutartis gali turėti tam tikrų
ypatumų, kuriuos nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.
Darbo sutarties sudarymo metu galiojusio Vyriausybės 2003
m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1043 Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo 2 punktu buvo
patvirtinti Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumai. Atsakovas
remiasi jų 4 punkto reikalavimu, t. y. tuo, kad ieškovas turėjo pateikti
darbdaviui, kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas, iš pagrindinės
darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdieninio darbo toje
darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Atsakovas teigia, kad ieškovas slėpė
ir šiuo metu slepia duomenis apie pirmaeilių pareigų darbo pradžią ir pabaigą. Šią
aplinkybę pirmosios instancijos teismas aiškino ir vertino. Teismas konstatavo,
kad ieškovas turėjo galimybę dirbti pas atsakovą, nepažeisdamas DK 144
straipsnio 5 dalyje nustatytos darbo dienos trukmės, kuri darbuotojui,
dirbančiam ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar
daugiau darbo sutarčių, negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Atsakovo
argumentai, nors ir grindžiami poįstatyminio akto normomis, nepaneigia darbo
sutarties sudarymo fakto, nes, minėta, šalys susitarė dėl būtinųjų darbo
sąlygų, kurios nustatytos įstatymu, ir tokia sutartis laikoma sudaryta.
Dėl įrodymų vertinimo
Atsakovas kasaciniame skunde teigia,
kad teismai netinkamai įvertino įrodymus. Šie kasacinio skundo argumentai
atmestini.
CPK 185 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį
savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi
šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir
privalomai įrodymus įvertina teismas (2006
m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno
savivaldybės įmonė Panemunės butų ūkis, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v.
Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K3208/2007; 2008 m.
birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB Supla, bylos Nr. 3K-3-350/2008;
2009 m. kovo 17 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB Fabrikant
corporation v. UAB Vilniaus ūkas, A. S., bylos Nr. 3K-3-130/2009; kt.).
Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4
dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis).
Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą
formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi
teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti,
kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad darbo
sutartis pasirašyta abiejų šalių, patvirtinta įstaigos antspaudu; kad apie
darbo sutarties sudarymą pranešta VSDFV Šiaulių skyriui, užpildant formą Nr. 1;
kad darbo sutartis įregistruota darbo sutarčių registre. Teismas taip pat
konstatavo, kad atsakovo direktorė patvirtino, jog ruošėsi priimti ieškovą
dirbti teisininku, kad parengė darbo sutarties projektą, kad atsakovo veiksmai
rodo, jog atsakovas siekė sudaryti ir sudarė darbo sutartį su ieškovu. Teismas pažymėjo,
kad aplinkybė, jog darbo sutartis buvo pasirašyta ne atsakovo direktorės
akivaizdoje, neturi įtakos darbo sutarties galiojimui, nes įstatyme nenustatyta
tokio reikalavimo. Teismas nelaikė patikimu atsakovo atstovės teiginio, kad
ieškovas savavališkai pateko į darbovietę, paėmė dokumentus, dėl kurių dar vyko
derybos ar juos kokiu nors būdu papildė. Taigi teismas surinko ir įvertino
pakankamai įrodymų, kurių pagrindu patenkintas ieškinys.
Įrodymų
tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
prerogatyva, nes pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas
patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.
Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės
klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos
teismų nustatytų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, vertindama
kasatoriaus argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų
vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti
kasatoriaus nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, nes teismas vertino
abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas atsakovui palankus
sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo
taisyklės.
II. Dėl ieškovo kasacinio skundo
Dėl
neturtinės žalos atlyginimo
DK 248 straipsnyje nustatyti darbdavio
materialinės atsakomybės atvejai. Vienas jų yra darbdavio
padarytos darbuotojui neturtinės žalos atlyginimas (DK 248 straipsnio 4
punktas). DK 250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis
Civiliniu kodeksu. Ši norma blanketinė, nes nukreipia į Civilinį kodeksą. CK 6.250 straipsnyje nustatyti atvejai ir kriterijai,
kuriais remiantis atlyginama neturtinė žala. Pagal šią įstatymo normą negalima
traktuoti, kad kiekvienu neteisėtu atleidimo iš darbo atveju padaroma neturtinė
žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2006 m. sausio 4 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. K.
v. AB Vievio paukštynas, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė,
Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas,
bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. UAB ,,Trikampis žiedas, bylos Nr. 3K-3-195/2008; kt.).
Ar priteistinas neturtinės žalos atlyginimas priklauso nuo konkrečių atleidimo
iš darbo aplinkybių. Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos
teismas konstatavo, kad ieškovui neturtinės žalos nepadaryta. Ši teismo
konstatacija kasaciniame skunde teisiniais argumentais nepaneigta.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės
instancijos teisme
Kasacinės instancijos teismas turėjo 39,15 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. lapkričio 9 d. pažyma. Šios
išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš abiejų kasatorių (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo viešosios
įstaigos ,,Euroknyga, į. k. 145832974, buveinės
adresas: A. Mickevičiaus g. 15, Šiauliai, 19,57 Lt (devyniolika
litų 57 ct) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 19,57 Lt (devyniolika
litų 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė
Janavičiūtė
Zigmas
Levickis
Vincas
Verseckas