LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutui dėl nutarimų, įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalių ginčas kilo dėl terminuotos darbo sutarties su ieškovu nutraukimo dėl atsakovo vykdomų struktūrinių pertvarkymų.

2004 m. sausio 2 d. ieškovas K. V. S. buvo paskirtas atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus vedėju penkerių metų laikotarpiui. Atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje (protokolo Nr. V-9-1) buvo nuspręsta šį skyrių panaikinti ir įsteigti Biotechnologijų inžinerijos skyrių, atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-3-82 nuo 2007 m. balandžio 27 d. buvo panaikintas ieškovo vadovaujamas skyrius ir nuo 2007 m. gegužės 2 d. įkurtas naujas Biotechnologijų inžinerijos skyrius, 2007 m. gegužės 22 d. atsakovo tarybos posėdžio (protokolo Nr. V-9-2) 2 punkto nutarimu ieškovas buvo atšauktas iš Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus vedėjo pareigų, 2007 m. gegužės 31 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie darbo sutarties su juo nutraukimą nuo 2007 m. liepos 31 d. ir pasiūlyta pereiti į žemesnes – vyresniojo mokslo darbuotojo Energetikos skyriuje arba naujai įkurtame Biotechnologijų inžinerijos skyriuje – pareigas. Ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko, nes jo, kaip vadovo, kadencija dar nebuvo pasibaigusi, be to, buvo pažeista ir DK 130 straipsnio 1 dalis, nes darbo santykiai su juo galėjo būti nutraukti tik nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d.

Teigdamas, kad realiai jokie struktūriniai pakeitimai atsakovo įstaigoje nebuvo įvykdyti, tik pakeistas skyriaus pavadinimas, o darbuotojai ir mokslinės temos liko tos pačios, taigi nebuvo DK 129 straipsnio 1, 2 dalyje nustatytų sąlygų darbo santykiams su juo nutraukti, ieškovas prašė panaikinti atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdžio (protokolo Nr. V-9-1) 1.1, 1.2, 1.3 punktų nutarimus, 2007 m. gegužės 22 d. posėdžio (protokolo Nr. V-9-2) 2 punkto nutarimą, atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-3-82 „Dėl derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus naikinimo ir biotechnologijų inžinerijos skyriaus steigimo“, 2007 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V-3-141 „Dėl darbo sutarties su K. V. S. nutraukimo“ nuo jų priėmimo dienos, pripažinti atsakovą neteisėtai nutraukus darbo santykius su ieškovu, grąžinti ieškovą į darbą Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institute ir priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atmesdamas ieškovo argumentus dėl atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje priimtų nutarimų neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apie šį tarybos posėdį buvo pranešta 2007 m. vasario 28 d. skelbimu, atsakovo direktoratas yra patariamoji institucija (Statuto 24 punktas), todėl jo pritarimas organizacinės struktūros klausimais neprivalomas, tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje buvo 2002 m. lapkričio 27 d. atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu patvirtintos tarybos, susidedančios iš aštuoniolikos narių, kvorumas, ginčijami nutarimai priimti laikantis nustatytos procedūros, detalizuoti atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymu, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Netenkindamas ieškovo reikalavimo panaikinti atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-3-82, kuriuo nuo 2007 m. balandžio 27 d. buvo panaikintas ieškovo vadovaujamas Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyrius, nuo 2007 m. gegužės 2 d. įsteigtas Biotechnologijų inžinerijos skyrius, šio skyriaus vedėju laikinai paskirtas kitas asmuo, ieškovui ir kitiems naikinamojo skyriaus darbuotojams pasiūlyta nuo 2005 m. gegužės 2 d. eiti pareigas (ieškovui – vyresniojo mokslo darbuotojo) naujai steigiamame skyriuje, taip pat 2007 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V-3-141 „Dėl darbo sutarties su K. V. S. nutraukimo“, teismas pažymėjo, kad 2007 m. balandžio 25 d. ieškovo rašytas pareiškimas atsakovui patvirtina, jog ieškovas atsisakė jam pateikto siūlymo pereiti į kitas pareigas, ginčijamais įsakymais atsakovo direktorius įgyvendino atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje priimtus nutarimus, taip vykdydamas atsakovo Statuto 23.3, 47 punktuose jam suteiktus įgaliojimus. Nustatęs, kad apie 2007 m. gegužės 22 d. tarybos posėdžio, kurio 2 punkto nutarimu ieškovas slaptu balsavimu buvo atšauktas iš Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus vedėjo pareigų, darbotvarkę pranešta 2007 m. gegužės 22 d. skelbimu, taip pat kad konkreti ieškovo atleidimo iš darbo data nurodyta ieškovui pateiktame 2007 m. gegužės 31 d. pranešime, kuriuo jis įspėtas, kad, panaikinus jo vadovaujamą skyrių ir įkūrus naują, ieškovui atsisakius dalyvauti atrankoje ir tarybos 2005 m. gegužės 22 d. posėdžio nutarimu atšaukus jį iš skyriaus vedėjo pareigų, jam pasiūlyta dirbti vyresniuoju mokslo darbuotoju institute Energetikos skyriuje bei naujai steigiamame skyriuje, o jam atsisakius pereiti į siūlomas pareigas, jis bus atleistas iš darbo po dviejų mėnesių pagal DK 129 straipsnio 2 dalį dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, teismas, konstatavęs, kad ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas prieš du mėnesius DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų darbovietėje, kitas darbas jam buvo pasiūlytas, tačiau ieškovas jo atsisakė, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Teismo vertinimu, atsakovo įstaigos struktūriniai pertvarkymai, atlikti kompetentingų organų sprendimu, buvo realūs, nes pasikeitė skyriaus funkcijos, todėl atsakovas turėjo teisę skelbti viešą atranką naujai įsteigto Biotechnologijų inžinerijos skyriaus vedėjo pareigoms. Byloje esantį skelbimo nuorašą laikydamas patvirtinančiu, kad Biotechnologijų inžinerijos skyriaus vedėjo pareigoms vyko vieša atranka, tačiau ieškovas atsisakė joje dalyvauti, ko jis ir neginčijo, teismas atmetė ieškovo prašymą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad terminuotą darbo sutartį aptariamu pagrindu darbdavys gali nutraukti tik esant svarbioms bei teisėtoms priežastims (DK 129 straipsnio 2, 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais, laikydamasis DK 130 straipsnio nuostatų, t. y. tik įspėjęs darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, o darbo sutartį nutraukti pasibaigus įspėjimo terminui. Ieškovas iš darbo atleistas paskutinę įspėjimo termino dieną, t. y. pažeidžiant DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą įspėjimo terminą, todėl jo atleidimo iš darbo diena perkeltina į 2007 m. rugpjūčio 1 d. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, teisme kilus ginčui dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti svarbių priežasčių ir ypatingo atvejo, kuriais jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas turi įvertinti, ar tai yra pakankamas pagrindas darbo sutarčiai nutraukti (CPK 185 straipsnis). Kolegija nesutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad darbo sutartis su ieškovu pagal DK 129 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta teisėtai, ir konstatavo, jog teismai neatsižvelgė į DK 129 straipsnio 5 dalies reikalavimą aiškintis aplinkybes, ar nutraukiant terminuotą darbo sutartį su kasatoriumi buvo susidaręs ypatingas atvejis, dėl ko palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 2 d. sprendimą pakeitė, ieškovo atleidimo iš darbo dieną perkėlė į 2007 m. rugpjūčio 1 d.; dėl kitos dalies teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vertindama atsakovo vykdytus struktūrinius pertvarkymus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad naujo skyriaus paskirtis yra visiškai kitokia, negu buvusio, sprendimas dėl pertvarkymo buvo priimtas atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimus Nr. 855 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“ ir Nr. 1050 „Dėl pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007-2010 metų programos patvirtinimo“, taryba privalėjo priimti tokį sprendimą ir atlikti struktūrinį pertvarkymą, be to, pertvarkymus lėmė ir tai, kad dėl neperspektyvių darbų institutas negavo jokio finansavimo. Be to, pagal tarybos nuostatuose įtvirtintą kompetenciją tik taryba turėjo teisę priimti sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų. Aiškinant DK 129 straipsnio 5 dalį svarbi aplinkybė yra ta, kad teismas turi nustatyti, ar atleidžiamą iš darbo darbuotoją pagal terminuotą darbo sutartį jo sutikimu galima perkelti į kitą darbą. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo siūlomas kitas mokslinis darbas naujai sukurtame Biotechnologijų inžinerijos skyriuje, tačiau ieškovas jo atsisakė, taip pat nedalyvavo konkurse naujoms pareigoms užimti, todėl kolegija sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju atliekant struktūrinį pertvarkymą tam buvo svarbių priežasčių ir ypatingas atvejis, taigi darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta. Spręsdama dėl tarybos nutarimų teisėtumo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti juos neteisėtais dėl to, kad nebuvo gautas Direktorato sutikimas, nes toks reikalavimas nenumatytas Statute, be to, Direktoratas yra tik direktoriaus patariamoji institucija. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovas žinojo apie tarybos posėdį, posėdyje dalyvavo keli jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai, padarė išvadą, jog ieškovas pats apsisprendė posėdyje nedalyvauti ir todėl jo teisė dalyvauti sprendžiant su jo darbu susijusius klausimus nebuvo pažeista. Nustačiusi, kad nutarimai buvo priimti ir kad juos priimti buvo kvorumas, pažymėjusi, jog aplinkybė, kad nutarimai nebuvo pakankamai konkretūs, juose nebuvo nurodytos vykdomų pertvarkymų datos, sietina su atsakovo direktoriaus pareiga užtikrinti realų tarybos priimtų nutarimų įgyvendinimą, teisėjų kolegija vertino atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymą kaip priimtą neviršijant valdymo organo kompetencijos ir padarė išvadą, kad sprendimus dėl atsakovo struktūrinio pertvarkymo priėmė kompetentingi atsakovo valdymo organai. Aplinkybė, kad nuo 2007 m. balandžio 28 d., kai buvo panaikintas Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyrius, iki 2007 m. liepos 31 d., kai ieškovas buvo atleistas iš darbo, jis vadovavo panaikintam struktūriniam padaliniui, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo atsakovo tarybos ir direktoriaus priimtų sprendimų pripažinti neteisėtais, nes tik priėmus sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų atsiranda pagrindas pokyčiams darbo santykiuose inicijuoti, be to, DK įtvirtintas atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės reglamentavimas lemia tam tikrą šios procedūros trukmę, taigi teisės normų reikalavimų laikymasis siekiant tinkamai įgyvendinti darbuotojo teises lėmė, kad ieškovas buvo atleistas vėliau, nei panaikinta pareigybė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas K. V. S. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto 2007 m. kovo 8 d. tarybos posėdžio protokolo Nr. V-9-1 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus, 2007 m. gegužės 22 d. tarybos posėdžio protokolo Nr. V-9-2 2 punktą, 2007 m. balandžio 23 d. direktoriaus įsakymą Nr. V-3-82 „Dėl derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus naikinimo ir biotechnologijų inžinerijos skyriaus steigimo“, 2007 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V-3-141 „Dėl darbo sutarties su K. V. S. nutraukimo“ nuo jų priėmimo dienos, pripažinti atsakovą neteisėtai nutraukus darbo santykius su kasatoriumi, negrąžinti kasatoriaus į darbą Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institute bei priteisti 19 829,04 Lt vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. sausio 4 d.; priteisti 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai ir atgręžti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo įvykdymą, įpareigojant antstolę Gaivilę Bartkuvienę, grąžinti kasatoriui jo sumokėtus 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl svarbios priežasties ir ypatingo atvejo nebuvimo nutraukiant terminuotą darbo sutartį. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes neatsižvelgė į kasacinio teismo išvadą dėl kasatoriaus atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį neteisėtumo ir nurodymą aiškintis DK 129 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas aplinkybes ar nutraukiant terminuotą darbo sutartį su kasatoriumi buvo svarbių priežasčių ir ypatingas atvejis, kai kasatoriaus palikimas darbe iš esmės galėjo pažeisti darbdavio interesus. Teismas taip pat pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ 3 dalies c punktą ir DK 129 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes jo padarytos išvados nepatvirtino svarbios priežasties ir ypatingo atvejo buvimo atleidžiant kasatorių iš darbo, 4.5 punktą, nes nepatikrino atsakovo atliktų struktūrinių darbovietės pertvarkymų realumo. Teismas nepagrįstai taikė Vyriausybės nutarimus Nr. 855 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“, Nr. 1050 „Dėl pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007-2010 metų programos patvirtinimo“, nes šioje programoje atsakovas nenurodytas kaip šiuolaikinės biotechnologinius tyrimus atliekanti mokslinio tyrimo įstaiga, nenustatyta pareigos ar reikalavimo atsakovui atlikti struktūrinius pakeitimus. Vien tik iš atsakovo organizacinės struktūros ir pareigybių sąrašo ir Biotechnologijų inžinerijos skyriaus nuostatų nebuvo galima įvertinti atsakovo struktūrinių pertvarkymų realumo, tai prieštarauja Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1130 „Dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos patvirtinimo“ 27 ir 29.8 punktams, Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimui Nr. 989 „Dėl Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos plano patvirtinimo“, nes šių nutarimų pagrindu dabar vykdoma atsakovo reorganizacija, jį prijungiant prie Lietuvos žemės ūkio universiteto, taigi nebuvo jokios svarbios priežasties vykdyti struktūrinius pertvarkymus dėl tariamų mokslinių sričių pasikeitimo ir biotechnologijos krypties prioriteto institutui nustatymo, kai paties instituto funkcionavimas greitai pasibaigs. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovo taryba, nustačiusi naujas instituto mokslines kryptis, turėjo vadovautis Statuto 19.2 punktu ir bendrai su Universiteto senatu, turėdama Lietuvos mokslo tarybos išvadas, nustatyta tvarka pateikti jas tvirtinti Vyriausybei; to nepadarius, atsakovo tariamai vykdyti struktūriniai pertvarkymai nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti. Šiuo aspektu bylą nagrinėję teismai nesivadovavo 2007 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. X-1378 patvirtintų Lietuvos mokslo tarybos nuostatų 6 dalies 4 ir 7 punktais, 26 dalies 2 ir 5 punktais. Teismai taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje L. V. P. v. UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-311/2004; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007, nes neįvertino, ar pertvarkymai nebuvo fiktyvūs, turėję tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su kasatoriumi, nes skyriaus, nors ir kitaip pervadinto, vadovo funkcijos išliko ir toliau. Teismai nevertino byloje pateiktų įrodymų ir neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad darbo funkcijų pasiskirstymas, mokslinio darbo apimtis ir pobūdis iš esmės nebuvo planuota keisti ir realiai nepasikeitė, nevertino ir netyrė aplinkybės, kad tik naujai įsteigto skyriaus vadovui atrinkti buvo organizuotas konkursas, tačiau toks konkursas nebuvo organizuotas kitiems naujai įsteigto struktūrinio padalinio mokslo darbuotojams paskirti, taigi netaikė Mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio ir atsakovo Statuto 36 punkto nuostatų, kad į mokslinių tyrimų įstaigų mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, ir kitų tyrėjų pareigas asmenys skiriami viešo konkurso. Ši aplinkybė svarbi ir, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, turi ryšį su nagrinėjama byla, nes parodo tariamai vykdytų struktūrinių pertvarkymų fiktyvumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujai byloje pateiktus atsakovo tarybos 2007 m. lapkričio 6 d. posėdyje patvirtintus Biotechnologijų skyriaus nuostatus, nesivadovavo CPK 314 straipsnio nuostata ir nepagrįstai pridėjo prie bylos šį dokumentą, nors šie galėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; teismas netaikė CPK 202, 203 straipsnių dėl šio įrodymo tikrumo, nors nuostatai buvo su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nepaneigta, jog jeigu taryba nebūtų priėmusi sprendimo panaikinti ankstesnį skyrių ir įsteigti naują, tai vargu ar būtų išlikęs pats institutas, nes dėl neperspektyvių darbų institutas negauna jokio finansavimo, tačiau šios aplinkybės nekonstatavo kaip ypatingos. Taigi bylą nagrinėję teismai pažeidė DK 129 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis bei neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius buvo atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų.

2. Dėl teismų išvadų apie atsakovo valdymo organų priimtų nutarimų formos, procedūrinių pažeidimų bei kitų trūkumų įtakos vidaus struktūrinių pertvarkymų realumui pagrįsti. Kasatorius teigia, kad teismų išvados dėl atsakovo struktūrinių pertvarkymų realumo prieštarauja atsakovo Statuto 23.7, 26.1 ir 26.4 punktuose nustatytai nutarimų priėmimo procedūrai bei CPK 263 straipsnio 1 daliai. Kasatorius, kaip padalinio vadovas, turėjo dalyvauti direktorato posėdyje, kuriame turėjo būti svarstomi klausimai, susiję su planuojamais instituto struktūriniais pakeitimais, klausimo nesvarstymas atsakovo direktorate ir direktorato sprendimo nebuvimas patvirtina aplinkybę, kad vieno iš instituto padalinių vykdomi struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių kasatoriaus teisių suvaržymo, netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio 1 dalį ir 2.90 straipsnio 2 dalį bei atsakovo Statuto 49.2. punktą. Bylą nagrinėję teismai netaikė imperatyviosios CK 2.90 straipsnio 2 dalies nuostatos, vertindami atsakovo 2007 m. kovo 8 d. tarybos posėdžio protokolą, prie kurio nepridėtas susirinkimo dalyvių sąrašas, nenurodyti balsavimo rezultatai (nepridėtas balsavimo protokolas), informacija apie posėdžio sušaukimą neatitiko tarybos nuostatų 6.4 punkto reikalavimų, nebuvo nurodytas tarybos narių skaičius, neaiškus ir nepažymėtas kvorumo buvimas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė atsakovo Statuto 19.9, 23.1, 23.2 ir 23.8 punktus, kuriuose nėra apibrėžtos atsakovo direktoriaus funkcijos naikinti vieną instituto padalinį ir įsteigti kitą, Statuto 19.9 punkte nustatyta pareiga tarybai tvirtinti instituto organizacinę struktūrą ir jos pakeitimus, todėl, priėmusi nutarimus panaikinti instituto Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyrių, įsteigti Biotechnologijų inžinerijos skyrių, perkelti į naujai įsteigtą skyrių buvusio padalinio darbuotojus ir kitus su tuo susijusius nutarimus, taryba privalėjo detaliai išdėstyti jų įvykdymo terminus ir kitas detales taip, kad atsakovo direktoriui, kaip valdymo organui, nereikėtų iš naujo nustatinėti instituto organizacinės struktūros pakeitimų viršijant savo kompetencijos ribas. Bylą nagrinėję teismai, vertindami atsakovo direktoriaus įsakymo Nr. V-3-141 turinį, nesivadovavo DK 129 straipsnio 5 dalimi, nes šiuo ginčijamu įsakymu kasatorius buvo atleistas DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, nors pagal faktines aplinkybes atleidimo pagrindas buvo DK 129 straipsnio 5 dalis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas prašo palikti nepakeistus Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį, nurodydamas, kad kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, bylos duomenys ir pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad kasatorius atleistas iš darbo teisėtai ir pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas detaliai aiškino DK 129 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad kasatorius atleistas iš darbo dėl svarbių priežasčių ir tai yra ypatingas atvejis, nes kasatorius pats nesutiko pereiti į kitą jam siūlomą darbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės

Pagal DK 129 straipsnio 5 dalį darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Neterminuotos darbo sutarties nutraukimas reglamentuotas 129 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, o 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.

Aiškinant terminuotos darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančios DK 129 straipsnio 5 dalies turinį pagal jos santykį su nurodytomis kitomis šio straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, specialiai išskirdamas terminuotos sutarties nutraukimą tik ypatingais atvejais ir jį papildomai siedamas su DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, terminuotos darbo sutarties atveju nustatė griežtesnes nutraukimo sąlygas nei neterminuotos. Būtent svarbios priežasties ir ypatingo atvejo, kaip DK 129 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų, konstatavimui reikšmingos aplinkybės turėjo būti nustatytos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2008 m. spalio 7 d. nutartimi panaikinus šioje byloje priimtą Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad įstatyme vartojamos svarbios priežasties ir ypatingo atvejo sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju jų turinys nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Atsakovas darbo sutarties su kasatoriumi nutraukimą grindė vykdomais struktūriniais pertvarkymais, t. y. aplinkybe, kuri gali būti pripažinta svarbia priežastimi nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 2 dalį ir viena iš DK 129 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų. Aiškindamas struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties, sampratą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pasisako, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį, realumas nustatomas pagal tai, jog dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas ar keli darbuotojai negali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t. y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. uždaroji akcinė bendrovė „Schneidersohne Baltija“, bylos Nr. 3K-3-492/2006; 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovo Tarybos 2007 m. kovo 8 d. nutarimais bei direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymu buvo panaikintas atsakovo struktūrinis padalinys – Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyrius, ir įkurtas naujas padalinys – Biotechnologinių inžinerijos skyrius, kurio funkcijos buvo kitokios, negu buvusio. Tarybos 2007 m. kovo 8 d. nutarimu į naujai įsteigtą Biotechnologijų inžinerijos skyrių perkelti panaikinto padalinio darbuotojai bei du Informacijos skyriaus mokslo darbuotojai. Šiuo nutarimu tik kasatoriaus pareigybei – skyriaus vedėjui – parinkti paskelbta vieša atranka (konkursas). Byloje nenustatyta, kad į naujai įsteigto skyriaus mokslo darbuotojų pareigas būtų skelbiamas viešas konkursas, kaip tai nustatyta atsakovo Statuto 36 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų realumas DK 129 straipsnio 2 ir 5 dalių taikymo prasme nustatytinas pagal tai, ar įsteigus naują skyrių dėl šio naujo padalinio specifikos kasatorius galėjo atlikti darbo sutartimi prisiimtas funkcijas. Aplinkybę, kad kasatorius dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų negalėjo eiti naujai įsteigto struktūrinio padalinio vadovo pareigų, privalėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai tokios aplinkybės, kaip DK 129 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos, nenustatė, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas darbo sutartį nutraukė teisėtai. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas bei apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini ir ieškinys tenkintinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pripažinus, kad teismai netinkamai taikė terminuotos darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančias normas, kasatoriaus teisės ginamos DK 297 straipsnyje nurodytais būdais, t. y. pripažįstant darbo sutarties su kasatoriumi nutraukimą neteisėtu bei priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsižvelgiant į tai, kad su kasatoriumi buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, sutarties terminas suėjo ir ji pasibaigė iki šios nutarties priėmimo dienos, vidutinis darbo užmokestis priteistinas už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki terminuotos darbo sutarties pabaigos (DK 126 straipsnis, 297 straipsnio 3 dalis), t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. sausio 2 d. Vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.1 ir 6.2 punktais, kasatoriaus vidutinis darbo dienos užmokestis turi būti apskaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių prieš atleidimą laikotarpį (t. y. 2007 m. gegužę–liepą), ir yra 82,92 Lt (1738+1738+1748)/(22+20+21). Remiantis Aprašo 8 punktu, kasatoriui priklausantis vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos darbo užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A1-340 2.1.1 punktą 2007 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 20,7 darbo dienos (103,5 darbo dienos per 5 mėnesius (rugpjūčio-gruodžio), pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-377 2.1.1 punktą 2008 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 20,75 darbo dienos (249 darbo dienos per metus), taigi, kasatoriui priklauso vidutinis darbo užmokestis už 352,5 darbo dienas, t. y. 29 229,30 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad kasatoriui jau išmokėta 10 661,33 Lt išeitinė išmoka, iš viso jam priteistina 18 567,97 Lt.

Konstatavus, kad darbo sutartis su kasatoriumi nutraukta nesant svarbios priežasties, teisėjų kolegija nepasisako dėl kito teisės klausimo – ypatingo atvejo, kaip DK 129 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos, aiškinimo, taip pat dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad darbo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu ipso facto reiškia ir darbdavio priimtų vidinių aktų neteisėtumą, kiek jie yra susiję su individualios darbo sutarties nutraukimu. Ieškinyje reiškiami reikalavimai pripažinti tokius aktus neteisėtais nelaikytini savarankiškais materialine teisine prasme, todėl teismo nutarties rezoliucinėje dalyje dėl jų neteisėtumo atskirai nėra pasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje kasatorius patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (T. 2, b. l. 83). Ginčą išsprendus kasatoriaus naudai, šios išlaidos priteistinos jam iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasacinės instancijos teisme patirta 30,05 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Patenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra įvykdyta – kasatorius sumokėjo 500 Lt atsakovo išlaidoms advokato pagalbai atlyginti antstolei Gaivilei Bartkuvienei (T. 2, b. l. 84), panaikinus sprendimą, jo vykdymas atgręžtinas (CPK 762 straipsnio 1 dalis) ir ši suma kasatoriui grąžintina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu, 762 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: pripažinti darbo sutarties su ieškovu K. V. S. nutraukimą neteisėtu ir laikyti šią sutartį pasibaigusia nuo 2009 m. sausio 2 d., priteisti ieškovui 18 567,97 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto (kodas 1195684) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai ieškovui K. V. S. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto (kodas 1195684) 30,05 Lt (trisdešimt litų 5 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą.

Atgręžti panaikinto Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo vykdymą ir grąžinti ieškovui K. V. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto (kodas 1195684) 500 Lt (penkis šimtus litų).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis