LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 21 d. nutarties, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad nuo 2008 m. kovo 17 d. dirbo atsakovą UAB „Igviro“ vadybininku. Ieškovo teigimu, darbdavio finansinė padėtis ėmė blogėti, nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius, nekompensuotos su automobilio eksploatacija susijusios išlaidos, todėl jis 2008 m. spalio 31 d. pranešė atsakovui, kad nuo 2008 m. lapkričio 14 d. nutraukia darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Ieškovas tvirtino, kad darbdavys ne tik neišmokėjo jam atlyginimo ir priklausančių kompensacijų, bet ir atsisakė užpildyti darbo sutartį bei išduoti pažymas apie vidutinį darbo užmokestį, būtinas ieškinio reikalavimo dydžiui apskaičiuoti.

Laikydamas, kad suėjus pranešime apie darbo sutarties nutraukimą nurodytam terminui, darbo sutartis, nepriklausomai nuo darbdavio valios, pasibaigė, kartu nutrūko jo ir atsakovo darbo santykiai, todėl likę neišspręsti ginčytini klausimai spręstini tiesiogiai teisme (DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas), ieškovas 2008 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad jo ir atsakovo UAB „Igviro“ 2008 m. kovo 17 d. darbo sutartis Nr. 7 nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, priteisti iš atsakovo neišmokėtą 3808,80 Lt darbo užmokestį, 2272 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 5000 Lt išeitinę išmoką, 6972,68 Lt kompensaciją kuro ir remonto išlaidoms kompensuoti, 55 Lt persiuntimo išlaidų, kompensaciją už visą uždelsimo atsiskaityti laiką ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nesilaikė įstatymuose nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas pažymėjo, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, kai DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos ginčo sprendimo tvarkos (DK 289 straipsnis); tuo atveju, kai darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai nenutrūkę, kreipimasis į darbo ginčų komisiją dėl ginčo sprendimo yra būtinas išankstinio bylos sprendimo ne teisme etapas. Nustatęs, kad ieškovo ir atsakovo darbo sutartis nenutraukta, teismas darė išvadą, jog ieškovas privalo pasinaudoti išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka, paduodamas prašymą dėl darbo ginčo sprendimo atsakovo darbo ginčų komisijai, o jei ši nesudaryta – įteikdamas darbdaviui darbo ginčo komisijai adresuotą prašymą (DK 286, 288, 290, 296 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė šios tvarkos, teismas atsisakė priimti jo ieškinį.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 21 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį. Teisėjų kolegija laikė, kad ieškovo atskirojo skundo argumentą, jog jo ir atsakovo darbo santykiai nutrūko nuo 2008 m. lapkričio 14 d., nes 2008 m. spalio 31 d. jis raštu įspėjo darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą, paneigia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus 2008 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. SD-24688, kuriame konstatuota, kad darbo sutartis su ieškovu nenutraukta, ir pasiūlyta dėl ginčo kreiptis į darbo ginčų komisiją, taip pat kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto.

III. Teisiniai kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 21 d. nutartį bei Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai netinkamai taikė DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 1, 2 dalis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad, suėjus kasatoriaus (darbuotojo) pateikto UAB „Igviro“ (darbdaviui) įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 2 dalį terminui, šalių darbo teisiniai santykiai nenutrūko. Tai lėmė netinkamą DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą ir nepagrįstą atsisakymą priimti ieškinį. Kasatoriaus teigimu, 2008 m. lapkričio 14 d. pasibaigus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 2 dalį terminui, jo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai nutrūko, ir visi likę ginčytini klausimai (darbo sutarties nutraukimo įforminimas, atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju ir kt.) spręstini tiesiogiai teisme (DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Įforminti darbo sutarties nutraukimą yra darbdavio pareiga. Tai, kad darbdavys nesutiko įforminti atleidimo, nereiškia, jog dėl to darbo teisiniai santykiai prasitęsė.

2. Teismai, išvadą dėl DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto netaikymo pagrįsdami iš esmės tik nuoroda, kad sutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus 2008 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. SD-24688 išdėstyta nuomone, jog darbo sutartis su ieškovu nenutraukta, tačiau nepateikdami jokių nurodytą išvadą pagrindžiančių teisinių argumentų, priėmė nemotyvuotas nutartis ir taip pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktų reikalavimus. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą procesinio sprendimo buvimas be motyvų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, laikytina, kad byloje apskritai nebuvo apeliacijos (CPK 320 straipsnis).

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus normos. DK 286 straipsnyje nurodyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu DK arba kituose įstatymuose nenustatyta kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos ginčo sprendimo tvarkos (DK 289 straipsnis). Tai reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, ir darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčus, kurie, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nagrinėjami tiesiogiai teismuose, reglamentuoja DK 295 straipsnio 2 dalis. Kai darbuotojas, nesilaikydamas privalomos išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo kreipiasi tiesiogiai į teismą, t. y. nesilaiko individualių darbo ginčų išnagrinėjimo tvarkos, nustatytos DK 285, 289, 295 straipsniuose, ieškinio priėmimo teisme klausimas išsprendžiamas vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 412 straipsnio 1 dalimi.

Teismai, spręsdami ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad kasatorius apie darbo sutarties nutraukimą dėl svarbios priežasties (darbdavio įsipareigojimų, prisiimtų darbo sutartimi, nevykdymo; DK 127 straipsnio 2 dalis) raštu įspėjo darbdavį daugiau kaip prieš tris dienas, tačiau darbdavys, nesutikdamas su kasatoriaus darbo sutarties nutraukimo pagrindu, nenutraukė darbo sutarties ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymi, kad kasatorius nuo 2008 m. lapkričio 14 d. neatvyksta į darbą be pateisinamos priežasties. Dėl to teismai padarė išvadą, kad kasatoriaus ir darbdavio darbo santykiai nenutrūkę, todėl nėra pagrindo taikyti DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pagal kurį darbo ginčas, kai darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai yra nutrūkę, nagrinėtinas tiesiogiai teisme. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kasatoriaus ir jo darbdavio ginčui taikytina privaloma išankstinė jo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarka. Nustatęs, kad kasatorius, nesilaikydamas privalomos išankstinės ginčo išnagrinėjimo ne teisme tvarkos, dėl darbo ginčo išsprendimo kreipėsi tiesiogiai į teismą, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnio 1 dalis).

Kiti kasacinio skundo argumentai (dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos; dėl nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti ieškinį, nemotyvuotumo) yra teisiškai nereikšmingi, deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad naikinti ją kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas

Pranas Žeimys