Civilinė byla Nr. 3K-3-544/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.4; 44.2.4.2 (S)
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigitos
Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. kasacinį skundą dėl
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio
8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį
atsakovui AB Krekenavos agrofirma dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė
nuo 2004 m. rugpjūčio 25 d. dirbo pas atsakovą AB Krekenavos agrofirma. 2006 m.
vasario mėnesį vykusiame gyventojų susitikime su vienu iš atsakovo bendrovės
akcininkų ji pranešė, kad dalis atlyginimo bendrovės darbuotojams mokama be
apskaitos dokumentų. Apie tai informavo žiniasklaidos priemonės. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyriui pradėjus bendrovėje ikiteisminį
tyrimą, atsakovas ėmė mokėti ieškovei tik oficialiąją atlyginimo dalį
500 Lt. Dėl to pasunkėjus ieškovės finansinei padėčiai, Pilietinės
visuomenės institutas paskyrė jai pašalpą. 2004 m. kovo 24 d. ieškovė buvo
atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai
darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Įsiteisėjusiu
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimu, konstatavus,
kad atsakovas, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą, pažeidė jos skyrimo
tvarką ir neįrodė ieškovės nusižengimų, įsakyme įvardytų šiurkščiais jos darbo
pareigų pažeidimais, ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Atleidęs
ieškovę iš darbo, atsakovo bendrovės direktorius L. G. pareikalavo, kad ji
per visas žiniasklaidos priemones viešai paneigtų teiginius apie atleidimo iš
darbo aplinkybes. Ieškovei neįvykdžius šio reikalavimo, L. G. kreipėsi
privataus kaltinimo tvarka į teismą su skundu, kaltindamas ją BK 154 straipsnio
2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (šmeižimo asmens, neva šis padarė
sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar
spaudinyje) padarymu. Teismas šioje byloje priėmė ieškovę išteisinantį
nuosprendį. Išteisinus ieškovę dėl šmeižimo, atsakovo bendrovės direktorius
L. G. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, skųsdamas
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo vyriausiojo darbo
inspektoriaus G. Č. 2006 m. gegužės 15 d. nutarimą skirti AB Krekenavos
agrofirma direktoriui L. G. 2750 Lt baudą pagal ATPK 41 straipsnio
1 dalį už tai, kad jis, paskirdamas ieškovei drausminę nuobaudą atleidimą iš
darbo, pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, prieš skiriant
drausminę nuobaudą, raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl
darbo drausmės pažeidimo. Pirmą kartą šis skundas buvo išnagrinėtas ir spręsta,
kad L. Grikšas DK 240 straipsnio reikalavimų nepažeidė, neįtraukus į
bylą ieškovės, todėl byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos
administraciniam teismui, kuris 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarime konstatavo, jog,
neįteikdamas ieškovei reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo
nuorašo, L. G. pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, tačiau bauda
jam paskirta nepagrįstai, nes procedūriniai drausminės nuobaudos skyrimo
pažeidimai nėra darbo įstatymų pažeidimai ATPK 41 straipsnio prasme. Ieškovės
manymu, taip atsakovas siekė aplinkiniu keliu per administracinį ginčą
įrodyti, jog atleido ieškovę iš darbo laikydamasis DK 240 straipsnio
reikalavimų. Ieškovė teigė, kad, dalį uždarbio mokėdamas be apskaitos dokumentų,
atleisdamas ją iš darbo už veiksmus, kurie nėra darbo pareigų pažeidimas,
inicijuodamas privatų jos baudžiamąjį persekiojimą už veiksmus, neturinčius
nusikalstamos veikos požymių, taip pat administracinį ginčą, siekdamas įrodyti,
jog atleido ieškovę iš darbo laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos,
atsakovas privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą (DK 250 straipsnis, CK
6.250 straipsnis), kurią lėmė dėl pirmiau nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovės
patirti emociniai išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, ilgalaikis stresas, nes,
gaunant dalį atlyginimo vokelyje, nuolat egzistavo darbdavio galimybė
vienašališkai spręsti dėl darbo užmokesčio dydžio, praradus darbą įmonėje, kuri
yra vienintelė darbovietė Krekenavoje, kilo grėsmė netekti pragyvenimo šaltinio.
Be to, ieškovė patyrė pažeminimą kitų atsakovo įmonės darbuotojų akyse,
pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Šis konfliktas,
prasidėjęs 2006 m. vasario mėnesį, pasibaigęs tik 2007 m. rugpjūčio mėnesį ir
taip užtrukęs net pusantrų metų, stipriai pakenkė ieškovės fizinei sveikatai
ji sunkiai susirgo, dėl ligos ir atliktos operacijos patyrė fizinių skausmų, kitų
nepatogumų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinės
žalos, patirtos dėl dalies darbo užmokesčio mokėjimo be apskaitos dokumentų, ir
300 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo iš
darbo, atlyginimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio
apygardos teismas 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį iš dalies
patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 85 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 8 d. nutartimi
ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė, Panevėžio apygardos teismo
2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Bylą nagrinėję teismai
nustatė, kad ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovą 2004 m. rugpjūčio 25 d. Darbo
sutartyje šalys sulygo dėl valandinio darbo apmokėjimo. Atsakovo direktoriaus
2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. PM-179 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal
DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą
šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235
straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4, 7, 11 punktai) nurodant tai, jog
ieškovė, atsakovo bendrovėje pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos
buhalterinės apskaitos tvarkymo, be bylą tiriančio pareigūno leidimo atskleidė
ikiteisminio tyrimo duomenis, taip skleisdama prasimanymus apie bendrovėje neva
vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą, tokią nepagrįstą informaciją ir
prasimanymus sistemingai, viešai pasisakydama, teikė spaudai, televizijoms ir
radijo stotims, taip pažemindama bendrovės, kurios darbuotoja ji yra, gerą
vardą, priėmė neteisėtą trijų tūkstančių litų atlyginimą iš Pilietinės
visuomenės instituto, nors neturėjo tam teisės, taip siekdama sau naudos. Įsiteisėjusiu
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės
atleidimas iš darbo atsakovo direktoriaus įsakyme nurodytais motyvais pripažintas
neteisėtu, nurodyta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta šiuo teismo
sprendimu nuo 2006 m. rugpjūčio 3 d., priteista ieškovei iš atsakovo
dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (1116,10 Lt) išeitinė
išmoka ir vidutinis darbo užmokestis (2448,92 Lt) už priverstinės
pravaikštos laiką. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d.
baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-642-749-2008,
kuriuo AB Krekenavos agrofirma ir buvęs jos generalinis direktorius pripažinti
kaltais, padarius nusikaltimą, nustatytą BK 222 straipsnyje (apgaulingas
apskaitos tvarkymas), konstatuota aplinkybė, kad AB Krekenavos agrofirma
2004 m. rugpjūčio mėn.2006 m. sausio mėn. laikotarpiu mokėjo D. B.
dalį darbo užmokesčio be apskaitos dokumentų; dalis atlyginimo neoficialiai
buvo mokama ir kitiems bendrovės darbuotojams. Byloje nenustatyta jokių
ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovui, nėra duomenų, kad ji būtų blogai atlikusi
jai pavestą darbą ar kitaip pažeidusi darbo drausmę. Ieškovės ir atsakovo
konfliktas, ginant pažeistas ieškovės teises, tęsėsi pusantrų metų. Ieškovei,
2007 m. liepos 18 d. 2007 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu besigydant VšĮ
Panevėžio apskrities ligoninėje ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikose, diagnozuotas ūminis sunkus nekrozinis kasos uždegimas,
ūmi sunki anemija, hemoraginis šokas, žaizdos pūliavimas. Dėl dvylikapirštės
žarnos opos, ūminio pankreatito ir anemijos ieškovei nustatytas laikinas 20
proc. darbingumo lygis.
Pažymėjęs, kad atsakovo neteisėti veiksmai,
išmokant ieškovei dalį atlyginimo be apskaitos dokumentų, konstatuoti
įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju
įsakymu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusiu Panevėžio
apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimu nustatytu prejudiciniu faktu,
kad ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas, pripažino ieškovės teisę į
neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nustatytų darbo sutarties su ieškove
nutraukimo aplinkybių ir motyvų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovas siekė
ne tik nutraukti darbo santykius su ieškove, bet ir ją pažeminti, įbauginti,
sukelti kuo daugiau nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, reputacijos pablogėjimą,
dalies Krekenavos gyventojų pasmerkimą ir pan. Teismas pažymėjo, kad
nagrinėjamoje byloje nustatyti neteisėti darbdavio veiksmai susiję su
kraštutinėmis poveikio darbuotojui priemonėmis: dalies darbo užmokesčio
mokėjimu be apskaitos dokumentų, atleidimu iš darbo be teisinio pagrindo, savo
neteisėtų veiksmų ir kaltės neigimu net esant akivaizdžiai nustatytiems
faktams. Spręsdamas dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo
dydžio, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė dirbo ir gyvena
Krekenavoje, kur didžioji dalis gyventojų dirba pas atsakovą, todėl darbuotojo,
atleisto iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir po to
gynusio savo teises teisme, galimybės įsidarbinti Krekenavoje maksimaliai
sumažėja. Pripažinęs, kad konflikto su atsakovu laikotarpiu, kuris, teismo
vertinimu, tęsėsi pakankamai ilgai pusantrų metų, ieškovė dėl neteisėtų ir
nesąžiningų atsakovo veiksmų patyrė didelę dvasinę įtampą, ilgalaikį, tęstinį
stresą, emocinę depresiją ir kitus nepatogumus, turėjusius įtakos jos
sveikatai, nes, 2007 metais sunkiai susirgusi, ieškovė neteko 80 proc.
darbingumo, teismas sprendė, kad, nustatant ieškovei priteistino neturtinės
žalos atlyginimo dydį, įvertintinas ir sveikatos pablogėjimo faktas. Pažymėjęs,
kad konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingais
vertinamaisiais kriterijais pripažįsta žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį (atsakovas, neturėdamas jokių finansinių sunkumų, piktnaudžiavo savo
teise, elgėsi su savo darbuotoja įžūliai ir nepagarbiai, šiurkščiai pažeidinėjo
ieškovės teises ir įstatymo saugomus interesus, juos sumenkindamas ar visiškai
ignoruodamas), ieškovės, praradusios darbą ir taip netekusios pragyvenimo
šaltinio dėl to, kad išdrįso ginti ne tik savo, bet ir kitų darbuotojų teises, patirtus
dvasinius išgyvenimus, prieštaringus vertinimus, fizinės sveikatos pablogėjimą,
taip pat ieškovės amžių, socialinę padėtį, pas atsakovą dirbtą laiką ir gautą
darbo užmokestį, teismas, įvertinęs ieškovės prašomą priteisti
500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį kaip neatitinkantį
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, darė išvadą, jog ieškovei
priteistina 85 000 Lt neturtinei žalai, padarytai dėl neteisėto
atleidimo iš darbo, atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos, ieškovės patirtos dalį darbo
užmokesčio jai mokant be apskaitos dokumentų ir ieškinyje įvertintos
200 000 Lt, atlyginimo, atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios
instancijos teismas šiais atsakovo veiksmais, kurių neteisėtumas konstatuotas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju
įsakymu (CPK 182 straipsnio 3 punktas), ieškovei padarytą neturtinę žalą
vertino kartu su kitomis ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir priteisė
ieškovei 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinusi byloje esančius
įrodymus, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio
pagrindo pripažinti ieškovės teisę į neturtinės žalos dėl jai neteisėtai
mokėtos darbo užmokesčio dalies atlyginimą, nes byloje nenustatyta ir ieškovė
neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su pažeidimų, darbdaviui apskaitant ieškovės
darbo laiką ir atsiskaitant su ja už faktiškai dirbtas valandas, padarymu.
Teisėjų kolegijos nuomone, apskaitos dokumentais nepagrįstos darbo užmokesčio
dalies mokėjimo faktas negali būti pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei dėl
ieškovės patirtų nepatogumų ir išgyvenimų, jai negalint planuoti savo pajamų bei
žinant apie galimų socialinių garantijų tokiu būdu sumažėjimą, kilti, nes
ieškovė turėjo pasirinkimą ir galėjo neimti darbo užmokesčio dalies, kurios
mokėjimas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais. Pripažinusi, kad neturtinė
žala dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo be apskaitos dokumentų, lėmusi
emocinių išgyvenimų ir kitų nepatogumų ieškovei atsiradimą, yra susijusi su
pačios ieškovės veiksmais (sąmoningu jai tokiu būdu mokamos darbo užmokesčio
dalies, siekiant naudos sau, priėmimu), kurie vertintini kaip rizikos
prisiėmimas, teisėjų kolegija sprendė, jog atsakovo civilinė atsakomybė už
pirmiau nurodytus ieškovės patirtus išgyvenimus ir nepatogumus negali atsirasti
(CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys).
Spręsdama dėl neturtinės žalos,
ieškovės patirtos atsakovui neteisėtai ją atleidus iš darbo ir ieškinyje
įvertintos 300 000 Lt, atlyginimo, teisėjų kolegija pripažino
pirmosios instancijos teismą įvertinusiu visus esminius tokio pobūdžio bylose
reikšmingus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat ieškovės atleidimo
iš darbo aplinkybes, kurių kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai ieškovės atleidimą iš darbo dėl neva nepagrįstos
informacijos apie bendrovėje vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą
skleidimo vertino kaip atsakovo siekį priversti ieškovę atsisakyti savo tvirtinimų,
taip pat ją pažeminti, sukelti kuo daugiau nepatogumų, dvasinių išgyvenimų,
reputacijos pablogėjimą, dalies Krekenavos gyventojų pasmerkimą ir pan. Teisėjų
kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis, ieškovei suvokiant savo paskleistos
informacijos apie neteisėtus atsakovo veiksmus, nepagrindžiant darbuotojams
mokamos atlyginimo dalies apskaitos dokumentais, atitiktį tikrovei, atsakovo
siekis paneigti jos paskleistą informaciją tiek viešai, tiek atleidžiant ją iš
darbo už šios informacijos, kaip neva nepagrįstos, paskelbimą, tiesiogiai lėmė
neturtinės žalos padarymą dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos,
pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, streso, nestabilumo darbo santykiuose ir
neužtikrintumo ateitimi jausmo sukėlimą. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo
apeliacinio skundo argumentais, kad L. G. kreipimasis į teismą privataus
kaltinimo tvarka, kaltinant ieškovę šmeižimu, taip pat jam paskirtos
administracinės nuobaudos teismui apskundimas negali būti vertinami kaip
atsakovo veiksmai, lėmę ieškinyje nurodytos neturtinės žalos atsiradimą, nes
tai buvo ne atsakovo AB Krekenavos agrofirma, o L. G., kaip
privataus asmens, atlikti ir, be kita ko, teisėti veiksmai; tuo tarpu būtina
civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga yra neteisėti veiksmai (CK 6.250 straipsnis).
Ieškovės rūpesčius, turėtus ginant savo teises teisme, teisėjų kolegija vertino
kaip neišvengiamą būtinybę, kartu pažymėdama, kad pagrindas neturtinės žalos atsiradimui
konstatuoti yra tada, kai nustatoma, jog tokie rūpesčiai peržengė įprastas
pastangas bei lėmė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, asmens garbės,
orumo pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys
neteikia pagrindo tokioms išvadoms.
Pripažinusi, kad nagrinėjamu
atveju teisiškai reikšmingas ieškovės neteisėto atleidimo iš darbo padarinių
jos sveikatai įvertinimas, teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovės atleidimą
iš darbo ir žalos jos sveikatai atsiradimą siejusio priežastinio ryšio, pripažino
pirmosios instancijos teismą pagrįstai besivadovavusiu Mykolo Romerio universiteto
Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus atliktos ekspertizės akte
Nr. EKG 104/08 (01) padarytomis išvadomis, kad ieškovei 2007 m.
liepos 23 d. diagnozuotam ūmiam kasos uždegimui galėjo turėti įtakos jos
dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinis sukrėtimas bei kiti stresiniai
veiksniai, tačiau kartu nurodė, jog, nustatant neturtinės žalos, ieškovės
patirtos neteisėtu atleidimu iš darbo padarius žalos jos sveikatai, atlyginimo
dydį, atsižvelgtina į tai, kad ieškovės dėl neteisėto atleidimo iš darbo
patirti išgyvenimai tik pablogino jau esamų virškinamojo trakto ligų eigą, o ne
lėmė susirgimą jomis, taip pat į tai, kad ieškovės sveikatą sutrikdžiusius
išgyvenimus sukėlė ne tik neteisėtas atleidimas iš darbo, bet ir ilgai trukęs
bylinėjimosi procesas, atsakovo direktoriaus inicijuotas ieškovės baudžiamasis
persekiojimas, taip pat administracinio ginčo nagrinėjimas, kurie, minėta,
negali būti pripažinti veiksniais, lėmusiais neturtinės žalos ieškovei
atsiradimą (CK 6.246 straipsnis). Įvertinusi ieškovės dėl jos neteisėto
atleidimo iš darbo patirtos neturtinės žalos pasekmes (stresą, dvasinius
išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą), visuomenės susidomėjimo
galimais atsiskaitymo su darbuotojais atsakovo įmonėje pažeidimais mastą ir
ieškovės, šiuos pažeidimus paviešinusios darbuotojos, atleidimo iš darbo
aplinkybes, taip pat pripažinusi, kad pirmiau nurodyti ieškovės patirti
stresiniai išgyvenimai buvo vienas iš reikšmingų veiksnių, turėjusių įtakos
ieškovės virškinamojo trakto ligų eigos pablogėjimui, kasos uždegimo paūmėjimui
ir 80 proc. darbingumo dėl to netekimui, teisėjų kolegija sprendė, jog
pirmosios instancijos teismo priteista 85 000 Lt žalos atlyginimo suma
atitinka ieškovės dėl atsakovo veiksmų neteisėto jos atleidimo iš darbo
patirtą neturtinę žalą ir yra nustatyta pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus
tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus bendruosius, tiek teismų
praktikoje suformuluotus šios žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė D. B. prašo pakeisti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
birželio 8 d. nutartį ir iš atsakovo jai priteistą neturtinės žalos atlyginimo
sumą padidinti iki 500 000 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Kasatorės teigimu, ji
neturtinės žalos patyrė trimis konkrečiais atvejais: dalį darbo užmokesčio jai
mokėjus be apskaitos dokumentų; atsakovui neteisėtai atleidus ją iš darbo; dėl
atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjus jos sveikatai. Taigi, atsakovui
neteisėtais veiksmais pažeidus skirtingas įstatymų saugomas vertybes ir
kasatorei patyrus dėl to skirtingos neturtinės žalos, ši kiekvienu konkrečiu
atveju turėjo būti įvertinta individualiai, o, sprendžiant dėl kasatorės
patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, turėjo būti atsižvelgta į kiekvienu
konkrečiu neturtinės žalos padarymo atveju reikšmingus šios žalos įvertinimo
pinigais kriterijus, analizuojant bei atskleidžiant kiekvieno jų reikšmę ir
įtaką kasatorės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams atsirasti. Kasatorės
tvirtinimu, teismai individualiai neįvertino kiekvienu konkrečiu atveju jai
padarytos neturtinės žalos, todėl priteisė neproporcingai mažo dydžio neturtinės
žalos atlyginimą. Be to, kasatorės įsitikinimu, teismai, spręsdami dėl jai
priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tinkamai neįvertino kai kurių teisingam
šio atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (kiekvienu konkrečiu
atveju padarytos neturtinės žalos padarinių, atsakovo kaltės, kasatorės
amžiaus, socialinės padėties, darbo pas atsakovą trukmės, gauto darbo
užmokesčio ir kt.), o kai kurių (atsakovo turtinės padėties, didelio visuomenės
susidomėjimo ieškovės ir atsakovo konfliktu, ieškovės, kaip silpnesniosios
teisinių santykių šalies darbuotojos padėties, jos profesijos, turėtų
nuobaudų, ilgai trukusio bylinėjimosi proceso fakto, teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principų) apskritai neaptarė ir į juos neatsižvelgė. Taip teismai netinkamai
taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo neturtinės
žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų taikymo klausimu suformuotos teismų
praktikos. Nurodyti pažeidimai lėmė neproporcingai mažo prašomos priteisti
neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą.
2. Apeliacinės instancijos
teismas, nepripažindamas ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl
atsakovo nusikalstama veika pripažintų veiksmų, mokant jai dalį atlyginimo be
apskaitos dokumentų, netinkamai taikė imperatyviąją CK 6.250 straipsnio 2
dalies normą, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta
dėl nusikaltimo, o ieškovės veiksmus, priimant apskaitos dokumentais nepagrįstą
darbo užmokesčio dalį, įvertindamas kaip rizikos prisiėmimą, sudarantį atsakovo
atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą, netinkamai taikė CK 6.253
straipsnio 5 dalį. Kadangi neturtinės žalos, kai ji padaryta dėl nusikaltimo,
atlyginimas nustatytas įstatyme, tai, kasatorės teigimu, ji neturėjo įrodinėti
šios žalos fakto, o tik pagrįsti už šią žalą reikalaujamos piniginės
kompensacijos dydį. Teismas, vertindamas, ar nukentėjusiojo rizikos prisiėmimas
yra pakankamas pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, kiekvienu
konkrečiu atveju privalo detaliai išanalizuoti tokios rizikos prisiėmimo
aplinkybes. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo
rizikos prisiėmimo faktui nustatyti reikšmingų aplinkybių visiškai neanalizavo.
Be to, kasatorės įsitikinimu, atsakovo, kurio veiksmai, mokant dalį darbo
užmokesčio be apskaitos dokumentų, buvo pripažinti nusikalstama veika,
atleidimas nuo civilinės atsakomybės nurodytu pagrindu prieštarautų viešajai
tvarkai, gerai moralei, pažeistų imperatyviąsias teisės normas, sąžiningumo,
protingumo ir teisingumo kriterijus.
3. Atsakovo argumentai,
kad jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes ieškovė pati prisidėjo
prie žalos atsiradimo, buvo nurodyti tik atsakovo apeliaciniame skunde. CPK
320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Pagal CPK 306
straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis,
taip pat ir sudarančiomis teisinį apeliacinio skundo pagrindą, kurios nebuvo
nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas,
išnagrinėdamas atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl civilinės atsakomybės
netaikymo, pažeidė pirmiau nurodytas proceso teisės normas. Šis pažeidimas lėmė
nepagrįstą atsakovo atleidimą nuo civilinės atsakomybės už neturtinės žalos,
mokant kasatorei dalį atlyginimo be apskaitos dokumentų, padarymą.
Atsiliepimu į kasacinį
skundą atsakovas AB Krekenavos agrofirma prašo ieškovės kasacinį skundą
atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus
palikti nepakeistus. Atsakovas nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės kasaciniu
skundu argumentus:
1. Nagrinėjamoje byloje
teismai nenustatė ir ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo veiksmai tiesiogiai lėmė
ieškovės sveikatos sutrikdymą. Ieškovės sveikatos, t. y. jau esamų
ieškovės virškinamojo trakto ligų eigos, pablogėjimas pagal teismų nustatytas
aplinkybes vertintinas kaip neturtinės žalos padarymo padarinys, į kurį
atsižvelgė teismai, nustatydami šios žalos atlyginimo dydį. Dėl to pripažintini
nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad teismai turėjo atskirai vertinti neturtinę
žalą, ieškovės patirtą tiek dėl atleidimo iš darbo, tiek dėl jai padaryto sveikatos
sutrikdymo
2. Teismai priimtuose
procesiniuose sprendimuose išdėstė išsamius argumentus dėl neturtinės žalos,
padarytos neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginimo dydžio, atsižvelgdami į
visus (tiek įstatyme įtvirtintus, tiek teismų praktikoje suformuluotus)
neturtinės žalos įvertinimo pinigais kriterijus, todėl kasatorė nepagrįstai
teigia dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios
neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, taikymo ir nukrypimo nuo
kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.
3. Atsakovo veiksmai, išmokant kasatorei dalį
darbo užmokesčio be apskaitos dokumentų, vertintini kaip nusižengimas finansų
sistemai, o ne nusikaltimas asmeniui, todėl byloje pagrįstai nebuvo pripažinta
ieškovės teisė į neturtinės žalos atlyginimą dėl nurodytų atsakovo veiksmų. Kasacinio
skundo argumentais, kad atsakovo atleidimas nuo civilinės atsakomybės
nukentėjusiojo rizikos prisiėmimo pagrindu prieštarautų viešajai tvarkai, gerai
moralei, pažeistų imperatyviąsias teisės normas, sąžiningumo, protingumo ir
teisingumo kriterijus, neteisingai interpretuojama CK 6.253 straipsnio 5 dalis,
nes joje nustatyta išimtis taikoma tik asmens sutikimo, kad jam būtų padaryta
žala, atveju.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
ieškovės sveikatos sutrikdymu padarytos neturtinės žalos
Kasaciniame skunde ieškovė, nurodydama, kad
neturtinės žalos ji patyrė trimis konkrečiais atvejais, t. y. kad, be
neturtinės žalos, atsakovo padarytos neteisėtu darbo užmokesčio dalies jai
mokėjimu, taip pat žalos, atsakovo padarytos jos neteisėtu atleidimu iš darbo,
ji patyrė neturtinės žalos ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjus jos
sveikatai, teigia, jog apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir
ieškovės patirtai neturtinei žalai, atsakovui sutrikdžius jos sveikatą,
įvertinti reikšmingų aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl priteisė ieškovei
neproporcingai mažo dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos
teismas, pažymėjęs, kad žalos asmens sveikatai padarymas yra savarankiškas
įstatyme nustatytas atvejis, kai atsiranda prievolė atlyginti nukentėjusiajam
neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), konstatavo tik neteisėto ieškovės
atleidimo iš darbo sukeltų dvasinių išgyvenimų ir ieškovės sveikatos sutrikdymo
priežastinį ryšį, o ilgai trukusio bylinėjimosi proceso, atsakovo direktoriaus
inicijuoto ieškovės baudžiamojo persekiojimo privataus kaltinimo tvarka, taip
pat administracinio ginčo nagrinėjimo, kaip neturinčių neteisėtų veiksmų
požymių, nepripažino veiksniais, lėmusiais neturtinės žalos ieškovei atsiradimą
(CK 6.246, 6.247, 6.250 straipsniai). Dėl to teismas pripažino ieškovę
turinčia teisę į neturtinės žalos dėl jos sveikatos sutrikdymo atlyginimą tiek,
kiek ši žala jai buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neteisėto
atleidimo iš darbo. Nustatęs, kad ieškovės dėl neteisėto atleidimo iš darbo
patirti išgyvenimai tik pablogino jau esamų virškinamojo trakto ligų eigą, o ne
lėmė susirgimą jomis, be to, bylos duomenimis, ieškovė tik laikinai neteko 80
proc. darbingumo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes
kartu su kitais CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais ir teismų praktikoje
taikomais bei teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintais neturtinės
žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijais, sutiko su pirmosios instancijos
teismo sprendimu dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos, patirtos dėl
neteisėtų atsakovo veiksmų, atlyginimo dydžio.
Taigi, priimant skundžiamą teismo nutartį, buvo
vertintos aplinkybės bei spręsta ir dėl ieškovės patirtos dvasinės skriaudos padarinių
jos sveikatai. Ieškovė, kasaciniame skunde teigdama, kad apeliacinės
instancijos teismas nevertino neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo
neteisėtų veiksmų pablogėjus jos
sveikatai, neteisingai interpretuoja apskųstos apeliacinės instancijos teismo
nutarties turinį, todėl šis ir kiti su juo susiję ieškovės kasacinio skundo
argumentai, kuriais grindžiamas apskųstos apeliacinės instancijos teismo
nutarties neteisėtumas dėl nepasisakymo neturtinės žalos, padarytos ieškovės
sveikatos sutrikdymu, klausimu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl neteisėtu atleidimu iš darbo
padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio
Kasaciniame skunde teisės taikymo ir suformuotos
teismų praktikos laikymosi aspektu keliamas kriterijų, kasatorės išvardytų kaip
reikšmingų nustatant teisingą jai priteistinos neturtinės žalos, patirtos
atsakovui neteisėtai atleidus ją iš darbo, atlyginimo dydį, tinkamo įvertinimo
klausimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų
praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį,
t. y. parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius,
ir kartu lygiateisę, nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens skirtingų
interesų pusiausvyrą užtikrinančią, piniginę kompensaciją už nukentėjusio
asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus, pagal įstatyme
nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2
dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis
sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių
kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra
teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje
byloje P. D. v. R. V. ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį
civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB
Ekstra žinios, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartį
civilinėje byloje N. V.-K. v.
Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas,
bylos Nr. 3K-3-416/2009). Nukentėjusiojo pareiga pagrįsti kuo daugiau ir
kuo svarbesnių žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.
Taigi teisingo ir lygiateisio neturtinės žalos
atlyginimo dydžio parinkimas apima teismo pareigą išsamiai įvertinti bylos
faktines aplinkybes ir dėl konkretaus materialios kompensacijos už neturtinę
žalą dydžio spręsti pagal reikšmingais pripažintų ir nukentėjusio asmens
pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Kita vertus, ši
pareiga sietina ne su būtinybe teismui kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į
visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus bei teismų praktikoje
suformuluotus kriterijus, bet su galimybe, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių,
nuspręsti dėl joje teisiškai reikšmingais pripažintinų kriterijų. Taigi dėl to,
kurie iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų bei teismų praktikoje
suformuluotų ir taikomų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų
yra reikšmingi, o kurie iš jų neturi teisinės reikšmės neturtinės žalos atlyginimo
dydžiui konkrečioje byloje parinkti, sprendžia teismas, laikydamasis pirmiau
nurodytų materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo
principų. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju reikšmingais pripažintinų kriterijų visumą
sudaro ne tik nukentėjusiojo išvardyti bei konkrečia pinigų suma įvertinti jo dvasiniai,
emociniai išgyvenimai ir (ar) fiziniai kentėjimai, bet ir tiek su
nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusios faktinės
aplinkybės, kurios leistų teismui spręsti, kokia apimtimi tokie subjektyvūs
nukentėjusio asmens vertinimai turi objektyvų pagrindą.
Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija
sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog teismai,
spręsdami dėl kasatorei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio,
tinkamai neįvertino kai kurių teisingam šio atlyginimo dydžiui nustatyti
reikšmingų kriterijų, o kai kurių apskritai neaptarė ir į juos neatsižvelgė,
neatitinka skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio. Teisėjų kolegijos
vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismų procesiniuose sprendimuose išdėstyti
motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, jog
nagrinėjamoje byloje teismai, aptardami žalą padariusio asmens (atsakovo)
neteisėtų veiksmų pobūdį, jo kaltę (motyvus, tikslus ir formą) bei turtinę
padėtį, kasatorės nurodytų jos patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų,
su jais susijusio fizinio skausmo pobūdį ir mastą (stresą, pažeminimą,
reputacijos pablogėjimą, neužtikrintumo ateitimi ir darbo santykių stabilumu
jausmą) bei šias kančias sukėlusias neteisėto atleidimo iš darbo aplinkybes
(taip pat ir darbo užmokesčio dalies kasatorei mokėjimą be apskaitos dokumentų,
jos informavimą apie tai ir atsakovo reakciją), kasatorės poelgio, informuojant
apie nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą, viešo aptarimo mastą bei prieštaringą
vertinimą, kasatorės, kaip silpnesniosios teisinių santykių šalies
darbuotojos padėtį, su atsakovo neteisėtais veiksmai susijusį jos fizinės
sveikatos pablogėjimo faktą, kasatorės amžių, socialinę padėtį, pas atsakovą
dirbtą laiką, gautą darbo užmokestį, drausminių nuobaudų neturėjimą, jos
galimybių įsidarbinti Krekenavoje maksimalų sumažėjimą, taip pat gana ilgą
šalių konflikto laikotarpį, tinkamai išanalizavo ir atsižvelgė į visus nagrinėjamoje
byloje teisiškai reikšmingais pripažintinus neturtinės žalos atlyginimo dydžio
nustatymo kriterijus, jų visumą įvertindami kaip pagrindžiančią
85 000 Lt kasatorei už neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei
praradimus, patirtus, kai atsakovas neteisėtai atleido ją iš darbo,
priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą
nagrinėję teismai parinko tinkamai pagrįstą dydį piniginės kompensacijos
kasatorės patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir toks dydis byloje nustatytų
aplinkybių kontekste (CPK 353 straipsnio 1 dalis) pripažintinas adekvačiu
kasatorės patirtai neturtinei žalai bei pakankamu jos pažeistoms teisėms
apginti.
Tas faktas, kad teismai tam tikrų kriterijų, kasatorės
įvardytų kaip reikšmingų teisingam jai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo
dydžiui nustatyti, tokiais nepripažino, o tam tikrų kriterijų nevertino kaip
aplinkybių, pagrindžiančių būtent nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pagrindu
subjektyviai įvertintą ir nurodytą jai padarytos neturtinės žalos dydį, dėl
pirmiau išdėstytų argumentų neteikia pagrindo pripažinti, jog, parenkant
kasatorei priteistinos piniginės kompensacijos už jos patirtą neturtinę žalą
dydį, buvo netinkamai taikytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos,
nesilaikyta kasacinio teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimo pinigais
kriterijų taikymo klausimu suformuotos teismų praktikos ir taip nustatytas
neproporcingai mažas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal
kasacinio teismo suformuluotas esmines neturtinės žalos atlyginimą
reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles teismai,
nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, be kita ko, turi vadovautis ne
tik įstatymuose įtvirtintais ir teismų praktikoje suformuluotais bei teismo
konkrečiu atveju reikšmingais pripažintais šios žalos dydžio įvertinimo
pinigais kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško
pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. Š.
v. UAB Yazaki Wiring
Technologies Lietuva,
bylos Nr. 3K-3-174/2009; 2009 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje
byloje N. Č. V. UAB
Makveža, bylos
Nr. 3K-3-256/2009).
Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į
tai, kad ankstesnėse darbuotojų teisių pažeidimo (neteisėto atleidimo iš darbo,
neteisėto drausminių nuobaudų skyrimo, darbuotojui daromo spaudimo išeiti iš
darbo darbdaviui palankiomis sąlygomis) bylose darbuotojams dėl neteisėto
atleidimo iš darbo jų patirtai neturtinei žalai atlyginti kasacinio teismo
praktikoje, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, priteista 5003000 Lt
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K.
v. AB Vievio paukštynas, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m.
gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje G. K.
v. UAB Baltijos parkai, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m.
vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. Č.
(M.) ir M. M. v. UAB Kelio restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007;
2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007;
2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB Smiltynės perkėla, bylos
Nr. 3K-3-551/2007; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje R. R. v. AB
,,Alytaus tekstilė, bylos Nr. 3K-3-514/2007; 2008 m. balandžio 1 d.
nutartis civilinėje byloje V. K.
v. UAB ,,Trikampis žiedas, bylos Nr. 3K-3-195/2008; 2008 m.
rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S.
v. SR UAB Alsa, bylos Nr. 3K-3-442/2008; 2009 m. spalio 13 d.
nutartis civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto
Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos
Nr. 3K-3-416/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. M.
v. sodininkų bendrija Volungėlė, bylos Nr. 3K-3-448/2009).
Nagrinėjamoje byloje kasatorei iš atsakovo
priteistas 85 000 Lt neturtinės žalos už neteisėtą atleidimą iš darbo
atlyginimas viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į kompensacinę, bet
ne baudinę neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo,
paskirtį, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra
išsamiai įvertintos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniuose
sprendimuose, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad,
apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo
sprendimą dėl nurodyto kasatorei iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos
atlyginimo dydžio, buvo parinkta nepakankama, sąžiningumo, protingumo ir
teisingumo principų neatitinkanti piniginė satisfakcija už dėl neteisėto
atleidimo iš darbo kasatorės patirtą neturtinio pobūdžio žalą. Vidiniais
dvasiniais išgyvenimais ir su jais susijusiais fiziniais skausmais
pasireiškiančios neturtinės žalos atlyginimu negalima atkurti padėties,
buvusios iki pažeidimo, jo paskirtis kuo labiau sušvelninti negatyvius
kasatorės patirtos dvasinės ir su ja susijusios fizinės skriaudos padarinius,
sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko negalima
sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais ar materialiomis
vertybėmis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinio skundo
argumentai, kuriais grindžiamas apskųstos apeliacinės instancijos teismo
nutarties neteisėtumas dėl netinkamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio
nustatymo kriterijų įvertinimo, nepripažintini pagrindu konstatuoti, kad
nagrinėjamoje byloje yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodyti
kasacijos pagrindai, t. y. kad kasatorei priteistinos piniginės
kompensacijos už dėl neteisėtu atleidimu iš darbo patirtą neturtinę žalą dydis
buvo nustatytas netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalį ar
nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neturtinės žalos dydžio
įvertinimo pinigais kriterijų taikymo klausimu suformuotos teismų
praktikos.
Dėl ieškovės teisės į neturtinės žalos, mokant jai dalį darbo
užmokesčio be apskaitos dokumentų, atlyginimą
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo formuojamoje teismų praktikoje, aiškinant CK 6.250 straipsnio 2
dalies nuostatą, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta
dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais
įstatymų nustatytais atvejais, pripažįstama, jog toks neturtinės žalos
atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems
atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia
įrodinėti, jog jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas,
pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja
neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems
įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti
priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9
d. nutartį civilinėje byloje UAB
Legrona v. Lietuvos Respublikos valstybė, bylos Nr. 3K-3-376/2007).
Atsižvelgdama į nurodytą
CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, teisėjų kolegija
atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo šios
materialiosios teisės normos skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo
nutartyje taikymo, kasatorės grindžiamus tuo, kad neturtinės žalos, kai ši
padaryta dėl nusikaltimo, atlyginimas, nustatytas įstatyme, todėl ji neturėjo
įrodinėti šios žalos fakto, o tik pagrįsti už šią žalą reikalaujamos piniginės
kompensacijos dydį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu konstatuoti
atsakovo nusikalstami veiksmai, mokant kasatorei ir kitiems darbuotojams dalį
atlyginimo be apskaitos dokumentų, vertintini (tai teisingai nurodo ir atsakovas
atsiliepime į kasacinį skundą) kaip nusižengimas finansų sistemai, o ne kaip
nusikaltimas kasatorei, kaip asmeniui, dėl kurio ji, remdamasi CK
6.250 straipsnio 2 dalimi, galėtų reikšti atsakovui reikalavimą
atlyginti neturtinę žalą, kaip padarytą dėl nusikaltimo.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos
teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti jai neturtinės žalos
atlyginimą už neteisėtą darbo užmokesčio dalies mokėjimą, nustatė, kad ieškovė
sąmoningai sutiko su darbo užmokesčio dalies be apskaitos dokumentų mokėjimu, lėmusiu
emocinių išgyvenimų bei kitų nepatogumų atsiradimą, ir tokiu būdu mokamą darbo
užmokesčio dalį priėmė (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos
vertinimu, bylos duomenys, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties
turinys ir kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovei apskaitos
dokumentais nepagrįstos darbo užmokesčio dalies mokėjimu padarytą neturtinę
žalą, pažeidė materialiosios teisės normas.
Sutikdama su apeliacinės instancijos teismo
vertinimu, kad apskaitos dokumentais nepagrįstos darbo užmokesčio dalies
mokėjimo faktas savaime negali lemti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui dėl
tokio darbo užmokesčio mokėjimo patirtus nepatogumus ir išgyvenimus, teisėjų
kolegija daro išvadą, jog teismas, išanalizavęs visas nukentėjusiojo rizikos
prisiėmimo faktui nustatyti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad kasatorė, sąmoningai sutikdama su darbo
užmokesčio dalies be apskaitos dokumentų mokėjimu bei priimdama jai tokiu būdu
mokamą darbo užmokesčio dalį, konkliudentiniais
veiksmais patvirtino, jog prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į
tokią situaciją, riziką, todėl padarė teisingą išvadą, kad atsakovo civilinė
atsakomybė už ieškovės nurodytus emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, gaunant
dalį atlyginimo be apskaitos dokumentų, negali atsirasti.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje
priimtu teismų sprendimu netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti jai
neturtinės žalos dėl neteisėto darbo užmokesčio dalies mokėjimo atlyginimą
atsakovo atsakomybė už šiuos veiksmus apskritai nebuvo paneigta, todėl nėra
pagrindo sutikti su kasatorės tvirtinimu, jog sprendimas nepripažinti jos teisės
į nurodytos neturtinės žalos atlyginimą vertintinas kaip pateisinantis
nusikalstamos veikos vykdymą, o kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama,
kad toks sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, pažeidžia
imperatyviąsias teisės normas, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo
principus, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neteikiantys pagrindo
išvadai, jog, atmetant nurodytą ieškovės reikalavimą, buvo netinkamai aiškintos
ir taikytos kasaciniame skunde išvardytos materialiosios teisės normas.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, kasacinio
skundo argumentai dėl atsakovo civilinės atsakomybės už neturtinę žalą,
2004 m. rugpjūčio mėn.2006 m. sausio mėn. laikotarpiu mokant ieškovei
dokumentais nepagrįstą darbo užmokesčio dalį, nepripažintini sudarančiais
pagrindą konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto
kasacijos pagrindo nagrinėjamoje byloje buvimą, taigi ir panaikinti ar keisti
dėl šio ieškovės reikalavimo byloje priimtą sprendimą.
Dėl
proceso teisės normų pažeidimo
Teismas, spręsdamas dėl
atsakovo prievolės atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalą, taip pat ir neturtinę,
bei nustatydamas prievolės apimtį, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti
reikšmingų aplinkybių visumą. Viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl
atsakovo prievolės atlyginti žalą (visą ar jos dalį), yra nukentėjusio asmens
veiksmai (jo sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, ar rizikos prisiėmimas),
kurie pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį yra savarankiškas pagrindas sumažinti ar
atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Taigi nukentėjusiojo veiksmai, ribojantys
civilinę atsakomybę, ginčo aplinkybių kontekste teismo patikrintini ir
įvertintini ex officio.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės
instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės
klausimus, privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus
pažeidimus: pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir įvertinimo
klaidas, tiek nustatytus materialiosios bei proceso teisės normų aiškinimo ir
taikymo trūkumus.
Šią bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos
teismui atsižvelgus į atsakovo veiksmus, mokant ieškovei dalį darbo užmokesčio
be apskaitos dokumentų, tik kaip į vieną iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant
dėl ieškovei neteisėtu atleidimu iš darbo padarytos neturtinės žalos atlyginimo
dydžio, kai ieškovė, be reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo iš darbo
patirtą neturtinę žalą, buvo pareiškusi ir atskiru faktiniu pagrindu neteisėtu
darbo užmokesčio dalies mokėjimu grindžiamą reikalavimą dėl neturtinės žalos
atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl atsakovo prievolės
atlyginti ieškovei neteisėtu darbo užmokesčio dalies mokėjimu padarytą
neturtinę žalą, įvertindamas šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių,
taip pat susijusių ir su pačios nukentėjusiosios veiksmais patenkant į ginčo
situaciją, visumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio
teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas
ieškovės sąmoningą sutikimą su darbo užmokesčio dalies be apskaitos dokumentų
mokėjimu ir tokiu būdu mokamos darbo užmokesčio dalies priėmimą CK 6.253
straipsnio 5 dalies aspektu kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių klausimui dėl
atsakovo prievolės atlyginti ieškovei neturtinę žalą, neteisėtai mokant jai dalį
darbo užmokesčio, išspręsti, pažeidė kasatorės išvardytas proceso teisės normas
dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Dėl to kasacinio skundo
argumentai proceso teisės normų pažeidimo klausimu atmestini kaip
nepatvirtinantys CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto kasacijos
pagrindo šioje byloje buvimo.
Dėl bylos
procesinės baigties
Apibendrindama išdėstytus
argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai
neteikia teisinio pagrindo konstatuoti esminių materialiosios ir proceso teisės
normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui (CPK 346
straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos, priimant apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį,
ginčijamais klausimais nesilaikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies
2 punktas), todėl ieškovės kasacinis skundas atmetamas, o apskųsta
apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios
instancijos teismo sprendimas, paliekama galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme
Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį
skundą, turėjo 2722,50 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinį
dokumentą atsiliepimą į kasacinį skundą. Byloje pateikti šias atsakovo
išlaidas patvirtinantys dokumentai: 2009 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros
AKS Nr. 2506 ir 2009 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymo nuorašai, taip pat
2009 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros AKS Nr. 2551 ir 2009 m.
lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymo nuorašai. Netenkinus kasacinio skundo, kasacinio teismo sprendimas priimtas atsakovo
naudai, todėl jo išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš
kasatorės (CPK 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85
patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio, pažymi, kad atsakovas, atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašydamas priteisti
bylinėjimosi išlaidas (2722,50 Lt), viršijo Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytą rekomenduojamo priteisti
maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į kasacinį skundą dydį, todėl jam, atsižvelgiant į
nurodytas rekomendacijas, priteistina 1600 Lt.
Be to, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. pažymos apie išlaidas, susijusias
su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, šioje byloje kasaciniame teisme
patirta 32,15 Lt nurodytų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos,
patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme, priteistinos iš
kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96
straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui AB Krekenavos agrofirma
(juridinio asmens kodas (duomenys
neskelbtini)) iš ieškovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1600 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai
litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai
32,15 Lt (trisdešimt du litai 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Sigita
Rudėnaitė
Pranas
Žeimys