Civilinė byla Nr. 3K-3-144/2009

                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                11.9.10.8; 44.2.4.2 (S)

 

       

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. balandžio 20 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio,  

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui UAB „Rovasta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Darbo teisinių santykių šalims skirtingai aiškinant dėl darbovietėje kilusio konflikto, kurio metu panaudotas smurtas, iniciatoriaus ir pasekmių, darbuotojas – ieškovas – ginčija, kad, pažeidžiant CPK įtvirtintas įrodymų įvertinimo taisykles byloje nustatytos aplinkybės, suponavo jo veiksmus kvalifikuoti pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir atleisti iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovas nurodė, kad atsakovo įmonėje nepatvirtintos Vidaus darbo tvarkos taisyklės, ieškovo einamos pareigos nereglamentuotos Vadybininko pareiginės instrukcijos. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu darbdavio – atsakovo 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymą, kuriuo jis atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – smurto veiksmus prieš įmonės direktorę, ir jį grąžinti į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

 

 

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino.  Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2002 m. birželio 18 d. ėjo atsakovo įmonės direktoriaus, nuo 2006 m. gruodžio 6 d. – vadybininko pareigas; atsakovo įmonėje nėra Darbo tvarkos  taisyklių ir Vadybininko pareiginės instrukcijos, todėl ieškovas nesupažindintas su jo darbą reglamentuojančiais vietiniais teisės aktais. Spręsdamas dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo, teismas nelaikė, kad ieškovas įvykdė DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą darbo drausmės pažeidimą, t. y. kad ieškovas būtų neleistinai elgęsis su lankytojais ir interesantais, ir kad tokiu atveju buvo drausminės atsakomybės pagrindas; teismo vertinimu, byloje taip pat nėra pakankamų įrodymų, būtinų ieškovo neteisėtiems veiksmams, kuriais tiesiogiai pažeistos atsakovo įmonės direktorės konstitucinės teisės, patvirtinti; ieškovas ir atsakovo atstovė direktorė dalyvavo konflikte, jiems abiem padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; tuo tarpu neįrodyta aplinkybė, kad ieškovas inicijavo konfliktą ir pradėjo smurtauti, taip galbūt pažeidė įmonės vadovės konstitucinę asmens neliečiamumo teisę. Teismas nelaikė, kad ieškovo veiksmai kvalifikuotini pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Neįrodžius ieškovo darbo drausmės pažeidimo fakto, teismas pripažino neteisėtu jo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, atsakovo 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymą panaikino; ieškovą grąžino į darbą, priteisė 44 842,17 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki sprendimo priėmimo dienos ir vidutinį  darbo užmokestį nuo 2008 m. liepos 3 d. iki sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio  3 dalis). Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų, sumažėjo jo reputacija, todėl jam priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; jos dydžiui nustatyti, atsižvelgė į neteisėto atleidimo aplinkybes, žalos pasekmes, ieškovo vidutinį darbo užmokestį, taip pat vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą ir 2008 m. gruodžio 16 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos teismas vertino ieškovo veiksmus ir juos kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuris yra pagrindas darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nutraukti. Kolegija pirmiausia nurodė tai, kad, šalims aiškinant prieštaringai, nėra galimybių pagal byloje esančius įrodymus nustatyti konflikto iniciatorių; tuo tarpu nepatvirtintas įrodymais faktas, kad ieškovas patyrė smūgių; Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2007 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvados Nr. 4818/07(01) duomenimis, ieškovui padaryti terminiai odos nudegimai veide, sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kita vertus, ieškovas nurodė ekspertui kitokį jo atžvilgiu panaudoto smurto pobūdį, kad esą direktorė apipylė jį karštu vandeniu, tačiau jis nesirėmė ieškinyje išvardytų aplinkybių apie patirtą smurtą visuma, todėl kolegija jas įvertino kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra drausminė nuobauda, jai skirti nustatyta teisinė procedūra šiuo atveju nebuvo pažeista; įstatymo, kitų norminių aktų, taip pat bendro gyvenimo nusistovėjusių normų nustatytos pareigos gali būti pažeidžiamos aktyviais veiksmais arba neveikimu; nagrinėjamu atveju kolegija sutiko su atsakovo vertinimu, kad ieškovas savo veiksmais pažeidė įmonės direktorės konstitucines asmens neliečiamumo, orumo teises; pažeidimas, teisingai atsakovo kvalifikuotas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą, buvo pagrindas darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nutraukti. Kolegijos vertinimu, visiškai pagrįstai tokie veiksmai, kuriais negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, kai smurtas naudojamas kito asmens atžvilgiu, be to, prieš moterį, kuri yra silpnesnė, kvalifikuotini taip pat pagal DK  235 straipsnio 2 dalies 11 punktą; bendro gyvenimo taisyklės yra darbo santykių dalis, darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi jas gerbti; kadangi šalys yra saistomos pavaldumo santykių, tai ieškovas pažeidė bendrą pavaldumo principą; kolegijos vertinimu, šiuo atveju nesvarbu, dėl kieno kaltės kilo konfliktas, ir tai, kad atsakovo įmonėje nėra Darbo tvarkos taisyklių ir Vadybininko pareiginės instrukcijos. Pripažinus, kad ieškovas atleistas iš darbo teisėtai, jam neatsirado neturtinės žalos (DK 250 straipsnis). 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Pažeidžiant CPK 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismo netinkamai įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl neteisingai kasatoriaus veiksmai  kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kuris yra pagrindas darbo sutarčiai DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu nutraukti. Byloje esančios specialistų išvados duomenimis (2007 m. rugsėjo 4 d., Nr. 4818/07(01), kasatoriui dėl terminių odos nudegimų veide konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas; tai reiškia, kad jis patyrė stiprų fizinį skausmą, tačiau kolegija nepagrįstai vertino, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad prieš kasatorių buvo panaudotas smurtas, ir jog labiau tikėtina, kad jis panaudojo smurtą atsakovo direktorės atžvilgiu. Byloje apskritai nėra įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus galbūt neteisėtus veiksmus; tuo tarpu pareiga įrodyti darbuotojo veiksmų neteisėtumą tenka darbdaviui. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, kokį teisės aktą pažeidė kasatorius, taip galbūt pažeidė darbo pareigas, su kuriomis iš tikrųjų nebuvo supažindintas ir jų nežinojo, nesant atsakovo įmonėje Darbo tvarkos taisyklių ir Vadybininko pareiginės instrukcijos; apeliacinės instancijos teismo pozicija dėl šios aplinkybės nereikšmingumo neatitinka CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas teisę. Kasatoriaus veiksmai, kai jis kilusio incidento metu gynėsi nuo direktorės naudojamo fizinio smurto, dėl apiplikyto veido sunkiai matydamas, siekė ją atstumti nuo savęs, nevertintini kaip fizinis smurtas; tai, kad direktorė yra moteris, nepateisina jos neteisėtų, nusikalstamų veiksmų; kartu tai reiškia, kad neįrodyti kasatoriaus veiksmai, pažeidžiantys direktorės konstitucines teises, kaip ir tai, jog apskritai jos buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas, kad darbdavys privalėjo, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus kaltę, taip pat tai, jog šis savo veiksmais (gynyba) pažeidė kokias nors įstatymo ar kito teisės akto normas.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo veiksmai kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotini pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.  Šiuo atveju pripažintina teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada, kuri atitinka teisės normą ir teismų praktikos nuostatas dėl jos aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta kasatoriaus padarytų nusižengimų, kurie įvardyti DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte; kasatorius, gindamasis nuo direktorės fizinio smurto, neišreiškė nepagarbos bendro gyvenimo taisyklėms. Minėta tai, kad atsakovo įmonėje nėra lokalinių teisės aktų, kuriuos kasatorius savo veiksmais galbūt galėjo pažeisti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog, taikant DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, neturi esminės reikšmės, ar atsakovo įmonėje reglamentuota darbo tvarka ir kasatoriaus pareigas nustatanti instrukcija.

3. Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio reikalavimą, laikytina nepagrįsta šio teismo padaryta išvada dėl neturtinės žalos kasatoriui atlyginimo, vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais (DK 250 straipsnis). Iš pirmiau nurodytų  materialinės teisės normų, taip pat teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad neturtinė žala darbuotojui padaroma įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais; fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančių ir išgyvenimų; neturtinė žala nustatoma, atsižvelgiant į kriterijų visumą; žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Darbo bylose darbdaviui neįrodžius fakto, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos ne dėl jo  neteisėtų veiksmų, laikytina, jog žala atsirado dėl darbdavio kaltės. Nustatant neturtinės žalos dydį darbo santykiuose, reikšmingos šiuos apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, darbuotojo turėtos nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, taip pat tai, ar pažeistos teisės apgintos teismo sprendimu. Atsakovo sprendimas atleisti kasatorių iš darbo yra neteisėtas, sukėlęs dvasinių išgyvenimų, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, todėl yra teisinis pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas, pažeidžiant ir netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, taip pat nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotų bylai reikšmingų aplinkybių.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad kasatorius neteisingai aiškina DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktus. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad nebuvo pažeistos DK normos, kuriose įtvirtinta atleidimo iš darbo procedūra, atsižvelgiant į tai, jog darbo sutarties DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu nutraukimas yra drausminė nuobauda. Nors teismai nustatė, kad atsakovo įmonėje nebuvo Vidaus darbo tvarkos taisyklių ir vadybininko pareigas nustatančių instrukcijų, tačiau kasatorius, šios įmonės akcininkas ir buvęs direktorius, privalėjęs pirmiau nurodytus norminius aktus parengti, gerai žinojo jam nustatytas pareigas ir darbo tvarką įmonėje. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kasatoriaus veiksmus aiškino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktuose; pagrindinės žmogaus teisės pripažįstamos prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis; dėl to veiksmai, kuriais šios teisės ir laisvės pažeidžiamos, pripažintini pažeidžiančiais Konstitucijoje nustatytas žmogaus teises ir laisves. Kasatorius buvo darbo vietoje dėl darbo funkcijų vykdymo, todėl, prieš direktorę panaudodamas smurto veiksmus ir ją sužalodamas, pažeidė direktorės konstitucinę asmens neliečiamumo teisę. Kasatorius, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, privalėjo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat laikytis pagrindinio darbo santykių principo – nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; kai to nepaisoma, konstatuojamas darbo drausmės pažeidimas. Byloje pakanka rašytinių įrodymų apie kasatoriaus neteisėtais veiksmais atsakovo atstovei padarytus sveikatos sutrikdymus (CPK 178 straipsnis).  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis); tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus, todėl šioje byloje nagrinėjami tik tie kasacinio skundo argumentai, kuriuose keliami teisės klausimai, tai – įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių, taip pat šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nustatančių  teisės normų taikymo klausimai. 

 

Dėl CPK 176, 185 straipsnių nuostatų taikymo ir aiškinimo

 

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kasatoriaus veiksmų kvalifikavimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu  padaryta, neištyrus įrodymų dėl kasatoriaus teisių ir pareigų, nenustačius bylai išspręsti esminę reikšmę turinčių aplinkybių. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Byloje neginčijama, kad įvyko kasatoriaus ir atsakovo direktorės konfliktas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, sprendžia, kad kasatorius 2007 m. rugsėjo 4 d. įvykusio konflikto darbe atitinkamas aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme, tačiau nepatvirtinama, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas būtų netinkamai taikęs įrodymų įvertinimą nustatančias CPK nuostatas, spręsdamas dėl kasatoriaus padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

 

Dėl DK 235 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo

 

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šioje teisės normoje pateiktas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų sąrašas nėra baigtinis. DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi ne tik pažeidimai, nurodyti DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose, bet ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui, ar kasatoriaus padarytas darbo drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, pažymėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma: kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktų nuostatas dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiurkščių, vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. prieš individualią  L. Š. įmonę, bylos Nr. 3K-3-560/2007; ir kt.). Nagrinėjamoje byloje darbdavys kasatoriaus smurtą prieš UAB „Rovasta“ direktorę kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Nors kasatorius nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo neteisėtus veiksmus, ir kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, kokį teisės aktą ar darbo pareigas jis pažeidė, tačiau teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Nustatytas teisinis reglamentavimas turi užtikrinti, kad darbo teisės ir pareigos būtų įgyvendinamos sąžiningai, teisingai ir protingai. Darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepaneigiama apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl kasatoriaus veiksmų neatitikties pirmiau nurodytame DK straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nepaisant to, ar yra atsakovo reglamentuota darbo tvarka įmonėje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad kasatoriui parinkta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – atitinka padaryto pažeidimo sunkumą. Teisėjų kolegija laiko, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK nuostatas, spręsdamas dėl atsakovo kasatoriui parinktos drausminės nuobaudos adekvatumo, atsižvelgiant į padarytą darbo drausmės pažeidimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų panaikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Juozas Šerkšnas

                                                                                                           

 

                                                                                                            Sigita Rudėnaitė

 

                                                                                                           

                                                                                                            Pranas Žeimys