Civilinė byla Nr. 3K-3-448/2009
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano
Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir
Vinco Versecko,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
Sodininkų bendrijos Volungėlės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai Volungėlė dėl
atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo
santykiais, bei neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl
materialinės teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų taikymo ir
darbo sutarties nutraukimo darbuotojui pažeidus darbo drausmę, tvarką, aiškinimo
ir taikymo.
Ieškovė dirbo sodininkų bendrijos Volungėlė buhaltere.
Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 25 d. paskyrė jai drausminę nuobaudą papeikimą už
savavališką išėjimą iš bendrijos valdybos posėdžio, bendrijos valdybos ir visuotinio
susirinkimo nutarimų nevykdymą, atsisakymą rašyti pasiaiškinimą bendrijos
valdybai. Atsakovas 2005 m. rugsėjo 26 d. paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą
atleidimą iš darbo nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1
punktą ir DK 235 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus. Ieškovės teigimu,
drausminės nuobaudos jai buvo paskirtos nepagrįstai, neteisėtai ir pažeidžiant
jų skyrimo tvarką; ji tinkamai ėjo pareigas, nustatytas jos darbo sutartyje.
Nuo
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės
teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu
ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškinio senaties terminą,
panaikino ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą papeikimą, pripažino jos
atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikė ją atleista iš darbo pagal DK 297
straipsnio 4 punktą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė
ieškovei iš atsakovo sodininkų bendrijos Volungėlė 7441,83 Lt už priverstinę
pravaikštą, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 930 Lt išeitinę išmoką,
1084,93 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; kitus ieškinio reikalavimus
atmetė. Teismas, remdamasis revizijos komisijos aktu, apylinkės prokuratūros
nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius bendrijos buhalterinės
veiklos pažeidimų, nurodė, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai; konfliktinė
situacija su bendrijos pirmininku kilo dėl jos nenoro mokėti jam papildomai 60
Lt už kurą. Teismas pažymėjo, kad drausminė nuobauda papeikimas ieškovei buvo
paskirta neteisėtai, pažeidžiant DK 228, 234, 240 straipsnių reikalavimus, nes iš valdybos posėdžio ji išėjo dėl pateisinamų priežasčių (į
posėdį ji iškviesta skubiai, iš anksto neinformavus apie posėdžio darbotvarkę,
tuo metu jos sveikata buvo sutrikusi); nors valdybos posėdyje buvo svarstyti
keturi klausimai, tačiau iš įsakymo dėl papeikimo skyrimo teksto neaišku, kokio
valdybos nutarimo ieškovė nevykdė; atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė
buvo supažindinta su bendrijos visuotinio sodininkų susirinkimo nutarimais; atsisakymas
rašyti pasiaiškinimą buvo ieškovės, kaip darbuotojos, teisė, bet ne pareiga; darbuotojas
turi teisę vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, o
nevykdydamas neteisėtų nurodymų, darbo drausmės nepažeidžia; darbo tvarkos
taisyklių atsakovo nebuvo nustatyta, jokio konkretaus buhalterės pareiginės
instrukcijos punkto ieškovė taip pat nepažeidė; pareiškiant papeikimą nebuvo
konkrečiai nurodytas drausmės pažeidimo padarymo laikas ir pobūdis. Teismas
nustatė, kad ieškovė nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki
2005 m. lapkričio 25 d. sunkiai sirgo, todėl atsakovas,
atleisdamas ieškovę iš darbo jos laikinojo nedarbingumo metu, pažeidė DK 131
straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų
ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, todėl jai priteisė 1000 Lt neturtinei žalai,
kurios dydį nustatė atsižvelgdamas į ieškovės veiksmus sukeliant tam tikras
konfliktines situacijas bei į tai, kad atsakovas nėra ūkiskaitinė organizacija,
jo gaunamos lėšos yra tik iš bendrijos narių tikslinių įnašų, atlyginti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2009
m. balandžio 16 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios
instancijos teismo sprendimą; patikslino teismo rezoliucinę dalį,
nurodant, kad iš atsakovo ieškovei už priverstinės pravaikštos laiką priteistas
vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo
įsigaliojimo dienos, t. y. 11 466,67 Lt. Kolegija
nurodė, kad bylose dėl darbdavio iniciatyva iš darbo atleisto asmens
atleidimo teisėtumo darbdavys, kaip stipresnioji darbo santykių šalis, privalo
įrodyti įstatyme nustatyto atleidimo iš darbo pagrindų teisėtumą; ši teisinė
prezumpcija vertintina kaip CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo
pareigos paskirstymo šalims išimtis. Kolegija nustatė, kad darbdavys nevykdė DK
240 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo raštu pareikalauti rašytinio
ieškovės pasiaiškinimo, prašymas pasiaiškinti buvo pateiktas po valdybos
posėdžio, todėl nutarimas skirti ieškovei drausminę nuobaudą papeikimą buvo priimtas pažeidžiant nurodytos DK nuostatos
reikalavimus; prašyme pateikti pasiaiškinimą neįvardyti konkretūs darbo
drausmės pažeidimai, dėl kurių ieškovės buvo prašoma pasiaiškinti; darbuotojo
pareiginė instrukcija nebuvo parengta ir patvirtinta; ieškovės darbo sutartyje
įvardytas tik pareigų pavadinimas. Kolegija konstatavo, kad darbuotojo
instrukcijos nesudarymas ir nesupažindinimas su ja bei aplinkybių, kurių
pagrindu galima spręsti, jog darbuotojas privalėjo žinoti apie savo pareigas,
kurias apibrėžia priimti atsakovo sprendimai, nenustatymas nėra pakankami
spręsti apie darbuotojo kaltę. Kolegija pažymėjo, kad darbdavys vienu iš
pagrindų drausminei nuobaudai papeikimui skirti nurodė ieškovės išėjimą iš
valdybos posėdžio, tačiau pripažino, kad tai nelaikytina darbo drausmės
pažeidimu; atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinusių, kad ieškovė privalėjo
dalyvauti valdybos posėdyje, nenustatyta, kad ir visuose bendrijos valdybos
posėdžiuose pagal savo darbo funkcijas privalėjo dalyvauti asmuo, priimtas
dirbti į buhalterio pareigas. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovė buvo
supažindinta su bendrijos visuotiniame susirinkime ir valdybos posėdyje
priimtais įpareigojimais ieškovei atlikti tam tikrus veiksmus, kurių nevykdymas
buvo įvardytas kaip drausminės nuobaudos papeikimo skyrimo pagrindas. Be
to, įsakymas, kuriuo ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda papeikimas
buvo nekonkretus, jame nenurodyti nei faktiniai, nei teisiniai drausminės
nuobaudos taikymo pagrindai, atsisakymas pasiaiškinti įvertintas ne kaip
drausminės nuobaudos skyrimo procedūros dalis, o kaip savarankiškas drausmės
pažeidimas. Kolegija šiuos drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimus pripažino
esminiais, apribojusiais ieškovės galimybę argumentuotai gintis. Kolegija
nurodė, kad, pripažinus, jog drausminė nuobauda papeikimas ieškovei buvo paskirta
neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę
nuobaudą atleidimą iš darbo negalėjo būti taikomas. Kolegijos teigimu,
pirmosios instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 24 d. valdybos posėdžio protokole
nurodytus DK 235 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose įtvirtintus šiurkštaus
darbo drausmės pažeidimų pagrindus pagrįstai pripažino nekonkrečiais,
nesusijusiais su ieškovės atliekamomis funkcijomis; byloje nebuvo duomenų,
kokių pareigų ieškovė neįvykdė; įsakyme, kurio pagrindu ieškovė atleista iš
darbo, išdėstytos tik įstatymo formuluotės, nesukonkretinant, nenurodant
neteisėtų veiksmų, nei faktinių, nei teisinių atleidimo iš darbo pagrindų. Dėl
to kolegija pripažino, kad atleidžiant ieškovę iš darbo nebuvo laikytasi DK
reikalavimų. Be to, kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovė, nežinodama
apie atsakovo valdymo organų sprendimą paankstinti jos atleidimo iš darbo datą,
ir toliau vykdė savo darbo funkcijas, konstatavo, jog atsakovas nesupažindino
ieškovės nei su valdybos posėdžio protokolu, nei su tos pačios dienos
pirmininko įsakymu; visus iš darbo santykių kilusius neaiškumus vertino darbuotojo,
kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, naudai, padarė išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė iš darbo atleista 2005 m.
rugsėjo 30 d., o ne iki jos nedarbingumo pradžios (2005 m. rugsėjo 28 d.). Kolegija,
sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad drausminės nuobaudos
ieškovei buvo paskirtos neteisėtai, atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl
neturtinės žalos priteisimo nepagrįstumo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai,
atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d.
sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti
naują sprendimą iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimus, priteisiant jai
1084,93 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kitus reikalavimus atmetant,
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1.
Dėl ieškovės atleidimo iš darbo jos nedarbingumo
laikotarpiu. Bylą nagrinėję
teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismai
neįvertino faktinės aplinkybės, kad ieškovė sodininkų bendrijos pirmininko 2005
m. rugsėjo 26 d. įsakymu iš darbo buvo atleista nuo 2005 m. rugsėjo 27 d., o
ieškovės pirmasis nedarbingumo lapelis jai buvo išduotas 2005 m. rugsėjo 28 d.,
todėl atsakovas nurodytų DK normų nepažeidė. Juolab kad ieškovė, elgdamasi
rūpestingai, turėjo galimybę pati susipažinti su valdybos posėdžio protokolu ir
bendrijos pirmininko įsakymu, nes šie dokumentai kabinami sodininkų bendrijos
skelbimų lentoje.
2.
Dėl ieškovei skirtos
drausminės nuobaudos papeikimo. Teismai, neištyrę bylos aplinkybių, padarė
neteisingą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė buvo supažindinta su
visuotinio susirinkimo nutarimu ir valdybos posėdyje priimtu įpareigojimu.
Kasatoriaus teigimu, ieškovė bendrijoje dirbo ne tik buhaltere, bet buvo ir
bendrijos narė, todėl turėjo pareigą domėtis visuotinio bendrijos susirinkimo
ir bendrijos valdybos nutarimais; ieškovę iškvietus į valdybos posėdį, ji
negalėjo pakomentuoti bendrijos finansinės padėties, todėl bendrijos valdyba
negalėjo priimti sprendimų pagal darbotvarkėje nurodytus klausimus. Ieškovė
taip pat nepagrįstai nevykdė bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų
dėl kompensacijos išmokėjimo bendrijos pirmininkui už nuosavo automobilio panaudojimą
bendrijos reikmėms, t. y. padarė darbo drausmės pažeidimą (DK 234 straipsnis). Buhalterės
pareiginė instrukcija nebuvo patvirtinta taip pat dėl ieškovės kaltės; ieškovės
darbo sutartyje nurodytos funkcijos buvo įvardytos kaip buhalterės pareiginė instrukcija.
3.
Dėl
ieškovės atleidimo iš darbo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neįvertino aplinkybės, kad ieškovė iš darbo
buvo atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes jai per paskutiniuosius
dvylika mėnesių jau buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau, ieškovei toliau
nevykdant bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų, atsakovas ją
teisėtai atleido iš darbo ir nepažeidė DK nuostatų. Teismai nepagrįstai
pripažino, kad valdybos posėdžio protokole nurodyti darbo drausmės pažeidimo
pagrindai buvo nekonkretūs. Kasatoriaus teigimu, šalių pasirašytoje darbo
sutartyje buvo įtvirtintos ieškovės pareigos, o nesant dėl ieškovės kaltės
nepatvirtintos buhalterės pareiginės instrukcijos, konstatuotina, jog ji padarė
šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, apibrėžtą DK 235 straipsnyje.
4.
Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismai nepagrįstai
priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nesivadovavo teisingumo ir
protingumo principais, atsakovas, pakabindamas skelbimų lentoje bendrijos
valdymo organų priimtus sprendimus, neskleidė apie ieškovę neteisingos
informacijos.
Ieškovė atsiliepimu
į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį,
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, nenukrypo nuo
teismų praktikos. Iš byloje pateiktų ieškovės dokumentų matyti, kad ji,
nepaisydama jai 2005 m. rugsėjo 28 d. išduoto laikinojo nedarbingumo pažymėjimo,
dar dirbo pas atsakovą 2005 m. rugsėjo 30 d., apeliacinės instancijos teismas
teisingai nustatė, kad ieškovė nežinojo apie atsakovo sprendimą paankstinti jos
atleidimo iš darbo datą, atsakovas nesupažindino jos su šiuo sprendimu, todėl
ji toliau atliko darbo funkcijas. Teismai padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė
turėjo teisę nevykdyti neteisėtų bendrijos valdymo organų ir administracijos
nurodymų, tai nebuvo darbo drausmės pažeidimas, įsakyme dėl papeikimo paskyrimo
atsakovas nenurodė konkrečių darbo drausmės pažeidimų, atleidžiant ieškovę iš
darbo nebuvo sukonkretintas jos atleidimo pagrindas bei padarytas darbo
drausmės pažeidimas. Teismai teisingai nustatė neturtinės žalos atlyginimo
dydį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro teisiniai, o
ne faktiniai argumentai, nes kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus (CPK
347 straipsnio 3 dalies 1
punktas, 353 straipsnio 1 dalis);
yra saistomas faktinių aplinkybių, kurias nepažeisdami materialinės ir
procesinių teisės normų nustatė teismai (CPK
359 straipsnio 4 dalis). Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo kasacinis skundas iš esmės
grindžiamas vien faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagal teismų nustatytas
faktines aplinkybes sprendžia tik dėl DK normų taikymo teisės aspektu.
Dėl draudimo atleisti darbuotoją iš darbo
laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Atsakovo kasaciniame skunde DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas
argumentuojamas faktine aplinkybe, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai neteisingai nustatė darbuotojos laikinojo nedarbingumo datą, taigi ir atleidimo
iš darbo datą, t. y. kad ieškovė buvo atleista neprasidėjus jos darbingumui. Pagal
nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia dėl DK 131 straipsnio
1 dalies 1 punkto taikymo ir nurodo, kad nedarbingumo laikotarpiu draudžiama
atleisti darbuotoją iš darbo, taip siekiama apsaugoti darbuotojo interesus,
užtikrinant darbuotojui darbo vietos išsaugojimą. Teisėjų kolegija, remdamasi
teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas atleido ieškovę iš darbo jos
laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (pagal Sodininkų bendrijos Volungėlė valdybos
2005 m. rugsėjo 24 d. posėdžio protokolo įrašą ieškovė buvo atleista iš pareigų
nuo 2005 m. rugsėjo 30 d., ieškovės nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2005 m.
rugsėjo 28 d., apie atleidimą ieškovė sužinojo 2005 m. spalio 8 d., t. y. jos laikinojo
nedarbingumo metu) pripažįsta, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas buvo
taikytas tinkamai.
Dėl drausminės nuobaudos papeikimo skyrimo
teisėtumo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovei drausminė nuobauda
papeikimas buvo skirta už
savavališką išėjimą iš bendrijos valdybos posėdžio, bendrijos valdybos ir
visuotinio susirinkimo nutarimų nevykdymą, atsisakymą rašyti pasiaiškinimą
bendrijos valdybai. Teisėjų kolegija
pažymi, kad pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktą už darbo drausmės
pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda papeikimas. Darbo
drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų
nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės
pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys darbo
pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų
vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė.
Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga
įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka
darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne
formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad atsakovas
2005 m. rugpjūčio 25 d. įsakyme skirti ieškovei drausminę nuobaudą papeikimą
nenurodė konkrečių faktinių ir teisinių šios drausminės nuobaudos taikymo
pagrindų. Vertinant, kokių konkrečiai pareigų nevykdė ieškovė, turi būti
aiškinamas pareiginės instrukcijos ar kito teisės akto, kuriame būtų apibrėžtos
ieškovės funkcijos, turinys. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai atlikti savo
darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su
jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo
darbo sąlygas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sodininkų bendrijoje nebuvo
patvirtinta darbuotojo buhalterės pareiginė instrukcija, ieškovės darbo
sutartyje buvo įvardytas tik pareigų pavadinimas, t. y. darbdavys lokaliniame
akte nenurodė konkrečių darbuotojo funkcijų. Kita vertus, darbuotojas bet
kuriuo atveju privalo tinkamai vykdyti darbo sutartį, tačiau nagrinėjamoje
byloje teismams pripažinus, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai įspėjo ieškovę
kaip darbuotoją, o ne kaip bendrijos narę, apie bendrijos valdybos posėdį,
supažindino ją su bendrijos valdybos ir visuotinio susirinkimo priimtais nutarimais,
darytina išvada, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, sudariusių pagrindą spręsti
apie ieškovės, kaip darbuotojos, kaltę ginčijamu atveju.
Be to, pagal DK 240 straipsnio 1
dalį darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, nurodydamas konkretų darbo
drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, turėtų nurodyti
protingą terminą pasiaiškinimui pateikti raštu, taip pat turėtų pasiūlyti
darbuotojui nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės dėl drausminės
atsakomybės darbuotojui taikymo (DK 35 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad
darbdavys turi raštu pareikalauti prasižengusį darbuotoją pasiaiškinti, o
teikti pasiaiškinimą yra darbuotojo teisė, bet ne pareiga, tuo tarpu atsakovas
ieškovės atsisakymą rašyti pasiaiškinimą pripažino atskiru darbo drausmės
pažeidimu. Teisė rašyti pasiaiškinimą yra darbuotojui suteikta garantija gintis
nuo jam ruošiamos skirti drausminės nuobaudos, t. y. drausminės nuobaudos
skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų
nustatytas faktines aplinkybes, kad nebuvo patvirtinta darbuotojo pareiginė
instrukcija, įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nebuvo nurodytas
konkretus teisinis ir faktinis jos skyrimo pagrindas, ieškovės atsisakymas
teikti pasiaiškinimą buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu, konstatuoja,
kad atsakovas pažeidė DK 237 straipsnį, 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnį,
todėl kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK
136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3
dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1
dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės
pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės
atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai).
Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju
yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės
(DK 234 straipsnis).
Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų
sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio
3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą
sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai:
faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors
kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda;
faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė
nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš
darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti
drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo
darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš
darbo pagrindo sudėties elementas,
drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB
Šiaulių lyra, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje I. Č., M. M. v.
UAB Kelio restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m.
sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB Vievio paukštynas, bylos Nr. 3K-3-10/2006).
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai sutikus su teismų išvada, kad ieškovei nepagrįstai
buvo paskirta drausminė nuobauda papeikimas, nebeliko pagrindo spręsti apie
DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo
pakartotinumą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės
instancijos teismo išvadą, kad, pripažinus, jog drausminė nuobauda papeikimas
ieškovei buvo paskirta neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo
pagrindas skiriant drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo negalėjo būti
taikomas, ir, remdamasi teismų praktika, konstatuoja, jog, panaikinus
darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio
konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių,
išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno
juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš
darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo
padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis jis
buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB Sanmeridus, bylos Nr.
3K-3-299/2004).
Dėl neturtinės žalos
priteisimo. DK 250
straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos
atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas
ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nustatė, kad ieškovei dėl darbdavio
neteisėtų veiksmų stipriai pakilo kraujo spaudimas, prasidėjo skausmai širdies
plote, dėl to ji buvo beveik mėnesį nedarbinga, todėl teisėjų kolegija sutinka
su tokiu teismo vertinimu ir pripažįsta, kad darbdavio
neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, sveikatos
pablogėjimą. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai
priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes nebuvo konstatuotas priežastinis ryšys
tarp darbdavio veiksmų ir ieškovės blogos sveikatos, atmestinas. Remdamasi tuo,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįsti,
priimti nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės
žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas
bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta,
kad ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą, turėjo 1020 Lt
išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą;
netenkinus kasacinio skundo, prašo 1000 Lt priteisti iš kasatoriaus. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose
teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant
nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m.
gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo
nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimalios mėnesinės algos dydį 800 Lt.
Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti
maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas
nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju 2) dauginant iš minimalios
mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti
bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio
dokumento surašymą, tačiau pažymi, jog, atsižvelgus į nedidelę ginčo apimtį,
nesudėtingus materialinės teisės klausimus, nedideles advokato darbo ir laiko
sąnaudas, netenkinus kasacinio skundo, ieškovei priteistina iš kasatoriaus 500
Lt advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, priteisimo. Kasacinis
teismas patyrė 50,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Netenkinus atsakovo Sodininkų bendrijos Volungėlė kasacinio skundo, šios
išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio atsakovo (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1
dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Sodininkų
bendrijos Volungėlė (įmonės kodas (duomenys
neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys
neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų
surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo Sodininkų bendrijos Volungėlė (įmonės
kodas (duomenys neskelbtini),
buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)
50,50
Lt (penkiasdešimt litų penkiasdešimt centų) į valstybės biudžetą išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas