Civilinė byla Nr. 3K-3-8/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.3; 6.2

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. sausio 21 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),  Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7  d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui AB „Kauno keliai“ dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo ir kompensacijos, delspinigių bei palūkanų priteisimo.

         

          Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas

 

Ieškovas prašė pakeisti atsakovo AB „Kauno keliai” 2006 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 46 dėl jo atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad jis atleistas pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, priteisti dviejų mėnesių dydžio piniginę kompensaciją – 2000 Lt ir 19,04 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 2 d. iki 2006 m. lapkričio 14 d., 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo dienos (2006 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad dėl buityje patirtos kojos traumos 2006 m. balandžio 25 d. jam buvo nustatytas invalidumas, todėl 2006 m. balandžio 28 d. nuvykęs į darbovietę parodė juristei invalidumo pažymėjimą ir užpildė šios duotą pareiškimo dėl atleidimo iš darbo formą, prašydamas atleisti iš darbo nuo 2006 m. gegužės 2 d. Darbdavys turėjo jį atleisti pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl invalidumo. Apie tai, kad yra atleistas kitu pagrindu, ieškovas sužinojo tik 2006 m. birželio 13 d. Jis norėjo išspręsti konfliktą geruoju, susirašinėjo su darbdaviu, todėl į teismą kreipėsi tik 2006 m. birželio 18 d., ir mano, kad vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2003 m. vasario 19 d. dirbo AB „Kauno keliai“ šaltkalviu-remontininku.  Ieškovas patyrė traumą ir dėl ligos nedirbo 2006 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais. 2006 m. balandžio 25 d. jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. 2006 m.  balandžio 28 d. ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2006 m. gegužės 2 d. Iš AB „Kauno keliai“ įsakymo Nr. 46 matyti, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo 2006 m. gegužės 2 d., jis pasirašė, kad darbo sutartis nutraukta  nuo 2006 m. gegužės 2 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo pareiškimu. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog prašymą atleisti iš darbo ieškovas rašė ne 2006 m. balandžio 28-ąją, o kitą dieną, kad prie prašymo atleisti iš darbo buvo pridėti priedai, iš kurių darbdavys būtų galėjęs daryti išvadą, jog darbuotojas negali tęsti darbo santykių dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, kad ieškovas su darbdaviu aptarė savo situaciją, teiravosi kito darbo pagal savo galimybes ir motyvavo, dėl ko jis nutraukia darbo sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovas nepakankamai aiškiai išdėstė darbdaviui savo prašymą nutraukti darbo sutartį. Teismo nuomone, ieškovas turėjo pasirinkimo galimybę: laukti, kol bus atleistas iš darbo, arba nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Pasirinkęs pastarąjį variantą ir  2006 m. balandžio 28 d. parašęs pareiškimą atleisti jį iš darbo nuo 2006 m. gegužės 2 d., ieškovas turėjo tris dienas laiko apsispręsti ir šį pareiškimą atšaukti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo teisės buvo pažeistos, nes atsakovas elgėsi pagal gautame prašyme išdėstytą ieškovo poziciją. Teismas taip pat nustatė, kad 2006 m. gegužės 2 d. ieškovui prasidėjo ieškinio senaties terminas atleidimui iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ginčyti, nes tą dieną jis sužinojo apie atleidimą (pasirašęs darbo sutartyje). Ieškovo susirašinėjimą su darbdaviu teismas nelaikė svarbia priežastimi, trukdžiusia kreiptis į teismą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad egzistavo kokios nors objektyvios kliūtys, trukdžiusios kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistos teisės gynimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo šio termino atnaujinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovo J. P. apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7  d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovas pakankamai ilgai nesiėmė priemonių laiku ir efektyviai ginti savo pažeistos teisės. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis su atsakovu bandė spręsti ginčą geruoju dėl kompensacijos išmokėjimo, rašė prašymus darbo ginčų komisijai ir dėl to nenorėjo kreiptis į teismą, nepatvirtina, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino.  Kolegijos nuomone, išsprendus klausimus, susijusius su ieškinio senaties terminus reglamentuojančių teisės normų taikymu ir aiškinimu, nėra pagrindo analizuoti kitų apeliacinio skundo argumentų, tačiau, atsižvelgdama į CPK 414 straipsnį, pasisakė ir dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė. Iš ieškovo 2006 m. balandžio 28 d. rašyto prašymo atleisti iš darbo nuo 2006 m. gegužės 2 d. matyti, kad ieškovas jokių priedų prie prašymo nepateikė. Nutraukiant darbo sutartį, ieškovas pasirašė ir jam buvo žinoma, kad darbo sutartis nutraukiama pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Ta aplinkybė, kad ieškovas 2006 m. gegužės 22 d. prašyme atsakovui nurodė, jog dokumentus dėl invalidumo pateikė juristei, neįrodo, kad tokie dokumentai buvo pateikti su 2006 m. balandžio 28 d. prašymu atleisti iš darbo. Kiti byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina fakto, kad prieš darbdaviui priimant sprendimą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ieškovas buvo išreiškęs  pageidavimą nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas J. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą  ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl darbo sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo ir atleidimo iš darbo. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Ginčai dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo yra išskirti į atskirą kategoriją ir nustatyti DK 295 straipsnio  2 dalies 2 punkte. Kadangi sutrumpintas ieškinio senaties terminas nustatytas tik DK 297 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytiems ginčams, o DK 295 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems ginčams  toks sutrumpintas terminas nenustatytas, tai šiuo atveju taikytinas bendrasis DK 27 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

2. Darbdavys pagal DK 35 straipsnio 1 dalį privalėjo veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų ir nepiktnaudžiauti savo teise. Atsakovas, įformindamas ieškovo atleidimą iš darbo pagal jam naudingą DK 127 straipsnio 1 dalį, o ne pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir taip neišmokėdamas išeitinės išmokos, pažeidė nurodytą teisės normą ir darbuotojo teises.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dokumentų dėl darbo sutarties pasibaigimo formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus. Pareiga įforminti atleidimą iš darbo tenka darbdaviui. Darbdavys yra atsakingas už įrašų darbo sutartyje ir kituose dokumentuose formuluočių atitiktį darbo sutarties pasibaigimo aplinkybėms ir įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2001).

4. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nevertino liudytojo Treinio parodymų ir rašytinių dokumentų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes.  

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kauno keliai“ prašo  kasacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7  d. sprendimą  ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Darbuotojo pareiškimas yra valinis aktas. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai  turi laikytis įstatymų (DK 35 straipsnis). Jeigu darbuotojas nevykdo įstatymo reikalavimo tinkamai pareikšti darbdaviui savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo, darbdaviui neatsiranda pareigos priimti atitinkamus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2006).

2. Kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti vieną ar kitą jam labiausiai priimtiną elgesio variantą. Šia teisę asmuo gali įgyvendinti nepažeisdamas kitų asmenų teisių bei prisiimdamas  galimus neigiamus tokio pasirinkimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo galimybę pasirinkti: tiek pasirinkdamas darbo sutarties nutraukimo pagrindą, tiek atšaukdamas savo pareiškimą.

3. Teismai tinkamai vertino įrodymus – ieškovas tik 2006 m. gegužės 22 d. rašte pridėjo medicininę išvadą ir pareikalavo kompensacijos dėl darbingumo netekimo.

4. Ieškovas praleido DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą  atleidimui iš darbo ginčyti. Ieškovo susirašinėjimas su darbdaviu nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios praleistas ieškinio senaties terminas, juolab kad laiko tarpai tarp raštų buvo ilgesni nei vienas mėnuo. Tokie ieškovo veiksmai pagrįstai pripažinti neracionaliais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Ieškovas pateikė darbdaviui prašymą 2006 m. balandžio 28 d. atleisti jį iš darbo nuo 2006 m. gegužės 2 d. savo noru. Prašyme jis nenurodo, kad nori nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių – sveikatos būklės, neprideda sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų, iš kurių darbdavys būtų galėjęs daryti išvadą, kad ieškovas negali tęsti darbo santykių dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo (DK 127 straipsnio 2 dalis) į teismą jis kreipėsi 2006 m. rugsėjo 18 d.  

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniais pagrindais šioje byloje keliami teisės klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo teisių įgyvendinimą (DK 35 straipsnio 1 dalis), ieškinio senaties termino taikymą, kai reiškiamas reikalavimas pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę (DK 27 straipsnio 2 dalis, DK 295 straipsnio 2 dalis). Dėl jų teisėjų kolegija pasisako.

Dėl ieškinio senaties termino. Ieškinio senatis yra įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas yra tik įstatymo nustatytas terminas. Bendrasis maksimalus ieškinio senaties terminas nustatytas DK 27 straipsnyje, trumpesni ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti tiek DK, tiek kituose darbo įstatymuose. Ieškinio senaties terminas yra siejamas tik su teismine pažeistų darbo tiesės subjektų gynyba. Kitiems darbo teisių gynimo būdams (pav., ginti teises darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje, taikinimo komisijoje ir pan.) yra taikomas ne ieškinio senaties terminas, o procedūriniai terminai. Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis terminas. Šio termino pasibaigimas neatima galimybės pareikšti ieškinį ir apginti pažeistas teises teisme. Teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos asmens teisės, todėl teismas turi priimti reikalavimą ginti pažeistą teisę ir tuo atveju, kai ieškinio senaties terminas yra praleistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teismo pareiga yra įtvirtinta dėl to, kad tai, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, galima nustatyti tik ištyrus bylos aplinkybes, konstatavus teisiškai reikšmingus faktus dėl ieškinio senaties, kurie būtini taikant tiesės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį nagrinėjamo ginčo atveju. Be to, ieškinio senatis taikoma tik tais atvejais, kai kita šalis to reikalauja, ir negali būti taikoma teismo iniciatyva. Pažymėtina, kad teismas turi teisę atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovo (darbuotojo) galbūt pažeista darbo teisė nebuvo ginama, teismams konstatavus, kad ieškovas praleido DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą, o nurodyta priežastis (susirašinėjimas su darbdaviu) nelaikytina svarbia ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teismai konstatavo, kad ieškinio senačiai reglamentuoti ginčo atveju dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo taikytina DK 297 straipsnio 1 dalis, nustatanti vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą teisminės gynybos. Su tokia teismų padaryta išvada negalima sutikti. DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai. Minėta, kad bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas yra maksimalus. Darbo kodeksas ir kiti įstatymai tam tikroms teisėms apginti gali nustatyti tik sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Pavyzdžiui, DK yra nustatyti tokie sutrumpinti ieškinio senaties terminai: vieno mėnesio ieškinio senaties terminas atsisakymui priimti į darbą (DK 96 straipsnis), darbo sąlygų pakeitimui, nušalinimui nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimui iš darbo (DK 297 straipsnio 1 dalis) ginčyti; dešimties dienų ieškinio senaties terminas nustatytas  darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti teismui (DK 293 straipsnis); ieškinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą (DK 27 straipsnio 3 dalis, 250 straipsnis); darbo įstatymai gali nustatyti ir kitas reikalavimų kategorijas, kurioms netaikoma ieškinio senatis ir pan. Pažymėtina, kad ieškinio senaties taikymo, terminų skaičiavimo, nutraukimo, pasibaigimo, atnaujinimo ir kiti klausimai sprendžiami pagal CK ir CPK nuostatas, išskyrus tuos atvejus, kai DK ar darbo įstatymai dėl reglamentuojamų santykių specifikos nustato specialias taisykles (DK 27 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl ieškinio senaties termino, taikė DK 297 straipsnio 1 dalį, kuri nustato vieno mėnesio sutrumpintą ieškinio senaties terminą nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos kreiptis į teismą teisinės gynybos, kai darbuotojas nesutinka su darbo sąlygų pakeitimu; nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva; atleidimu iš darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas ginčų, kuriems kilus darbuotojas per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kategorijų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas. DK 295 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta atskira darbo ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose (nesikreipiant į darbo ginčų komisiją), kategorija – dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Šiai ginčų kategorijai DK 295 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 297 straipsnio 1 dalis, kiti straipsniai sutrumpinto ieškinio senaties  termino kreiptis į teismą teisminės gynybos nenustato. Įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį, yra nustatytas DK 27 straipsnyje, šio straipsnio 2 dalyje – bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams taikomas tuo atveju, kai Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų. Taigi darbuotojui ginti savo pažeistas teises, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo – atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad esant ir maksimaliam ieškinio senaties termino nustatymui, išlieka asmens skatinimas greičiau ginti savo pažeistą teisę, užtikrinti teisinių santykių stabilumą, racionalizuoti pralaimėjusios šalies išlaidas ir panašiai.

Remiantis tuo, kas aptarta, laikytina, kad pagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo teisės normų, nustatančių ieškinio senatį ginčo santykiams reglamentuoti, aiškinimo ir taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo. DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, t. y. įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Darbo teisės ir pareigos yra nustatytos įstatymuose, šie įstatymai nustato ne tik teisę ar pareigą, tačiau ir tam tikrus būdus bei procedūras tokiai teisei įgyvendinti ar pareigai vykdyti, taip pat atvejus, kuriais asmuo gali pasinaudoti tam tikra teise. Teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises paprastai atsiranda tam tikrų padarinių, kai sukeliama pareigų kitiems asmenims. Dėl to šiuo atveju svarbu išsiaiškinti įgyvendinamos teisės ir įstatymų saugomos kito asmens teisės ar teisėto interesų turinį. Pripažįstama, kad teisės įgyvendinimas ar pareigų vykdymas pažeidžia kito asmens teises ar įstatymo saugomus interesus, kai kitų asmenų teisėms ar interesams yra daroma neigiama įtaka be teisėto pagrindo. Ar pagrindas teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis įtvirtintas įstatymuose, šalių susitarimuose, ar sudaro įgyvendinamos teisės ar vykdomos pareigos turinį, taip pat ar atitinka  protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad sprendžiant dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį teisėtumo ir pagrįstumo ir atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, vertindami teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti, teismai netaikė DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo. Taip pat kasatorius nurodo, kad šiame įstatyme įtvirtintų nuostatų nesilaikė ir darbdavys spręsdamas dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo. Kasatorius (ieškovas) turėjo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. balandžio 25 d. išduotą darbingumo lygio pažymą Nr. DL 1 Nr. 0046002, kurioje konstatuota, kad netektas darbingumas yra 70 proc. ir yra iš dalies darbingas, bei šios tarnybos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, išduotą tą pačią dieną, kurioje konstatuota, kokį darbą ir kuriomis sąlygomis gali dirbti, ir siekė būti atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Minimų dokumentų šiai teisei įgyvendinti darbdaviui nepateikė, o darbdavys, būdamas objektyviai stipresne šalimi (susidariusios situacijos teisinio kvalifikavimo prasme ir pan.) tokių dokumentų nepareikalavo. Darbo teisės ir pareigos bei procedūros joms įgyvendinti yra įtvirtintos įstatyme. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių bei sukeliama pareigų kitiems asmenims. Darbdaviui, gavusiam darbuotojo prašymą dėl atleidimo iš darbo bei turint duomenų dėl darbuotojo ilgalaikės ligos (2006 m. vasario, kovo, balandžio mėn.) atsiranda pareiga aiškintis bei vertinti susidariusią situaciją teisės aktų aspektu. Kasacinio skundo argumentai dėl DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo iš dalies laikytini pagrįsti, vertinant priimto sprendimo teisėtumą, atsižvelgtina ir į šiame įstatyme įtvirtintas nuostatas.

Bylos duomenimis, ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad sprendžiant dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, netaikytinas DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakė, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir kiti su šiuo susiję reikalavimai netenkinti dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir nenustačius svarbių priežasčių jam atnaujinti. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje netinkamas teisės normų dėl ieškinio senaties aiškinimas ir taikymas lėmė nevisišką teisinių ir faktinių argumentų išanalizavimą dėl ginčo esmės. Apeliaciniame skunde (kaip ir ieškinyje) nurodoma, kad netinkamai taikytos materialinės teisės normos dėl atleidimo formuluotės pakeitimo remiantis byloje pateiktais duomenimis (Darbingumo lygio pažyma, kurioje konstatuotas netektas darbingumas 70 proc.; Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų; Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan.); netinkamai vertinta valia dėl atleidimo pagrindo, nevertinti liudytojo parodymai, nepasisakyta dėl reikalavimų, susijusių su pagrindiniu reikalavimu (kompensacijos priteisimo), ir kita. Šiems argumentams apeliacinės instancijos teismas analizės ir jų įvertinimo nepateikė. Nurodyti trūkumai šalintini nagrinėjant bylą iš naujo.

Dėl nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 1 dalis), taip iš dalies tenkinant kasacinį skundą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

                     

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                       Česlovas Jokūbauskas

 

 

      Janina Januškienė

 

 

Gintaras Kryževičius