Civilinė byla Nr. 3K-3-407/2009       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                11.7.4; 11.9.10.8; 11.10; 14.3.4 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. spalio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. firmos ,,Kaimynų verslas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 15 d. nutarties ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui V. P. firmai ,,Kaimynų verslas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo, ir pagal atsakovo V. P. firmos ,,Kaimynų verslas“ priešieškinį ieškovui E. M. dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti jo atleidimą iš V. P. įmonės ,,Kaimynų verslas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį neteisėtu ir nurodyti atleidimo iš darbo pagrindą pagal DK 129 straipsnį nuo 2008 m. kovo 16 d.; 2) priteisti iš atsakovo V. P. firmos ,,Kaimynų verslas“ neišmokėtą darbo užmokestį (11 600 Lt) už laikotarpį nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008 m. kovo 16 d.; kompensaciją už nepanaudotas atostogas už šešerius metus ir šešis mėnesius – 4802,98 Lt; penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 4000 Lt; darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 0,06 procento delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, skaičiuojant nuo 2008 m. kovo 16 d.; 3) priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. 

Ieškovas nurodė, kad 1995 m. rugsėjo 14 d. atsakovo įmonėje buvo priimtas į gydytojo dietologo pareigas, mokant minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovui nuo 2006 m. spalio mėnesio nebuvo mokamas darbo užmokestis, tačiau iš darbo jis nebuvo atleistas. Ieškovui nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2001 m. Ieškovas 2008 m. kovo 27 d. paštu gavo atsakovo pranešimą, kad nuo 2008 m. kovo 16 d. atleistas iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus – nebuvimą darbe nuo 2008 m. vasario 1 d. iki kovo 16 d. Ieškovas teigė, kad nurodytomis dienomis pravaikštų nepadarė; kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė didelę moralinę skriaudą ir pažeminimą, emocinę depresiją, jam pašlijo sveikata. Ieškovas šiuo metu nedirba, negauna jokių pajamų. Druskininkai yra nedidelis miestelis, dėl gando apie ieškovo atleidimą už pravaikštą nukentėjo jo reputacija.

Ieškovas prašė atmesti atsakovo priešieškinį, nurodė, kad naudojosi ne keturiais, bet vienu įmonės telefonu, už naudojimąsi juo sumokėjo atsakovui asmeniškai grynais pinigais pagal gautas iš operatoriaus sąskaitas – 1237,59 Lt.

 

Atsakovas priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 2888,11 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad ieškovui darbo funkcijoms vykdyti buvo perduoti keturi mobilieji telefonai. Nuo 2006 m. spalio mėnesio ieškovas jokių darbo funkcijų nevykdė, tačiau naudojosi telefonais asmeniniais tikslais. Ieškovas nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2007 m. gegužės 2 d. atostogavo, o nuo 2008 m. kovo 1 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotos ieškovo padarytos pravaikštos.    

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

 

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino neteisėtu atsakovo direktoriaus 2008 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 08-02 dėl ieškovo E. M. atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį ir darbo sutarties nutraukimo ir nustatė, kad ieškovo ir atsakovo 1995 m. rugsėjo 13 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 1 yra nutraukta teismo sprendimu nuo 2008 m. gruodžio 15 d. pagal DK 297 straipsnio 4 dalį; 2) priteisė iš atsakovo ieškovui 4000 Lt – penkių mėnesių vidutinį darbo užmokestį, 7200 Lt – vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, 11 600 Lt neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2006 m. spalio mėnesio iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos, 4802,98 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 2001 m., iš viso – 27 602,98 Lt; 2) priteisė iš atsakovo ieškovui 0,06 procento delspinigių nuo 16 402,68 Lt sumos (11 600 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 4802,98 Lt kompensacijos), skaičiuojant nuo 2008 m. kovo 24 d. iki išmokėjimo dienos; 3) priteisė iš atsakovo ieškovui 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovui 2750 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 41,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. kovo 15 d. per visas darbo dienas ieškovas neatvyko į darbą; kad atsakovas be teisėto pagrindo atleido iš darbo ieškovą pagal DK 136 straipsnio 3 dalį dėl šiurkščių pažeidimų – pravaikštų, padarytų pakartotinai nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 16 d. Pripažinęs, kad ieškovas atleistas iš darbo nepagrįstai, teismas panaikino atsakovo 2008 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 08-02 dėl ieškovo atleidimo iš darbo; atsižvelgęs į tai, kad ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, kad atsakovo ekonominė padėtis yra bloga, ieškovo į darbą negrąžino, o darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis); priteisė ieškovui nustatyto dydžio išeitinę išmoką (DK 297 straipsnio 4 dalis), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nuo 2006 m. spalio mėnesio ieškovui atlyginimo nemokėjo ir su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitė jo atleidimo iš darbo dieną, ieškovui iš atsakovo priteisė neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2006 m. spalio mėnesio iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos, 0,06 procento dydžio delspinigius nuo viso darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, skaičiuojant nuo 2008 m. kovo 24 d. iki išmokėjimo dienos.

Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo tvirtinimą, kad jam nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2001 m. ar išmokėtos atitinkamos piniginės išmokos.

Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, jog dėl neteisėto atleidimo patyrė didelę moralinę skriaudą ir pažeminimą, emocinę depresiją, jog nukentėjo jo reputacija, tačiau prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 3000 Lt, motyvuodamas, kad ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu savaime jau yra pakankamas atlyginimas už ieškovui padarytus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus (DK 250 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

Teismas sprendė, kad atsakovas priešieškinio neįrodė, nes nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovas su juo neatsiskaitė.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, pakeitė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą: 1) sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteistas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir atmestas atsakovo priešieškinis, panaikino, šią ieškinio dalį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino, priteisė iš ieškovo atsakovui 2888,21 Lt žalai atlyginti ir 86,64 Lt žyminio mokesčio išlaidų; 2) priteistas iš atsakovo ieškovui išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažino iki 2634 Lt; 3) priteisė iš  ieškovo atsakovui 368,75 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti ir 176,64 Lt žyminio mokesčio, sumokėtų paduodant apeliacinį skundą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.          

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio dalies pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra teisėta bei pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavio pareiga yra tinkamai įforminti darbo sutarties sudarymą, jos sąlygų pakeitimą ir pasibaigimą. Atsakovas šiuo atveju nesielgė taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas, vykdantis įstatymų reikalavimus asmuo.

Teisėjų kolegija atmetė ieškovo reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo kaip neįrodytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 198 straipsnis), motyvuodama, kad ieškovas neįrodė jokios darbo veiklos po gamybos proceso atsakovo įmonėje nutraukimo, ir naudojosi atsakovo neūkiškumu įmonės veikloje savo asmeniniams poreikiams.

Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog ieškovas pasinaudojo keturiais atsakovui priklausančiais telefonais asmeniniams poreikiams. Tai patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės ir telefoninių paslaugų mokestis, kurį sumokėjo atsakovas paslaugas teikiančiai įmonei.

    

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimas buvo paliktas galioti, panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, DK 15 straipsnį, 35 straipsnio 1 dalį, 143 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 146 straipsnio 3 dalį, 186 straipsnio 1, 2 dalis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2003). Sisteminė šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad darbuotojo faktiškai atliekamas darbas yra būtinoji darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo sąlyga, o Konstitucijos garantuojamas ir darbo sutarties vykdymo nulemtas teisingas apmokėjimas už darbą yra toks, kuris nepažeidžia nė vienos iš darbo sutarties šalių teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovą nevykdžius jokios darbo veiklos po atsakovo įmonės gamybos proceso 2006 m. nutraukimo, taip pat piktnaudžiavus atsakovo neūkiškumu įmonės veikloje, tačiau šiomis išvadomis teismas pagrindė tik dalį nutarties – dėl neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo priešieškinio, ir neatsižvelgė nagrinėdamas ieškovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl jam nemokamo darbo užmokesčio neprieštaravo, o į teismą su reikalavimu priteisti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas kreipėsi tik tada, kai buvo atleistas už pravaikštas. Tarp ginčo šalių nuo 2006 m. spalio mėnesio susiklostę santykiai negali būti pripažįstami darbo teisiniais santykiais, bet teismai į tai neatsižvelgė ir pažeidė CK 6.193 straipsnį. Aplinkybė, kad ieškovas po atsakovo įmonės gamybos proceso 2006 m. nutraukimo nevykdė jokios darbo veiklos, sukėlė tam tikras pasekmes: šis laikas neapmokamas vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovas neįgijo teisės į darbdavio apmokamas kasmetines atostogas, atsakovas įgijo teisę atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Teismai neįvertino ir aplinkybės, kad atsakovas už ieškovą iki jo atleidimo iš darbo mokėjo socialinio draudimo įmokas, kurių dydžiu turėjo sumažinti ieškovui priteistą darbo užmokestį.

2. Teismai ydingai tarp šalių byloje paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai), neįpareigojo ieškovo pateikti jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nenustatė, kad ieškovas realiai vykdė kokias nors darbo funkcijas, visą įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovui. Tinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp ginčo šalių svarbą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Nors atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (2008 m. kovo 3 d. atsakovo įsakymas Nr. 08-01; 2008 m. kovo 16 d. atsakovo įsakymas Nr. 08-02; 2008 m. gegužės 19 d. atsakovo pareiškimas su atsakovo klientų patvirtinimais; 2008 m. gegužės 27 d. UAB ,,Ingman ledai“ atstovo pareiškimas), taip pat liudytojos O. K. parodymai patvirtina, kad ieškovas nuo 2006 m. spalio mėn., kai atsakovas nutraukė gamybinę veiklą, į darbą nėjo, teismai į tokias aplinkybes neatsižvelgė, šių įrodymų neįvertino. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo pripažinęs, jog atsakovas jam po įmonės gamybos nutraukimo jokių nurodymų, susijusių su darbu įmonėje, nebeduodavo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštaringa, nes teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė jokios darbo veiklos po įmonės gamybos proceso 2006 m. nutraukimo, naudojosi neūkiškumu atsakovo įmonės veikloje, tačiau į šias aplinkybes neatsižvelgė nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Teismas nutartyje dėl šių ieškinio reikalavimų iš viso nepasisakė, neįvertino apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuotai atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2003; 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1114/2003; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1181/2003).

3. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas suklastojo atsakovo atstovo parašus oficialiuose dokumentuose turėdamas tikslą gauti asmeninę naudą, stabdyti įmonės veiklą, dėl to atsakovas kreipėsi su pareiškimu į Druskininkų policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

  

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis priimti vadovaujantis DK nuostatomis ir atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįsti ir teisėti.

2. Ieškovo darbo sutartis iki jos vienašališko nutraukimo nebuvo pakeista, todėl teismai teisingai konstatavo, kad sutarties šalių sulygtos sąlygos, taip pat ir ieškovo darbo funkcijos, nebuvo pakeistos. Darbdavio pareiga yra tinkamai įforminti darbo sutarties sudarymą, jos sąlygų pakeitimą ar pasibaigimą. Visos sutarties sąlygos ik jos nutraukimo turėjo būti vykdomos. Atsakovas nuo 2006 m. vasaros, dėl susiklosčiusių nepalankių ekonominių sąlygų nutraukęs šaldytos produkcijos gamybą ir nelikus darbo, atitinkančio ieškovo pareigas, privalėjo nutraukti darbo sutartį arba pakeisti jos sąlygas. Atsakovo veikla buvo sustabdyta vadovaujantis Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Druskininkų skyriaus 2006 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 21 pagal 2006 m. gegužės 31 d. Gyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo aktą Nr. 119, nustačius pažeidimų, už kurių pašalinimą buvo atsakingas atsakovas. Atsakovas buvo įpareigotas Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Druskininkų skyriui pateikti nustatytų pažeidimų šalinimo planą–grafiką, kurį rengė ir pateikė ieškovas. Ieškovas taip pat atliko visus šiame plane numatytus darbus. Palaipsniui buvo pertvarkoma produkcijos būsimos gamybos dokumentacija. Ji visa liko atsakovo tarnybinėse patalpose, į kurias ieškovas negalėjo patekti nuo 2008 m. vasario mėn.

3. Neteisingi atsakovo teiginiai, kad ieškovas nereiškė atsakovui reikalavimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Ieškovas nuolat reikalaudavo jam priklausančio darbo užmokesčio, atsakovo atstovas žadėdavo, kad atsiskaitys, liepdavo šiek tiek palaukti, kol parduos įmonės turtą, tačiau ir pardavęs didžiąją dalį įmonės turto nesiruošė atsiskaityti sus ieškovu. Be to, jis ėmė reikalauti, kad ieškovas pasirašytų žiniaraščiuose, kad ieškovui nuo 2006 m. spalio mėnesio išmokėtas darbo užmokestis. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino aplinkybę, kad nuo 2006 m. spalio mėnesio ieškovui nemokėjo darbo užmokesčio ir atleidžiant iš darbo su juo neatsiskaitė.

4. Teismas, nagrinėdamas darbo bylas, yra aktyvus ir gali peržengti rungimosi principo ribas (CPK 415 straipsniu), todėl kasatorius nepagrįstai nurodė, kad teismai ydingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą.

 5. Nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, atsakovas privalėjo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), tačiau atsakovas jų nesilaikė, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną ar pamainą.

6. Atsakovo kreipimasis į teisėsaugos instituciją dėl neva jam padarytos žalos yra atsakovo kerštas ieškovui ginant savo teises dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir ieškovo pareiškimo, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl atsakovo vykdomos neteisėtos veiklos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Dėl darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo

 

            Darbdavys turi pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229 straipsnis). Įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis).

            Byloje konstatuota, kad nuo 2006 m. vasaros dėl susiklosčiusių nepalankių ekonominių sąlygų įmonė nutraukė šaldytos produkcijos gamybą, buvo atleisti darbuotojai. Įmonėje liko dirbti tik ieškovas ir kaip direktorius šios bylos atsakovo atstovas V. P. Įmonėje susidarė tokia situacija, kai darbuotojas (ieškovas) negalėjo atlikti pagal darbo sutartį sulygto darbo. Tokia situacija reiškė faktišką prastovą, kurios metu ieškovas, kaip jis teigia, atliko kai kurias darbo sutartyje nenustatytas funkcijas. Ši darbuotojo ir darbdavio faktinė padėtis savo esme gali būti prilyginta DK 122 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamai nustatytai prastovai, nors teisiškai neįformintai, tačiau taikant šio kodekso 195 straipsnyje nustatytą mokėjimą už ją.

Nagrinėjamos bylos aspektu konstatuotina, kad darbdavio atstovas, žinodamas, jog ieškovas negali atlikti pagal darbo sutartį sulygto darbo, turėjo atitinkamai elgtis ir tai įforminti. Darbdavio atstovas šios įstatymo nustatytos pareigos neatliko. Kartu pripažintina, kad darbdavį tenkino tokia faktinė situacija, nes teismai konstatavo, kad nuo 2006 m. spalio mėn. ieškovui buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis, tačiau ieškovui nebuvo išmokamas. Šią aplinkybę pripažino teisme ir atsakovo atstovas, be to, nurodydamas, kad už ieškovo atlyginimui skirtus pinigus, kurių šis nepaimdavo, mokėjo ieškovo mokesčius, taip pat mokesčius už telefoninius pokalbius, skolas kreditoriams (T. 2, b. l. 28). Šios aplinkybės rodo, kad darbdavys nesilaikė DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos laikytis sąžiningumo principo.

Minėta, kad šiuo atveju buvo galima taikyti DK 195 straipsnyje nustatytą mokėjimą už prastovos laiką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Priteisdamas už prastovos laiką, teismas taikė Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą. Taigi DK 195 straipsnio reikalavimai iš esmės taikyti teisingai.

 

Dėl priteistinų sumų dydžio

 

Minėta, kad darbdavio atstovas neatliko pareigų, nustatytų DK 35 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, tokia pat faktinė padėtis – faktinė prastova, jos teisinis neįforminimas, darbo užmokesčio nemokėjimas, kartu nereiškiant atitinkamų pretenzijų darbdaviui, tenkino ir ieškovą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė jokios darbo veiklos po gamybos proceso 2006 metais nutraukimo, ir naudojosi atsakovo neūkiškumu įmonės veikloje savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi tokios šio teismo konstatuotos aplinkybės reiškia, kad ieškovas taip pat nesilaikė DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sąžiningumo principo bei piktnaudžiavo teise. Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju taikytina DK 146 straipsnio 3 dalies, 196 ir 197 straipsniuose nustatyto reglamentavimo analogija – kad darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Pirmosios instancijos teismo priteistos sumos (7200 Lt už pravaikštą, 11 600 Lt – už neišmokėtą darbo užmokestį) mažintinos 50 procentų. Atitinkamai priteistina: 3600 Lt už pravaikštą, 5800 Lt – neišmokėto darbo užmokesčio. Negali būti mažintina priteista suma už nepanaudotas atostogas – 4803 Lt, taip pat 4000 Lt priteista išeitinė išmoka, nes teisę į jas ieškovas įgijo dar iki priverstinės prastovos ir ieškovo piktnaudžiavimo teise. Be to, šios sumos su priverstine prastova nesusijusios.

 

            Dėl teismų praktikos

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagal panašią situaciją nėra suformuota. Šioje byloje negalima remtis kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje G. L. v. UAB „Kaišiadorių žalvarnis“, AB „Alytaus gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-974/2003. Kasatoriaus nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas neginčijamai pripažino ieškovą nedirbus jokio darbo nuo 1997 m. pabaigos, nes nėjo į darbą. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, kai teismų išvada, kai, viena vertus, pripažįstama, jog darbuotojas nedirbo dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo (pravaikštos be pateisinamų priežasčių), o kita vertus, priteisiamas atlyginimas už šį laikotarpį, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad ieškovas pravaikštos (darbo drausmės pažeidimo) nepadarė, todėl kasatoriaus nurodomoje ir šioje byloje yra skirtingos situacijos.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

 

Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

            Lietuvos Aukščiausiasis teismas, konstatuoja, kad kasacinės instancijos teisme kasatoriaus prašymai patenkinti 60 procentų ir atmesta 40 procentų, todėl proporcingai paskirsto šiame teisme šalių turėtas bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi 60 procentų nuo kasatoriaus patenkintų prašymų yra 547 Lt (nuo 829 Lt sumokėto žyminio mokesčio) ir tokia suma turi būti priteista iš ieškovo.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė turėjo 30,25 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo raštinės 2009 m. rugsėjo 28 d. pažyma. Atsižvelgiant į kasatoriaus patenkintus prašymus, iš kasatoriaus V. P. firmos priteistina 18 Lt, o iš ieškovo E. M. – 12 Lt į valstybės biudžetą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

   Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d.  sprendimo dalį, kuria priteista 7200 Lt už pravaikštą, 11 600 Lt – už neišmokėtą darbo užmokestį, pakeisti. Priteistas sumas sumažinti iki 3600 Lt už pravaikštą, 5800 Lt už neišmokėtą darbo užmokestį. Visą priteistą 27 602,98 Lt sumą sumažinti iki 18 203 (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų trijų litų) Lt.

   Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu priteistus delspinigius skaičiuoti nuo 10 603 (dešimties tūkstančių šešių šimtų trijų litų) Lt sumos.

   Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis, atitinkamai pakeisti.

            Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 15 d. nutarties dalį ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo V. P. firmos ,,Kaimynų verslas“, įmonės kodas 152087356, esančios adresu: Merkinės g. 3-35, Druskininkai, 18 (aštuoniolika litų) Lt į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovo E. M., (duomenys neskelbtini), 12 (dvylika litų) Lt į valstybės biudžetą.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                     Česlovas Jokūbauskas

 

 

                                                                                                            Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                            Algis Norkūnas