Civilinė byla Nr. 3K-3-450/2009

            Procesinio sprendimo kategorijos:

            11.9.10.7; 24.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Audėjo“ prekybos centro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui UAB ,,Audėjo“ prekybos centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas UAB ,,Audėjo“ prekybos centre ėjo regiono vadovo pareigas. Per vienerius metus jam buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos: 2007 m. gruodžio 18 d. - pastaba už nesugebėjimą efektyviai atlikti savo pareigas - nupirkti baldų palankesnėmis sąlygomis ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. - nutraukta darbo sutartis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu už sistemingą darbo pareigų netinkamą vykdymą. Ieškovas byloje ginčijo atleidimo iš darbo pagrįstumą ir teisėtumą. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl CPK 312 straipsnio ir 320 straipsnio 2 dalies nuostatų, draudžiančių apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus ir nagrinėti aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, taikymo darbo bylose, taip pat dėl ieškinio senaties taikymo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

            Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė darbdavio neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, ir konstatavo, kad atsakovas drausminę nuobaudą ieškovui skyrė pagrįstai, nepažeisdamas Darbo kodekse įtvirtintų normų, reglamentuojančių drausminę atsakomybę ir drausminės nuobaudos skyrimo terminą, bei įrodė, kad ieškovas, žinodamas savo darbo funkcijas, jų nevykdė, taip pažeisdamas darbo drausmę. Teismas sprendė, kad paskirtos nuobaudos buvo teisėtos.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. liepos 3 d. sprendimu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; negrąžino jo į darbą ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2009 m. liepos 3 d.; priteisė iš atsakovo ieškovui 18 051,04 Lt vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, 83 361,49 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Kolegija nurodė, kad atsakovas ėmėsi supažindinti ieškovą su regiono vadovo pareiginiais nuostatais tik 2008 m. rugpjūčio 13 d., kai tarp ginčo šalių jau buvo kilusi konfliktinė situacija. Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, nepareikalavo ieškovo pasiaiškinimo, pažeisdamas DK 240 straipsnį. Kolegija konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kokių palankesnių kainų riba buvo nustatyta baldams pirkti, kad ieškovas nustatytą  baldų  pirkimo kainos ribą pažeidė ir kad tokie ieškovo veiksmai yra darbo drausmės pažeidimas. Teisėjų kolegija sprendė, kad negalima pripažinti ieškovui 2007 m. gruodžio 18 d. skirtos drausminės nuobaudos - pastabos pagrįsta ir teisėta, nes  nuobauda paskirta  neįrodžius teisinio pagrindo jai skirti bei pažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarką. Kadangi atsakovas neįrodė, kad ieškovui buvo žinomos pardavimo kainų ir pelno žemutinės ribos, norint įvykdyti  darbdavio užduotį, teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovo teiginys bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas sistemingai  pažeidė darbo drausmę ir dėl to atsakovas įgijo pagrindą nutraukti su ieškovu darbo  sutartį  pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, yra nepagrįstas ir neįrodytas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Audėjo“ prekybos centras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nekėlė reikalavimo pripažinti neteisėta 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą, neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino šiai nuobaudai apskųsti, kuris jau buvo suėjęs (DK 296 straipsnis). Ieškovas pažeidė CPK 312 straipsnyje nustatytą draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

2. Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimo pripažinti neteisėta 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą, neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino šiai nuobaudai apskųsti, tai apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią nagrinėti apeliacinės instancijos teisme tas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme.

3. Vadovaujantis DK 296 straipsniu, jau buvo suėjęs trijų mėnesių ieškinio senaties terminas 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu paskirtai drausminei nuobaudai apskųsti. Tokiomis aplinkybėmis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turėjo patikrinti tik šios teisės normos taikymo sąlygos egzistavimą – ar atleidimo iš darbo metu darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik antrosios drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas R. D. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo prašymą grindžia taip:

            1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė teismui išeiti už apeliacinio skundo ribų darbo bylose. Be to, 2007 m. gruodžio 18 d. drausminės nuobaudos paskyrimas nėra pirmosios instancijos teisme nenagrinėta aplinkybė, nes nurodytame teisme dėl jos buvo kalbama.

            2. Ieškovas nekėlė naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme ir neprašė pripažinti  negaliojančia  2007 m. gruodžio 18 d. paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau darbo bylose teismai saistomi pareigos patikrinti prieš tai skirtos nuobaudos pagrįstumą.

            3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ne tik 2007 m. gruodžio 18 d., bet ir paskutinė drausminė nuobauda paskirta nenustačius pažeidimo, pažeidus jų skyrimo tvarką ir terminus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl CPK 312 straipsnio taikymo

 

            CPK 312 straipsnio nuostatų draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, nes tai yra materialinio-teisino pobūdžio reikalavimai, kuriuos ieškovas reiškia atsakovui ir kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme.

            Darbuotojas, reikšdamas reikalavimą dėl grąžinimo į darbą (ar kitokio jo teisių gynimo būdo taikymo neteisėto atleidimo iš darbo atveju), kai jis buvo atleistas iš darbo dėl nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ar kitokio pažeidimo, jeigu prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, ieškinio pareiškime gali reikšti vien tik reikalavimą dėl pažeistos jo teisės atkūrimo – grąžinimo į darbą ar kitokio jo teisės gynimo būdo taikymo, nereikalaudamas panaikinti pirmesnę paskirtą nuobaudą. Jeigu tokio ieškinio pagrindu yra įvardijamas vėlesnės nuobaudos nepagrįstumas bei neteisėtumas, tai pareikštas reikalavimas apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo. Tokiu atveju ankstesnės nuobaudos paskyrimo aplinkybės ir jų pagrįstumo bei teisėtumo įvertinimas sudaro ieškinio pagrindą ir yra bylos nagrinėjimo dalykas. Tokia pozicija suformuota teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priima civilinėje byloje I. T. v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. VšĮ Utenos verslo informacijos centras, bylos Nr. 3K-3-372/2006).  Jeigu ieškinio pareiškime nenurodomas ankstesnės nuobaudos nepagrįstumas ir neteisėtumas, bet darbuotojas atleidimą iš darbo vertina kaip neteisėtą, tai pagal kitus bylos duomenis turi būti sprendžiama, ar ankstesnės nuobaudos paskyrimas yra bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo  dalykas, pavyzdžiui, iš atsiliepimų į ieškinį, priešieškinio, iš šalių pateiktų įrodymų (paaiškinimų, rašytinių ir kitų įrodymų), argumentų ir samprotavimų dėl bylos aplinkybių.

            Pagal CPK 312 straipsnį naujais reikalavimais nelaikomi tokie, kurie neatskiriamai susiję su jau pareikštu reikalavimu. Reikalavimas ieškinyje procesine prasme suprantamas kaip raštiška asmens pretenzija, į kurią teismas turi atsakyti teismo sprendime pasisakydamas dėl jo išsprendimo. Jeigu asmeniui paskirta nuobauda, kuria jis atleistas iš darbo, tai asmuo gali prašyti panaikinti šią nuobaudą, pareikšdamas dėl jos savarankišką reikalavimą. Tokiu atveju teismas sprendime šį reikalavimą išsprendžia ir dėl jo pasisako teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Išsprendimas tokiu atveju susideda iš:  šios nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo teismo sprendimo motyvuose;  nuobaudos panaikinimo, reikalavimo dėl nuobaudos panaikinimo atmetimo ar kitokio išsprendimo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jeigu asmeniui paskirta nuobauda, kuria jis nėra atleistas iš darbo, bet vėlesne nuobauda jis atleistas iš darbo, pasinaudojant ankstesnės nuobaudos teisine galia (už pakartotinį nusižengimą), tai asmuo gali ginti savo pažeistą teisę nepareikšdamas dėl jos panaikinimo savarankiško reikalavimo, bet reikšdamas reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas yra abiejų paskirtų nuobaudų teisėtumas ir pagrįstumas (ankstesnės, kuri savarankišku reikalavimu neginčijama, bet ginčijama bendruoju reikalavimu, ir vėlesnės, kurios skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo sudėtinis elementas yra ankstesnės nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas).

            Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas reikalavimas, kuriuo kaip neteisėtas ginčytas atleidimas iš darbo dėl sistemingo darbo pareigų netinkamo vykdymo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (su nuoroda į DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą). Bylos nagrinėjimo metu reikalavimai nebuvo  keičiami ar papildomi, t. y. atskirai nebuvo prašoma panaikinti ankstesnę nuobaudą.  Iš to daroma išvada, kad nauji reikalavimai pareikšti nebuvo, todėl teisiniai argumentai dėl CPK 312 straipsnio taikymo ir pažeidimo teisiškai nepagrįsti ir atmetami. Kasaciniame skunde  nurodyti teisiniai argumentai  dėl pirmesnės nuobaudos skyrimo faktinių ir teisinių aplinkybių tyrimo bei įvertinimo  gali būti kvalifikuojami kaip bylos nagrinėjimo apimties, įrodinėjimo dalyko ar apeliacinio skundo ribų klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako pagal kasacijai pateiktus teisinius argumentus.

 

            Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo

 

            Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir  teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Kartu reikia atsižvelgti į įstatymo ribojimus. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokios aplinkybės laikomos naujomis. Jos neturi būti nurodytos viso nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jų neturi būti procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepimuose, šalių žodiniuose argumentuose ar samprotavimuose) ar kitose įrodinėjimo priemonėse ir šaltiniuose (dokumentuose, kituose rašytiniuose įrodymuose, liudytojų parodymuose, kituose įrodymuose). Galima situacija, kai byloje tam tikros aplinkybės nurodytos, bet nagrinėjamos bylos dalyviai aiškiai atsiriboja nuo jų ir nurodo, kad ginčas vyksta kitu pagrindu, dėl kitų aplinkybių ir tomis aplinkybėmis  nesiremia, nes pagal dispozityvumo principą jie patys nurodo ir suformuoja bylos nagrinėjimo dalyką bei juo disponuoja (CPK 13 straipsnis).

            Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme pirmesnės nuobaudos skyrimo pagrindas ir  aplinkybės  buvo nurodytos apeliaciniame skunde, jomis buvo remiamasi. Be to, darbo ginčų bylose teismas dėl viešojo intereso gynimo turi teisę išeiti už apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė apeliacinio skundo motyvus ir pažymėjo, kad nagrinėja bylą neperžengdamas šio skundo ribų. Teismo nutarties motyvai, išvados, apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad pirmesnės nuobaudos paskyrimo pagrindai ir aplinkybės pateko į paduoto apeliacinio skundo nagrinėjimą. Teisėjų kolegija atmeta teisinius kasacinio skundo argumentus dėl šios dalies kaip teisiškai nepagrįstus.

 

            Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo darbo ginčuose

 

            Ieškinio senaties klausimas civilinėse bylose dėl darbo ginčų taikomi pagal Darbo kodeksą ar kitus įstatymus, o  jei šiuose įstatymuose specialiųjų nuostatų nėra, tai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl ieškinio senaties (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 27 straipsnis). Civilinėse bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos  ir darbo ginčuose dėl drausminių nuobaudų skyrimo yra taikomos CK 1.126 straipsnio nuostatos dėl ieškinio senaties. Pagal jas reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė. Ieškinio senaties termino pasibaigimas gali būti pagrindas atsisakyti taikyti teisminę pažeistos asmens teisės gynybą ar ją taikyti proporcingai, o ne maksimaliai ir visapusiškai. Reikalavimas dėl neteisėto  atleidimo iš darbo, kuris pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, turi būti priimtas ir išnagrinėtas. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, kad ši nuostata buvo pažeista. Ieškinio senatis pagal CK 1.126 straipsnį civilinėse bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo  drausminės nuobaudos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Šios nuostatos taikymo tvarka yra tokia:  senaties termino pasibaigimas yra pagrindas ieškiniui atmesti;  ieškinys dėl senaties termino pasibaigimo gali būti atmestas, jei šalis ginasi senaties termino suėjimu ir prašo taikyti senatį;  jeigu ginamasi senatimi, tai bylos nagrinėjimo  dalykas yra ieškinio senaties praleidimo aplinkybės ir jų įvertinimas svarbos požiūriu. Ginčo šalis, kuri remiasi senatimi, įrodinėja, kad reikalavimui taikoma senatis, kad senaties terminas suėjo. Įrodęs šias aplinkybes asmuo, prašydamas taikyti senatį, gali tikėtis, kad teismas taikys senatį kaip pagrindą ieškiniui atmesti. Asmuo, nesutinkantis su senaties taikymu, gali remtis tuo, kad teismas neprivalo taikyti senaties net ir tuo atveju, kai yra pagrindas ją taikyti. Šiuo atveju jo pareiga yra įrodyti, kad senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ginčo šalis privalo įrodyti faktus, kurie svariai pateisintų ieškinio senaties termino praleidimą. Konkretūs faktai, dėl kurių ieškinio senatis praleista, ir  aplinkybės, kurių pagrindu teismas gali daryti išvadą dėl termino praleidimo priežasčių reikšmės, turi būti įrodyti asmens, prieš kurį siekiama pasinaudoti reiškiant prašymą taikyti ieškinio senatį. Pagal įstatymą yra reiškiamas prašymas taikyti ieškinio senatį, bet įstatymo nereikalaujama reikšti prašymų atnaujinti praleistą senaties terminą, netaikyti senaties termino, atmesti prašymą dėl senaties termino ir kt. Įstatymo nedraudžiama to daryti, bet teisėjų kolegija pažymi, kad tokių prašymų asmuo teismui teikti neprivalo. Pagal CK 1.131 straipsnį teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškinio senaties praleidimo priežastis ir pripažinęs, kad ieškinio senaties praleidimo priežastys yra svarbios, neturi pagrindo reikalauti prašymo dėl senaties netaikymo, o sprendžia, ar praleistas terminas atnaujintinas.

            Šioje byloje, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, teismas turėjo pagrindą nagrinėti ieškovui 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo klausimą, nors ir buvo suėjęs ieškinio senaties terminas šiai nuobaudai apskųsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo teisiškai nepagrįsti.

            Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai ieškovui iš kasatoriaus priteistinos išlaidos advokato pagalbai kasacinėje instancijoje apmokėti (CPK 98 straipsnis). Įvertinus kriterijus, nurodytus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų  teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2 punkte bei remiantis 8.14 punktu, iš kasatoriaus ieškovui priteistina 500 Lt.

Rengiantis bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 31,90 Lt (2009 m. spalio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus priteistinos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies  1  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB ,,Audėjo“ prekybos centro (į. k. 126352892) R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti ir valstybei 31,90 Lt (trisdešimt vieną litą, 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                     Janina Januškienė

 

 

 

                                                                                                            Gintaras Kryževičius

 

 

 

                                                                                                            Algis Norkūnas