Civilinė byla Nr. 3K-3-83/2009

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                 69; 11.5.2; 121.13

(S)                                        

                                                                      

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams Plungės rajono savivaldybės administracijai ir Plungės rajono savivaldybės tarybai dėl konkurso viešosios įstaigos Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pareigoms rezultatų ir Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo; trečiasis asmuo – M. M.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                             I. Ginčo esmė

 

  

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija 2007 m. birželio 4 d. paskelbė konkursą VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pareigoms. Konkursas vyko pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T1-9-221 patvirtintą Priėmimo į viešųjų sveikatos įstaigų vadovų pareigas organizavimo tvarką (toliau – Tvarka). Konkurse dalyvavo du pretendentai – ieškovas ir trečiasis asmuo, kuris nuo 2005 m. laikinai ėjo VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pareigas. Konkursas įvyko 2007 m. liepos 9 d., atrankos komisija jo nugalėtoju pripažino trečiąjį asmenį. Konkurso rezultatus ieškovas apskundė Plungės rajono savivaldybės merui. Skundą nagrinėjusi komisija 2007 m. liepos 17 d. nutarė teikti savivaldybės merui išvadą dėl konkurso rezultatų panaikinimo. Plungės rajono savivaldybės meras 2007 m. liepos 17 d. priėmė  potvarkį Nr. 39, kuriuo pasiūlė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti konkurso rezultatus ir skelbti jį iš naujo. Atsakovas neatsižvelgė į mero pasiūlymus ir 2007 m. liepos 19 d. sprendimu paskyrė trečiąjį asmenį į VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pareigas.

  Ieškovas teigia, kad konkursas vyko neskaidriai, atrankos komisijos nariai buvo jo atžvilgiu šališki, todėl konkurso rezultatai buvo nulemti iš anksto. Vykdant konkursą atsakovas pažeidė Tvarkos III skyriaus 14 punkto, V skyriaus 29 punkto, VI skyriaus 31 punkto reikalavimus. Konkursą laimėjusio trečiojo asmens išsilavinimas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, keliamų VŠĮ Greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pareigybei. Kvalifikacinių reikalavimų 4 punkte nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis į šią pareigybę, privalo turėti aukštąjį universitetinį teisinį, vadybinį, ekonominį, medicininį, visuomenės sveikatos, odontologijos, farmacijos, slaugos ir atitinkamą ar jam prilygintą magistro kvalifikacinį laipsnį. Trečiasis asmuo Kauno technologijos universitete baigė viešąjį administravimą, o viešasis administravimas neatitinka nė vienos iš nurodytų studijų krypčių. Diplomas trečiajam asmeniui išduotas tik 2007 m. birželio 20 d., todėl jo nuorašas komisijai buvo pateiktas pasibaigus dokumentų priėmimo terminui. Trečiojo asmens pretendento anketoje neužpildyti 4 ir 5 punktai dėl teistumo ir artimųjų giminaičių darbo. Atsakovas paskelbė konkursą nesuderinęs bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų pretendentams su Sveikatos apsaugos ministerija. Trečiąjį asmenį į direktoriaus pareigas atsakovas paskyrė dar nepasibaigus ieškovo skundo dėl konkurso teisėtumo tyrimui ir nesupažindinus ieškovo su skundo nagrinėjimo rezultatais.

Ieškovas prašė panaikinti 2007 m. liepos 9 d. įvykusio konkurso VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pareigoms rezultatus ir Plungės rajono savivaldybės tarybos  2007 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. T1–9–200 „Dėl M. M. skyrimo VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktore“.

 

                            

                          II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

 

Plungės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal Tvarkos 31 punktą pretendentas komisijos veiksmus gali apskųsti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po konkurso, o sudaryta komisija skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Tvarkos nuostatos nesieja skundo tyrimo pabaigos su pretendento supažindinimu su skundo nagrinėjimo rezultatais. Tvarkos 29 punkte nustatyta, kad laimėjęs konkursą pretendentas skiriamas į pareigas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne anksčiau kaip apskundimo terminui arba skundo tyrimui pasibaigus. Ieškovas skundą dėl konkurso teisėtumo pateikė 2007 m. liepos 9 d. (paskutinė termino diena buvo nedarbo diena), skundas išnagrinėtas pirmą po jos einančią darbo dieną (2007 m. liepos 16 d. vykusiame komisijos posėdyje), trečiasis asmuo į direktoriaus pareigas paskirtas 2007 m. liepos 19 d. Teismas konstatavo, kad terminas skundui išnagrinėti nebuvo praleistas, trečiasis asmuo į pareigas paskirtas skundo tyrimui pasibaigus, taigi Tvarkos 29, 31 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.

Teismas nurodė, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas, suderinęs konkurso sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus su Sveikatos apsaugos ministerija. Organizuojant konkursą buvo vadovaujamasi Plungės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 27 d. patvirtintais ir  2005 m. liepos 21 d. su Sveikatos apsaugos ministerija suderintais kvalifikaciniais reikalavimais VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovui, kurie atitiko sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintus Kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams. Savivaldybės patvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai buvo taikomi vadovui juridinio asmens – Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, kuris 2007 m. kovo 29 d. pakeitė pavadinimą į Plungės rajono greitoji medicinos pagalba. Teismas konstatavo, kad vien dėl pavadinimo pakeitimo nelaikytina, jog kvalifikaciniai reikalavimai privalėjo būti pakartotinai derinami su Sveikatos apsaugos ministerija.

Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo konkurso komisijai pateikė Kauno technologijos universiteto išduotą viešojo administravimo magistro diplomą ir komisija pripažino, kad toks išsilavinimas atitinka konkurso reikalavimus. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas (šiuo atveju – Plungės rajono savivaldybė), todėl laikytina, kad konkurso komisija turėjo prerogatyvą savarankiškai įvertinti trečiojo asmens išsilavinimo tinkamumą. Byloje pateiktus Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų raštus dėl trečiojo asmens įgyto išsilavinimo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams teismas įvertino kaip informacinio pobūdžio dokumentus. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos „Aikos“ duomenimis, trečiojo asmens diplome nurodytas baigtos studijų programos kodas 62103S207 yra prilygintas ISCED kodui 51234. Pagal švietimo ir mokslo ministro 2000 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 566 patvirtintas Studijų ir mokymo programų kodavimo taisykles sudėtiniai kodo skaitmenys šifruojami taip: „5“ – aukštesnysis ir aukštasis mokslas, „1“ – bendroji orientacija, „2“ – kvalifikacija, suteikiama baigus antrosios pakopos arba vientisąsias studijas, „34“ – verslo ir administravimo sritis, priskiriama verslo ir administravimo (plačiųjų programų) posričiui. Iš to teismas padarė išvadą, kad viešojo administravimo studijos ir vadybos studijos priklauso tai pačiai mokslo sričiai. Iš trečiojo asmens išduoto diplomo priedėlio Nr. 0003616 matyti, kad viešojo administravimo studijų absolventas gali dirbti tiriamąjį, ekspertinį-konsultacinį, vadybinio pobūdžio darbą įmonėse ir organizacijose. Sąvoka „vadybinis išsilavinimas“ suprastina kaip vadybos ar kito analogiško pobūdžio išsilavinimas, apima tiek vadybos, tiek ir viešojo administravimo kvalifikacinius laipsnius. Iš Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto rašto matyti, kad KTU Socialinių mokslų fakulteto viešojo administravimo studijų programos kvalifikacijos komisijos 2007 m. gegužės 4 d. posėdyje trečiajam asmeniui buvo suteiktas viešojo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis. Tai rodo, kad trečiasis asmuo laikytinas įgijęs nurodytą išsilavinimą jau nuo 2007 m. gegužės 4 d. Teismas konstatavo, kad trečiajam asmeniui pagrįstai buvo leista dalyvauti konkurse.

Teismas nurodė, kad pagal Tvarkos 31 punktą savivaldybės administracijos direktorius privalo panaikinti konkurso rezultatus ir iš naujo skelbti konkursą tuo atveju, kai skundą nagrinėjanti komisija nustato pažeidimų. Ieškovo skundą nagrinėjusios komisijos siūlymas panaikinti konkurso rezultatus grindžiamas kvalifikacinių reikalavimų pretendentams nesuderinimu su Sveikatos apsaugos ministerija bei abejone dėl konkursą laimėjusio trečiojo asmens išsilavinimo atitikties reikalavimams. Šie klausimai jau yra sprendime įvertinti ir pripažinti nepagrįstais.

Teismas pripažino, kad vykdant pretendentų dokumentų priėmimą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų – trečiojo asmens pretendento anketoje neužpildyti punktai dėl teistumo ir artimųjų giminaičių darbo. Teismas darė išvadą, kad procedūriniai pažeidimai nesusiję su pretendentų žinių bei veiklos programų vertinimu konkurso metu ir neturėjo įtakos ieškovo teisei dalyvauti konkurse ar jį laimėti, todėl nelaikytini pakankamais konkurso rezultatams panaikinti. Formalių pažeidimų pagrindu panaikinus įvykusio konkurso rezultatus, būtų nepagrįstai suvaržytos konkursą laimėjusio asmens subjektinės teisės (CK 1.138 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovas tik abstrakčiai nurodė, jog komisija šališkai vertino pretendentus, tačiau jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog dalis komisijos narių buvo iš anksto nusiteikę prieš jo kandidatūrą.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl  konkurso rezultatų panaikinimo.

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 13 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T1–9–221 patvirtintos Priėmimo į viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas organizavimo tvarkos II dalies 6 punktą konkursas gali būti skelbiamas: 1) savivaldybės tarybai priėmus sprendimą atleisti įstaigos vadovą iš pareigų (6.1 punktas); 2) baigiantis įstaigos vadovo darbo sutarties terminui (6.2 punktas); 3) naujoms steigėjo įsteigtos viešosios įstaigos vadovo pareigoms (6.3 punktas). Teisėjų kolegija konstatavo, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 4 d. paskelbęs konkursą VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pareigoms konkurso skelbime nenurodė konkurso paskelbimo sąlygų (sąlygos) taip, kaip nustatyta Tvarkos II dalies 6 punkte. Pagal Tvarkos III skyriaus 14 punktą, jeigu pretendentas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų arba teigiamai neatsakė į pretendento anketos 4–7 klausimus, dokumentus priimantis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumentų priėmimo išsiunčia pranešimą apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse. Trečiasis asmuo pateikė atrankos komisijai pretendento anketą, tačiau joje teigiamai neatsakė į anketos 4 ir 5 klausimus. Juridinės ir personalo tarnybos vedėjas bei pretendentų atrankos komisijos narys J. G. šios anketos grafoje „Žyma apie atitiktį nurodytiems reikalavimams“ pažymėjo, kad trečiasis asmuo neturi sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtinto šioms pareigoms reikalingo išsilavinimo. Apklaustas teisme kaip liudytojas jis pareiškė nuomonę, kad trečiojo asmens išsilavinimas neatitiko reikalavimų, nes socialinių mokslų studijų srityje yra atskiros studijų kryptys ir viešasis administravimas skiriasi nuo vadybos. Šį klausimą jis iškėlė atrankos komisijoje, tačiau ji nusprendė leisti trečiajam asmeniui dalyvauti konkurse. Šiuo klausimu J. G. 2007 m. liepos 9 d. kreipėsi raštu į Sveikatos apsaugos ministeriją. 2007 m. liepos 23 d. iš ministerijos buvo gautas atsakymas su išvada, kad asmuo, įgijęs viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį, neatitinka reikalaujamo išsilavinimo. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl trečiojo asmens išsilavinimo atitikties konkurso reikalavimams, rėmėsi Švietimo ir mokslo ministerijos atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos „Aikos“ duomenimis, diplome nurodytu kodu, diplomo priedeliu, Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto raštu. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neišsiaiškino, ar trečiojo asmens išsilavinimas atitinka Konkurso skelbimo 3 punkte nurodytą bendrąjį kvalifikacinį reikalavimą, reikalingą direktoriaus pareigoms. Pagal Tvarkos VI skyriaus 31 punktą nustačius, kad konkursas vyko pažeidžiant Tvarkos nuostatas, savivaldybės administracijos direktorius privalo panaikinti komisijos sprendimą ir konkursas organizuojamas iš naujo. Ieškovo skundą dėl konkurso teisėtumo nagrinėjusi komisija 2007 m. liepos 16 d. nutarė teikti merui išvadą dėl konkurso rezultatų panaikinimo. Plungės rajono savivaldybės meras 2007 m. liepos 17 d. potvarkiu Nr. P–39 pasiūlė savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti konkurso rezultatus ir skelbti konkursą iš naujo. Savivaldybės administracijos direktorius privalėjo panaikinti komisijos sprendimą ir konkursą organizuoti iš naujo, nes iš komisijos nagrinėjimo rezultatų matyti, jog buvo padaryta pažeidimų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas pažeidė imperatyviąsias Tvarkos 31 punkto nuostatas. Pagal Tvarkos V skyriaus 29 punktą laimėjęs konkursą pretendentas skiriamas į pareigas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne anksčiau kaip apskundimo terminui arba skundo tyrimui pasibaigus. Yra pagrindas konstatuoti, kad, neįvykdžius savivaldybės mero potvarkio ir nepasibaigus ieškovo paduoto skundo tyrimui, atsakovas 2007 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą paskirti trečiąjį asmenį į direktoriaus pareigas, nors ieškovas tą pačią dieną atvykęs į savivaldybės tarybos posėdį prašė atidėti šio klausimo svarstymą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, tačiau juos įvertino kaip nesusijusius su pretendentų žinių bei veiklos programų vertinimu konkurso metu ir neturėjusius įtakos ieškovo teisei dalyvauti konkurse ar jį laimėti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad konkurso procedūros privalėjo būti atliktos pagal Tvarkos III skyriaus 14 punkto, V skyriaus 29 punkto, VI skyriaus 31 punkto reikalavimus, todėl yra pagrindas teigti, jog konkursas vyko neskaidriai dėl nurodytų procedūrinių pažeidimų.

 

                            

                         III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

 

Kasaciniu skundu atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

 

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį, nes peržengė apeliacinio skundo ribas.

Teisėjų kolegija konkurso skelbimo turinį nagrinėjo ir vertino atsižvelgdama į Tvarkos II dalies 6 punkto reikalavimus ir konstatavo, kad skelbimas neatitinka šio punkto reikalavimų. Tuo tarpu ieškovas apeliacinio skundo šiuo pagrindu neargumentavo.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Tvarkos VI skyriaus 31 punktą.

Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad buvo pažeistos Tvarkos VI skyriaus 31 punkto nuostatos, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad komisija nusprendė siūlyti panaikinti konkurso rezultatus remdamasi kvalifikacinių reikalavimų pretendentams nesuderinimu su Sveikatos apsaugos ministerija bei abejone dėl konkurso laimėjusio trečiojo asmens išsilavinimo atitikties reikalavimams, o ne dėl to, kad Tvarkos VI skyriaus 31 punkto nuostatos būtų pažeistos iš esmės ir kad tai turėjo esminę įtaką konkurso rezultatams. Nors ieškovas teigia, kad trečiojo asmens diplomas buvo pateiktas pasibaigus dokumentų priėmimo terminui ir kad jo išsilavinimas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, tačiau pažymėtina, jog trečiajam asmeniui viešojo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis buvo suteiktas 2007 m. gegužės 4 d. Universiteto kvalifikacijos komisijos sprendimu Nr. 202640. Taigi, nepaisant to, kad iškilmingas diplomo įteikimas įvyko vėliau (2007 m. birželio 18 d.), trečiasis asmuo laikytinas įgijęs reikiamą išsilavinimą nuo 2007 m. gegužės 4 d. Konkursas buvo paskelbtas 2007 m. birželio 4 d., o reikiamus dokumentus, tarp jų ir diplomo nuorašą, trečiasis asmuo pateikė nepažeisdamas dokumentų priėmimo termino. 2007 m. liepos 2 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija nustatė, kad trečiasis asmuo yra įgijęs viešojo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnį, toks išsilavinimas jam suteikia galimybę dirbti tiriamąjį, ekspertinį-konsultacinį ir vadybinio pobūdžio darbą. Be to, kvalifikaciniuose reikalavimuose buvo nustatyta, kad direktoriaus pareigas gali eiti ne tik asmenys, turintys minėtą išsilavinimą, bet ir jam prilygintą. Kadangi kvalifikaciniai reikalavimai su Sveikatos apsaugos ministerija buvo suderinti 2005 m. spalio 27 d., iki konkurso dienos nesikeitė, todėl jų iš naujo derinti su ministerija nereikia. Iš to darytina išvada, kad savivaldybės administracijos direktorius neturėjo pagrindo naikinti konkurso rezultatus.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad konkurso paskelbimo ir vykdymo metu nebuvo taikytos Tvarkos III skyriaus 14 punkto, V skyriaus 29 punkto, VI skyriaus 31 punkto nuostatos, todėl konkursas vyko neskaidriai.

Tvarkos III skyriaus 14 punkte nustatyta, kad pretendentui neleidžiama dalyvauti konkurse, jeigu jis neatitinka kvalifikacinių reikalavimų arba teigiamai atsako į anketos 4-7 klausimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad trečiasis asmuo atitiko kvalifikacinius reikalavimus, ir nors jis per skubėjimą neužpildė anketos 4 ir 5 grafų, tačiau patvirtino, kad nėra teistas ir kad jo artimieji giminaičiai VšĮ Plungės rajono greitojoje medicinos pagalboje nedirba. Kasatoriaus manymu, šie formalūs pažeidimai negali būti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tvarkos V skyriaus 29 punkto nuostatos taip pat nebuvo pažeistos, nes trečiasis asmuo į direktoriaus pareigas buvo paskirtas 2007 m. liepos 19 d. sprendimu, t. y. išnagrinėjus ieškovo skundą dėl konkurso rezultatų. Tai, kad apie tyrimo rezultatus ieškovas sužinojo praėjus kelioms dienoms po tyrimo pabaigos, nėra Tvarkos pažeidimas.

4. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas vien formaliais pagrindais panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pažeidė CPK 328 straipsnį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalį.

 

Prisidėjimais prie kasacinio skundo atsakovas Plungės rajono savivaldybės taryba ir trečiasis asmuo M. M. sutinka su skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas. Pirma, byloje ginčas iš esmės kilo dėl galimybės sukurti darbo teisinius santykius, todėl remiantis analogija su CPK XX skyriuje nustatytais darbo bylų nagrinėjimo ypatumais ir konkrečiai 417 straipsniu teismas, nagrinėjantis bylą, gali ir privalo būti aktyvus. Antra, apeliacinės instancijos teismas Tvarkos nuostatas vertino kaip visumą, nustatančią pagrindus ir tvarką konkursui organizuoti.

2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, vykdant konkursą, buvo pažeisti Tvarkos nuostatų reikalavimai, todėl konkurso rezultatai yra neteisėti. Pažeidžiant Tvarkos 31 punktą, ieškovo skundas nebuvo išnagrinėtas per penkias dienas, ieškovas nebuvo supažindintas su skundo tyrimo rezultatais, atsakovas nepagrįstai netenkino jo prašymo atidėti trečiojo asmens paskyrimo į direktoriaus pareigas klausimo svarstymą. Ieškovas tik iš 2007 m. leipos 24 d. savivaldybės mero rašto sužinojo apie tai, kad meras priėmė potvarkį, kuriuo pasiūlė atsakovui panaikinti konkurso rezultatus ir skelbti jį iš naujo. Neaišku, kokiu pagrindu savivaldybės administracijos direktorius atsisakė vykdyti mero potvarkį. Trečiojo asmens diplomas pateiktas pasibaigus dokumentų priėmimo terminui, jo pretendento anketoje neužpildyti 4 ir 5 punktai. Vien šie procedūriniai pažeidimai rodo, kad konkursas vyko neskaidriai. Konkursas paskelbtas nesuderinus su Sveikatos apsaugos ministerija bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų. Sveikatos apsaugos ministerijos rašte nurodyta, kad asmuo, įgijęs viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį, neatitinka reikalaujamo išsilavinimo VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pareigoms. Trečiasis asmuo negalėjo dalyvauti konkurse kaip neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų, bet konkurso komisija, pažeisdama Tvarkos 14 punktą, leido jam dalyvauti konkurse.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

                                    

                                      IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

           

Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo kaip kasacijos pagrindo

 

Pagal CPK 320 straipsnį ir konstitucinę doktriną apeliacinis teismas turi teisę išeiti už apeliacinio skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas. Jeigu byloje konstatuojamas viešasis interesas, tai teismas privalo būti aktyvus pagal pareigas (ex officio). Teismo aktyvumas – tai jo teisė peržengti apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl teisės sudaryti darbo sutartį viešojoje įstaigoje. Savivaldybės organizuoto viešo konkurso tikslas – parinkti į pareigas geriausiai joms tinkamą asmenį. Jeigu konkursas organizuojamas viešosios įstaigos vadovo pareigoms, tai konkurso tinkamu organizavimu ir rezultatais yra suinteresuota visuomenė, todėl šioje byloje konstatuojamas viešasis interesas ir teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas apeliacinį skundą dėl viešojo konkurso viešosios įstaigos vadovo pareigoms, galėjo remtis aplinkybėmis ir argumentais, kurie apeliaciniame skunde ir atsikirtime į jį nenurodyti. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį.

           

 

Dėl priėmimo į darbą sąlygų skelbiant ir organizuojant viešą konkursą

 

Pagal iki 2007 m. liepos 1 d. galiojusią Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį viešą konkursą organizuojanti įstaiga privalo suderinti viešo konkurso sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus su Sveikatos apsaugos ministerija. Byloje įrodyta, kad kvalifikaciniai reikalavimai VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovui 2005 m. liepos 21 d. buvo suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija. Iki konkurso organizavimo ir vykdymo nurodytos įstaigos pavadinimas buvo pakeistas į VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalbą, bet tai yra tos pačios organizacijos veiklos tęsimas be likvidavimo (CK 2.95 straipsnis). Tai reiškia, kad toliau veikiantis kitu pavadinimu tas pats juridinis asmuo perėmė visas ankstesnio juridinio asmens teises ir pareigas, tarp jų ir nustatytas ar patvirtintas vadovo priėmimo į darbą sąlygas. Ši aplinkybė sudaro teisinį pagrindą VšĮ Plungės rajono greitajai medicinos pagalbai be patvirtinimo iš naujo, o dėl teisių perėmimo ir veiklos tęstinumo naudotis VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro turėtomis teisėmis ir vykdyti jos pareigas, t. y. vadovautis šios įstaigos patvirtintais ir suderintais kvalifikaciniais reikalavimais. Kasacinio skundo argumentai dėl kvalifikacinių reikalavimų suderinimo įstatymo nustatyta tvarka yra teisiškai pagrįsti, bet jie gali būti pagrindas panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu tai turėjo įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir kitais pagrindais, todėl teisėjų kolegija dėl jų pagrįstumo pasisako.

 

 

Dėl pretendentui keliamų išsilavinimo reikalavimų teisinio pagrindo

 

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kas trečiasis asmuo laiku pateikė konkurso komisijai diplomą apie jo įgytą išsilavinimą. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl kasacinio skundo faktinio pobūdžio argumentai apie diplomo pateikimo laiką nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybės, ar trečiojo asmens išsilavinimas atitinka konkurso kvalifikacinius reikalavimus, tačiau pats nepateikė išvadų dėl šios faktinės bylos aplinkybės. Kasacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens išsilavinimo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams yra neišsamūs ir faktinio pobūdžio, todėl neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Be to, vien nustatymas aplinkybės, kad pretendento kvalifikacija buvo ar galėjo būti tinkama, nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nes turi būti įvertinta šio pažeidimo reikšmė. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad buvo pažeistos viešo konkurso organizavimo principinės nuostatos, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako.

 

 

Dėl viešo  konkurso organizavimo principų ir jų pažeidimo teisinės reikšmės

 

Organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). Pavyzdžiui, jeigu konkurso sąlygose nustatyta, kad dokumentai, neatitinkantys konkrečių reikalavimų, nepriimami, tai esant tokioms aplinkybėms turi būti priimtas konkurso rengėjų sprendimas tokių dokumentų nepriimti. Priešingu atveju būtų pagrindas išvadai, kad konkursas vyko neskaidriai. Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų  užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius.

Dėl kasatoriaus nurodytų aplinkybių vertinimo pagal sąlygų aiškumo ir suprantamumo reikalavimus daroma išvada, kad Tvarkos III skyriuje reikalaujama pateikti užpildytą pretendento anketą (Tvarkos 9.4 punktas) ir nustatytos konkrečios pasekmės, kurios atsiranda užpildant visus anketos reikalavimus (Tvarkos 14 punktas). Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie Tvarkos punktai jų formulavimo ir paskelbimo požiūriu skaidrumo principo nepažeidžia. Skaidrumo principas reikalauja aiškaus ir suprantamo konkurso sąlygų taikymo bei vienodo požiūrio į konkurso dalyvius. Šiuo atveju tai reiškia, kad iš abiejų konkurso dalyvių vienodai turi būti reikalaujama užpildyti visą pretendento anketą. Trečiojo asmens anketa buvo priimta, nors joje nebuvo užpildyti 4 ir 5 punktai. Tai reiškia, kad konkurso vykdymo metu abu dalyviai nebuvo traktuojami vienodai, nes vieno pretendento anketa buvo priimta užpildyta, kito – užpildyta tik iš dalies, bet abi anketos buvo priimtos kaip tinkamos. Pagrįsto ir racionalaus paaiškinimo, pateisinančio tokį konkurso rengėjų veiksmą, nepateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nebuvo užpildytos anketos grafos, kuriose turi būti pateikti svarbias teisines pasekmes turintys duomenys pagal Tvarkos 14 punktą. Priklausomai nuo atsakymo turinio, pretendento anketa galėjo būti nepriimta ir jam neturėjo būti leista dalyvauti konkurse. Byloje įrodyta, kad tokių pažeidimų buvo padaryta, todėl vertindamas konkurso organizatorių veiksmus pagal tai, kaip jie taikė aiškias konkurso sąlygas, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą kvalifikuoti konkurso rengėjo veiksmus kaip pažeidžiančius skaidrumo principą.  Pagal Tvarkos 14 punktą pretendentas neturėjo būti teistas ir privalėjo neturėti VšĮ Plungės rajono greitojoje medicinos pagalboje dirbančių artimųjų ar svainystės ryšiais su juo susijusių giminaičių. Trečiasis asmuo anketoje apie tai informacijos nepateikė, nors iš jo buvo reikalaujama pateikti visiškai užpildytą anketą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad trečiojo asmens anketa yra nevisiškai užpildyta, tačiau buvo teigiama, kad taip atsitiko dėl trečiojo asmens užmaršumo, o trečiasis asmuo, kaip pretendentas, atitinka visas konkurso sąlygas  Šią aplinkybę privalėjo įrodyti konkurso rezultatus patvirtinęs rengėjas, kuris trečiąjį asmenį įvertino kaip tinkamą pretendentą (CPK 178 straipsnis). Byloje įrodyta, kad konkurso nugalėtoju pripažintas trečiasis asmuo yra neteistas ir neturi viešojoje įstaigoje, kurioje jis pretenduoja eiti vadovo pareigas, dirbančių artimųjų giminaičių. Tačiau dar reikėjo įrodyti, kad šioje įstaigoje nedirba asmenys, susiję su juo svainystės ryšiais. Sutuoktinių broliai, seserys ir jų vaikai yra tokius santykius atitinkantys asmenys ir pagal konkurso sąlygas jie anketoje turėjo būti nurodyti. Ieškovo apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad VšĮ Plungės rajono greitojoje medicinos pagalboje dirba trečiojo asmens giminaičiai. Taigi ši aplinkybė buvo apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad viešojoje įstaigoje dirba trečiojo asmens sutuoktinio sesuo ir brolis (T. 2, b. l. 9.). Taigi ši aplinkybė egzistavo vykdant konkursą ir tai buvo pagrindas konkurso rengėjui taikyti Tvarkos 14 punkto nuostatų pasekmes – neleisti trečiajam asmeniui dalyvauti konkurse. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skaidrumo principas šioje byloje buvo pažeistas neužtikrinant sprendimų priėmimo pagal deklaruotas konkurso sąlygas bei nevienodai traktuojant pretendentus. Principinių nuostatų pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais. Kadangi byloje yra nustatyti konkurso tvarkos pažeidimai, dėl kurių trečiasis asmuo negalėjo dalyvauti konkurse ir būti pripažintas jo laimėtoju, tai tokie pažeidimai yra esminiai, o ne formalūs. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas vien formaliais pagrindais, ir nekonstatuoja CPK 328 straipsnio pažeidimo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino viešo konkurso rezultatus dėl svarbios materialinės teisės nuostatos – skaidrumo principo – pažeidimo (CK 6.947 straipsnis).  Tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to teisėjų kolegija nekonstatuoja kasacijos pagrindų panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos  teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                             Janina Januškienė

 

 

           

Algis Norkūnas

 

 

 

Antanas Simniškis