Civilinė byla Nr. 3K-3-472/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
15.3.1; 114.11 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Birutės Janavičiūtės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai
Kauno 2ajai klinikinei ligoninei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl teisės normų, apibrėžiančių
darbo drausmės pažeidimo sąvoką, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė nurodė, kad pagal 1998 m. lapkričio 2 d.
darbo sutartį dirbo VšĮ Kauno 2osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr.
gydytojo) pavaduotoja medicinai, pagal 1998 m. lapkričio 2 d. ir 2001
m. gruodžio 29 d. darbo sutartis gydytoja akušere ginekologe. VšĮ Kauno
2-sios klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas) 2007 m. liepos 4 d.
įsakymu paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą pastabą už tai, kad ieškovė 2007
m. birželio 6 d. nuo 15 val. nebuvo darbo vietoje darbo metu iki pat darbo
dienos pabaigos. Ieškovė, nesutikdama su minėtu įsakymu, kreipėsi į darbo ginčų
komisiją, tačiau ši 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutarė netenkinti prašymo ir
nepanaikino 2007 m. liepos 4 d. įsakymu skirtos drausminės nuobaudos. Ieškovės
teigimu, darbo ginčų komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes drausminė
nuobauda buvo paskirta nepagrįstai. Ieškovė 2006 m. birželio 6 d. nepadarė
darbo drausmės pažeidimo. Ieškovės pareigos nustatytos pareiginėje
instrukcijoje, pagal kurią ji, kaip administracijos atstovė, yra direktoriaus
pavaduotoja medicinai, darbo vieta yra ne tik jos kabinetas, bet ir visa
ligoninė, ir darbo sutartyje nenustatyta, kad ieškovė savo pareigas turėjo
atlikti sėdėdama kabinete. Įsakyme nurodytu laiku ieškovė teigė vykdžiusi
tarnybines pareigas, buvo atsakinga už diagnostikos ir gydymo procesų valdymą,
profesinę kokybę, ligonių mitybos kokybę, gydytojų kvalifikaciją, todėl, vykdant
pareigas pagal pareiginę instrukciją, jai teko išvykti iš savo kabineto. Darbo
ginčų komisijos protokole nepagrįstai buvo nurodyta, kad ji privalėjo
pasiaiškinti direktoriaus patarėjui, direktoriaus pavaduotoja nėra pavaldi direktoriaus
patarėjui, todėl neprivalėjo jam atsiskaityti už savo darbą. Be to, darbo
ginčų komisija nenagrinėjo administracijos ar kitų skyrių, kuriuose ieškovė
dirbo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose nurodyta, kad ieškovė buvo
darbe. Ieškovės teigimu, pareikšta pastaba buvo susidorojimo su ja pasekmė už
pasakytas kritines mintis 2007 m. birželio 5 d. LRT laidoje
Žurnalistinis tyrimas dėl ligoninės direktoriaus vyr. gydytojo veiklos. Ieškovė
prašė teismo panaikinti viešosios įstaigos Kauno 2osios klinikinės ligoninės
darbo ginčų komisijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. protokolo nutarimą, kuriuo
netenkintas jos prašymas panaikinti drausminę nuobaudą; panaikinti viešosios
įstaigos Kauno 2osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr. gydytojo
2007 m. liepos 4 d. įsakymu ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą pastabą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį
tenkino. Teismas nurodė, kad darbo ginčų komisijos 2007 m. rugpjūčio 27 d.
nutarimas buvo nepagrįstas, drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta
nepagrįstai, nes ji nepadarė darbo drausmės pažeidimo. Teismas nustatė, kad
ieškovė yra atsakovo administracijos atstovė, jos pareigos yra direktoriaus
pavaduotoja medicinai, darbo vieta yra ne tik jos kabinetas, bet ir visa
ligoninė, todėl pripažino, jog įsakyme nurodytu laiku ieškovė vykdė tarnybines
pareigas ir nepažeidė darbo drausmės. Juolab kad ir darbo ginčų komisijos
protokole taip pat nurodyta, jog ieškovei, vykdant tarnybines pareigas, pagal
pareiginę instrukciją tenka išvykti iš savo kabineto. Teismas pripažino, kad ieškovė
neturėjo atsiskaityti už savo darbą direktoriaus patarėjui, nes ji nebuvo jam
pavaldi; taip pat nepagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo užfiksuota,
kad ieškovė 2007 m. birželio 6 d. dirbo vieną valandą trumpiau, nes teismui
nebuvo pateikto akto, patvirtinusio šį faktą, darbo ginčų komisija šios
aplinkybės taip pat nenagrinėjo. Teismas nurodė, kad pagal Vyriausybės
2004 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 78 Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio
pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo 2 dalį darbo laiko apskaitos
žiniaraščiai griežtai pildomi dienos pabaigoje, tačiau byloje nustatyta, kad direktoriaus
patarėjas tarnybinį pranešimą surašė kitą dieną 2007 m. birželio 7 d.,
personalo inspektorė paaiškinimą parašė 2007 m. birželio 11 d., referentė
2007 m. liepos 3 d. Be to, darbo ginčų komisija nenagrinėjo nei
administracijos, nei kitų skyrių, kuriuose dirbo ieškovė, darbo laiko apskaitos
žiniaraščių, apsiribojo tik trijų darbo sutarčių dviejų darbo grafikų analize.
Teismas sprendė, kad liudytojos, ieškovės pacientės, ligoninės darbuotojos
patvirtino aplinkybę, jog ieškovė 2007 m. birželio 6 d. buvo užsiėmusi
pacientais, naujo ultragarsinio aparato galimybių tyrimu, vizitavo skyrius,
analizavo pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, bendravo su
medicininiu personalu dėl kilusių per dieną problemų, šių aplinkybių nepaneigė
atsakovo nurodytos liudytojos, o netikėti liudytojų parodymais teismas neturėjo
pagrindo. Be to, aplinkybę, kad ieškovė ginčo laikotarpiu dirbo su nauju
ultragarsiniu aparatu, patvirtino byloje pateiktos pacienčių asmens sveikatos
istorijos. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės darbo kabinetas buvo
atrakintas, jos asmeniniai daiktai buvo spintoje ir ant darbinio stalo, popietė
buvo tas laikas, kai ieškovė pereidavo per skyrius, o trečiadienis buvo ta
diena, kurią ieškovė skirdavo dar ir ultragarsinio tyrimo analizei. Teismas,
įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė 2007 m. birželio 6 d. nepadarė
darbo drausmės pažeidimo, todėl drausminė nuobauda jai buvo paskirta
nepagrįstai, todėl ją panaikino; teismo teigimu, reikalavimas panaikinti darbo
ginčų komisijos nutarimą buvo išvestinis iš ieškovės pagrindinio reikalavimo
panaikinti jai paskirtą drausminę nuobaudą, todėl teismas, tenkinęs pagrindinį
reikalavimą, tenkino ir prašymą panaikinti darbo ginčų komisijos nutarimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m.
balandžio 3 d. sprendimu jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo
sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės
atsakovui 2365 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė 2007 m. birželio 6 d.
vykdė tarnybines pareigas ir darbo drausmės nepažeidė. Darbuotojų darbo pareigos
(funkcijos) įvardytos jų pareigybių aprašymuose, pareiginiuose nuostatuose ir
pan. Kolegija, ištyrusi direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojo medicinai pareiginę
instrukciją, nustatė, kad ieškovė yra tiesiogiai pavaldi ligoninės direktoriui
(vyr. gydytojui), jos kompetencija yra dalyvauti rengiant ir tobulinant
įstaigos struktūrą; rengiant ir atnaujinant sveikatos paslaugų kokybės
politiką; nustatant profesinės kokybės tikslus ir uždavinius; palaikant
konstruktyvius santykius su teritorinėmis ligonių kasomis; organizuojant tyrimo
ir gydymo metodikų parengimą; kontroliuoti diagnostikos, gydymo, reabilitacijos
procesų valdymą ir profesinę kokybę; medicininės dokumentacijos kokybę, med.
statistikai teikiamų duomenų kokybę, jų pateikimą laiku, pagrįstumą;
hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą, organizuoja gydytojų
kvalifikacijos kėlimą įvairiose formose, ligonių mitybos kokybę; laikinojo
nedarbingumo pagrįstumą, atitiktį veikiantiems įstatymams, nedarbingumo,
invalidumo, nėštumo ir gimdymo pažymėjimų išdavimo kokybei; vaistų ir vaistinių
medžiagų struktūrą, paskirstymą, sunaudojimą. Pagal DK 142 straipsnį darbo
laikas yra laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, t. y.
vykdyti jam pavestas funkcijas. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos
teismas, nustatęs aplinkybes, kad ieškovė 2007 m. birželio 6 d. nuo 15.30 iki 16.30 val.
nebuvo darbo vietoje darbo kabinete, ji tuo metu dirbo su ultragarso aparatu
(atliko tyrimus pacientėms), jas įvertindamas, neteisingai nusprendė, jog toks
ieškovės darbas prilygo jos, kaip direktoriaus pavaduotojai medicinai,
funkcijoms. Kolegijos vertinimu, netinkamai buvo įvertinti surinkti įrodymai ir
pritaikytos materialinės teisės normos (DK 234 straipsnis), t. y. iš byloje esančių
įrodymų medicininių kortelių, medicininės dokumentacijos, ultragarsinio
tyrimo duomenų, ieškovės pakviestų liudytojų parodymų matyti, kad ieškovė
ginčo laikotarpiu dirbo gydytojos akušerės ginekologės darbą Konsultacijų ir
diagnostikos skyriuje, tačiau nevykdė jai nustatytų darbo pareigų; ultragarso
aparato galimybių tyrimas nepriklausė direktoriaus pavaduotojos medicinai
pareigoms pagal pareiginę instrukciją, nebuvo jokios būtinybės vertinti šio
aparato galimybes, nes ieškovė su šiuo aparatu dirbo nebe pirmą kartą. Dėl to
kolegija, nurodžius šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė padarė darbo
drausmės pažeidimą. Tai, kad atsakovo 2007 m. liepos 4 d. įsakyme dėl
drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo, ieškovės padarytas pažeidimas įvardytas
kaip nebuvimas darbo vietoje darbo metu, nėra pagrindas šį įsakymą pripažinti
neteisėtu ir panaikinti jai paskirtą drausminę nuobaudą, nes šis netikslumas
yra formalus, nepašalinantis ieškovės padaryto pažeidimo; kolegijos vertinimu, įsakymo
formuluotė iš esmės atitiko padarytą darbo drausmės pažeidimą, nes ieškovės iš
tikrųjų nebuvo darbo vietoje, o buvimas ligoninėje ir kito darbo atlikimas negu
priklauso ginčijamu laiku prilygintinas nebuvimui darbo vietoje ir darbo
pareigų nevykdymui.
III. Kasacinio skundo teisiniai
argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007
m. gruodžio 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, ar
darbuotojas gali būti laikomas pažeidusiu darbo drausmę,
jei imasi daugiau nei, darbdavio nuomone, reikalinga, priemonių savo funkcijoms
atlikti. Teismas pažeidė DK 35 straipsnio 1
dalį, 238 straipsnį, 242 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas, kad ieškovė dirbo ne
direktoriaus pavaduotojo medicinai, o akušerės ginekologės darbą, nepagrįstai netyrė esminių bylos aplinkybių. Kasatorės
teigimu, teismas nevertino, ar sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal dvi
darbo sutartis pas tą patį darbdavį,
gali esant būtinybei, veikdamas paciento prioritetinių teisių užtikrinimo
tikslu, administracinio darbo
sąskaita suteikti pirmenybę paciento aptarnavimui. Juolab kad atsakovas nebuvo nustatęs, kokias konkrečias
priemones ieškovė, atlikdama savo funkcijas, galėjo ar negalėjo taikyti. DK 35 straipsnio 1
dalyje nenustatytos konkrečios elgesio taisyklės, bet įtvirtintos bendrosios DK
idėjos, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi
laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo
principų. Apeliacinės
instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės veiksmai atsakovui
nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, ieškovė
iš esmės veikė darbdavio ir pacientų naudai. Teismas neįvertino pažeidimo
trukmės, paskirtos drausminės nuobaudos
proporcingumo pažeidimui, ir nors teismas nustatė tas pačias kaip ir pirmosios
instancijos teismas aplinkybes, kad ieškovė buvo darbovietėje, dirbo, tačiau vertino tai kaip dirbtą darbą, sulygtą kita darbo sutartimi su tuo pačiu
darbdaviu. Kasatorės manymu, pastaroji aplinkybė negalėjo būti pripažinta kaip
nebuvimas darbe ir darbo pareigų nevykdymas, nebent kaip smulkus darbo grafiko pažeidimas, nesukėlęs darbdaviui jokių neigiamų
pasekmių. Apeliacinės instancijos
teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės,
kaip direktoriaus pavaduotojos medicinai, veiklos sfera labai plati, nėra tiksliai nustatyta jos funkcijų įgyvendinimo
tvarka, todėl, nesant konkrečių taisyklių, ieškovė, kaip administracijos atstovė, turėjo teisę
savarankiškai pasirinkti būdus ir priemones savo funkcijoms tinkamai įgyvendinti. Nesant konkrečios funkcijų įgyvendinimo tvarkos, ieškovė,
priklausydama administracijai, turėjo
teisę tam tikrais atvejais ne tik savarankiškai nuspręsti dėl darbo funkcijų
atlikimo, bet ir būtinybę faktiškai
atliekamą darbą vertinti atsižvelgiant į, darbuotojo supratimu, būtinus
veiksmus savo funkcijoms tinkamai
įgyvendinti. Apeliacinės instancijos
teismas, pripažindamas, kad ieškovė ginčo laikotarpiu dirbo tik akušerio ginekologo darbą, nepagrįstai savo išvadą grindė
tuo, kad naujo echoskopo galimybių tyrimas nebuvo direktoriaus pavaduotojos
pareiginė funkcija, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad
pagal savo profesijai keliamus aukštesnius reikalavimus ir einamas pareigas
ieškovė visų pirma turėjo teisę spręsti,
kokios priemonės užtikrintų jos funkcijų tinkamą atlikimą. Akušerio ginekologo pareigoms nepriklauso atlikti
ultragarso tyrimus, tačiau ieškovė,
atlikdama tokius tyrimus, siekė kuo nuodugniau išsiaiškinti aparato galimybes,
be pacientų to niekaip nebūtų pavykę padaryti. Be to, teismas, spręsdamas
klausimą dėl ieškovės darbo funkcijų atlikimo, turėjo remtis tiek protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tiek ieškovės profesijai keliamais
ypatingo rūpestingumo, pareigingumo, jautrumo ir atsakomybės reikalavimais, ir vertinti, ar bendravimas su pacientais,
įstaigoje naudojamų techninės įrangos
galimybių analizė, skyrių vizitacija pateko į ieškovės darbo funkcijas, ir ar šių darbų atlikimas pažeidė jos
profesijai ir pareigoms keliamus reikalavimus. Teismas taip pat netyrė ir
nevertino įsakymo paskirti drausminę nuobaudą turinio, t. y. teismas
nepagrįstai pripažino teisėtu ir pagrįstu įsakymą, kuriuo ieškovei
nuobauda buvo skirta ne už tai, kad ji
nevykdė darbo funkcijų, nes vykdė darbo funkcijas pagal kitą darbo sutartį, o už tai, jog ji ginčo laikotarpiu
nebuvo darbo kabinete. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevisiškai atskleidė ieškovės, kaip
administracijos darbuotojos, funkcijas diagnostikos ir profesiniame tobulinimo procese,
todėl padarė esminį proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.
2.
Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas,
priimdamas naują sprendimą ir atmesdamas ieškinį, priteisė iš jos per daug
bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo advokatas nei rinko įrodymų, nei kėlė naujų ar
sudėtingų teisės klausimų, apeliacinės instancijos teismas reikšmingu
apeliacinio skundo argumentu pripažino tik vieną, visuose teismo posėdžiuose
dalyvavo atsakovo atstovas, turintis teisinį išsilavinimą; teismo posėdžiuose nebuvo
sprendžiami itin sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, todėl
priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jo
netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą,
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos
teismas nustatė teisingas aplinkybes, jog ieškovė ginčo laikotarpiu dirbo
ginekologės, o ne direktoriaus pavaduotojos medicinai darbą. Be to, pati
ieškovė pripažino, kad ji tuo laikotarpiu priiminėjo moteris ir ultragarso
sistema jas apžiūrėjo. Šią aplinkybę patvirtino ir medicinos dokumentai,
liudytojų parodymai, ultragarso tyrimo duomenys. Tai, kad ieškovė ginčo
laikotarpiu buvo ligoninės patalpose, nepatvirtino, jog ji nepadarė drausmės
pažeidimo. Ultragarso aparato tirti taip pat nebuvo pagrindo, nes šis buvo
tvarkingas, turėjo garantiją, o direktoriaus pavaduotojos pareigybės aprašyme
nenurodyta darbo su ultragarso aparatu. Darbdavys kasatorei skyrė pačią
švelniausią nuobaudą, o darbo drausmės pažeidimas negalėjo būti vertinamas kaip
smulkus darbo grafiko pažeidimas. Bylinėjimosi išlaidos priteistos teisingai,
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio
2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o
j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų
sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą,
kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje
byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino
ir taikė DK teisės normas, reglamentuojančias darbo teisių įgyvendinimą ir
pareigų vykdymą, ar nepažeidė
procesinės teisės normų dėl įrodymų vertinimo (CPK 346 straipsnio
2 dalies 1 punktas).
Dėl
darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo
Dėl nuolat kintančios ekonominės ir socialinės
situacijos, vis naujų santykių šiose srityse atsiradimo įstatymais nėra įmanoma
sureguliuoti visų darbo santykių subjektų veiksmų. Dėl šios priežasties
įstatymų leidėjas yra nustatęs normas principus, užtikrinančius tinkamą darbo
teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, atsižvelgiant ne tik į dabar
egzistuojančius darbo teisinius santykius, bet ir į jų dinamiką. Pagrindiniai
darbo santykių reglamentavimo principai nurodyti DK 35 straipsnio 1
dalyje. Jie nenustato konkrečių darbo santykių subjektų elgesio taisyklių,
tačiau įtvirtina bendruosius pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai,
darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas,
turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, nepažeisti
protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Darbo sutartis tai darbuotojo ir darbdavio
susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos,
specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas
darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo
sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir
užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose,
kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatorė dirbo pas atsakovą pagal tris
darbo sutartis. Ginčas šioje byloje kilo dėl kasatorės darbo pareigų, kilusių
iš darbo sutarties, pagal kurią ji buvo priimta į darbą pas atsakovą ligoninės
direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja medicinai. Pagrindinės darbuotojų
pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos DK 228
straipsnyje. Darbuotojo pareigos taip pat gali būti nustatytos ir kituose Darbo
kodekso straipsniuose ar kituose įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose bei
lokaliniuose teisės aktuose. Darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių
elementų, apibūdinančių darbuotojo teisinį statusą. Tam, kad darbuotojas galėtų
tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi
supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais
darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, būdamas darbo santykiuose,
taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad kasatorės pareigos pagal nurodytą darbo sutartį yra
nustatytos ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos medicinai
pareiginėje instrukcijoje.
Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų
vykdymas dėl darbuotojo kaltės yra laikomas darbo drausmės pažeidimu (DK 234
straipsnis). Taigi drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės
pažeidimas (DK 236 straipsnis). Esant ginčui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo,
teismai privalo rinkti, tirti ir vertinti įrodymus, reikšmingus nustatant, ar
asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam skirta drausminė nuobauda,
ir ar buvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygos.
Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę
atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos:
konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės,
priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir
žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų,
drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Kartu šios sąlygos parodo, kad
drausminė atsakomybė gali būti tik individuali. Darbuotojui teisme ginčijant
jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų
buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti
pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo
drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. v. UAB Kelio restoranai; bylos
Nr. 3K-3-69/2007).
Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti,
būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus.
Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą visų pirma užtikrindamas, kad
darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką supažindinti su
darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais (DK 227
straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai). Bylą nagrinėję teismai skirtingai
vertino kasatorės veiksmus pagal pareiginę instrukciją ir padarė skirtingas
išvadas: apeliacinės instancijos teismas, priimdamas byloje naują sprendimą,
konstatavo, kad ieškovė nebuvo savo darbo vietoje (direktoriaus pavaduotojos
medicinai kabinete), ginčo laikotarpiu dirbo akušerės ginekologės darbą ir taip
nevykdė darbo pareigų. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar darbuotojas,
tą pačią dieną dirbantis pas tą patį darbdavį pagal dvi darbo sutartis
skirtingą darbą, pradėjęs darbą pagal antrąją darbo sutartį anksčiau nei
nustatyta grafike, tačiau iš esmės veikiantis to paties darbdavio naudai ir
interesams, laikomas kaip nevykdantis savo darbo pareigų.
Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30
straipsnį administracija yra būtinas atsakovo, kaip viešosios įstaigos, valdymo
organas, kurio paskirtis organizuoti ir valdyti įstaigos veiklą. Kasatorė
pagal ginčo darbo sutartį yra administracijos narė, todėl jos bendrosios
darbinės pareigos išplaukia iš nurodyto įstatymo 30 straipsnio nuostatų ir
apima dalyvavimą įmonės veiklos organizavimo ir valdymo procese. Bylą nagrinėję
teismai nenustatė, kad kasatorė darbo pareigas, nustatytas jos pareiginėje
instrukcijoje, gali ir privalo atlikti tik būdama direktoriaus pavaduotojos
medicinai kabinete. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės pareiginės
instrukcijos turinio analizė, iš kurios matyti, jog į kasatorės kompetenciją
įeina daug įvairios kontrolės funkcijų, suponuoja išvadą, kad toks aiškinimas
prieštarautų bendriesiems DK 35 straipsnyje įtvirtintiems darbo teisių
įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principams. Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino
kasatorės nebuvimo tam tikrą laiką jos darbo kabinete faktą, prilygindamas jį
darbo pareigų nevykdymui, tačiau nenustatė, kokių konkrečių darbo pareigų neįvykdė
darbuotoja. Teismas sprendė, kad ieškovė ginčo laikotarpiu dirbo gydytojos akušerės ginekologės
darbą Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje, tačiau nevykdė jai nustatytų darbo
pareigų kaip direktoriaus pavaduotojos medicinai, nors taip ir neįvardijo
kokių. Teisėjų kolegijos nuomone, toks darbo drausmės pažeidimo aiškinimas
prieštarauja DK 234 straipsnyje įtvirtintai darbo drausmės pažeidimo sampratai.
Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis
darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas
arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks
asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms,
taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai
veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas,
bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama
jo tam tikram interesui. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatorė
ginčo laikotarpiu buvo ligoninės patalpose, dirbo su ultragarso aparatu
apžiūrinėdama pacientes, t. y. dirbo to paties darbdavio naudai, jo interesams.
Teismai nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad būtų buvusios
pažeistos kokios nors darbdavio teisės ar pakenkta atsakovo, kaip sveikatos
priežiūros įstaigos, interesams. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad
ginčijama drausminė nuobauda kasatorei buvo paskirta tik dėl to, jog ginčijamu
laikotarpiu ji vieną valandą nebuvo darbo kabinete, todėl jai nebuvo galima
įteikti pasirašyti tam tikrų, su jos asmeniu, bet ne su jos atliekamomis
pareigomis, susijusių dokumentų. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina,
kad darbdavys ginčo laikotarpiu nebuvo davęs kasatorei jokių konkrečių
pavedimų, susijusių su tiesioginių jos, kaip direktoriaus pavaduotojos
medicinai, atlikimu, todėl darbuotojos nebuvimo darbo kabinete faktas, kaip
toks, jokių neigiamų padarinių atsakovui nesukėlė. Teisėjų kolegija pažymi, kad
kasatorės pareigos jos pareiginėje instrukcijoje yra apibrėžtos gana
abstrakčiai, jų atlikimo būdai jokio lokalinio norminio akto nenustatyti. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad kasatorė, būdama sveikatos priežiūros įstaigos
administracijos darbuotoja, organizuodama įstaigos veiklą medicinos srityje,
pati turėjo teisę pasirinkti būdus ir metodus jos kompetencijai priskirtoms
pareigoms vykdyti ir įgyvendinti, laikydamasi įstatymų, veikdama sąžiningai bei
laikydamasi bendrųjų darbo santykių dalyvių protingumo, teisingumo ir
sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
vien tik tas faktas, jog kasatorė, dirbanti pas atsakovą pagal kelias darbo
sutartis, tam tikrą laiko tarpą nebuvo savo darbo kabinete, tačiau dirbo to
paties darbdavio naudai ir jo interesams, negali būti laikomas darbo drausmės
pažeidimu, jeigu nenustatyta, kokių konkrečių pareigų darbuotoja nevykdė arba
jas vykdė netinkamai.
Pirmosios instancijos
teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į darbo sutarties
šalių elgesį, kasatorei dirbant pas atsakovą pagal kelias darbo sutartis, ir padarė
pagrįstą išvadą, kad ieškovės pareigos nustatytos jos pareiginėje instrukcijoje;
tam, kad būtų galėjusi įgyvendinti funkcijas, ji turėjo analizuoti diagnostikos
ir gydymo priemonių galimybes, pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis,
nebūtinai tai atlikdama tik savo darbo kabinete. Esant tokiai byloje nustatytai
situacijai, kai ieškovės, kaip direktoriaus pavaduotojos medicinai, darbo
funkcijos apibrėžtos gana plačiai, darbdavio paskirta drausminė nuobauda vien
už nebuvimą darbo kabinete, tačiau žinant, kad kasatorė apskritai buvo ligoninės
patalpose ir teikė sveikatos priežiūros paslaugas, vertintina kaip darbdavio
nesąžiningumas. Tokiu atveju atsakovo įsakyme nurodytas darbo drausmės
pažeidimas nebuvimas darbo vietoje kabinete vertintinas kaip formalus ir
neturintis visų būtinųjų darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų. Dėl to
teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasatorė
darbo drausmės pažeidimo nepadarė, o drausminė nuobauda jai paskirta
nepagrįstai.
Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė, o pirmosios instancijos
teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šalių
ginčą, todėl kasatorės skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas
naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK
359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai
nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamų teismų procesinių dokumentų teisėtumui (CPK
346 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas
teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad kasatorė,
pateikdama kasacinį skundą, turėjo 2000 Lt išlaidų už advokato pagalbą surašant
kasacinį skundą, prašo šias išlaidas priteisti. Tenkinus ieškovės kasacinį skundą ir jai prašant priteisti
bylinėjimosi išlaidas, pirmiausia reikia įvertinti, ar išlaidų už advokato
teisinę pagalbą suma atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio
dokumento surašymą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 punktuose nurodyti rekomenduojami
priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs
dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu
imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368
Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino
minimaliosios mėnesinės algos dydį 800 Lt. Kasacinis skundas buvo priimtas
2008 m. liepos 11 d. Nurodytų Rekomendacijų 8.12 punkte nustatytas
rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už kasacinį skundą apskaičiuotinas
nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju 3,5) dauginant iš minimalios
mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės sumokėtas
advokatui mokestis už kasacinio skundo surašymą atitinka rekomenduotiną
maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl kasatorei priteisiamos
2000 Lt dydžio išlaidos už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą; šias
išlaidas patvirtina 2008 m. balandžio 23 d. pinigų priėmimo kvitas (T. 2, b. l.
37).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą ir palikti
galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VŠĮ
Kauno 2-osios klinikinės ligoninės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du
tūkstančius litų) išlaidų už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė