Civilinė byla Nr. 3K-3-544/2009                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.4; 44.2.4.2 (S)

                                                           

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui AB „Krekenavos agrofirma“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.   

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovė nuo 2004 m. rugpjūčio 25 d. dirbo pas atsakovą AB „Krekenavos agrofirma“. 2006 m. vasario mėnesį vykusiame gyventojų susitikime su vienu iš atsakovo bendrovės akcininkų ji pranešė, kad dalis atlyginimo bendrovės darbuotojams mokama be apskaitos dokumentų. Apie tai informavo žiniasklaidos priemonės. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyriui pradėjus bendrovėje ikiteisminį tyrimą, atsakovas ėmė mokėti ieškovei tik oficialiąją atlyginimo dalį – 500 Lt. Dėl to pasunkėjus ieškovės finansinei padėčiai, Pilietinės visuomenės institutas paskyrė jai pašalpą. 2004 m. kovo 24 d. ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimu, konstatavus, kad atsakovas, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą, pažeidė jos skyrimo tvarką ir neįrodė ieškovės nusižengimų, įsakyme įvardytų šiurkščiais jos darbo pareigų pažeidimais, ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Atleidęs ieškovę iš darbo, atsakovo bendrovės direktorius L. G. pareikalavo, kad ji per visas žiniasklaidos priemones viešai paneigtų teiginius apie atleidimo iš darbo aplinkybes. Ieškovei neįvykdžius šio reikalavimo, L. G. kreipėsi privataus kaltinimo tvarka į teismą su skundu, kaltindamas ją BK 154 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (šmeižimo asmens, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje) padarymu. Teismas šioje byloje priėmė ieškovę išteisinantį nuosprendį. Išteisinus ieškovę dėl šmeižimo, atsakovo bendrovės direktorius L. G. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, skųsdamas Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus G. Č. 2006 m. gegužės 15 d. nutarimą skirti AB „Krekenavos agrofirma“ direktoriui L. G. 2750 Lt baudą pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, paskirdamas ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, prieš skiriant drausminę nuobaudą, raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Pirmą kartą šis skundas buvo išnagrinėtas ir spręsta, kad L. Grikšas DK 240 straipsnio reikalavimų nepažeidė, neįtraukus į bylą ieškovės, todėl byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarime konstatavo, jog, neįteikdamas ieškovei reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo nuorašo, L. G. pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, tačiau bauda jam paskirta nepagrįstai, nes procedūriniai drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimai nėra darbo įstatymų pažeidimai ATPK 41 straipsnio prasme. Ieškovės manymu, taip atsakovas siekė aplinkiniu keliu – per administracinį ginčą – įrodyti, jog atleido ieškovę iš darbo laikydamasis DK 240 straipsnio reikalavimų. Ieškovė teigė, kad, dalį uždarbio mokėdamas be apskaitos dokumentų, atleisdamas ją iš darbo už veiksmus, kurie nėra darbo pareigų pažeidimas, inicijuodamas privatų jos baudžiamąjį persekiojimą už veiksmus, neturinčius nusikalstamos veikos požymių, taip pat administracinį ginčą, siekdamas įrodyti, jog atleido ieškovę iš darbo laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, atsakovas privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnis), kurią lėmė dėl pirmiau nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovės patirti emociniai išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, ilgalaikis stresas, nes, gaunant dalį atlyginimo „vokelyje“, nuolat egzistavo darbdavio galimybė vienašališkai spręsti dėl darbo užmokesčio dydžio, praradus darbą įmonėje, kuri yra vienintelė darbovietė Krekenavoje, kilo grėsmė netekti pragyvenimo šaltinio. Be to, ieškovė patyrė pažeminimą kitų atsakovo įmonės darbuotojų akyse, pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Šis konfliktas, prasidėjęs 2006 m. vasario mėnesį, pasibaigęs tik 2007 m. rugpjūčio mėnesį ir taip užtrukęs net pusantrų metų, stipriai pakenkė ieškovės fizinei sveikatai – ji sunkiai susirgo, dėl ligos ir atliktos operacijos patyrė fizinių skausmų, kitų nepatogumų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl dalies darbo užmokesčio mokėjimo be apskaitos dokumentų, ir 300 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė, Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

            Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovą 2004 m. rugpjūčio 25 d. Darbo sutartyje šalys sulygo dėl valandinio darbo apmokėjimo. Atsakovo direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. PM-179 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4, 7, 11 punktai) nurodant tai, jog ieškovė, atsakovo bendrovėje pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, be bylą tiriančio pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, taip skleisdama prasimanymus apie bendrovėje neva vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą, tokią nepagrįstą informaciją ir prasimanymus sistemingai, viešai pasisakydama, teikė spaudai, televizijoms ir radijo stotims, taip pažemindama bendrovės, kurios darbuotoja ji yra, gerą vardą, priėmė neteisėtą trijų tūkstančių litų atlyginimą iš Pilietinės visuomenės instituto, nors neturėjo tam teisės, taip siekdama sau naudos. Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės atleidimas iš darbo atsakovo direktoriaus įsakyme nurodytais motyvais pripažintas neteisėtu, nurodyta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo 2006 m. rugpjūčio 3 d., priteista ieškovei iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (1116,10 Lt) išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis (2448,92 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-642-749-2008, kuriuo AB „Krekenavos agrofirma“ ir buvęs jos generalinis direktorius pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, nustatytą BK 222 straipsnyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), konstatuota aplinkybė, kad AB „Krekenavos agrofirma“ 2004 m. rugpjūčio mėn.–2006 m. sausio mėn. laikotarpiu mokėjo D. B. dalį darbo užmokesčio be apskaitos dokumentų; dalis atlyginimo neoficialiai buvo mokama ir kitiems bendrovės darbuotojams. Byloje nenustatyta jokių ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovui, nėra duomenų, kad ji būtų blogai atlikusi jai pavestą darbą ar kitaip pažeidusi darbo drausmę. Ieškovės ir atsakovo konfliktas, ginant pažeistas ieškovės teises, tęsėsi pusantrų metų. Ieškovei, 2007 m. liepos 18 d. – 2007 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu besigydant VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, diagnozuotas ūminis sunkus nekrozinis kasos uždegimas, ūmi sunki anemija, hemoraginis šokas, žaizdos pūliavimas. Dėl dvylikapirštės žarnos opos, ūminio pankreatito ir anemijos ieškovei nustatytas laikinas 20 proc. darbingumo lygis.

Pažymėjęs, kad atsakovo neteisėti veiksmai, išmokant ieškovei dalį atlyginimo be apskaitos dokumentų, konstatuoti įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimu nustatytu prejudiciniu faktu, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas, pripažino ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nustatytų darbo sutarties su ieškove nutraukimo aplinkybių ir motyvų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovas siekė ne tik nutraukti darbo santykius su ieškove, bet ir ją pažeminti, įbauginti, sukelti kuo daugiau nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, reputacijos pablogėjimą, dalies Krekenavos gyventojų pasmerkimą ir pan. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti neteisėti darbdavio veiksmai susiję su kraštutinėmis poveikio darbuotojui priemonėmis: dalies darbo užmokesčio mokėjimu be apskaitos dokumentų, atleidimu iš darbo be teisinio pagrindo, savo neteisėtų veiksmų ir kaltės neigimu net esant akivaizdžiai nustatytiems faktams. Spręsdamas dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė dirbo ir gyvena Krekenavoje, kur didžioji dalis gyventojų dirba pas atsakovą, todėl darbuotojo, atleisto iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir po to gynusio savo teises teisme, galimybės įsidarbinti Krekenavoje maksimaliai sumažėja. Pripažinęs, kad konflikto su atsakovu laikotarpiu, kuris, teismo vertinimu, tęsėsi pakankamai ilgai – pusantrų metų, ieškovė dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų patyrė didelę dvasinę įtampą, ilgalaikį, tęstinį stresą, emocinę depresiją ir kitus nepatogumus, turėjusius įtakos jos sveikatai, nes, 2007 metais sunkiai susirgusi, ieškovė neteko 80 proc. darbingumo, teismas sprendė, kad, nustatant ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertintinas ir sveikatos pablogėjimo faktas. Pažymėjęs, kad konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingais vertinamaisiais kriterijais pripažįsta žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (atsakovas, neturėdamas jokių finansinių sunkumų, piktnaudžiavo savo teise, elgėsi su savo darbuotoja įžūliai ir nepagarbiai, šiurkščiai pažeidinėjo ieškovės teises ir įstatymo saugomus interesus, juos sumenkindamas ar visiškai ignoruodamas), ieškovės, praradusios darbą ir taip netekusios pragyvenimo šaltinio dėl to, kad išdrįso ginti ne tik savo, bet ir kitų darbuotojų teises, patirtus dvasinius išgyvenimus, prieštaringus vertinimus, fizinės sveikatos pablogėjimą, taip pat ieškovės amžių, socialinę padėtį, pas atsakovą dirbtą laiką ir gautą darbo užmokestį, teismas, įvertinęs ieškovės prašomą priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį kaip neatitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, darė išvadą, jog ieškovei priteistina 85 000 Lt neturtinei žalai, padarytai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos, ieškovės patirtos dalį darbo užmokesčio jai mokant be apskaitos dokumentų ir ieškinyje įvertintos 200 000 Lt, atlyginimo, atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas šiais atsakovo veiksmais, kurių neteisėtumas konstatuotas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu (CPK 182 straipsnio 3 punktas), ieškovei padarytą neturtinę žalą vertino kartu su kitomis ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir priteisė ieškovei 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo pripažinti ieškovės teisę į neturtinės žalos dėl jai neteisėtai mokėtos darbo užmokesčio dalies atlyginimą, nes byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su pažeidimų, darbdaviui apskaitant ieškovės darbo laiką ir atsiskaitant su ja už faktiškai dirbtas valandas, padarymu. Teisėjų kolegijos nuomone, apskaitos dokumentais nepagrįstos darbo užmokesčio dalies mokėjimo faktas negali būti pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei dėl ieškovės patirtų nepatogumų ir išgyvenimų, jai negalint planuoti savo pajamų bei žinant apie galimų socialinių garantijų tokiu būdu sumažėjimą, kilti, nes ieškovė turėjo pasirinkimą ir galėjo neimti darbo užmokesčio dalies, kurios mokėjimas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais. Pripažinusi, kad neturtinė žala dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo be apskaitos dokumentų, lėmusi emocinių išgyvenimų ir kitų nepatogumų ieškovei atsiradimą, yra susijusi su pačios ieškovės veiksmais (sąmoningu jai tokiu būdu mokamos darbo užmokesčio dalies, siekiant naudos sau, priėmimu), kurie vertintini kaip rizikos prisiėmimas, teisėjų kolegija sprendė, jog atsakovo civilinė atsakomybė už pirmiau nurodytus ieškovės patirtus išgyvenimus ir nepatogumus negali atsirasti (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys).    

Spręsdama dėl neturtinės žalos, ieškovės patirtos atsakovui neteisėtai ją atleidus iš darbo ir ieškinyje įvertintos 300 000 Lt, atlyginimo, teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą įvertinusiu visus esminius tokio pobūdžio bylose reikšmingus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes, kurių kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės atleidimą iš darbo dėl neva nepagrįstos informacijos apie bendrovėje vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą skleidimo vertino kaip atsakovo siekį priversti ieškovę atsisakyti savo tvirtinimų, taip pat ją pažeminti, sukelti kuo daugiau nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, reputacijos pablogėjimą, dalies Krekenavos gyventojų pasmerkimą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis, ieškovei suvokiant savo paskleistos informacijos apie neteisėtus atsakovo veiksmus, nepagrindžiant darbuotojams mokamos atlyginimo dalies apskaitos dokumentais, atitiktį tikrovei, atsakovo siekis paneigti jos paskleistą informaciją tiek viešai, tiek atleidžiant ją iš darbo už šios informacijos, kaip neva nepagrįstos, paskelbimą, tiesiogiai lėmė neturtinės žalos padarymą – dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, streso, nestabilumo darbo santykiuose ir neužtikrintumo ateitimi jausmo sukėlimą. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad L. G. kreipimasis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kaltinant ieškovę šmeižimu, taip pat jam paskirtos administracinės nuobaudos teismui apskundimas negali būti vertinami kaip atsakovo veiksmai, lėmę ieškinyje nurodytos neturtinės žalos atsiradimą, nes tai buvo ne atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“, o L. G., kaip privataus asmens, atlikti ir, be kita ko, teisėti veiksmai; tuo tarpu būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga yra neteisėti veiksmai (CK 6.250 straipsnis). Ieškovės rūpesčius, turėtus ginant savo teises teisme, teisėjų kolegija vertino kaip neišvengiamą būtinybę, kartu pažymėdama, kad pagrindas neturtinės žalos atsiradimui konstatuoti yra tada, kai nustatoma, jog tokie rūpesčiai peržengė įprastas pastangas bei lėmė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, asmens garbės, orumo pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys neteikia pagrindo tokioms išvadoms.

Pripažinusi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas ieškovės neteisėto atleidimo iš darbo padarinių jos sveikatai įvertinimas, teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovės atleidimą iš darbo ir žalos jos sveikatai atsiradimą siejusio priežastinio ryšio, pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai besivadovavusiu Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus atliktos ekspertizės akte Nr. EKG 104/08 (01) padarytomis išvadomis, kad ieškovei 2007 m. liepos 23 d. diagnozuotam ūmiam kasos uždegimui galėjo turėti įtakos jos dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinis sukrėtimas bei kiti stresiniai veiksniai, tačiau kartu nurodė, jog, nustatant neturtinės žalos, ieškovės patirtos neteisėtu atleidimu iš darbo padarius žalos jos sveikatai, atlyginimo dydį, atsižvelgtina į tai, kad ieškovės dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirti išgyvenimai tik pablogino jau esamų virškinamojo trakto ligų eigą, o ne lėmė susirgimą jomis, taip pat į tai, kad ieškovės sveikatą sutrikdžiusius išgyvenimus sukėlė ne tik neteisėtas atleidimas iš darbo, bet ir ilgai trukęs bylinėjimosi procesas, atsakovo direktoriaus inicijuotas ieškovės baudžiamasis persekiojimas, taip pat administracinio ginčo nagrinėjimas, kurie, minėta, negali būti pripažinti veiksniais, lėmusiais neturtinės žalos ieškovei atsiradimą (CK 6.246 straipsnis). Įvertinusi ieškovės dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo patirtos neturtinės žalos pasekmes (stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą), visuomenės susidomėjimo galimais atsiskaitymo su darbuotojais atsakovo įmonėje pažeidimais mastą ir ieškovės, šiuos pažeidimus paviešinusios darbuotojos, atleidimo iš darbo aplinkybes, taip pat pripažinusi, kad pirmiau nurodyti ieškovės patirti stresiniai išgyvenimai buvo vienas iš reikšmingų veiksnių, turėjusių įtakos ieškovės virškinamojo trakto ligų eigos pablogėjimui, kasos uždegimo paūmėjimui ir 80 proc. darbingumo dėl to netekimui, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 85 000 Lt žalos atlyginimo suma atitinka ieškovės dėl atsakovo veiksmų – neteisėto jos atleidimo iš darbo – patirtą neturtinę žalą ir yra nustatyta pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus bendruosius, tiek teismų praktikoje suformuluotus šios žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.       

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė D. B. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį ir iš atsakovo jai priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 500 000 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Kasatorės teigimu, ji neturtinės žalos patyrė trimis konkrečiais atvejais: dalį darbo užmokesčio jai mokėjus be apskaitos dokumentų; atsakovui neteisėtai atleidus ją iš darbo; dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjus jos sveikatai. Taigi, atsakovui neteisėtais veiksmais pažeidus skirtingas įstatymų saugomas vertybes ir kasatorei patyrus dėl to skirtingos neturtinės žalos, ši kiekvienu konkrečiu atveju turėjo būti įvertinta individualiai, o, sprendžiant dėl kasatorės patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, turėjo būti atsižvelgta į kiekvienu konkrečiu neturtinės žalos padarymo atveju reikšmingus šios žalos įvertinimo pinigais kriterijus, analizuojant bei atskleidžiant kiekvieno jų reikšmę ir įtaką kasatorės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams atsirasti. Kasatorės tvirtinimu, teismai individualiai neįvertino kiekvienu konkrečiu atveju jai padarytos neturtinės žalos, todėl priteisė neproporcingai mažo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Be to, kasatorės įsitikinimu, teismai, spręsdami dėl jai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tinkamai neįvertino kai kurių teisingam šio atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (kiekvienu konkrečiu atveju padarytos neturtinės žalos padarinių, atsakovo kaltės, kasatorės amžiaus, socialinės padėties, darbo pas atsakovą trukmės, gauto darbo užmokesčio ir kt.), o kai kurių (atsakovo turtinės padėties, didelio visuomenės susidomėjimo ieškovės ir atsakovo konfliktu, ieškovės, kaip silpnesniosios teisinių santykių šalies – darbuotojos – padėties, jos profesijos, turėtų nuobaudų, ilgai trukusio bylinėjimosi proceso fakto, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų) apskritai neaptarė ir į juos neatsižvelgė. Taip teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų taikymo klausimu suformuotos teismų praktikos. Nurodyti pažeidimai lėmė neproporcingai mažo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą.     

            2. Apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovo nusikalstama veika pripažintų veiksmų, mokant jai dalį atlyginimo be apskaitos dokumentų, netinkamai taikė imperatyviąją CK 6.250 straipsnio 2 dalies normą, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, o ieškovės veiksmus, priimant apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokesčio dalį, įvertindamas kaip rizikos prisiėmimą, sudarantį atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą, netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Kadangi neturtinės žalos, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, atlyginimas nustatytas įstatyme, tai, kasatorės teigimu, ji neturėjo įrodinėti šios žalos fakto, o tik pagrįsti už šią žalą reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Teismas, vertindamas, ar nukentėjusiojo rizikos prisiėmimas yra pakankamas pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, kiekvienu konkrečiu atveju privalo detaliai išanalizuoti tokios rizikos prisiėmimo aplinkybes. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo rizikos prisiėmimo faktui nustatyti reikšmingų aplinkybių visiškai neanalizavo. Be to, kasatorės įsitikinimu, atsakovo, kurio veiksmai, mokant dalį darbo užmokesčio be apskaitos dokumentų, buvo pripažinti nusikalstama veika, atleidimas nuo civilinės atsakomybės nurodytu pagrindu prieštarautų viešajai tvarkai, gerai moralei, pažeistų imperatyviąsias teisės normas, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

            3. Atsakovo argumentai, kad jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes ieškovė pati prisidėjo prie žalos atsiradimo, buvo nurodyti tik atsakovo apeliaciniame skunde. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, taip pat ir sudarančiomis teisinį apeliacinio skundo pagrindą, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėdamas atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl civilinės atsakomybės netaikymo, pažeidė pirmiau nurodytas proceso teisės normas. Šis pažeidimas lėmė nepagrįstą atsakovo atleidimą nuo civilinės atsakomybės už neturtinės žalos, mokant kasatorei dalį atlyginimo be apskaitos dokumentų, padarymą.  

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsakovas nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės kasaciniu skundu argumentus:

            1. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė ir ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo veiksmai tiesiogiai lėmė ieškovės sveikatos sutrikdymą. Ieškovės sveikatos, t. y. jau esamų ieškovės virškinamojo trakto ligų eigos, pablogėjimas pagal teismų nustatytas aplinkybes vertintinas kaip neturtinės žalos padarymo padarinys, į kurį atsižvelgė teismai, nustatydami šios žalos atlyginimo dydį. Dėl to pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad teismai turėjo atskirai vertinti neturtinę žalą, ieškovės patirtą tiek dėl atleidimo iš darbo, tiek dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo   

            2. Teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose išdėstė išsamius argumentus dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginimo dydžio, atsižvelgdami į visus (tiek įstatyme įtvirtintus, tiek teismų praktikoje suformuluotus) neturtinės žalos įvertinimo pinigais kriterijus, todėl kasatorė nepagrįstai teigia dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, taikymo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

3. Atsakovo veiksmai, išmokant kasatorei dalį darbo užmokesčio be apskaitos dokumentų, vertintini kaip nusižengimas finansų sistemai, o ne nusikaltimas asmeniui, todėl byloje pagrįstai nebuvo pripažinta ieškovės teisė į neturtinės žalos atlyginimą dėl nurodytų atsakovo veiksmų. Kasacinio skundo argumentais, kad atsakovo atleidimas nuo civilinės atsakomybės nukentėjusiojo rizikos prisiėmimo pagrindu prieštarautų viešajai tvarkai, gerai moralei, pažeistų imperatyviąsias teisės normas, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, neteisingai interpretuojama CK 6.253 straipsnio 5 dalis, nes joje nustatyta išimtis taikoma tik asmens sutikimo, kad jam būtų padaryta žala, atveju.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl ieškovės sveikatos sutrikdymu padarytos neturtinės žalos

 

Kasaciniame skunde ieškovė, nurodydama, kad neturtinės žalos ji patyrė trimis konkrečiais atvejais, t. y. kad, be neturtinės žalos, atsakovo padarytos neteisėtu darbo užmokesčio dalies jai mokėjimu, taip pat žalos, atsakovo padarytos jos neteisėtu atleidimu iš darbo, ji patyrė neturtinės žalos ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjus jos sveikatai, teigia, jog apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir ieškovės patirtai neturtinei žalai, atsakovui sutrikdžius jos sveikatą, įvertinti reikšmingų aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl priteisė ieškovei neproporcingai mažo dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad žalos asmens sveikatai padarymas yra savarankiškas įstatyme nustatytas atvejis, kai atsiranda prievolė atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), konstatavo tik neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo sukeltų dvasinių išgyvenimų ir ieškovės sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį, o ilgai trukusio bylinėjimosi proceso, atsakovo direktoriaus inicijuoto ieškovės baudžiamojo persekiojimo privataus kaltinimo tvarka, taip pat administracinio ginčo nagrinėjimo, kaip neturinčių neteisėtų veiksmų požymių, nepripažino veiksniais, lėmusiais neturtinės žalos ieškovei atsiradimą (CK 6.246, 6.247, 6.250 straipsniai). Dėl to teismas pripažino ieškovę turinčia teisę į neturtinės žalos dėl jos sveikatos sutrikdymo atlyginimą tiek, kiek ši žala jai buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – neteisėto atleidimo iš darbo. Nustatęs, kad ieškovės dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirti išgyvenimai tik pablogino jau esamų virškinamojo trakto ligų eigą, o ne lėmė susirgimą jomis, be to, bylos duomenimis, ieškovė tik laikinai neteko 80 proc. darbingumo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes kartu su kitais CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais ir teismų praktikoje taikomais bei teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintais neturtinės žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijais, sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atlyginimo dydžio.

Taigi, priimant skundžiamą teismo nutartį, buvo vertintos aplinkybės bei spręsta ir dėl ieškovės patirtos dvasinės skriaudos padarinių jos sveikatai. Ieškovė, kasaciniame skunde teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo neteisėtų  veiksmų pablogėjus jos sveikatai, neteisingai interpretuoja apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, todėl šis ir kiti su juo susiję ieškovės kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumas dėl nepasisakymo neturtinės žalos, padarytos ieškovės sveikatos sutrikdymu, klausimu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. 

 

Dėl neteisėtu atleidimu iš darbo padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio

 

Kasaciniame skunde teisės taikymo ir suformuotos teismų praktikos laikymosi aspektu keliamas kriterijų, kasatorės išvardytų kaip reikšmingų nustatant teisingą jai priteistinos neturtinės žalos, patirtos atsakovui neteisėtai atleidus ją iš darbo, atlyginimo dydį, tinkamo įvertinimo klausimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius, ir kartu lygiateisę, nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą užtikrinančią, piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009). Nukentėjusiojo pareiga pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

Taigi teisingo ir lygiateisio neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimas apima teismo pareigą išsamiai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir dėl konkretaus materialios kompensacijos už neturtinę žalą dydžio spręsti pagal reikšmingais pripažintų ir nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Kita vertus, ši pareiga sietina ne su būtinybe teismui kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus bei teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, bet su galimybe, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, nuspręsti dėl joje teisiškai reikšmingais pripažintinų kriterijų. Taigi dėl to, kurie iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų bei teismų praktikoje suformuluotų ir taikomų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra reikšmingi, o kurie iš jų neturi teisinės reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžiui konkrečioje byloje parinkti, sprendžia teismas, laikydamasis pirmiau nurodytų materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo principų. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju reikšmingais pripažintinų kriterijų visumą sudaro ne tik nukentėjusiojo išvardyti bei konkrečia pinigų suma įvertinti jo dvasiniai, emociniai išgyvenimai ir (ar) fiziniai kentėjimai, bet ir tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusios faktinės aplinkybės, kurios leistų teismui spręsti, kokia apimtimi tokie subjektyvūs nukentėjusio asmens vertinimai turi objektyvų pagrindą. 

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog teismai, spręsdami dėl kasatorei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tinkamai neįvertino kai kurių teisingam šio atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o kai kurių apskritai neaptarė ir į juos neatsižvelgė, neatitinka skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismų procesiniuose sprendimuose išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje teismai, aptardami žalą padariusio asmens (atsakovo) neteisėtų veiksmų pobūdį, jo kaltę (motyvus, tikslus ir formą) bei turtinę padėtį, kasatorės nurodytų jos patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, su jais susijusio fizinio skausmo pobūdį ir mastą (stresą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, neužtikrintumo ateitimi ir darbo santykių stabilumu jausmą) bei šias kančias sukėlusias neteisėto atleidimo iš darbo aplinkybes (taip pat ir darbo užmokesčio dalies kasatorei mokėjimą be apskaitos dokumentų, jos informavimą apie tai ir atsakovo reakciją), kasatorės poelgio, informuojant apie nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą, viešo aptarimo mastą bei prieštaringą vertinimą, kasatorės, kaip silpnesniosios teisinių santykių šalies – darbuotojos – padėtį, su atsakovo neteisėtais veiksmai susijusį jos fizinės sveikatos pablogėjimo faktą, kasatorės amžių, socialinę padėtį, pas atsakovą dirbtą laiką, gautą darbo užmokestį, drausminių nuobaudų neturėjimą, jos galimybių įsidarbinti Krekenavoje maksimalų sumažėjimą, taip pat gana ilgą šalių konflikto laikotarpį, tinkamai išanalizavo ir atsižvelgė į visus nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingais pripažintinus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, jų visumą įvertindami kaip pagrindžiančią 85 000 Lt kasatorei už neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus, patirtus, kai atsakovas neteisėtai atleido ją iš darbo, priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai parinko tinkamai pagrįstą dydį piniginės kompensacijos kasatorės patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir toks dydis byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 353 straipsnio 1 dalis) pripažintinas adekvačiu kasatorės patirtai neturtinei žalai bei pakankamu jos pažeistoms teisėms apginti.

Tas faktas, kad teismai tam tikrų kriterijų, kasatorės įvardytų kaip reikšmingų teisingam jai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, tokiais nepripažino, o tam tikrų kriterijų nevertino kaip aplinkybių, pagrindžiančių būtent nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pagrindu subjektyviai įvertintą ir nurodytą jai padarytos neturtinės žalos dydį, dėl pirmiau išdėstytų argumentų neteikia pagrindo pripažinti, jog, parenkant kasatorei priteistinos piniginės kompensacijos už jos patirtą neturtinę žalą dydį, buvo netinkamai taikytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos, nesilaikyta kasacinio teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų taikymo klausimu suformuotos teismų praktikos ir taip nustatytas neproporcingai mažas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuluotas esmines neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, be kita ko, turi vadovautis ne tik įstatymuose įtvirtintais ir teismų praktikoje suformuluotais bei teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintais šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. UAB „ Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; 2009 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje N. Č. V. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnėse darbuotojų teisių pažeidimo (neteisėto atleidimo iš darbo, neteisėto drausminių nuobaudų skyrimo, darbuotojui daromo spaudimo išeiti iš darbo darbdaviui palankiomis sąlygomis) bylose darbuotojams dėl neteisėto atleidimo iš darbo jų patirtai neturtinei žalai atlyginti kasacinio teismo praktikoje, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, priteista 500–3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. Č. (M.) ir M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai“, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje R. R. v. AB ,,Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-514/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB ,,Trikampis žiedas“, bylos Nr. 3K-3-195/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009).

Nagrinėjamoje byloje kasatorei iš atsakovo priteistas 85 000 Lt neturtinės žalos už neteisėtą atleidimą iš darbo atlyginimas viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas.

Atsižvelgiant į tai, taip pat į kompensacinę, bet ne baudinę neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, paskirtį, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra išsamiai įvertintos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniuose sprendimuose, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad, apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto kasatorei iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, buvo parinkta nepakankama, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkanti piniginė satisfakcija už dėl neteisėto atleidimo iš darbo kasatorės patirtą neturtinio pobūdžio žalą. Vidiniais dvasiniais išgyvenimais ir su jais susijusiais fiziniais skausmais pasireiškiančios neturtinės žalos atlyginimu negalima atkurti padėties, buvusios iki pažeidimo, jo paskirtis – kuo labiau sušvelninti negatyvius kasatorės patirtos dvasinės ir su ja susijusios fizinės skriaudos padarinius, sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko negalima sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais ar materialiomis vertybėmis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumas dėl netinkamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų įvertinimo, nepripažintini pagrindu konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodyti kasacijos pagrindai, t. y. kad kasatorei priteistinos piniginės kompensacijos už dėl neteisėtu atleidimu iš darbo patirtą neturtinę žalą dydis buvo nustatytas netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalį ar nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų taikymo klausimu suformuotos teismų praktikos. 

 

            Dėl ieškovės teisės į neturtinės žalos, mokant jai dalį darbo užmokesčio be apskaitos dokumentų, atlyginimą

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, aiškinant CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, pripažįstama, jog toks neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, jog jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Legrona“ v. Lietuvos Respublikos valstybė, bylos Nr. 3K-3-376/2007).

            Atsižvelgdama į nurodytą CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo šios materialiosios teisės normos skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje taikymo, kasatorės grindžiamus tuo, kad neturtinės žalos, kai ši padaryta dėl nusikaltimo, atlyginimas, nustatytas įstatyme, todėl ji neturėjo įrodinėti šios žalos fakto, o tik pagrįsti už šią žalą reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu konstatuoti atsakovo nusikalstami veiksmai, mokant kasatorei ir kitiems darbuotojams dalį atlyginimo be apskaitos dokumentų, vertintini (tai teisingai nurodo ir atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą) kaip nusižengimas finansų sistemai, o ne kaip nusikaltimas kasatorei, kaip asmeniui, dėl kurio ji, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, galėtų reikšti atsakovui reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kaip padarytą dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą darbo užmokesčio dalies mokėjimą, nustatė, kad ieškovė sąmoningai sutiko su darbo užmokesčio dalies be apskaitos dokumentų mokėjimu, lėmusiu emocinių išgyvenimų bei kitų nepatogumų atsiradimą, ir tokiu būdu mokamą darbo užmokesčio dalį priėmė (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys ir kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovei apskaitos dokumentais nepagrįstos darbo užmokesčio dalies mokėjimu padarytą neturtinę žalą, pažeidė materialiosios teisės normas.

Sutikdama su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad apskaitos dokumentais nepagrįstos darbo užmokesčio dalies mokėjimo faktas savaime negali lemti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui dėl tokio darbo užmokesčio mokėjimo patirtus nepatogumus ir išgyvenimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas, išanalizavęs visas nukentėjusiojo rizikos prisiėmimo faktui nustatyti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad kasatorė, sąmoningai sutikdama su darbo užmokesčio dalies be apskaitos dokumentų mokėjimu bei priimdama jai tokiu būdu mokamą darbo užmokesčio dalį, konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į tokią situaciją, riziką, todėl padarė teisingą išvadą, kad atsakovo civilinė atsakomybė už ieškovės nurodytus emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, gaunant dalį atlyginimo be apskaitos dokumentų, negali atsirasti.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje priimtu teismų sprendimu netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti jai neturtinės žalos dėl neteisėto darbo užmokesčio dalies mokėjimo atlyginimą atsakovo atsakomybė už šiuos veiksmus apskritai nebuvo paneigta, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatorės tvirtinimu, jog sprendimas nepripažinti jos teisės į nurodytos neturtinės žalos atlyginimą vertintinas kaip pateisinantis nusikalstamos veikos vykdymą, o kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad toks sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neteikiantys pagrindo išvadai, jog, atmetant nurodytą ieškovės reikalavimą, buvo netinkamai aiškintos ir taikytos kasaciniame skunde išvardytos materialiosios teisės normas.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, kasacinio skundo argumentai dėl atsakovo civilinės atsakomybės už neturtinę žalą, 2004 m. rugpjūčio mėn.–2006 m. sausio mėn. laikotarpiu mokant ieškovei dokumentais nepagrįstą darbo užmokesčio dalį, nepripažintini sudarančiais pagrindą konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo nagrinėjamoje byloje buvimą, taigi – ir panaikinti ar keisti dėl šio ieškovės reikalavimo byloje priimtą sprendimą.

 

            Dėl proceso teisės normų pažeidimo

 

            Teismas, spręsdamas dėl atsakovo prievolės atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalą, taip pat ir neturtinę, bei nustatydamas prievolės apimtį, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl atsakovo prievolės atlyginti žalą (visą ar jos dalį), yra nukentėjusio asmens veiksmai (jo sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, ar rizikos prisiėmimas), kurie pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį yra savarankiškas pagrindas sumažinti ar atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Taigi nukentėjusiojo veiksmai, ribojantys civilinę atsakomybę, ginčo aplinkybių kontekste teismo patikrintini ir įvertintini ex officio.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus: pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir įvertinimo klaidas, tiek nustatytus materialiosios bei proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo trūkumus.

Šią bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui atsižvelgus į atsakovo veiksmus, mokant ieškovei dalį darbo užmokesčio be apskaitos dokumentų, tik kaip į vieną iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl ieškovei neteisėtu atleidimu iš darbo padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kai ieškovė, be reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtą neturtinę žalą, buvo pareiškusi ir atskiru faktiniu pagrindu – neteisėtu darbo užmokesčio dalies mokėjimu – grindžiamą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovei neteisėtu darbo užmokesčio dalies mokėjimu padarytą neturtinę žalą, įvertindamas šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, taip pat susijusių ir su pačios nukentėjusiosios veiksmais patenkant į ginčo situaciją, visumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas ieškovės sąmoningą sutikimą su darbo užmokesčio dalies be apskaitos dokumentų mokėjimu ir tokiu būdu mokamos darbo užmokesčio dalies priėmimą CK 6.253 straipsnio 5 dalies aspektu kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių klausimui dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovei neturtinę žalą, neteisėtai mokant jai dalį darbo užmokesčio, išspręsti, pažeidė kasatorės išvardytas proceso teisės normas dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Dėl to kasacinio skundo argumentai proceso teisės normų pažeidimo klausimu atmestini kaip nepatvirtinantys CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto kasacijos pagrindo šioje byloje buvimo.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

            Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priimant apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, ginčijamais klausimais nesilaikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl ieškovės kasacinis skundas atmetamas, o apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, paliekama galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

 

Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 2722,50 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinį dokumentą – atsiliepimą į kasacinį skundą. Byloje pateikti šias atsakovo išlaidas patvirtinantys dokumentai: 2009 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros AKS Nr. 2506 ir 2009 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymo nuorašai, taip pat 2009 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros AKS Nr. 2551 ir 2009 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymo nuorašai. Netenkinus kasacinio skundo, kasacinio teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jo išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš kasatorės (CPK 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pažymi, kad atsakovas, atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas (2722,50 Lt), viršijo Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į kasacinį skundą dydį, todėl jam, atsižvelgiant į nurodytas rekomendacijas, priteistina 1600 Lt.

            Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 32,15 Lt nurodytų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

           

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui AB „Krekenavos agrofirma“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1600 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 32,15 Lt (trisdešimt du litai 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Egidijus Baranauskas

                                   

                                                                                                                        Sigita Rudėnaitė

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys