Civilinė
byla Nr. 3K-3-150/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
8.4; 12.4; 14.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų
V. G., V. E., A. B., A. Z., M. Š., V. T., A. D., J. D., A. B., A. Z., R. E., A.
B., A. Č., I. N., P. B., V. Š., P. M., G. A., A. R., R. D., Č. Š., K. Š., A. B.,
V. R., J. N., R. G., Š. R., E. A., G. K., E. P., K. K., D. S., V. Z., R. Z., K.
K., R. L., A. K., D. M., K. M., V. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio
27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal nurodytų ieškovų
ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
dėl delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą priteisimo
ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai 2007 m. rugpjūčio 28 d. ieškiniu prašė teismo
priteisti iš atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos: V. G. - 4 381,65
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. E. 3 885
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. B. 3 864
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. Z. 3 349, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, M. Š. 3 706, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. T. 3 559, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt žalos atlyginimo, A. D. 3 486 Lt
delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, J. D. 3 034, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. B. 2 940
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. Z. 2 908, 50
Lt delspinigių ir 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. E. 2 950, 50
Lt delspinigių ir 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. B. 2 898
Lt delspinigių ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. Č. 2 709
Lt delspinigių ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, I. N. 2 866, 50
Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, P. B. 2 950, 50
Lt delspinigių ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. Š. 2 709
Lt delspinigių ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, P. M. 2 866, 50
Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, G. A. 2 572, 50
Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. R. 2 436
Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. D. 2 803, 50
Lt delspinigių ir 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Č. Š. 2 803, 50
Lt delspinigių ir 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, K. Š. 2 793
Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. B. 2 803, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. R. 2 425, 50 Lt
ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, J. N. 2 436 Lt
delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. G. 2 667 Lt
delspinigių ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Š. R. 2 079 Lt
delspinigių ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, E. A. 2 530, 50
Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, G. K. 273 Lt
delspinigių ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, E. P. 2 436 Lt
delspinigių ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, K. K. 1 711, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, D. S. 1 228, 50
Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. Z. 2 341, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. Z. 2 635, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, K. K. 3 759
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. L. 3 801
Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. K. 2 845,50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, D. M. 2 341, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, K. M. 997, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. V. 2 341, 50
Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo
Ieškinyje paaiškinta, kad atsakovo VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 27
d. įsakymu Nr. V-55 buhalterijai pavesta apskaičiuoti ir išmokėti darbuotojams
neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą. Šis darbo užmokestis
išmokėtas už trejų metų laikotarpį, bet nesumokėti delspinigiai už pavėluotai
išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas. Delspinigių prievolę ieškovai
grindė Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais,
pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio nuostata, kad delspinigių dydį sudaro
0,06 procento priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę
dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose
ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nurodytu laiku turėjo būti sumokėtos
ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų sumokėjimo dieną. Atsakovas nurodytu 2007
m. vasario 27 d. įsakymu pripažino ne laiku atliktą su darbo santykiais
susijusių išmokų sumokėjimą. Ieškovų teigimu, jiems padaryta ir neturtinė žala,
proporcinga dirbtam laikui ir laiku negautoms pajamoms už viršvalandinius
darbus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo
ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d.
sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta:
,,Priteisti iš atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos V. G. 4 381,65 Lt delspinigių, V. E.
3 885 Lt delspinigių, A. B. 3 864 Lt delspinigių, A. Z. 3 349,50
Lt delspinigių, M. Š. 3 706,50 Lt delspinigių, V. T. 3 559,50 Lt
delspinigių, A. D. 3 486 Lt delspinigių, J. D. 3 034,50 Lt
delspinigių, A. B. 2 940 Lt delspinigių, A. Z. 2 908,50 Lt
delspinigių, R. E. 2 950, 50 Lt delspinigių, A. B. 2 898
Lt delspinigių, A. Č. 2 709 Lt delspinigių, I. N. 2 866,50
Lt delspinigių, P. B. 2 950,50 Lt delspinigių, V. Š. 2 709 Lt
delspinigių, P. M. 2 866,50 Lt delspinigių, G. A. 2 572,50 Lt
delspinigių, A. R. 2 436 Lt delspinigių, R. D. 2 803,50 Lt
delspinigių, Č. Š. 2 803,50 Lt delspinigių, K. Š. 2 793 Lt
delspinigių, A. B. 2 803,50 Lt delspinigių, V. R. 2 425,50 Lt
delspinigių, J. N. 2 436 Lt delspinigių, R. G. 2 667 Lt
delspinigių, Š. R. 2 079 Lt delspinigių, E. A. 2 530, 50 Lt
delspinigių, G. K. 273 Lt delspinigių, E. P. 2 436 Lt delspinigių, K.
K. 1 711,50 Lt delspinigių, D. S. 1 228,50 Lt delspinigių, V. Z.
2 341,50 Lt delspinigių, R. Z. 2 635,50 Lt delspinigių, K. K. 3 759
Lt delspinigių, R. L. 3 801 Lt delspinigių, A. K. 2 845,50 Lt
delspinigių, D. M. 2 341,50 Lt delspinigių, K. M. 997,50 Lt
delspinigių, V. V. 2 341,50 Lt delspinigių.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Teismas nustatė, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų
uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 27 d. įsakymo Nr.
V-55 pagrindu ieškovams 2007 m. kovo mėnesį sumokėta už dirbtą viršvalandinį
darbą už trejus metus. Locmanų tarnybos profsąjunga 2007 m. vasario 20 d.
pareiškimu kreipėsi į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį
direktorių dėl Darbo ginčų komisijos sudarymo, tačiau ši nebuvo sudaryta, dėl
to ieškovai laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Iš VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 27
d. įsakymo Nr. V-55 matyti, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovų viršvalandinis
darbas nebuvo tinkamai žymimas, todėl nustatytu laiku neapmokėtas. VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos 2001 m. sudarytos Kolektyvinės sutarties 5. 8
punktu (T. 1, b. l. 157) nustatyta, kad jeigu padaliniuose, kuriuose įvesta
suminė darbo laiko apskaita, dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima
suteikti darbuotojui poilsio laiko už viršijamą įstatymu nustatytą vidutinį
darbo laiką, tai, darbuotojui sutikus, jam mokama priemoka už perdirbtas
valandas (bet ne daugiau kaip už 8 valandas per savaitę). Už perdirbtas
valandas dienos metu sumokama 100 proc. dienos tarifu, perdirbus naktį (nuo 10
val. vakaro iki 6 val. ryto) sumokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui
nustatyto vidutinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos). Atsakovas už
perdirbtas valandas sumokėjo kaip už viršvalandinį darbą, t. y. pripažino, jog
tai yra viršvalandiniai darbai.
Sprendime nurodyta, kad kai dėl darbdavio kaltės
pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios
išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio
delspinigiai (DK 207 straipsnio 1 dalis). Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą
mokėjimą įstatyme nustatytas delspinigių
dydis 0,06 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą
kalendorinę dieną. Dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokėtas darbo užmokestis
už viršvalandinius darbus, nes atsakovas neįrodė priešingai, todėl darbdaviui
atsirado pareiga išmokėti delspinigius.
Teismas sprendė, kad įrodymų, patvirtinančių
aplinkybes, susijusias su ieškovų patirtu dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu,
emocine depresija, ieškovai teismui nepateikė. Netinkamas atlikto darbo
apmokėjimas bet kuriam asmeniui paprastai sukelia nemalonių išgyvenimų, tačiau
ne bet kokio laipsnio teisės pažeidimas lemia neturtinės žalos atsiradimą. Viršvalandinių
darbų apmokėjimas bei delspinigių priteisimas teismo sprendimu už ne laiku
išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas ieškovams yra pakankama
kompensacija dėl jų patirtų nemalonių išgyvenimų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartimi atsakovo VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinis skundas tenkintas ir
nutarta: pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008
m. gegužės 9 d. sprendimą; panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovams iš
atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti
delspinigiai dėl pavėluoto darbo užmokesčio išmokėjimo. Dėl šios dalies priimti
naują sprendimą - ieškinį dėl
delspinigių už uždelsimą išmokėti darbo užmokestį atmesti.
Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovai dirba pas atsakovą taikant jų darbo ir poilsio laiko režimui suminę darbo laiko apskaitą. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą (DK 149 straipsnio 2 dalis). Jei taikant suminę darbo laiko apskaitą darbo laikas viršija 48 valandas per savaitę ar dvylika valandų per darbo pamainą, viršijantis šią ribą laikas laikomas viršvalandinio darbo laiku ir kompensuojamas DK 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įstatyme taip pat nustatyta, kad ši norminė taisyklė, reglamentuojanti viršyto darbo laiko dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą kompensavimą, gali būti netaikoma kai kuriose ekonominės veiklos srityse veikiančiose organizacijose ar įmonėse. DK 148 straipsnyje nurodoma, kad transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Vyriausybė. Tokie ypatumai aptarti Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 587. Šiuo teisės aktu transportas yra priskirtas prie ekonominės veiklos sričių, kuriose taikomi darbo ir poilsio laiko ypatumai. Transporte tai apima ir DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarkos esant suminei darbo laiko apskaitai (Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse 1.4 punktas). Darbo ir poilsio laiko sąlygos tokiu atveju nustatomos kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose vidaus (lokaliniuose) aktuose. Transporto veikla apima ne tik keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimą transporto priemonėmis, bet ir kelių, oro bei vandens transporto infrastruktūros (kaip transporto objekto) valdymą, plėtrą ir priežiūrą, taip pat kitą veiklą, tiesiogiai susijusią su transporto infrastruktūra (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7, 10 dalys). 1996 m. gegužės 16 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Nr. I-1340) apibrėžta, kad uostas tai Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. Šios transporto sistemos sudėtinė dalis yra uosto infrastruktūra (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, ja disponuoja ir ją naudoja Uosto direkcija (byloje atsakovas) (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 ir 11 straipsniai). Kadangi atsakovas yra transporte veikiantis juridinis asmuo, tai jo darbuotojų darbo ir poilsio laiko režimui reglamentuoti DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo gali būti netaikomos. Tokiu atveju atsakovo darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo ir poilsio laiko sąlygos turi būti reglamentuojamos kolektyvinės sutarties ar kitų vidaus (lokalinių) teisės aktų nuostatų.
Kolektyvinės sutarties 5.8 straipsnyje nustatyta, kad jeigu padaliniuose, kuriuose įvesta suminė darbo laiko apskaita, dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima suteikti darbuotojui poilsio laiko už viršijamą įstatymu nustatytą vidutinį darbo laiką, tai, darbuotojui sutikus, jam mokama priemoka už perdirbtas valandas (bet ne daugiau kaip už 8 valandas per savaitę). Perdirbtos valandos dienos metu apmokamos 100 proc. dienos tarifu, perdirbus naktį (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) apmokamos ne mažiau pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos). Ieškovai neginčijo, kad už viršytą darbo laiko trukmę jie gaudavo šiame kolektyvinės sutarties straipsnyje nustatyto dydžio priemoką, tačiau tvirtino, kad kolektyvinėje sutartyje numatytos priemokos už viršvalandinį darbą mokėjimo sąlygos (įskaitant priemokos dydį) įtvirtino blogesnę darbuotojų padėtį, palyginus su ta, kuri nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. sausio 26 d. rašte (T. 1, b. l. 67-68) nurodyta, kad laivų eismo tarnybos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas faktiškai dirbtas laikas (jį sudaro kasdienis darbo laikas ir viršvalandžiai) ir už jį apmokėta visais atvejais 100 procentų, t. y. ir už viršvalandžius kaip ir už kasdienį darbo laiką mokėta viengubai, o ne 1,5 karto, kaip tai nustatyta DK 193 straipsnyje. Darbo inspekcija šias kolektyvinės sutarties nuostatas vertino kaip prieštaraujančias įstatymui ir bloginančias darbuotojų padėtį, siūlydama inicijuoti jų pakeitimą. Darbdavys 2007 m. kovo 27 d. įsakymu nutarė netaikyti kolektyvinės sutarties 5.8 punkto kaip pabloginančio darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta DK, įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Šiuo įsakymu darbuotojams už laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. viršytą darbo laiką (skaičiuojant pagal suminę darbo laiko apskaitą ir taikant darbo laiko normą pagal DK 144 straipsnio 1 dalį) kompensuota, papildomai apmokant kaip už viršvalandinį darbą. Iš darbdavio pateiktos pažymos (T. 1, b. l. 140-142) matyti, kad papildomas atlyginimas už viršytą darbo laiką darbuotojams išmokėtas 2007 m. kovo 29 d.
DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Nesant darbdavio kaltės dėl darbuotojui priklausančių sumų (darbo užmokesčio, kompensacijų, pašalpų ir pan.) neišmokėjimo DK ir (ar) kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, DK 207 straipsnyje darbdaviui numatyta sankcija netaikytina. Darbdavys nėra kaltas dėl ieškovams pavėluotai išmokėtos nepriemokos už viršvalandinį darbą, nes kolektyvinės sutarties nuostatos visoms jos šalims, taigi ir darbdaviui, kol tos nuostatos nepakeistos ar nepapildytos nustatyta tvarka, turi norminio teisės akto galią, dėl to atsakovas taikė kolektyvinės sutarties nuostatas. Gavęs valstybinės darbo įstatymų laikymosi kontrolės institucijos išvadas, kad kolektyvinės sutarties 5.8 straipsnyje nustatytos darbuotojų darbo ir poilsio bei apmokėjimo už viršytą darbo laiko trukmę sąlygos yra blogesnės nei įstatyme nustatytos sąlygos, darbdavys nedelsdamas ėmėsi priemonių, kad būtų perskaičiuotas darbuotojams darbo užmokestis už viršytą darbo laiką, kad šis atitiktų apmokėjimo dydžius, kurie yra nustatyti DK normų, reguliuojančių darbo užmokestį už viršvalandinį darbą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio
27 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m.
gegužės 9 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai
ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Pagal DK 207
straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo
užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis
darbuotojui išmokami įstatyme nustatyto dydžio delspinigiai. Darbdavio kaltė
yra preziumuojama. Byloje esančiame Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m.
sausio 26 d. rašte konstatuota, kad už viršvalandžius darbuotojams mokėta
viengubai, o ne 1,5 karto, kaip tai nustatyta DK 193 straipsnyje. Ieškovams
delspinigiai už viršvalandžius pagal DK 298 straipsnį apmokėti už trejus metus,
nors padaryta žala yra didesnė, nes viršvalandžiai dirbti ilgiau negu trejus
metus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad delspinigiai
yra sankcija darbdaviui ir pagal savo pobūdį priskirtini prie išmokų, susijusių
su darbo santykiais, jų paskirtis ginti darbuotoją kaip silpnesnę darbo
sutarties šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr.
3K-7-128/2003). Lietuvos apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai
nurodė, kad nėra atsakovo kaltės, neišmokėjus 1,5 karto darbo užmokesčio už
viršvalandžius. Atsakovas 2007 m. kovo 27 d. įsakyme pripažino, kad tinkamai
nemokėjo darbo užmokesčio už viršvalandžius. Teisingai apskaičiuoti ir laiku
sumokėti darbo užmokestį yra darbdavio pareiga. Įstatymo reikalavimų
nežinojimas neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės.
2. Kasaciniame
skunde sutinkama su Klaipėdos apygardos teismo sprendimo motyvu, kad pagal DK 4
straipsnio 4 dalį negalioja kolektyvinės sutartys dėl darbo sąlygų,
pabloginančių darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, dėl to
darbdavys negalėjo taikyti kolektyvinės sutarties 5.8 punkte nustatytos
viršvalandžių apmokėjimo tvarkos.
3. Pagal atsakovo
nuostatus atsakovas nėra transporto įmonė, dėl to jai netaikytina Vyriausybės
2003 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 587 patvirtinti Darbo ir poilsio ypatumų
transporto srityje tvarka.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo
ieškovų kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu
esminiai argumentai:
1. Prie kasacinio
skundo pridėtame įgaliojime advokatas E. Šorus įgaliotas pateikti skundą ne dėl
visų ieškovų, o tik dėl dalies jų. Taigi advokatas nepasirašė kasacinio skundo
visų ieškovų vardu.
2. Atsakovas yra
transporto įmonė, nes pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio
10 dalį transporto veikla laikomas ir vandens transporto infrastruktūros
valdymas, priežiūra ir plėtra. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad
transporto infrastruktūra sausumos ir vandens kelių, eismo valdymo sistemų,
su jais susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų ir įrenginių bei konstrukcijų
visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad uostas transporto sistemos
dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir
ūkinei veiklai vykdyti. Atsakovo įstatuose nurodyta, kad uosto direkcijos
tikslas teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Klaipėdos valstybinį jūrų
uostą ir valdant uoste esančius valstybės nuosavybės objektus. Dėl to atsakovui
taikytinas Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 ir jo nuostata
dėl DK 149 straipsnio 2 dalies netaikymo transporto srityje.
3. Kai kyla
ginčas dėl kolektyvinės sutarties nuostatų prieštaravimo DK, kitiems darbo
įstatymams ir norminiams teisės aktams, jis visų pirma turi būti sprendžiamas
pagal nuostatas, reglamentuojančias kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo
tvarką. Atsakovo teigimu, kolektyvinės sutarties nuostata dėl apmokėjimo už
viršvalandžius, kuri pripažįstama negaliojančia, sukuria teises ir pareigas į
ateitį, o ne į praeitį.
4. DK 207
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad delspinigiai išmokami, kai dėl darbdavio
kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais
susijusios išmokos. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje teisingai įvertino,
kad atsakovo kaltės dėl atsiskaitymo su ieškovais nėra. Atsakovas atsiskaitė su
ieškovais galiojančių teisės aktų ir kolektyvinės sutarties nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o
j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
transporto srityje dirbančių darbuotojų viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarkos
Jei taikant suminę darbo laiko apskaitą darbo
laikas viršija 48 valandas per savaitę ar dvylika valandų per darbo pamainą,
viršijantis šią ribą laikas laikomas viršvalandinio darbo laiku ir
kompensuojamas DK 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią apskaitinio
laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai; jeigu suminiu
darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai
nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama
darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje
sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ar papildomai apmokama
kaip už viršvalandinį darbą.
Įstatyme nustatyta, kad nurodyta taisyklė,
reglamentuojanti viršyto darbo laiko dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą
kompensavimą, gali būti netaikoma kai kuriose ekonominės veiklos srityse
veikiančiose organizacijose ar įmonėse. DK 148 straipsnyje nurodyta, kad
transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos)
įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse
darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas
gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d.
nutarime Nr. 587 transportas priskirtas prie ekonominės veiklos sričių, kurioms
taikomi darbo ir poilsio laiko ypatumai. Viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio esant suminei darbo laiko
apskaitai kompensavimo tvarkos sąlygos tokiu atveju nustatomos kolektyvinėse
sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose vidaus (lokaliniuose) aktuose (Vyriausybės
2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos
srityse 1.4 punktas). Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu,
kad šis Vyriausybės nutarimas netaikytinas ginčo atveju dėl delspinigių už
laiku nekompensuotą viršvalandinį darbą priteisimo. Nurodytas poįstatyminis
aktas taikytinas nagrinėjamos bylos atveju, nes ginčo subjektai yra darbuotojai
ir transporto srityje veikianti įmonė. Transporto
veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 ir 10 dalyse įtvirtinta, kad transporto
veikla apima ne tik keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimą transporto
priemonėmis, bet ir kelių, oro bei vandens transporto infrastruktūros (kaip
transporto objekto) valdymą, plėtrą ir priežiūrą, taip pat kitą veiklą,
tiesiogiai susijusią su transporto infrastruktūra. Pagal šio įstatymo 2
straipsnio 6 dalį transporto
infrastruktūros objekto valdytoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo,
teisėtu pagrindu valdantis transporto infrastruktūros objektą. Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 10 ir 11 straipsniuose
išdėstyta, kad transporto sistemos sudėtinė dalis yra uosto infrastruktūra,
kurią patikėjimo teise valdo, ja disponuoja ir ją naudoja Uosto direkcija, t.
y. atsakovas. Be to, atsakovo teisnumą apibrėžiančiuose įstatuose nurodyta, kad
uosto direkcijos tikslas teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Klaipėdos
valstybinį jūrų uostą ir valdant uoste esančius valstybės nuosavybės objektus.
Kadangi atsakovas yra transporte
veikiantis juridinis asmuo, tai jo darbuotojų darbo ir poilsio laiko režimui
reglamentuoti DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl viršyto darbo laiko ir
nepanaudoto poilsio kompensavimo gali būti netaikomos. Dėl to byloje
apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje padaryta teisiškai pagrįsta
išvada, kad atsakovo darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą,
darbo ir poilsio laiko sąlygos reglamentuojamos kolektyvinės sutarties ar kitų
vidaus (lokalinių) teisės aktų nuostatų, nes ši taisyklė nustatyta Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu
Nr. 587 patvirtintų Darbo
ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse 1.4 punkte.
Dėl
viršvalandinių darbų kompensavimo tvarką nustatančių kolektyvinės sutarties ir
DK nuostatų taikymo
Įmonės kolektyvinėje sutartyje įtvirtinamas
darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo rašytinis susitarimas, kuriame
nustatomos darbo, darbo apmokėjimo ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos
(DK 59 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte
įtvirtintu savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus
principu derindamos kolektyvinės sutarties sąlygas šalys (darbuotojų
kolektyvas, atstovaujamas profesinės sąjungos, ir darbdavys) turi teisę laisvai
pasirinkti, svarstyti ir nuspręsti dėl klausimų, sudarančių kolektyvinės
sutarties turinį. Šalių pasirašyta įmonės kolektyvinė sutartis tampa vietiniu
(lokaliniu) norminiu teisės aktu, privalomu sutarties šalims (DK 60
straipsnis).
Pagal bylos įrodymus nustatyta, kad atsakovas
laikėsi kolektyvinės sutarties sąlygų, tarp jų ir sutarties 5.8 straipsnyje nustatytos
taisyklės, jog, esant suminei darbo apskaitai, darbuotojui sutikus, jam mokama
priemoka už perdirbtas valandas, kurios dienos metu apmokamos 100 proc. dienos
tarifu, naktį ne mažiau pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio
atlygio (mėnesinės algos). Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovams sumokėta
už viršytą darbo laiko trukmę nurodytame kolektyvinės sutarties straipsnyje
nustatyta priemoka. Šios priemokos dydžio ieškovai neginčijo iki Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m.
sausio 26 d. rašto priėmimo, kuriame nurodyta, kad laivų eismo tarnybos
darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas faktiškai dirbtas
laikas (jį sudaro kasdienis darbo laikas ir viršvalandžiai) ir už jį apmokėta
visais atvejais 100 procentų, t. y. ir už viršvalandžius kaip ir už kasdienį
darbo laiką mokėta viengubai, o ne 1,5 karto, kaip tai nustatyta DK 193
straipsnyje. Valstybinės darbo inspekcijos rašte šios kolektyvinės sutarties
nuostatos įvertintos kaip prieštaraujančios įstatymui ir bloginančios
darbuotojų padėtį bei pasiūlyta inicijuoti jų pakeitimą.
Ieškovų kasaciniame skunde teigiama,
kad kolektyvinėje sutartyje nustatytos priemokos už viršvalandinį darbą
mokėjimo sąlygos įtvirtino blogesnę darbuotojų padėtį, palyginus su ta, kuri
nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Atsakydama į šį kasacinio
skundo argumentą teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad kolektyvinės sutarties
5.8 punkte nurodytas 100 proc. darbuotojo darbo užmokesčio priemokos už
viršvalandžius dydis prieštaravo DK 193 straipsnyje įtvirtintam pusantro
darbuotojo darbo užmokesčio dydžiui. Tačiau vien šis prieštaravimas savaime
nereiškia, kad kolektyvinėje sutartyje, įvertinus visas joje išdėstytas
darbuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas, nustatyta blogesnė
darbuotojų padėtis, palyginus su ta padėtimi, kuri įtvirtinta Darbo kodekse ir
kituose teisės norminiuose aktuose. Šiuo atveju nepakanka įvertinti vieną iš
kolektyvinėje sutartyje nurodytų darbuotojo darbo sąlygų, nes išvadą dėl
bloginančios darbuotojų padėtį kolektyvinės sutarties galima padaryti tik
įvertinus tokios sutarties sąlygų visumą, t. y. pasvėrus, ar tam tikros
darbuotojų padėtį gerinančios sąlygos kompensuoja kitas sąlygas, taip pat tas,
kurios, darbuotojų teigimu, blogina jų padėtį. Be to, reikšminga įvertinti ir
tai, kad derybose dėl kolektyvinės sutarties dalyvauja tiek darbdavio, tiek
darbuotojų kolektyvo atstovai, be kurių abipusio pritarimo negalėtų būti
priimamos kolektyvinė sutartis ir atskiros šios sutarties sąlygos. Be to, DK 4
straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatytas draudimas bloginti darbuotojų padėtį
kolektyvinėje sutartyje, nurodyta, kad kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai
tiesiogiai nedraudžia arbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu
nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Byloje apeliacinės instancijos teismo
priimtame sprendime pagrįstai įvertintos ir darbdavio elgesio aplinkybės, kaip
turinčios įtakos sprendžiant darbdavio kaltės klausimą dėl laiku neišmokėtos
priemokos dalies darbuotojams už viršvalandžius, po to, kai darbdavio prievolė
mokėti didesnę priemoką išaiškinta Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos
skyriaus 2007 m. sausio 26 d. rašte. Bylos ginčui dėl delspinigių už laiku
nesumokėtą priemokos už viršvalandžius dalį priteisimo išspręsti yra būtina
nustatyti darbdavio kaltės klausimą, nes pagal DK 207 straipsnio 1 dalį
delspinigių mokėjimo prievolė už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį ar kitas
su darbo santykiais susijusias išmokas atsiranda tik nustačius darbdavio kaltę,
kuri yra būtina tokios prievolės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo
suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje darbdavio prievolės mokėti
darbuotojams delspinigius už laiku neišmokėtas su darbo santykiais susijusias
išmokas atsiradimas susietas su darbdavio kaltės nustatymu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės
24 d. nutartis T. P. v. UAB ,,Agvita byloje
Nr. 3K-3-177/1999; 2005 m. kovo 7 d. nutartis V. K. v. UAB ,,Gedimex byloje Nr. 3K-3-162/2005; 2008 m. gruodžio
23 d. nutartis A. Č. v. UAB ,,Stelalita
byloje Nr. 3K-3-625/2008).
Apeliacinės instancijos teismo
sprendime pagrįstai nurodyta, kad darbdavys nėra kaltas dėl ieškovams pavėluotai
išmokėtos nepriemokos už viršvalandinį darbą, nes kolektyvinės sutarties nuostatos visoms
jos šalims, taigi ir darbdaviui, kol tos nuostatos nepakeistos ar nepapildytos
nustatyta tvarka, turi norminio teisės akto galią, dėl to atsakovas taikė kolektyvinės
sutarties nuostatas. Gavęs Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. sausio 26 d.
raštą, kuriame kolektyvinės sutarties nuostata dėl priemokos už viršvalandžius
dydžio įvertinta kaip prieštaraujanti DK 193 straipsnio normai, atsakovas 2007
m. sausio 27 d. įsakymu nutarė netaikyti nurodytos kolektyvinės sutarties 5.8
straipsnio nuostatos, o nesumokėta priemokos dalis už viršvalandžius
darbuotojams sumokėta 2007 m. kovo 29 d. Taigi darbdavys nedelsdamas ėmėsi veiksmų,
perskaičiuodamas darbuotojams darbo užmokestį už viršytą darbo laiką, kad šis
atitiktų apmokėjimo dydžius, kurie yra nustatyti DK normų, reglamentuojančių
darbo užmokestį už viršvalandinį darbą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes
apeliacinės instancijos teismas sprendime padarė teisiškai pagrįstą išvadą,
nenustatydamas darbdavio kaltės dėl pavėluotai išmokėtų darbuotojams priemokų
už viršvalandžius.
Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą,
kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė bylos ginčą, priimta
nutartimi atmesdamas ieškinį dėl delspinigių už uždelstą išmokėti darbo
užmokestį. Ši nutartis yra teisėta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 359
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Janina Januškienė
Sigita
Rudėnaitė