Civilinė byla Nr. 3K-3-422/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2; 6.1; 11.5.1; 16.2.4. (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos ,,Euroknyga“ ir ieškovo R. J. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai ,,Euroknyga“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, ir pagal atsakovo priešieškinį dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė grąžinti jį į darbą – teisininko pareigas, priteisti iš atsakovo 50 Lt darbo užmokesčio už darbą 2008 m. spalio 7 d. ir po 400 Lt mėnesinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat 1200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo turėtas išlaidas už vykimą į teismo posėdžius, kitas išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. spalio 7 d su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovas priėmė jį dirbti teisininku; kad, įforminus darbo sutartį, tą pačią dieną jam paskambino atsakovo direktorė ir pranešė, kad jis atleistas iš darbo, nes apie jį blogai atsiliepė buvęs darbdavys. Ieškovas teigė, kad iš darbo buvo atleistas nesilaikant įstatymo reikalavimų, neįspėjus, be teisėto pagrindo, kad su atsakovu buvo sutarta dėl visų darbo sąlygų, aptartos darbo funkcijos, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė emocinę depresiją, sumažėjo jo bendravimo galimybės, nes direktorė skambino į kitas darbovietes, kad jis patyrė pažeminimą, dvasinių išgyvenimų.

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia (nesudaryta) šalių 2008 m. spalio 7 d. darbo sutartį Nr. 49.

Atsakovas nurodė, kad ruošėsi priimti ieškovą dirbti teisininku, susitikęs su juo, paaiškino darbo apimtis, susitarė dėl vienos darbo dienos per savaitę, kad 2008 m. spalio 7 d. pradės dirbti, surašys darbo sutartį, buvo suderintas išbandymo terminas. Atsakovas teigė, kad ieškovas atvyko anksčiau, nei buvo sutarta, pareikalavo pateikti dokumentus, buhalterei pateikus, pasirašė darbo sutarties projekte, išsinešė antrąjį egzempliorių. Atsakovo teigimu, buhalterė darbo sutarčių žurnale pasirašė vėliau, kai sutartis jau buvo atšaukta, taip pat vėliau Sodrai išsiuntė faksu pranešimą apie ieškovo įdarbinimą. Atsakovo teigimu, darbo sutartis nebuvo pabaigta įforminti, nes nebuvo įrašyta konkreti savaitės diena, kada ieškovas dirbs, nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, pažymos iš kitų ieškovo darboviečių apie jo darbo laiką šiose įmonėse, ieškovas nenurodė gyvenamosios vietos. Atsakovas nurodė, kad darbdavys neketino pasirašyti darbo sutartį, kol nebus pateikti visi reikiami dokumentai priėmimui į darbą įforminti.      

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino, kad 2008 m. spalio 7 d. atsakovas ir ieškovas sudarė darbo sutartį dėl antraeilių teisininko pareigų atlikimo, nustatė, kad šalių darbo santykiai tęsiasi nuo darbo sutarties sudarymo; 2) priteisė iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį – 3508,48 Lt – už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 7 d. iki 2009 m. birželio 30 d. įskaitytinai; 3) įpareigojo atsakovą mokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo 2009 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant už kiekvieną darbo dieną po 19,28 Lt; 4) priteisė iš atsakovo ieškovui 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas atmetė priešieškinį, priteisė iš atsakovo ieškovui 41,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 227,25 Lt žyminio mokesčio ir 16,68 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.     

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalį darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl sutarties sąlygų. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje įrašytos visos būtinosios darbo sutarties sąlygos: šalys susitarė, kad ieškovas dirbs pas atsakovą teisininku pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2008 m. spalio 7 d., susitarė dėl sutrumpintos darbo laiko savaitės (2 val. per savaitę), darbo apmokėjimo dydžio, terminų, išbandymo laikotarpio; kad darbo sutartis pasirašyta abiejų šalių, patvirtinta įstaigos antspaudu; kad apie darbo sutarties sudarymą pranešta VSDFV Šiaulių skyriui, užpildant formą Nr. 1; kad darbo sutartis įregistruota darbo sutarčių registre. Teismas konstatavo, kad atsakovo direktorė patvirtino, jog ruošėsi priimti ieškovą dirbti teisininku, kad parengė darbo sutarties projektą, kad atsakovo veiksmai rodo, jog atsakovas siekė sudaryti ir sudarė darbo sutartį su ieškovu. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog darbo sutartis buvo pasirašyta ne atsakovo direktorės akivaizdoje, neturi įtakos darbo sutarties galiojimui, nes įstatyme nenustatyta tokio reikalavimo.

Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, jog darbo sutartis negali būti galiojanti, nes joje nebuvo aptarta dėl darbo einant antraeiles pareigas pobūdžio, nesusitarta konkrečiai dėl darbo laiko, darbo apimties per darbo valandą ir kokia darbo apmokėjimo sistema bus taikoma esant sutrumpintai darbo savaitei ir sutrumpintai darbo dienai, nepateikta pažyma iš darbdavių, leidžianti eiti antraeiles pareigas, tačiau tai nėra būtinosios darbo sąlygos, jas galima patikslinti darbo sutarties vykdymo metu. Teismas pabrėžė, kad dalis šių sąlygų (darbo laiko trukmė per savaitę, darbo apmokėjimo dydis) buvo nustatytos sutartyje. 

Teismas konstatavo, kad darbo sutartis šalių buvo sudaryta 2008 m. spalio 7 d.; kad atsakovas pažeidė ieškovo teises, atšaukdamas jo įdarbinimą, laikydamas, jog darbo sutartis yra nesudaryta. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė grąžinti jį į darbą, tačiau ginčas kilo ne dėl darbo sutarties nutraukimo, nes nėra priimto darbdavio įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo, o dėl darbo santykių atsiradimo ir vykdymo; kad teismas posėdyje įspėjo bylos dalyvius apie galimybę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417, 418 straipsniai).

Teismas, pripažinęs darbo sutartį sudaryta, pagal analogiją priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimą priteisti 50 Lt už dirbtą dieną, 2008 m. spalio 7-ąją, apima nurodytas laikotarpis, už kurį priteisiamas darbo užmokestis, be to, nėra įrodymų, kad ieškovas dirbo vieną valandą.

Teismas konstatavo, kad neteisėti atsakovo veiksmai ieškovui sukėlė dvasinių išgyvenimų, psichologinę įtampą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, turėjo neigiamos įtakos emocinei ir dvasinei ieškovo būklei. Nustatydamas priteistino ieškovui neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovo elgesį sudarant darbo sutartį, taip pat į aplinkybes, jog ieškovas nepradėjo dirbti ir darbo sutartis buvo dėl antraeilių pareigų, taip pat į nustatytą darbo sutartyje atlyginimo dydį, ieškovo jauną amžių, profesiją, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis, DK 250 straipsnis).

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi iš dalies pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą – ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinę žalą atmetė; kitą  pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovui 12,30 Lt, iš ieškovo atsakovui – 16,50 Lt, iš ieškovo valstybei – 2,33 Lt , iš atsakovo valstybei – 16,32 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Ji pažymėjo, kad kolegijos posėdyje ieškovas nurodė, jog į teismą kreipėsi vien dėl to, kad pamokytų apeliantą ir parodytų, jog negalima netinkamai elgtis su teisinį išsilavinimą turinčiu ieškovu. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo elgesį ir jo nurodytus siekius šiame teismo procese, sutiko su apelianto teiginiu, kad teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.    

 

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Šiaulių miesto apylinkės teismas, pripažindamas, kad 2008 m. spalio 7 d. šalys sudarė darbo sutartį dėl antraeilių pareigų, padarė esminę klaidą – netinkamai traktavo darbo sutarties sąvoką, apibrėžtą DK 93 straipsnyje. Teismai, tirdami faktines aplinkybes, nekreipė dėmesio į ieškovo darbo laiko režimą UAB ,,Plamega“ ir UAB ,,Šiaulių Tauro televizoriai“, kuriuose ieškovas dirba, į ieškovo darbo laiko pradžią ir pabaigą, į darbo režimą atsakovo įstaigoje. Teismai nekreipė dėmesio į tai, kad darbuotojas sulygtą darbą turi atlikti Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatytu darbo režimu ir darbo vietoje. Ieškovas pagal savo jau turimą darbo valandų apimtį kitose bendrovėse dirbti darbo pagal 2008 m. spalio 7 d. darbo sutartį nuo 7 val. ryto iki 19 val. negalėjo, nes atsakovo įstaiga tokiu metu nedirba. Ieškovas ir atsakovo vadovė tarėsi sudaryti antraeilių pareigų darbo sutartį. Ieškovas teisininko antraeilių pareigų darbą galėjo atlikti tik laisvu nuo darbo UAB ,,Plamega“ ir UAB ,,Šiaulių Tauro televizoriai“ laiku ir laikydamasis atsakovo įstaigos vidaus darbo tvarkos nustatyto darbo laiko režimo. DK 144 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių ne vienoje įmonėje ir pagal kelias darbo sutartis, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė negu dvylika valandų per dieną, o DK 160 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų.      

2. Ieškovas, siekdamas sudaryti antraeilių pareigų darbo sutartį, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtintų Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumų 4 punkto reikalavimus – turėjo pateikti darbdaviui, kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas, iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdieninio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Ieškovas slėpė ir šiuo metu slepia duomenis apie pirmaeilių pareigų darbo pradžią ir pabaigą. Teismai netinkami taikė nurodytą teisės normą ir perkėlė pareigą darbdaviui iki darbo sutarties sudarymo išsireikalauti pažymas apie būsimo darbuotojo dirbamą darbą ar einamas pareigas kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos (išaiškinimų 2008 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306).

Teismai turėjo taikyti specialiąsias, tai darbo sutarčiai nustatytas būtinąsias sąlygas (DK 95 straipsnio 2 dalis), DK 114 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtintų Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumų nuostatas. 

3. Teismai turėjo taikyti CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatas, neteisingai vertino aplinkybę, kad ieškovas neapgavo atsakovo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį CK normos darbo santykiams yra taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atskiri įstatymai.

4. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą tikimybių pusiausvyros principą, nes byloje galima daryti vienareikšmę išvadą, jog šalių darbo teisiniai santykiai nesusiklostė.

5. Pirmosios instancijos teismas  nepagrįstai taikė DK 297 straipsnio 3 dalį, nes grąžinti ieškovą į darbą nebuvo galimybės – darbo vieta buvo užimta, o apeliacinės instancijos teismas buvo informuotas, jog teisininko pareigybė įstaigos vadovo sprendimu yra panaikinta.  

  

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, priteista iš ieškovo atsakovui 16,50 Lt ir valstybei – 2,33 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoto teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina vertinti tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, o darbdaviui, kuriam suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir atleidimo iš darbo pagrindo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba neteisėtai atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 20 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005).

2. DK 250 straipsnyje įtvirtinta teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nesiejama su konkrečių darbo pareigų pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, kad atsakomybė už padarytą neturtinę žalą nėra tiesiogiai priklausoma nuo turtinės žalos fakto ir gali būti atlyginama ir kartu, ir atskirai (2001 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-688/2001).       

 

IV. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

 

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Iš darbo sutarties matyti, kad joje įrašytos visos būtinosios darbo sutarties sąlygos, kurioms esant, darbo sutartis laikoma sudaryta (DK 93, 96 straipsniai). Atsakovas su ieškovu sudarė pirmaeilių, o ne antraeilių pareigų darbo sutartį, todėl sudarytai darbo sutarčiai negali būti taikomos antraeilių pareigų sąlygos. Ieškovas galėjo kitą darbą performinti į antraeiles pareigas.      

2. DK iš viso nenustatyta darbo sutarties negaliojimo. DK 139 straipsnio nuostatos leidžia pašalinti įstatymams prieštaraujančias darbo sutarties sąlygas, o ne pripažinti visą sutartį negaliojančia.

3. Negali būti pripažinta nesudaryta ar negaliojanti sutartis, nepateikus darbdavių leidimo, nes atsakovas su ieškovu sudarė pirmaeilių pareigų darbo sutartį.    

4. Atsakovo teiginiai apie atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių taikymą atmestini, nes Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2009 m. birželio 9 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1 0617-0313 nustatė, kad bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklės, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Atsakovas tyčia klaidina kasacinės instancijos teismą, kad buvo sudaryta antraeilių pareigų darbo sutartis, toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo pareiškimas ir sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

 

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą. Atsiliepime dėstomos iš esmės tokios pačios faktinės aplinkybės, kaip ir nurodytosios atsakovo kasaciniame skunde. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsiliepime nurodyta, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam būtų atsiradę padariniai, nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

            Kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinių skundų argumentų, kurie byloje turi teisinę reikšmę (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

            I. Dėl atsakovo kasacinio skundo

 

            Dėl darbo sutarties sudarymo teisinio reglamentavimo

 

            Šalių ginčas iš esmės yra dėl to, ar buvo sudaryta darbo sutartis, ar buvo tik tariamasi dėl jos sudarymo, nes nuo to priklauso šalims atsirandantys padariniai.

            DK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Taigi pagal DK 99 straipsnio 1 dalies normą svarbu, kad būtų išreikšta šalių valia sudaryti darbo sutartį ir ji padaryta dėl darbo sutarties sąlygų, nustatytų DK 95 straipsnyje.

            DK 95 straipsnyje nustatyta:

            „1. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

            2. Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.).

            3. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).

            4. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.).

            5. Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai.“

            Aiškinant šio straipsnio normas darytina išvada, kad šalių susitarimu nustatomos sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios yra tokios, dėl kurių šalims nesusitarus sutartis laikoma nesudaryta ir, priešingai, jeigu dėl jų susitarta, darbo sutartis laikoma sudaryta. Papildomos sąlygos yra visos kitos darbo sutartyje šalių aptariamos, bet jai neprivalomos sąlygos. Dėl jų galima tartis arba nesitarti – darbo sutartis bus laikoma sudaryta. Iš esmės taip darbo sutarčių sąlygos aiškinamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. B.  v. Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr. 3K-3-274/2008.

            Nagrinėjamos bylos atveju teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad darbo sutartyje šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Minėta, kad, susitarus dėl jų, darbo sutartis laikoma sudaryta. Sudaryta darbo sutartis negali būti atšaukta, t. y. vienašališkai nutraukta. Darbo sutarties atšaukimo DK nenumato. Pagal DK darbo sutartis pasibaigia tik ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais; likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo; darbuotojui mirus (DK 124 straipsnis). Atsakovo veiksmai, atlikti po sutarties sudarymo, t. y. jos atšaukimas, nepaneigia šalių sudarytos darbo sutarties ir nesukelia teisinių padarinių kitai sutarties šaliai, šiuo atveju – ieškovui.

           

            Dėl darbo sutarties dėl antraeilių  pareigų (darbo) ypatumų

 

            DK 108 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad darbo sutartys gali būti dėl antraeilių pareigų. DK 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. Taigi darbuotojo teisė eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje yra nustatyta įstatyme. Įstatyme kartu nustatyta, kad ši darbo sutartis gali turėti tam tikrų ypatumų, kuriuos nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

            Darbo sutarties sudarymo metu galiojusio Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ 2 punktu buvo patvirtinti Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumai. Atsakovas remiasi jų 4 punkto reikalavimu, t. y. tuo, kad ieškovas turėjo pateikti darbdaviui, kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas, iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdieninio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Atsakovas teigia, kad ieškovas slėpė ir šiuo metu slepia duomenis apie pirmaeilių pareigų darbo pradžią ir pabaigą. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas aiškino ir vertino. Teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo galimybę dirbti pas atsakovą, nepažeisdamas DK 144 straipsnio 5 dalyje nustatytos darbo dienos trukmės, kuri darbuotojui, dirbančiam ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Atsakovo argumentai, nors ir grindžiami poįstatyminio akto normomis, nepaneigia darbo sutarties sudarymo fakto, nes, minėta, šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sąlygų, kurios nustatytos įstatymu, ir tokia sutartis laikoma sudaryta.

 

            Dėl įrodymų vertinimo

 

            Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini.

            CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K–3–208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, A. S., bylos Nr. 3K-3-130/2009; kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

            Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbo sutartis pasirašyta abiejų šalių, patvirtinta įstaigos antspaudu; kad apie darbo sutarties sudarymą pranešta VSDFV Šiaulių skyriui, užpildant formą Nr. 1; kad darbo sutartis įregistruota darbo sutarčių registre. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo direktorė patvirtino, jog ruošėsi priimti ieškovą dirbti teisininku, kad parengė darbo sutarties projektą, kad atsakovo veiksmai rodo, jog atsakovas siekė sudaryti ir sudarė darbo sutartį su ieškovu. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog darbo sutartis buvo pasirašyta ne atsakovo direktorės akivaizdoje, neturi įtakos darbo sutarties galiojimui, nes įstatyme nenustatyta tokio reikalavimo. Teismas nelaikė patikimu atsakovo atstovės teiginio, kad ieškovas savavališkai pateko į darbovietę, paėmė dokumentus, dėl kurių dar vyko derybos ar juos kokiu nors būdu papildė. Taigi teismas surinko ir įvertino pakankamai įrodymų, kurių pagrindu patenkintas ieškinys.

Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas atsakovui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

 

            II. Dėl ieškovo kasacinio skundo

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

            DK 248 straipsnyje nustatyti darbdavio materialinės atsakomybės atvejai. Vienas jų yra darbdavio padarytos darbuotojui neturtinės žalos atlyginimas (DK 248 straipsnio 4 punktas). DK 250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Ši norma blanketinė, nes nukreipia į Civilinį kodeksą. CK 6.250 straipsnyje nustatyti atvejai ir kriterijai, kuriais remiantis atlyginama neturtinė žala. Pagal šią įstatymo normą negalima traktuoti, kad kiekvienu neteisėtu atleidimo iš darbo atveju padaroma neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S.  v. Lietuvos kariuomenė, Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. UAB ,,Trikampis žiedas“, bylos Nr. 3K-3-195/2008; kt.). Ar priteistinas neturtinės žalos atlyginimas priklauso nuo konkrečių atleidimo iš darbo aplinkybių. Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui neturtinės žalos nepadaryta. Ši teismo konstatacija kasaciniame skunde teisiniais argumentais nepaneigta.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

 

               Kasacinės instancijos teismas turėjo 39,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. lapkričio 9 d. pažyma. Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš abiejų kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

   Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos ,,Euroknyga“, į. k. 145832974, buveinės adresas: A. Mickevičiaus g. 15, Šiauliai, 19,57 Lt (devyniolika litų 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 19,57 Lt (devyniolika litų 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

            Teisėjai                                                                                     Birutė Janavičiūtė

 

                                                           

                                                                                                                        Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                                        Vincas Verseckas