Civilinė byla Nr. 3K-3-150/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

8.4; 12.4; 14.5 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2009 m. balandžio 2 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G., V. E., A. B., A. Z., M. Š., V. T., A. D., J. D., A. B., A. Z., R. E., A. B., A. Č., I. N., P. B., V. Š., P. M., G. A., A. R., R. D., Č. Š., K. Š., A. B., V. R., J. N., R. G., Š. R., E. A., G. K., E. P., K. K., D. S., V. Z., R. Z., K. K., R. L., A. K., D. M., K. M., V. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal nurodytų ieškovų ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

 

Ieškovai 2007 m. rugpjūčio 28 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos: V. G. - 4 381,65 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. E. – 3 885 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. B. – 3 864 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. Z. – 3 349, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, M. Š. – 3 706, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. T. – 3 559, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt žalos atlyginimo, A. D. – 3 486 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, J. D. – 3 034, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. B. – 2 940 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. Z. – 2 908, 50 Lt delspinigių ir 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. E. – 2 950, 50 Lt delspinigių ir 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. B. – 2 898 Lt delspinigių ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. Č. – 2 709 Lt delspinigių ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, I. N. – 2 866, 50 Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, P. B. – 2 950, 50 Lt delspinigių ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. Š. – 2 709 Lt delspinigių ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, P. M. – 2 866, 50 Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, G. A. – 2 572, 50 Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. R. – 2 436 Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. D. – 2 803, 50 Lt delspinigių ir 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Č. Š. – 2 803, 50 Lt delspinigių ir 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, K. Š. – 2 793 Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. B. – 2 803, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. R. – 2 425, 50 Lt ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, J. N. – 2 436 Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. G. – 2 667 Lt delspinigių ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Š. R. – 2 079 Lt delspinigių ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, E. A. – 2 530, 50 Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, G. K. – 273 Lt delspinigių ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, E. P. – 2 436 Lt delspinigių ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, K. K. – 1 711, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, D. S. – 1 228, 50 Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. Z. – 2 341, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. Z. – 2 635, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, K. K. – 3 759 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. L. – 3 801 Lt delspinigių ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. K. – 2 845,50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, D. M. – 2 341, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, K. M. – 997, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. V. – 2 341, 50 Lt delspinigių ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo

Ieškinyje paaiškinta, kad atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-55 buhalterijai pavesta apskaičiuoti ir išmokėti darbuotojams neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą. Šis darbo užmokestis išmokėtas už trejų metų laikotarpį, bet nesumokėti delspinigiai už pavėluotai išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas. Delspinigių prievolę ieškovai grindė Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio nuostata, kad delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nurodytu laiku turėjo būti sumokėtos ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų sumokėjimo dieną. Atsakovas nurodytu 2007 m. vasario 27 d. įsakymu pripažino ne laiku atliktą su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimą. Ieškovų teigimu, jiems padaryta ir neturtinė žala, proporcinga dirbtam laikui ir laiku negautoms pajamoms už viršvalandinius darbus.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta:

,,Priteisti iš atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos V. G. – 4 381,65 Lt delspinigių, V. E. – 3 885 Lt delspinigių, A. B. – 3 864 Lt delspinigių, A. Z. – 3 349,50 Lt delspinigių, M. Š. – 3 706,50 Lt delspinigių, V. T. – 3 559,50 Lt delspinigių, A. D. – 3 486 Lt delspinigių, J. D. – 3 034,50 Lt delspinigių, A. B. – 2 940 Lt delspinigių, A. Z. – 2 908,50 Lt delspinigių, R. E. – 2 950, 50 Lt delspinigių, A. B. – 2 898 Lt delspinigių, A. Č. – 2 709 Lt delspinigių, I. N. – 2 866,50 Lt delspinigių, P. B. – 2 950,50 Lt delspinigių, V. Š. –2 709 Lt delspinigių, P. M. – 2 866,50 Lt delspinigių, G. A. – 2 572,50 Lt delspinigių, A. R. – 2 436 Lt delspinigių, R. D. – 2 803,50 Lt delspinigių, Č. Š. – 2 803,50 Lt delspinigių, K. Š. – 2 793 Lt delspinigių, A. B. – 2 803,50 Lt delspinigių, V. R. – 2 425,50 Lt delspinigių, J. N. – 2 436 Lt delspinigių, R. G. – 2 667 Lt delspinigių, Š. R. – 2 079 Lt delspinigių, E. A. – 2 530, 50 Lt delspinigių, G. K. – 273 Lt delspinigių, E. P. – 2 436 Lt delspinigių, K. K. – 1 711,50 Lt delspinigių, D. S. – 1 228,50 Lt delspinigių, V. Z. – 2 341,50 Lt delspinigių, R. Z. – 2 635,50 Lt delspinigių, K. K. – 3 759 Lt delspinigių, R. L. – 3 801 Lt delspinigių, A. K. – 2 845,50 Lt delspinigių, D. M. – 2 341,50 Lt delspinigių, K. M. – 997,50 Lt delspinigių, V. V. – 2 341,50 Lt delspinigių.

Likusią ieškinio dalį atmesti”.

 

Teismas nustatė, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V-55 pagrindu ieškovams 2007 m. kovo mėnesį sumokėta už dirbtą viršvalandinį darbą už trejus metus. Locmanų tarnybos profsąjunga 2007 m. vasario 20 d. pareiškimu kreipėsi į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių dėl Darbo ginčų komisijos sudarymo, tačiau ši nebuvo sudaryta, dėl to ieškovai laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V-55 matyti, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovų viršvalandinis darbas nebuvo tinkamai žymimas, todėl nustatytu laiku neapmokėtas. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2001 m. sudarytos Kolektyvinės sutarties 5. 8 punktu (T. 1, b. l. 157) nustatyta, kad jeigu padaliniuose, kuriuose įvesta suminė darbo laiko apskaita, dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima suteikti darbuotojui poilsio laiko už viršijamą įstatymu nustatytą vidutinį darbo laiką, tai, darbuotojui sutikus, jam mokama priemoka už perdirbtas valandas (bet ne daugiau kaip už 8 valandas per savaitę). Už perdirbtas valandas dienos metu sumokama 100 proc. dienos tarifu, perdirbus naktį (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) sumokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto vidutinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos). Atsakovas už perdirbtas valandas sumokėjo kaip už viršvalandinį darbą, t. y. pripažino, jog tai yra viršvalandiniai darbai.

Sprendime nurodyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 straipsnio 1 dalis). Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme nustatytas delspinigių dydis – 0,06 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokėtas darbo užmokestis už viršvalandinius darbus, nes atsakovas neįrodė priešingai, todėl darbdaviui atsirado pareiga išmokėti delspinigius.

Teismas sprendė, kad įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, susijusias su ieškovų patirtu dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu, emocine depresija, ieškovai teismui nepateikė. Netinkamas atlikto darbo apmokėjimas bet kuriam asmeniui paprastai sukelia nemalonių išgyvenimų, tačiau ne bet kokio laipsnio teisės pažeidimas lemia neturtinės žalos atsiradimą. Viršvalandinių darbų apmokėjimas bei delspinigių priteisimas teismo sprendimu už ne laiku išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas ieškovams yra pakankama kompensacija dėl jų patirtų nemalonių išgyvenimų.

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartimi atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinis skundas tenkintas ir nutarta: pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą; panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovams iš atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti delspinigiai dėl pavėluoto darbo užmokesčio išmokėjimo. Dėl šios dalies priimti naują sprendimą  - ieškinį dėl delspinigių už uždelsimą išmokėti darbo užmokestį atmesti.

 

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovai dirba pas atsakovą taikant jų darbo ir poilsio laiko režimui suminę darbo laiko apskaitą. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą (DK 149 straipsnio 2 dalis). Jei taikant suminę darbo laiko apskaitą darbo laikas viršija 48 valandas per savaitę ar dvylika valandų per darbo pamainą, viršijantis šią ribą laikas laikomas viršvalandinio darbo laiku ir kompensuojamas DK 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įstatyme taip pat nustatyta, kad ši norminė taisyklė, reglamentuojanti viršyto darbo laiko dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą kompensavimą, gali būti netaikoma kai kuriose ekonominės veiklos srityse veikiančiose organizacijose ar įmonėse. DK 148 straipsnyje nurodoma, kad transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Vyriausybė. Tokie ypatumai aptarti Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 587. Šiuo teisės aktu transportas yra priskirtas prie ekonominės veiklos sričių, kuriose taikomi darbo ir poilsio laiko ypatumai. Transporte tai apima ir DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarkos esant suminei darbo laiko apskaitai (Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse 1.4 punktas). Darbo ir poilsio laiko sąlygos tokiu atveju nustatomos kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose vidaus (lokaliniuose) aktuose. Transporto veikla apima ne tik keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimą transporto priemonėmis, bet ir kelių, oro bei vandens transporto infrastruktūros (kaip transporto objekto) valdymą, plėtrą ir priežiūrą, taip pat kitą veiklą, tiesiogiai susijusią su transporto infrastruktūra (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7, 10 dalys). 1996 m. gegužės 16 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Nr. I-1340) apibrėžta, kad uostas – tai Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. Šios transporto sistemos sudėtinė dalis yra uosto infrastruktūra (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, ja disponuoja ir ją naudoja Uosto direkcija (byloje – atsakovas) (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 ir 11 straipsniai). Kadangi atsakovas yra transporte veikiantis juridinis asmuo, tai jo darbuotojų darbo ir poilsio laiko režimui reglamentuoti DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo gali būti netaikomos. Tokiu atveju atsakovo darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo ir poilsio laiko sąlygos turi būti reglamentuojamos kolektyvinės sutarties ar kitų vidaus (lokalinių) teisės aktų nuostatų.

Kolektyvinės sutarties 5.8 straipsnyje nustatyta, kad jeigu padaliniuose, kuriuose įvesta suminė darbo laiko apskaita, dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima suteikti darbuotojui poilsio laiko už viršijamą įstatymu nustatytą vidutinį darbo laiką, tai, darbuotojui sutikus, jam mokama priemoka už perdirbtas valandas (bet ne daugiau kaip už 8 valandas per savaitę). Perdirbtos valandos dienos metu apmokamos 100 proc. dienos tarifu, perdirbus naktį (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) apmokamos ne mažiau pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos). Ieškovai neginčijo, kad už viršytą darbo laiko trukmę jie gaudavo šiame kolektyvinės sutarties straipsnyje nustatyto dydžio priemoką, tačiau tvirtino, kad kolektyvinėje sutartyje numatytos priemokos už viršvalandinį darbą mokėjimo sąlygos (įskaitant priemokos dydį) įtvirtino blogesnę darbuotojų padėtį, palyginus su ta, kuri nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. sausio 26 d. rašte (T. 1, b. l. 67-68) nurodyta, kad laivų eismo tarnybos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas faktiškai dirbtas laikas (jį sudaro kasdienis darbo laikas ir viršvalandžiai) ir už jį apmokėta visais atvejais 100 procentų, t. y. ir už viršvalandžius kaip ir už kasdienį darbo laiką mokėta viengubai, o ne 1,5 karto, kaip tai nustatyta DK 193 straipsnyje. Darbo inspekcija šias kolektyvinės sutarties nuostatas vertino kaip prieštaraujančias įstatymui ir bloginančias darbuotojų padėtį, siūlydama inicijuoti jų pakeitimą. Darbdavys 2007 m. kovo 27 d. įsakymu nutarė netaikyti kolektyvinės sutarties 5.8 punkto kaip pabloginančio darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta DK, įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Šiuo įsakymu darbuotojams už laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. viršytą darbo laiką (skaičiuojant pagal suminę darbo laiko apskaitą ir taikant darbo laiko normą pagal DK 144 straipsnio 1 dalį) kompensuota, papildomai apmokant kaip už viršvalandinį darbą. Iš darbdavio pateiktos pažymos (T. 1, b. l. 140-142) matyti, kad papildomas atlyginimas už viršytą darbo laiką darbuotojams išmokėtas 2007 m. kovo 29 d.

DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Nesant darbdavio kaltės dėl darbuotojui priklausančių sumų (darbo užmokesčio, kompensacijų, pašalpų ir pan.) neišmokėjimo DK ir (ar) kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, DK 207 straipsnyje darbdaviui numatyta sankcija netaikytina. Darbdavys nėra kaltas dėl ieškovams pavėluotai išmokėtos nepriemokos už viršvalandinį darbą, nes kolektyvinės sutarties nuostatos visoms jos šalims, taigi ir darbdaviui, kol tos nuostatos nepakeistos ar nepapildytos nustatyta tvarka, turi norminio teisės akto galią, dėl to atsakovas taikė kolektyvinės sutarties nuostatas. Gavęs valstybinės darbo įstatymų laikymosi kontrolės institucijos išvadas, kad kolektyvinės sutarties 5.8 straipsnyje nustatytos darbuotojų darbo ir poilsio bei apmokėjimo už viršytą darbo laiko trukmę sąlygos yra blogesnės nei įstatyme nustatytos sąlygos, darbdavys nedelsdamas ėmėsi priemonių, kad būtų perskaičiuotas darbuotojams darbo užmokestis už viršytą darbo laiką, kad šis atitiktų apmokėjimo dydžius, kurie yra nustatyti DK normų, reguliuojančių darbo užmokestį už viršvalandinį darbą.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Pagal DK 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatyme nustatyto dydžio delspinigiai. Darbdavio kaltė yra preziumuojama. Byloje esančiame Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. sausio 26 d. rašte konstatuota, kad už viršvalandžius darbuotojams mokėta viengubai, o ne 1,5 karto, kaip tai nustatyta DK 193 straipsnyje. Ieškovams delspinigiai už viršvalandžius pagal DK 298 straipsnį apmokėti už trejus metus, nors padaryta žala yra didesnė, nes viršvalandžiai dirbti ilgiau negu trejus metus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad delspinigiai yra sankcija darbdaviui ir pagal savo pobūdį priskirtini prie išmokų, susijusių su darbo santykiais, jų paskirtis – ginti darbuotoją kaip silpnesnę darbo sutarties šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-128/2003). Lietuvos apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nėra atsakovo kaltės, neišmokėjus 1,5 karto darbo užmokesčio už viršvalandžius. Atsakovas 2007 m. kovo 27 d. įsakyme pripažino, kad tinkamai nemokėjo darbo užmokesčio už viršvalandžius. Teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti darbo užmokestį yra darbdavio pareiga. Įstatymo reikalavimų nežinojimas neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės.

2. Kasaciniame skunde sutinkama su Klaipėdos apygardos teismo sprendimo motyvu, kad pagal DK 4 straipsnio 4 dalį negalioja kolektyvinės sutartys dėl darbo sąlygų, pabloginančių darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, dėl to darbdavys negalėjo taikyti kolektyvinės sutarties 5.8 punkte nustatytos viršvalandžių apmokėjimo tvarkos.

3. Pagal atsakovo nuostatus atsakovas nėra transporto įmonė, dėl to jai netaikytina Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 587 patvirtinti Darbo ir poilsio ypatumų transporto srityje tvarka.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Prie kasacinio skundo pridėtame įgaliojime advokatas E. Šorus įgaliotas pateikti skundą ne dėl visų ieškovų, o tik dėl dalies jų. Taigi advokatas nepasirašė kasacinio skundo visų ieškovų vardu.

2. Atsakovas yra transporto įmonė, nes pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį transporto veikla laikomas ir vandens transporto infrastruktūros valdymas, priežiūra ir plėtra. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto infrastruktūra – sausumos ir vandens kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų ir įrenginių bei konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad uostas – transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. Atsakovo įstatuose nurodyta, kad uosto direkcijos tikslas – teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir valdant uoste esančius valstybės nuosavybės objektus. Dėl to atsakovui taikytinas Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 ir jo nuostata dėl DK 149 straipsnio 2 dalies netaikymo transporto srityje.

3. Kai kyla ginčas dėl kolektyvinės sutarties nuostatų prieštaravimo DK, kitiems darbo įstatymams ir norminiams teisės aktams, jis visų pirma turi būti sprendžiamas pagal nuostatas, reglamentuojančias kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Atsakovo teigimu, kolektyvinės sutarties nuostata dėl apmokėjimo už viršvalandžius, kuri pripažįstama negaliojančia, sukuria teises ir pareigas į ateitį, o ne į praeitį.

4. DK 207 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad delspinigiai išmokami, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje teisingai įvertino, kad atsakovo kaltės dėl atsiskaitymo su ieškovais nėra. Atsakovas atsiskaitė su ieškovais galiojančių teisės aktų ir kolektyvinės sutarties nustatyta tvarka.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl transporto srityje dirbančių darbuotojų viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarkos

 

Jei taikant suminę darbo laiko apskaitą darbo laikas viršija 48 valandas per savaitę ar dvylika valandų per darbo pamainą, viršijantis šią ribą laikas laikomas viršvalandinio darbo laiku ir kompensuojamas DK 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai; jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Įstatyme nustatyta, kad nurodyta taisyklė, reglamentuojanti viršyto darbo laiko dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą kompensavimą, gali būti netaikoma kai kuriose ekonominės veiklos srityse veikiančiose organizacijose ar įmonėse. DK 148 straipsnyje nurodyta, kad transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 587 transportas priskirtas prie ekonominės veiklos sričių, kurioms taikomi darbo ir poilsio laiko ypatumai. Viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio esant suminei darbo laiko apskaitai kompensavimo tvarkos sąlygos tokiu atveju nustatomos kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose vidaus (lokaliniuose) aktuose (Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse 1.4 punktas). Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad šis Vyriausybės nutarimas netaikytinas ginčo atveju dėl delspinigių už laiku nekompensuotą viršvalandinį darbą priteisimo. Nurodytas poįstatyminis aktas taikytinas nagrinėjamos bylos atveju, nes ginčo subjektai yra darbuotojai ir transporto srityje veikianti įmonė. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 ir 10 dalyse įtvirtinta, kad transporto veikla apima ne tik keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimą transporto priemonėmis, bet ir kelių, oro bei vandens transporto infrastruktūros (kaip transporto objekto) valdymą, plėtrą ir priežiūrą, taip pat kitą veiklą, tiesiogiai susijusią su transporto infrastruktūra. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį transporto infrastruktūros objekto valdytoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis transporto infrastruktūros objektą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 10 ir 11 straipsniuose išdėstyta, kad transporto sistemos sudėtinė dalis yra uosto infrastruktūra, kurią patikėjimo teise valdo, ja disponuoja ir ją naudoja Uosto direkcija, t. y. atsakovas. Be to, atsakovo teisnumą apibrėžiančiuose įstatuose nurodyta, kad uosto direkcijos tikslas – teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir valdant uoste esančius valstybės nuosavybės objektus.

Kadangi atsakovas yra transporte veikiantis juridinis asmuo, tai jo darbuotojų darbo ir poilsio laiko režimui reglamentuoti DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo gali būti netaikomos. Dėl to byloje apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje padaryta teisiškai pagrįsta išvada, kad atsakovo darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo ir poilsio laiko sąlygos reglamentuojamos kolektyvinės sutarties ar kitų vidaus (lokalinių) teisės aktų nuostatų, nes ši taisyklė nustatyta Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse 1.4 punkte.

 

Dėl viršvalandinių darbų kompensavimo tvarką nustatančių kolektyvinės sutarties ir DK nuostatų taikymo

 

Įmonės kolektyvinėje sutartyje įtvirtinamas darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos darbo, darbo apmokėjimo ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos (DK 59 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus principu derindamos kolektyvinės sutarties sąlygas šalys (darbuotojų kolektyvas, atstovaujamas profesinės sąjungos, ir darbdavys) turi teisę laisvai pasirinkti, svarstyti ir nuspręsti dėl klausimų, sudarančių kolektyvinės sutarties turinį. Šalių pasirašyta įmonės kolektyvinė sutartis tampa vietiniu (lokaliniu) norminiu teisės aktu, privalomu sutarties šalims (DK 60 straipsnis).

Pagal bylos įrodymus nustatyta, kad atsakovas laikėsi kolektyvinės sutarties sąlygų, tarp jų ir sutarties 5.8 straipsnyje nustatytos taisyklės, jog, esant suminei darbo apskaitai, darbuotojui sutikus, jam mokama priemoka už perdirbtas valandas, kurios dienos metu apmokamos 100 proc. dienos tarifu, naktį – ne mažiau pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos). Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovams sumokėta už viršytą darbo laiko trukmę nurodytame kolektyvinės sutarties straipsnyje nustatyta priemoka. Šios priemokos dydžio ieškovai neginčijo iki Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. sausio 26 d. rašto priėmimo, kuriame nurodyta, kad laivų eismo tarnybos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas faktiškai dirbtas laikas (jį sudaro kasdienis darbo laikas ir viršvalandžiai) ir už jį apmokėta visais atvejais 100 procentų, t. y. ir už viršvalandžius kaip ir už kasdienį darbo laiką mokėta viengubai, o ne 1,5 karto, kaip tai nustatyta DK 193 straipsnyje. Valstybinės darbo inspekcijos rašte šios kolektyvinės sutarties nuostatos įvertintos kaip prieštaraujančios įstatymui ir bloginančios darbuotojų padėtį bei pasiūlyta inicijuoti jų pakeitimą.

Ieškovų kasaciniame skunde teigiama, kad kolektyvinėje sutartyje nustatytos priemokos už viršvalandinį darbą mokėjimo sąlygos įtvirtino blogesnę darbuotojų padėtį, palyginus su ta, kuri nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad kolektyvinės sutarties 5.8 punkte nurodytas 100 proc. darbuotojo darbo užmokesčio priemokos už viršvalandžius dydis prieštaravo DK 193 straipsnyje įtvirtintam pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžiui. Tačiau vien šis prieštaravimas savaime nereiškia, kad kolektyvinėje sutartyje, įvertinus visas joje išdėstytas darbuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas, nustatyta blogesnė darbuotojų padėtis, palyginus su ta padėtimi, kuri įtvirtinta Darbo kodekse ir kituose teisės norminiuose aktuose. Šiuo atveju nepakanka įvertinti vieną iš kolektyvinėje sutartyje nurodytų darbuotojo darbo sąlygų, nes išvadą dėl bloginančios darbuotojų padėtį kolektyvinės sutarties galima padaryti tik įvertinus tokios sutarties sąlygų visumą, t. y. pasvėrus, ar tam tikros darbuotojų padėtį gerinančios sąlygos kompensuoja kitas sąlygas, taip pat tas, kurios, darbuotojų teigimu, blogina jų padėtį. Be to, reikšminga įvertinti ir tai, kad derybose dėl kolektyvinės sutarties dalyvauja tiek darbdavio, tiek darbuotojų kolektyvo atstovai, be kurių abipusio pritarimo negalėtų būti priimamos kolektyvinė sutartis ir atskiros šios sutarties sąlygos. Be to, DK 4 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatytas draudimas bloginti darbuotojų padėtį kolektyvinėje sutartyje, nurodyta, kad kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia arbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Byloje apeliacinės instancijos teismo priimtame sprendime pagrįstai įvertintos ir darbdavio elgesio aplinkybės, kaip turinčios įtakos sprendžiant darbdavio kaltės klausimą dėl laiku neišmokėtos priemokos dalies darbuotojams už viršvalandžius, po to, kai darbdavio prievolė mokėti didesnę priemoką išaiškinta Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. sausio 26 d. rašte. Bylos ginčui dėl delspinigių už laiku nesumokėtą priemokos už viršvalandžius dalį priteisimo išspręsti yra būtina nustatyti darbdavio kaltės klausimą, nes pagal DK 207 straipsnio 1 dalį delspinigių mokėjimo prievolė už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas atsiranda tik nustačius darbdavio kaltę, kuri yra būtina tokios prievolės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje darbdavio prievolės mokėti darbuotojams delspinigius už laiku neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas atsiradimas susietas su darbdavio kaltės nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 24 d. nutartis T. P. v. UAB ,,Agvita“ byloje Nr. 3K-3-177/1999; 2005 m. kovo 7 d. nutartis V. K. v. UAB ,,Gedimex“ byloje Nr. 3K-3-162/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis A. Č. v. UAB ,,Stelalita“ byloje Nr. 3K-3-625/2008).

Apeliacinės instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad darbdavys nėra kaltas dėl ieškovams pavėluotai išmokėtos nepriemokos už viršvalandinį darbą, nes kolektyvinės sutarties nuostatos visoms jos šalims, taigi ir darbdaviui, kol tos nuostatos nepakeistos ar nepapildytos nustatyta tvarka, turi norminio teisės akto galią, dėl to atsakovas taikė kolektyvinės sutarties nuostatas. Gavęs Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. sausio 26 d. raštą, kuriame kolektyvinės sutarties nuostata dėl priemokos už viršvalandžius dydžio įvertinta kaip prieštaraujanti DK 193 straipsnio normai, atsakovas 2007 m. sausio 27 d. įsakymu nutarė netaikyti nurodytos kolektyvinės sutarties 5.8 straipsnio nuostatos, o nesumokėta priemokos dalis už viršvalandžius darbuotojams sumokėta 2007 m. kovo 29 d. Taigi darbdavys nedelsdamas ėmėsi veiksmų, perskaičiuodamas darbuotojams darbo užmokestį už viršytą darbo laiką, kad šis atitiktų apmokėjimo dydžius, kurie yra nustatyti DK normų, reglamentuojančių darbo užmokestį už viršvalandinį darbą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendime padarė teisiškai pagrįstą išvadą, nenustatydamas darbdavio kaltės dėl pavėluotai išmokėtų darbuotojams priemokų už viršvalandžius.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė bylos ginčą, priimta nutartimi atmesdamas ieškinį dėl delspinigių už uždelstą išmokėti darbo užmokestį. Ši nutartis yra teisėta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                           Juozas Šerkšnas                                       

 

 

Janina Januškienė                                     

 

 

 Sigita Rudėnaitė