Civilinė byla Nr. 3K-3-88/2009 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.5; 11.9.12; 11.10; 19.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Ž. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Rūta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2002 m. birželio 3 d. buvo išrinktas Sodininkų bendrijos „Rūta“ valdybos pirmininku, su juo buvo sudaryta terminuota dvejų metų darbo sutartis. Ieškovo darbo sutartis 2004 m. gegužės 22 d. buvo pratęsta trejiems metams. Nepasibaigus darbo sutarties terminui, 2006 m. rugsėjo 23 d. vykusiame sodininkų bendrijos narių neeiliniame pakartotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš einamų pareigų.

Byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos valdybos pirmininko atleidimo iš darbo teisėtumo. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė pripažinti bendrijos narių 2006 m. rugsėjo 23 d. pakartotinį susirinkimą neįvykusiu ir jo metu priimtus nutarimus negaliojančiais, taip pat pripažinti, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo jo laikino nedarbingumo metu, pažeidė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 133 straipsnio 2 dalį, kad darbo sutartis pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 3 punktą nutraukta neteisėtai; priteisti 1260 Lt išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Ieškovas paaiškino, kad sodininkų bendrijos narių susirinkimas, įvykęs 2006 m. rugsėjo 23 d., yra neteisėtas, jo priimti nutarimai negaliojantys, nes susirinkime nebuvo dalyvių kvorumo, nesilaikyta susirinkimo organizavimo tvarkos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 5 d. sprendimu pripažino, kad atleidžiant ieškovą iš sodininkų bendrijos „Rūta“ valdybos pirmininko pareigų nepagrįstai nurodytas DK 136 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindas; nustatė, kad šalių darbo santykiai baigėsi pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas, nustatęs, kad ieškovas buvo atleistas be kaltės, priteisė ieškovui iš atsakovo 840 Lt išeitinės išmokos pagal DK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas nurodė, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio veiklą iki 2004 m. sausio 7 d. reglamentavo Įstatymas dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų ir Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 404 ,,Dėl sodininkų bendrijų“, nuo 2004 m. sausio 7 d. sodininkų bendrijos veiklą reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas. Bendrijos steigėjai turi būti žemės sklypų savininkai, nuomininkai ar naudotojai. Teismas nustatė, kad sodininkų bendrija ,,Rūta“, kurioje valdybos pirmininku dirbo ieškovas, įregistruota 1992 m. sausio 20 d.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2002 m. birželio 3 d. buvo išrinktas sodininkų bendrijos valdybos pirmininku, tą pačią dieną šalys sudarė dvejų metų terminuotą darbo sutartį. Šalių susitarimu ši sutartis nuo 2004 m. gegužės 22 d. buvo pratęsta trejiems metams. 2004 m. spalio 16 d. įvykusiame sodininkų bendrijos narių pakartotiniame susirinkime nuspręsta išrinkti naują valdybą, o jos pirmininku išrinktas ieškovas. Teismas pažymėjo, kad šalių teisiniams santykiams taikytinos ne tik darbo santykius reguliuojančios darbo teisės normos, bet ir kiti teisės aktai, pavyzdžiui, kiti įstatymai ir bendrijos įstatai; nurodė, kad ieškovo ir atsakovo darbo santykius iš pradžių reguliavo ir bendrijos tipiniai įstatai, tačiau 2004 m. sausio 7 d. įsigaliojus Sodininkų bendrijų įstatymui ieškovo ir atsakovo santykių reguliavimas pasikeitė. Pagal šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalį veikiančių sodininkų bendrijų įstatai galiojo tiek, kiek jie neprieštaravo CK ir šiam įstatymui; 2 dalyje nustatyta, kad bendrijų įstatus, prieštaraujančius CK ir šiam įstatymui, turi pakeisti pirmasis po šio įstatymo įsigaliojimo sušauktas organas, turintis teisę keisti įstatus. Teismas nustatė, kad bendrijos tipiniai įstatai pagal įstatymo reikalavimus nebuvo pakeisti, todėl nurodė, kad, spręsdamas šalių ginčą, vadovausis Sodininkų bendrijų įstatymu ir bendrijos įstatais tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymui, taip pat remsis bendrijos narių susirinkimų sprendimais bei teismų praktika analogiškose bylose.

Teismas, remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsniu, konstatavo, kad 2004 m. spalio 16 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime buvo išrinktas kolegialus valdymo organas – valdyba, o valdybos pirmininku – ieškovas. Teismas įvertino, kad toks bendrijos narių susirinkimo sprendimas atitiko Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, pagal kurią bendrijos valdybai vadovauja jos pirmininkas, kurį renka bendrijos narių susirinkimas. Teismas taip pat nurodė, kad nors bendrijos valdyba turi veikti pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą, tačiau šis dokumentas teismui nepateiktas; kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalį juridinio asmens valdymo organo vadovą renka bendrijos narių susirinkimas, šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta absoliuti bendrijos narių susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą valdybos vadovą, nepriklausomai nuo to, ar nustatyta valdybos vadovo kaltė.

Teismas pripažino, kad ieškovas yra juridinio asmens valdymo organo vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, tačiau jo teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir juridinį asmenį sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, kurie atsiranda pavedimo sutarties pagrindu. Dėl to, kai bendrijos narių susirinkimas įgyvendina Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisę, tai pasibaigia ir su valdybos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Teismas pažymėjo, kad tam, jog atleistasis valdymo organo vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimą, turi būti nurodytas ir atitinkamas DK įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai valdymo organo vadovas atleidžiamas iš pareigų pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tai iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Teismas kartu nurodė, jog atsakovas, nutraukdamas su ieškovu darbo sutartį nepagrįstai rėmėsi DK 136 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes šios nuostatos šalių teisiniams santykiams netaikytinos.

Teismas, nurodęs, kad DK 140 straipsnio 2 dalies nuostata taikytina ir išeitinė išmoka mokama nutraukus darbo sutartį ne tik DK dvyliktojo skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodytais, bet ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, bei nustatęs, kad nėra konkrečių ieškovo kaltės įrodymų, turėjusių įtakos jo atleidimui iš bendrijos valdybos pirmininko pareigų, priteisė ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas taip pat pažymėjo, kad DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas nutraukti darbo sutartį ieškovo nedarbingumo laikotarpiu nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti ieškovas kaip sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas; nurodė, kad šio ribojimo taikymas apribotų ieškovą į pareigas paskyrusio bendrijos organo teisę atšaukti pirmininką iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrijos ir jos narių interesus, tai paneigtų bendrijos ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus, nes bendrijos narių susirinkimo teisė atšaukti bendrijos valdybą ar jos pirmininką absoliuti.

Teismas, spręsdamas ieškovo atleidimo iš pareigų klausimą, tikrino, ar nepažeistos ieškovo atleidimo procedūros, ir nustatė, kad iš dalies ieškovo atleidimo procedūra buvo pažeista; įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti bendrijos narių 2006 m. rugsėjo 23 d. susirinkimą, kuriame buvo nutarta ieškovą atleisti iš valdybos pirmininko pareigų, neįvykusiu, o jo nutarimus negaliojančiais ir kartu pripažinti ieškovo atšaukimą iš valdybos pirmininko pareigų neteisėtu.

Teismas nustatė, kad sodininkų bendrijos valdymo organas neeilinį bendrijos narių susirinkimą iš pradžių organizavo 2006 m. rugsėjo 2 d., tačiau nesant kvorumo jis neįvyko; buvo numatyta neeilinį pakartotinį bendrijos narių susirinkimą sušaukti 2006 m. rugsėjo 9 d., tačiau ir šį kartą jis dėl nenustatytų priežasčių neįvyko. Pastarajame susirinkime dalyvavo nedaug dalyvių, nors įstatyme kvorumas nenustatytas ir suteikta teisė atvykusiems nariams surengti pakartotinį susirinkimą pagal ankstesnio susirinkimo darbotvarkę, buvo nutarta sušaukti neeilinį pakartotinį bendrijos narių susirinkimą dar kartą 2006 m. rugsėjo 23 d. pagal ankstesnių neeilinių neįvykusių susirinkimų darbotvarkę.

Teismas, remdamasis 2006 m. rugsėjo 23 d. neeilinio pakartotinio susirinkimo protokolu, taip pat nustatė, kad susirinkimo dalyviai, turėję apsvarstyti tuos pačius anksčiau neįvykusio susirinkimo darbotvarkės tris klausimus, į susirinkimo darbotvarkę įtraukė naują klausimą dėl bendrijos valdybos narių išrinkimo. Teismas nustatė, kad šio klausimo įtraukimą lėmė ta aplinkybė, jog daugiau kaip pusė valdybos narių susirinkime pareiškė apie atsistatydinimą, nes tiek teisiškai, tiek faktiškai neliko bendrijos valdymo organo. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalį bendrijos valdybos posėdžiai laikomi įvykusiais, kai juose dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių, todėl teismas, pažymėjęs, jog susirinkimo darbotvarkės papildymą lėmė susiklosčiusi situacija, sprendė, kad dėl šios priežasties darbotvarkės pakeitimas nelaikytinas negaliojančiu, jis neturi esminės įtakos paties ieškovo atšaukimui iš pareigų. Teismas taip pat nustatė, kad priimant šį sprendimą susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė bendrijos narių, todėl tai atitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visais atvejais bendrijos narių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, susijusi su procedūriniu pažeidimu, nedaro šio susirinkimo priimto sprendimo negaliojančio.

Teismas nustatė, kad, bendrijos narių susirinkimui išrinkus naujos sudėties valdybą, ieškovas ne tik buvo atšauktas iš einamų pareigų, bet ir su juo nutraukta darbo sutartis; nurodė, kad tokia bendrijos valdybos pirmininką renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą valdybą ir jos pirmininką yra absoliuti, o teisės atšaukti bendrijos valdybą ir jos pirmininką absoliutumą ribojančių sąlygų nustatymas apsunkintų šios teisės turinį apibrėžiančių teisės normų tikslo – užtikrinti efektyvų ir nepertraukiamą bendrijos valdymą – pasiekimą; pažymėjo, kad atšaukimo teisės absoliutumą lemia pasitikėjimu pagrįsti bendrijos ir valdybos narių bei jos pirmininko santykiai, šių santykių pobūdis, valdybos pirmininko pareigybė ir jo, kaip valdybos vadovo, atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrijai. Dėl to valdybos pirmininko darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius, valdybos pirmininkas toliau dirbtų, tačiau bendrijos valdymo organas, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrijai tokiomis sąlygomis galėtų būti padaryta didelė žala.

Teismo sprendime taip pat pažymėta, kad ieškovo prašymas priimti atskirąsias nutartis dėl įžeidimo, šmeižimo ir dokumentų klastojimo netenkinamas, nes teismas nagrinėjamoje byloje akivaizdžių teisės pažeidimų nenustatė, atskirąją nutartį teismas priima savo iniciatyva, byloje dalyvaujančių asmenų prašymas jo neįpareigoja.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, kurio veiklą reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas, taip pat kad ieškovo, išrinkto bendrijos valdybos pirmininku ir dirbančio pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė ir kad bendrijos valdybos pirmininką renkančio ir atšaukiančio organo (nagrinėjamu atveju - bendrijos narių susirinkimo) teisė atšaukti jo išrinktą bendrijos valdybos pirmininką nėra sąlygota jokių aplinkybių - ji yra absoliuti. Šio kolegialaus bendrijos valdymo organo pirmininko reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrijos organo – bendrijos narių susirinkimo, teisę atšaukti bendrijos valdybos pirmininką iš pareigų. Teismo nutartyje nurodyta, kad bendrijos ir jos valdybos pirmininko darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrijos valdybos pirmininko teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ieškovo atleidimą iš pareigų ne tik darbo teisės, bet ir civilinės teisės aspektu ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovo darbo sutartis nutraukiama DK 124 straipsnio 1 dalis 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatavo, kad DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrijos valdybos pirmininkui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrijos organo teisę atšaukti valdybos pirmininką iš pareigų laiko atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas tai pat pažymėjo, kad, esant ginčui dėl bendrijos valdybos pirmininko neteisėto atšaukimo iš pareigų, teisme turi būti patikrinta, ar nepažeistos Sodininkų bendrijų įstatyme reglamentuotos atleidimo procedūros. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo atleidimo procedūra nepažeista, o papildomo klausimo įtraukimas į susirinkimo darbotvarkę nedaro jo negaliojančio ir neturi esminės įtakos ieškovo atšaukimui iš pareigų.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo nurodytų argumentų, jog 2006 m. rugsėjo 23 d. įvykusio susirinkimo dalyvių sąrašas yra suklastotas ir tai atitinka BK 300 straipsnyje nustatytos veikos sudėtį, taip pat dėl kitų bendrijos narių susirinkimo procedūrinių pažeidimų, nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, o rėmėsi vien tik subjektyvia nuomone; pažymėjo, kad įrodymai tiriami nagrinėjant bylą iš esmės, paskutinis įrodinėjimo etapas - įrodymų vertinimas; nuo to, ar teismas tinkamai įvertina surinktus ir ištirtus įrodymus, priklauso teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, susijusių su parašų klastojimu, su balsų skaičiavimo komisijos išrinkimu, šiuos apeliacinio skundo argumentus atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl atskirųjų nutarčių priėmimo, nurodęs, jog teismas neturi atskirosiomis nutartimis reaguoti į neesminius, neturinčius ypatingos visuomeninės reikšmės teisės pažeidimus arba susijusius, kaip nagrinėjamu atveju, tik su privačiais santykiais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti A. S. darbo sutartį negaliojančia yra naujai pareikštas reikalavimas, dėl to jo nenagrinėjo.

Dėl išeitinės išmokos pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktą priteisimo apeliacinės instancijos teismas pakartojo, kad su ieškovu darbo sutartis nutraukiama pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tuo tarpu DK 140 straipsnio 1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai darbo teisiniai santykiai baigiasi DK 129 straipsnio ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto nustatytais atvejais, todėl išeitinė išmoka ieškovui išmokėtina remiantis DK 140 straipsnio 2 dalimi. Teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas buvo atleistas teisėtai, atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl ieškovo ir atsakovo teisinių santykių kvalifikavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai. Darbo sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti DK, Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nereglamentuota bendrijos valdybos pirmininko, su kuriuo sudaryta terminuota darbo sutartis, nutraukimo tvarka, todėl nepagrįstas šios normos aiškinimas kaip suteikiantis teisinį pagrindą atleisti ieškovą be kaltės iš einamų pareigų, neįspėjus ir nepasiūlius kito darbo, nesilaikant kitų DK darbuotojams įtvirtintų garantijų.

2. Dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo. Atleidžiant ieškovą iš einamų pareigų buvo pažeistas draudimas atleisti darbuotoją laikinojo nedarbingumo metu, todėl ieškovo atleidimas pripažintinas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo sudaręs su ieškovu terminuotą darbo sutartį, ieškovui turėjo būti taikomos DK 133 straipsnyje įtvirtintos garantijos.

3. Dėl ekspertizės skyrimo. Bylą nagrinėję teismai pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), taip pat CPK 212 straipsnio nuostatas, nes byloje, kilus klausimų, kurių sprendimui reikalingos specialiosios žinios, o be jų visapusiškas ir teisingas bylos nagrinėjimas buvo neįmanomas, nepagrįstai atsisakė skirti rašysenos ekspertizę, nepasisakė dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl dokumentų klastojimo, taip apribodami ieškovo galimybes įrodyti reiškiamus reikalavimus. Be to, nereaguodami į baudžiamosios teisės pažeidimus, teismai pažeidė CPK 176 straipsnio nuostatas.

4. Dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo teisėtumo. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalį bendrijos narių susirinkimas yra laikomas įvykusiu ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikytinas neįvykusiu. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kiek iš viso narių yra Sodininkų bendrijoje „Rūta“, ar 2006 m. rugsėjo 23 d. sodininkų bendrijos narių susirinkime balsavo įgaliojimus turintys asmenys. Kasatorius nurodo, kad sodininkų bendrijoje 2006 m. rugsėjo 23 d. iš viso buvo 219 narių, tuo tarpu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendime nurodyta, kad susirinkime dalyvavo tik 105 nariai, dėl to turėjo būti konstatuota, kad kvorumo nebuvo ir 2006 m. rugsėjo 23 d. susirinkimo nutarimai yra negaliojantys.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalį apie sprendimą sušaukti narių susirinkimą ir susirinkimo darbotvarkę turi būti pranešta ne vėliau kaip per dvi savaites iki susirinkimo dienos. Šio įstatymo reikalavimo nesilaikyta, nes iki 2006 m. rugsėjo 23 d. susirinkimo pradžios klausimo dėl kasatoriaus atleidimo iš valdybos pirmininko pareigų darbotvarkėje nebuvo, todėl šis nutarimas turi būti pripažintas neteisėtu.

Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.

Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami materialinės teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijos valdybos pirmininko atšaukimo iš pareigų, bei procesinių teisės normų dėl įrodinėjimo priemonių aiškinimo ir taikymo klausimai ginčo santykiams, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl taikytinos teisės darbo sutarties pabaigai

DK 124 straipsnyje nustatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė nutraukti darbo sutartį ne tik Darbo kodekse, bet ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose atitinkamą veiklos sritį, nustatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad darbo sutartis negali būti nutraukta be teisinio, t. y. įstatymuose nustatyto, pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad DK 1 straipsnyje, apibrėžiančiame Darbo kodekso reglamentuojamus santykius, įtvirtinta galimybė reglamentuoti tam tikrose specifinėse srityse kylančius darbo teisinius santykius ne tik Darbo kodekse, bet ir kitais, tam tikroms darbuotojų kategorijoms taikytinais įstatymais bei kitais teisės aktais.

Byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos valdybos pirmininko atšaukimo iš pareigų teisėtumo ir taikytinos teisės šiems santykiams reglamentuoti. Sodininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnyje, kuriame apibrėžta įstatymo paskirtis, nurodyta, kad šiuo įstatymu nustatytas sodininkų bendrijų steigimas, valdymas ir veikla bei kiti klausimai. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu; bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (Įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys).

Sodininkų bendrijų įstatyme taip pat nustatyta, kad bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje; bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo jame tvarka; bendrijos valdymo organai, jų kompetencija ir atšaukimo tvarka, šių organų narių atsakomybė ir kiti klausimai (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7-9 punktai). Įstatyme nustatyti ir bendrijos valdymo organai, tai - bendrijos narių susirinkimas, vienasmenis - tik bendrijos pirmininkas, arba kolegialus – bendrijos valdyba (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1,2 punktai). Įstatyme nustatyta bendrijos narių susirinkimo išimtinė teisė iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos reglamentą (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip; sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma dėl nario pašalinimo iš bendrijos ir bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo (likvidavimo) atvejais (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11-13 punktai, 5 dalis). Sodininkų bendrijos „Rūta“ įstatuose nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdybos narius, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką (Įstatų VI skyriaus 33.2 punktas); bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ bendrijos narių, jei pagal svarstomą klausimą nereikia kvalifikuotos balsų daugumos; bendrijos valdymo organas yra bendrijos valdyba, jos veiklai vadovauja pirmininkas, pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas (Įstatų VI skyriaus 37 punktas, VII skyriaus 44, 47 punktai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sodininkų bendrijų įstatymu ir juo remiantis priimtais įstatais reglamentuota bendrijos valdymo organo - valdybos ir jos pirmininko - rinkimo ir atšaukimo tvarka. Remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo – valdybos – narius, taip pat valdybos pirmininką. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Sodininkų bendrijos „Rūta“ įstatų VI skyriaus 33.2 punkte.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad ginčo santykiams dėl darbo sutarties pabaigos nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos DK normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą. DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad DK normos taikytinos tiems santykiams, kurių nereglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas, t. y. dėl darbo sutarties pabaigimo teisinių padarinių. DK normos taikytinos įforminant darbo sutarties pabaigą – tokiu atveju darbo sutartis baigiasi remiantis DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Minėta, kad DK 124 straipsnio 1 dalyje dėl darbo sutarties pabaigos nustatyta, jog sutartis gali pasibaigti ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, tokiu atveju nurodomas ir kitas įstatymas, kuris reglamentuoja atitinkamos srities darbuotojų darbo sutarties pabaigą.

Darbo sutarties pabaigos teisinius padarinius taip pat reglamentuoja DK 140 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinė sutartis nenustato kitaip. Sodininkų bendrijų įstatyme dėl išeitinės išmokos mokėjimo nenustatyta kitaip.

Kasatorius nurodo, kad atleidžiant jį iš darbo buvo pažeistos DK 131 straipsnio nuostatos, kurios nustato darbo sutarties nutraukimo apribojimus. Pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad valdybos pirmininko laikinasis nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti jį iš bendrijos valdybos pirmininko pareigų, nes DK nuostatų, kuriose įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų bendrijos narių susirinkimo absoliutaus teisės atšaukti bendrijos valdybos pirmininką pobūdžio. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad atleidžiant ieškovą iš pareigų DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytinas, o esant ginčui dėl bendrijos valdybos pirmininko atšaukimo iš pareigų teisėtumo turi būti patikrinta, ar nepažeistos Sodininkų bendrijos įstatyme reglamentuotos procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Vitės valdos“, nutarties Nr. 3K-3-397/2007; paskelbta: Teismų praktika 28).

Dėl atšaukimo procedūros teisėtumo.

Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atšaukimo iš sodininkų bendrijos valdybos pirmininko pareigų tvarka, reglamentuota Sodininkų bendrijos įstatyme ir bendrijos įstatuose, nepažeista. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis teismų padarytomis išvadomis.

Minėta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba - iš jos narių rinkti valdybos pirmininką (Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime balsų dauguma (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju nesprendžiamas klausimas, dėl kurio pobūdžio sprendimas turėtų būti priimamas kvalifikuota balsų dauguma. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 23 d. įvyko pakartotinis bendrijos narių susirinkimas pagal ankstesnių neeilinių įvykusių susirinkimų darbotvarkę. Susirinkimo dalyviai patvirtino papildomą darbotvarkės klausimą dėl bendrijos valdybos narių išrinkimo, nes keturi iš septynių valdybos narių buvo pareiškę apie atsistatydinimą. Bendrijos narių susirinkimas sprendė dėl naujų valdybos narių rinkimo ir ieškovo atšaukimo iš valdybos narių ir pirmininko pareigų bei kitus darbotvarkėje nustatytus klausimus. Teismų sprendimais konstatuota, kad įstatymo nustatytas kvorumas nebuvo pažeistas, o papildomo klausimo įtraukimas į susirinkimo darbotvarkę nedaro susirinkimo negaliojančio, neturi reikšmės ieškovo atšaukimo iš pareigų teisėtumui. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalį bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Šis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ¼ bendrijos narių, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu. Nagrinėjamu atveju įvyko pakartotinis narių susirinkimas, teismų nekonstatuota, jog aptartų įstatymo nuostatų nustatytas kvorumas būtų pažeistas, to nepatvirtina ir bylos duomenys. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai, kurie tuo metu buvo valdybos nariai ar yra buvę valdybos nariai ir dalyvavę narių susirinkime, taip pat bendrijos komisijos revizijos narė ir buvusi visuotinio narių susirinkimo posėdžio sekretorė, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo atšaukimo iš valdybos narių ir pirmininko pareigų. Nė vienas iš jų nenurodė, kad būtų pažeistas kvorumas ar klastoti parašai. Bendrijos nariai išreiškė savo nuomonę dėl valdybos pirmininko veiklos trūkumų ir pasinaudojo jiems įstatymo suteikta išimtine teise – atšaukti kasatorių iš pareigų.

Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi absoliučią teisę, laikantis įstatymo reikalavimų, spręsti dėl bendrijos valdybos pirmininko tinkamumo. Teisėjų kolegija pritaria tokiai teismų padarytai išvadai.

Dėl ekspertizės atlikimo ir ekspertų skyrimo

Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį pagrindas skirti ekspertizę yra poreikis išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo žinių. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje nustatyto kvorumo pakartotiniam narių visuotiniam susirinkimui buvimo. Teismų konstatuota, kad kasatorius (ieškovas) tik teigia, jog parašai buvo klastojami ir kvorumo nebuvo, tačiau nepateikia jokių duomenų, leidžiančių daryti tokias išvadas. Teisėjų kolegija pritaria teismų padarytoms išvadoms, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo skirti ekspertizę, sprendžiant klausimą dėl pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo kvorumo, kai buvo priimtas nutarimas dėl kasatoriaus (ieškovo) atleidimo iš valdybos pirmininko pareigų.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas iš sodininkų bendrijos valdybos pirmininko pareigų atleistas teisėtai, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau ne visiškai tiksliai nurodė atleidimo pagrindą. Dėl to Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimas tikslintini, nurodant, jog ieškovas P. Ž. iš sodininkų bendrijos „Rūta“ valdybos pirmininko pareigų atleistas pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistus.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti taip: nustatyti, kad P. Ž. iš sodininkų bendrijos „Rūta“ valdybos pirmininko pareigų atleistas pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis