Civilinė byla Nr. 3K-3-407/2009 Procesinio sprendimo kategorijos:
11.7.4; 11.9.10.8; 11.10; 14.3.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo
Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
V. P. firmos ,,Kaimynų verslas kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 15 d.
nutarties ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d.
sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui
V. P. firmai ,,Kaimynų verslas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,
atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo
santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo, ir pagal atsakovo
V. P. firmos ,,Kaimynų verslas priešieškinį ieškovui E. M. dėl nuostolių
atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: 1)
pripažinti jo atleidimą iš V. P. įmonės ,,Kaimynų verslas pagal Lietuvos Respublikos
darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį neteisėtu ir nurodyti atleidimo iš darbo
pagrindą pagal DK 129 straipsnį nuo 2008 m. kovo 16 d.; 2) priteisti iš
atsakovo V. P. firmos ,,Kaimynų verslas neišmokėtą darbo užmokestį (11
600 Lt) už laikotarpį nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008 m. kovo 16 d.;
kompensaciją už nepanaudotas atostogas už šešerius metus ir šešis mėnesius
4802,98 Lt; penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę
išmoką 4000 Lt; darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m.
kovo 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 0,06 procento delspinigius
už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų
mokėjimą už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, skaičiuojant nuo 2008 m.
kovo 16 d.; 3) priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas nurodė, kad 1995 m. rugsėjo
14 d. atsakovo įmonėje buvo priimtas į gydytojo dietologo pareigas, mokant
minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovui nuo 2006 m. spalio mėnesio nebuvo
mokamas darbo užmokestis, tačiau iš darbo jis nebuvo atleistas. Ieškovui nebuvo
suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2001 m. Ieškovas 2008 m. kovo 27 d. paštu
gavo atsakovo pranešimą, kad nuo 2008 m. kovo 16 d. atleistas iš darbo už
šiurkščius darbo drausmės pažeidimus nebuvimą darbe nuo 2008 m. vasario 1 d.
iki kovo 16 d. Ieškovas teigė, kad nurodytomis dienomis pravaikštų nepadarė;
kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė didelę moralinę skriaudą ir
pažeminimą, emocinę depresiją, jam pašlijo sveikata. Ieškovas šiuo metu
nedirba, negauna jokių pajamų. Druskininkai yra nedidelis miestelis, dėl gando
apie ieškovo atleidimą už pravaikštą nukentėjo jo reputacija.
Ieškovas prašė atmesti atsakovo
priešieškinį, nurodė, kad naudojosi ne keturiais, bet vienu įmonės telefonu, už
naudojimąsi juo sumokėjo atsakovui asmeniškai grynais pinigais pagal gautas iš
operatoriaus sąskaitas 1237,59 Lt.
Atsakovas priešieškiniu prašė iš
ieškovo priteisti 2888,11 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodė, kad ieškovui darbo
funkcijoms vykdyti buvo perduoti keturi mobilieji telefonai. Nuo 2006 m. spalio
mėnesio ieškovas jokių darbo funkcijų nevykdė, tačiau naudojosi telefonais
asmeniniais tikslais. Ieškovas nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2007 m. gegužės 2
d. atostogavo, o nuo 2008 m. kovo 1 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose
užfiksuotos ieškovo padarytos pravaikštos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir
apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas
2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino
neteisėtu atsakovo direktoriaus 2008 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 08-02 dėl
ieškovo E. M. atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį ir darbo
sutarties nutraukimo ir nustatė, kad ieškovo ir atsakovo 1995 m. rugsėjo 13 d.
sudaryta darbo sutartis Nr. 1 yra nutraukta teismo sprendimu nuo 2008 m.
gruodžio 15 d. pagal DK 297 straipsnio 4 dalį; 2) priteisė iš atsakovo ieškovui
4000 Lt penkių mėnesių vidutinį darbo užmokestį, 7200 Lt vidutinį darbo užmokestį
už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos
iki teismo sprendimo įsigaliojimo, 11 600 Lt neišmokėto darbo
užmokesčio nuo 2006 m. spalio mėnesio iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos,
4802,98 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 2001 m., iš viso 27 602,98 Lt;
2) priteisė iš atsakovo ieškovui 0,06 procento delspinigių nuo 16 402,68 Lt
sumos (11 600 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 4802,98 Lt kompensacijos),
skaičiuojant nuo 2008 m. kovo 24 d. iki išmokėjimo dienos; 3) priteisė iš
atsakovo ieškovui 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas priešieškinį
atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovui 2750 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai
apmokėti ir 41,50 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas konstatavo, kad atsakovas
neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. kovo 15 d.
per visas darbo dienas ieškovas neatvyko į darbą; kad atsakovas be teisėto
pagrindo atleido iš darbo ieškovą pagal DK 136 straipsnio 3 dalį dėl šiurkščių
pažeidimų pravaikštų, padarytų pakartotinai nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m.
kovo 16 d. Pripažinęs, kad ieškovas atleistas iš darbo nepagrįstai, teismas
panaikino atsakovo 2008 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 08-02 dėl ieškovo atleidimo
iš darbo; atsižvelgęs į tai, kad ieškovui gali būti sudarytos nepalankios
sąlygos dirbti, kad atsakovo ekonominė padėtis yra bloga, ieškovo į darbą
negrąžino, o darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos
(DK 297 straipsnio 4 dalis); priteisė ieškovui nustatyto dydžio išeitinę išmoką
(DK 297 straipsnio 4 dalis), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo
sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nuo 2006 m.
spalio mėnesio ieškovui atlyginimo nemokėjo ir su atleidžiamu darbuotoju
neatsiskaitė jo atleidimo iš darbo dieną, ieškovui iš atsakovo priteisė
neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2006 m. spalio mėnesio iki ieškovo atleidimo iš
darbo dienos, 0,06 procento dydžio delspinigius nuo viso darbo užmokesčio ir
piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, skaičiuojant nuo 2008 m.
kovo 24 d. iki išmokėjimo dienos.
Teismas konstatavo, kad atsakovas
nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo tvirtinimą, kad jam nebuvo suteiktos
kasmetinės atostogos nuo 2001 m. ar išmokėtos atitinkamos piniginės išmokos.
Teismas konstatavo, kad neturi
pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, jog dėl neteisėto atleidimo patyrė
didelę moralinę skriaudą ir pažeminimą, emocinę depresiją, jog nukentėjo jo
reputacija, tačiau prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 3000
Lt, motyvuodamas, kad ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu savaime
jau yra pakankamas atlyginimas už ieškovui padarytus dvasinius išgyvenimus,
kitus nepatogumus (DK 250 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250
straipsnis).
Teismas sprendė, kad atsakovas
priešieškinio neįrodė, nes nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovas su
juo neatsiskaitė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovo
apeliacinį skundą patenkino iš dalies, pakeitė Druskininkų miesto apylinkės
teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą: 1) sprendimo dalį, kuria iš atsakovo
ieškovui priteistas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir atmestas atsakovo
priešieškinis, panaikino, šią ieškinio dalį atmetė, o atsakovo priešieškinį
patenkino, priteisė iš ieškovo atsakovui 2888,21 Lt žalai atlyginti ir 86,64 Lt
žyminio mokesčio išlaidų; 2) priteistas iš atsakovo ieškovui išlaidas advokato
teisinei pagalbai apmokėti sumažino iki 2634 Lt; 3) priteisė iš ieškovo atsakovui 368,75 Lt išlaidų advokato
teisinei pagalbai atlyginti ir 176,64 Lt žyminio mokesčio, sumokėtų paduodant
apeliacinį skundą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio dalies pripažinti
ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais
santykiais, priteisimo, atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra teisėta bei
pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavio pareiga yra tinkamai
įforminti darbo sutarties sudarymą, jos sąlygų pakeitimą ir pasibaigimą.
Atsakovas šiuo atveju nesielgė taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas, vykdantis
įstatymų reikalavimus asmuo.
Teisėjų kolegija atmetė ieškovo
reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo kaip neįrodytą (Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 198 straipsnis), motyvuodama, kad ieškovas neįrodė
jokios darbo veiklos po gamybos proceso atsakovo įmonėje nutraukimo, ir
naudojosi atsakovo neūkiškumu įmonės veikloje savo asmeniniams poreikiams.
Teismas konstatavo, kad byloje
įrodyta, jog ieškovas pasinaudojo keturiais atsakovui priklausančiais
telefonais asmeniniams poreikiams. Tai patvirtina telefoninių pokalbių
išklotinės ir telefoninių paslaugų mokestis, kurį sumokėjo atsakovas paslaugas
teikiančiai įmonei.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo
panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria Druskininkų miesto apylinkės
teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimas buvo paliktas galioti, panaikinti
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį,
kuria buvo patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė ir
aiškino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, DK 15
straipsnį, 35 straipsnio 1 dalį, 143 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 146
straipsnio 3 dalį, 186 straipsnio 1, 2 dalis, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo
praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2003).
Sisteminė šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad darbuotojo
faktiškai atliekamas darbas yra būtinoji darbo užmokesčio ir kitų su darbo
santykiais susijusių išmokų mokėjimo sąlyga, o Konstitucijos garantuojamas ir
darbo sutarties vykdymo nulemtas teisingas apmokėjimas už darbą yra toks, kuris
nepažeidžia nė vienos iš darbo sutarties šalių teisių ir teisėtų interesų.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovą nevykdžius jokios darbo veiklos
po atsakovo įmonės gamybos proceso 2006 m. nutraukimo, taip pat piktnaudžiavus
atsakovo neūkiškumu įmonės veikloje, tačiau šiomis išvadomis teismas pagrindė
tik dalį nutarties dėl neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo priešieškinio,
ir neatsižvelgė nagrinėdamas ieškovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir kitų
su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Teismai neatsižvelgė į tai,
kad ieškovas dėl jam nemokamo darbo užmokesčio neprieštaravo, o į teismą su
reikalavimu priteisti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias
išmokas kreipėsi tik tada, kai buvo atleistas už pravaikštas. Tarp ginčo šalių
nuo 2006 m. spalio mėnesio susiklostę santykiai negali būti pripažįstami darbo
teisiniais santykiais, bet teismai į tai neatsižvelgė ir pažeidė CK 6.193
straipsnį. Aplinkybė, kad ieškovas po atsakovo įmonės gamybos proceso 2006 m.
nutraukimo nevykdė jokios darbo veiklos, sukėlė tam tikras pasekmes: šis laikas
neapmokamas vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovas neįgijo
teisės į darbdavio apmokamas kasmetines atostogas, atsakovas įgijo teisę
atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Teismai neįvertino ir
aplinkybės, kad atsakovas už ieškovą iki jo atleidimo iš darbo mokėjo
socialinio draudimo įmokas, kurių dydžiu turėjo sumažinti ieškovui priteistą
darbo užmokestį.
2. Teismai ydingai tarp šalių byloje
paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus,
neatsižvelgė į tai, kad ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą
sudarančias aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai), neįpareigojo ieškovo pateikti
jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nenustatė, kad ieškovas realiai vykdė
kokias nors darbo funkcijas, visą įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė
atsakovui. Tinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp ginčo šalių svarbą yra
akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2002 m. birželio 19 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Nors atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai
(2008 m. kovo 3 d. atsakovo įsakymas Nr. 08-01; 2008 m. kovo 16 d. atsakovo
įsakymas Nr. 08-02; 2008 m. gegužės 19 d. atsakovo pareiškimas su atsakovo
klientų patvirtinimais; 2008 m. gegužės 27 d. UAB ,,Ingman ledai atstovo pareiškimas),
taip pat liudytojos O. K. parodymai patvirtina, kad ieškovas nuo 2006 m. spalio
mėn., kai atsakovas nutraukė gamybinę veiklą, į darbą nėjo, teismai į tokias
aplinkybes neatsižvelgė, šių įrodymų neįvertino. Teismai neatsižvelgė į tai,
kad ieškovas buvo pripažinęs, jog atsakovas jam po įmonės gamybos nutraukimo
jokių nurodymų, susijusių su darbu įmonėje, nebeduodavo.
Apeliacinės instancijos teismo
nutartis prieštaringa, nes teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė jokios darbo
veiklos po įmonės gamybos proceso 2006 m. nutraukimo, naudojosi neūkiškumu
atsakovo įmonės veikloje, tačiau į šias aplinkybes neatsižvelgė nagrinėdamas
ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių
išmokų priteisimo. Teismas nutartyje dėl šių ieškinio reikalavimų iš viso
nepasisakė, neįvertino apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos
teismo pareigą motyvuotai atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus yra
akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2003 m. spalio 22 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2003; 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-1114/2003; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-1181/2003).
3. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo,
kad ieškovas suklastojo atsakovo atstovo parašus oficialiuose dokumentuose turėdamas
tikslą gauti asmeninę naudą, stabdyti įmonės veiklą, dėl to atsakovas kreipėsi su
pareiškimu į Druskininkų policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis
tyrimas.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo
apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo
sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir
apeliacinės instancijos teismo nutartis priimti vadovaujantis DK nuostatomis ir
atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atitinka faktines bylos
aplinkybes, yra pagrįsti ir teisėti.
2. Ieškovo darbo sutartis iki jos vienašališko
nutraukimo nebuvo pakeista, todėl teismai teisingai konstatavo, kad sutarties
šalių sulygtos sąlygos, taip pat ir ieškovo darbo funkcijos, nebuvo pakeistos. Darbdavio
pareiga yra tinkamai įforminti darbo sutarties sudarymą, jos sąlygų pakeitimą
ar pasibaigimą. Visos sutarties sąlygos ik jos nutraukimo turėjo būti vykdomos.
Atsakovas nuo 2006 m. vasaros, dėl susiklosčiusių nepalankių ekonominių sąlygų
nutraukęs šaldytos produkcijos gamybą ir nelikus darbo, atitinkančio ieškovo
pareigas, privalėjo nutraukti darbo sutartį arba pakeisti jos sąlygas. Atsakovo
veikla buvo sustabdyta vadovaujantis Alytaus apskrities valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos Druskininkų skyriaus 2006 m. birželio 2 d. sprendimu Nr.
21 pagal 2006 m. gegužės 31 d. Gyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo
aktą Nr. 119, nustačius pažeidimų, už kurių pašalinimą buvo atsakingas
atsakovas. Atsakovas buvo įpareigotas Alytaus apskrities valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos Druskininkų skyriui pateikti nustatytų pažeidimų
šalinimo planągrafiką, kurį rengė ir pateikė ieškovas. Ieškovas taip pat
atliko visus šiame plane numatytus darbus. Palaipsniui buvo pertvarkoma
produkcijos būsimos gamybos dokumentacija. Ji visa liko atsakovo tarnybinėse
patalpose, į kurias ieškovas negalėjo patekti nuo 2008 m. vasario mėn.
3. Neteisingi atsakovo teiginiai, kad ieškovas
nereiškė atsakovui reikalavimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Ieškovas nuolat
reikalaudavo jam priklausančio darbo užmokesčio, atsakovo atstovas žadėdavo,
kad atsiskaitys, liepdavo šiek tiek palaukti, kol parduos įmonės turtą, tačiau
ir pardavęs didžiąją dalį įmonės turto nesiruošė atsiskaityti sus ieškovu. Be
to, jis ėmė reikalauti, kad ieškovas pasirašytų žiniaraščiuose, kad ieškovui nuo
2006 m. spalio mėnesio išmokėtas darbo užmokestis. Teismo posėdžio metu
atsakovas pripažino aplinkybę, kad nuo 2006 m. spalio mėnesio ieškovui nemokėjo
darbo užmokesčio ir atleidžiant iš darbo su juo neatsiskaitė.
4. Teismas, nagrinėdamas darbo bylas, yra aktyvus
ir gali peržengti rungimosi principo ribas (CPK 415 straipsniu), todėl kasatorius
nepagrįstai nurodė, kad teismai ydingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo
pareigą.
5.
Nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, atsakovas privalėjo
laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis),
tačiau atsakovas jų nesilaikė, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių
aplinkybę, kad ieškovas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną
ar pamainą.
6. Atsakovo kreipimasis į teisėsaugos instituciją
dėl neva jam padarytos žalos yra atsakovo kerštas ieškovui ginant savo teises
dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir ieškovo pareiškimo, pagal kurį pradėtas
ikiteisminis tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl atsakovo vykdomos neteisėtos veiklos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo
Darbdavys turi pareigą
tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229 straipsnis).
Įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai
turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai,
laikytis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis).
Byloje konstatuota, kad nuo
2006 m. vasaros dėl susiklosčiusių nepalankių ekonominių sąlygų įmonė nutraukė
šaldytos produkcijos gamybą, buvo atleisti darbuotojai. Įmonėje liko dirbti tik
ieškovas ir kaip direktorius šios bylos atsakovo atstovas V. P. Įmonėje
susidarė tokia situacija, kai darbuotojas (ieškovas) negalėjo atlikti pagal
darbo sutartį sulygto darbo. Tokia situacija reiškė faktišką prastovą, kurios
metu ieškovas, kaip jis teigia, atliko kai kurias darbo sutartyje nenustatytas
funkcijas. Ši darbuotojo ir darbdavio faktinė padėtis savo esme gali būti
prilyginta DK 122 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamai nustatytai
prastovai, nors teisiškai neįformintai, tačiau taikant šio kodekso 195 straipsnyje
nustatytą mokėjimą už ją.
Nagrinėjamos bylos aspektu konstatuotina, kad
darbdavio atstovas, žinodamas, jog ieškovas negali atlikti pagal darbo sutartį
sulygto darbo, turėjo atitinkamai elgtis ir tai įforminti. Darbdavio atstovas
šios įstatymo nustatytos pareigos neatliko. Kartu pripažintina, kad darbdavį
tenkino tokia faktinė situacija, nes teismai konstatavo, kad nuo 2006 m. spalio
mėn. ieškovui buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis, tačiau ieškovui nebuvo
išmokamas. Šią aplinkybę pripažino teisme ir atsakovo atstovas, be to,
nurodydamas, kad už ieškovo atlyginimui skirtus pinigus, kurių šis nepaimdavo,
mokėjo ieškovo mokesčius, taip pat mokesčius už telefoninius pokalbius, skolas kreditoriams
(T. 2, b. l. 28). Šios
aplinkybės rodo, kad darbdavys nesilaikė DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos
pareigos laikytis sąžiningumo principo.
Minėta, kad
šiuo atveju buvo galima taikyti DK
195 straipsnyje nustatytą mokėjimą už prastovos laiką. Šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu
nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos
valandą. Priteisdamas už prastovos laiką, teismas taikė Vyriausybės nustatytą minimaliąją
mėnesinę algą. Taigi DK 195 straipsnio reikalavimai iš esmės taikyti teisingai.
Dėl priteistinų sumų dydžio
Minėta, kad darbdavio atstovas neatliko pareigų, nustatytų DK
35 straipsnio 1 dalyje. Kita
vertus, tokia pat faktinė padėtis faktinė prastova, jos teisinis
neįforminimas, darbo užmokesčio nemokėjimas, kartu nereiškiant atitinkamų
pretenzijų darbdaviui, tenkino ir ieškovą. Apeliacinės instancijos teismas
konstatavo, kad ieškovas neįrodė jokios darbo veiklos po gamybos proceso
2006 metais nutraukimo, ir naudojosi atsakovo neūkiškumu įmonės veikloje
savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi tokios šio teismo konstatuotos
aplinkybės reiškia, kad ieškovas taip pat nesilaikė DK 35 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinto sąžiningumo principo bei piktnaudžiavo teise. Teisėjų kolegija
laiko, kad šiuo atveju taikytina DK 146 straipsnio 3 dalies, 196 ir 197
straipsniuose nustatyto reglamentavimo analogija kad darbas apmokamas
proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Pirmosios instancijos teismo priteistos
sumos (7200 Lt už pravaikštą, 11 600 Lt už neišmokėtą darbo užmokestį)
mažintinos 50 procentų. Atitinkamai priteistina: 3600 Lt už pravaikštą, 5800 Lt
neišmokėto darbo užmokesčio. Negali būti mažintina priteista suma už nepanaudotas
atostogas 4803 Lt, taip pat 4000 Lt priteista išeitinė išmoka, nes teisę į
jas ieškovas įgijo dar iki priverstinės prastovos ir ieškovo piktnaudžiavimo
teise. Be to, šios sumos su priverstine prastova nesusijusios.
Dėl teismų praktikos
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktika pagal panašią situaciją nėra suformuota. Šioje byloje negalima
remtis kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje
byloje G. L. v. UAB Kaišiadorių
žalvarnis, AB Alytaus gelžbetonis, bylos Nr. 3K-3-974/2003. Kasatoriaus nurodytoje byloje apeliacinės
instancijos teismas neginčijamai
pripažino ieškovą nedirbus jokio darbo nuo 1997 m. pabaigos, nes nėjo į darbą.
Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, kai teismų išvada,
kai, viena vertus, pripažįstama, jog darbuotojas nedirbo dėl jo padaryto darbo
drausmės pažeidimo (pravaikštos be pateisinamų priežasčių), o kita vertus,
priteisiamas atlyginimas už šį laikotarpį, prieštarauja teisingumo ir
protingumo kriterijams. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad ieškovas
pravaikštos (darbo drausmės pažeidimo) nepadarė, todėl kasatoriaus nurodomoje
ir šioje byloje yra skirtingos situacijos.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų kasacinės instancijos teisme
Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą
atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme
(CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiasis teismas, konstatuoja, kad kasacinės instancijos teisme
kasatoriaus prašymai patenkinti 60 procentų ir atmesta 40 procentų, todėl proporcingai
paskirsto šiame teisme šalių turėtas bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2
dalis). Taigi 60 procentų nuo kasatoriaus patenkintų prašymų yra 547 Lt (nuo
829 Lt sumokėto žyminio mokesčio) ir tokia suma turi būti priteista iš ieškovo.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė
turėjo 30,25 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu. Tai patvirtina
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo raštinės 2009 m. rugsėjo 28 d. pažyma.
Atsižvelgiant į kasatoriaus patenkintus prašymus, iš kasatoriaus V. P. firmos
priteistina 18 Lt, o iš ieškovo E. M. 12 Lt į valstybės biudžetą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria priteista 7200 Lt už
pravaikštą, 11 600 Lt už neišmokėtą darbo užmokestį, pakeisti. Priteistas
sumas sumažinti iki 3600 Lt už pravaikštą, 5800 Lt už neišmokėtą darbo
užmokestį. Visą priteistą 27 602,98 Lt sumą sumažinti iki 18 203 (aštuoniolikos
tūkstančių dviejų šimtų trijų litų) Lt.
Druskininkų
miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu priteistus
delspinigius skaičiuoti nuo 10 603 (dešimties tūkstančių šešių šimtų trijų
litų) Lt sumos.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 15
d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo
2008 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis, atitinkamai pakeisti.
Kitą Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 15 d.
nutarties dalį ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d.
sprendimo dalį palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo V. P. firmos ,,Kaimynų verslas, įmonės kodas 152087356,
esančios adresu: Merkinės g. 3-35, Druskininkai,
18
(aštuoniolika litų) Lt į valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovo E. M., (duomenys neskelbtini), 12 (dvylika litų) Lt į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Zigmas Levickis
Algis
Norkūnas