Civilinė byla Nr. 3K-3-424/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.10.10; 11.9.12; 19.2; 19.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. M. ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybei ir viešajai įstaigai Trakų ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas P. V. M. prašė teismo pripažinti jo atleidimą iš VšĮ Trakų ligoninės vyriausiojo gydytojo (direktoriaus) pareigų pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. S1-255 neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartis su juo nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iš VšĮ Trakų ligoninės jo naudai 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos – 2006 m. liepos 1 d., iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Šalių ginčas kilo dėl P. V. M. atleidimo iš VšĮ Trakų ligoninės vyriausiojo gydytojo (direktoriaus) pareigų teisėtumo, galimų sutarties nutraukimo pagrindų ir šiuos pagrindus nustatančių įstatymų aiškinimo bei taikymo. Ieškovas teigia, kad vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) 28 straipsnio 6 dalimi jis galėjo būti atleistas iš pareigų tik laikantis Darbo kodekse nustatytų pagrindų ir tvarkos, o atsakovo nuomone, pagal Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VšĮĮ) 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą viešosios įstaigos steigėjas turi absoliučią teisę atleisti ligoninės, kuri yra viešoji įstaiga, vadovą, todėl konstatuoti Darbo kodekse nustatytus darbo sutarties nutraukimo pagrindus nebūtina.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Trakų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino P. V. M. atleidimą iš VšĮ Trakų ligoninės vyriausiojo gydytojo (direktoriaus) pareigų neteisėtu; priteisė jam iš VšĮ Trakų ligoninės 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, iš viso - 21 875,04 Lt, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. gruodžio 5 d., iš viso – 29 804,96 Lt, ir nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 273,44 Lt  vidutinio dienos darbo užmokesčio; laikė, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė iš VšĮ Trakų ligoninės ieškovui 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas galėjo būti atleistas ne bendraisiais Darbo kodekse nustatytais pagrindais tik tuo atveju, jei atleidimo pagrindus nustato specialieji įstatymai. Ieškovo atleidimo metu galiojo ir turėjo būti vadovaujamasi SPĮ įstatymu, reglamentuojančiu VšĮ Trakų ligoninės, kaip specialios sveikatos priežiūros įstaigos, teisinę padėtį, o VšĮ įstatymas yra bendrasis SPĮ įstatymo atžvilgiu, todėl taikomas tiek, kiek neprieštarauja pirmajam (SPĮĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). SPĮĮ 28 straipsnio 6 punkte nustatyta tik įstaigos steigėjo (steigėjų) teisė priimti sprendimą dėl įstaigos vadovo atleidimo, tačiau nenustatyta savarankiškų jo atleidimo pagrindų, todėl vadovautis šia norma ir SPĮĮ 15 straipsnio 1 dalimi kaip atleidimo pagrindu negalima. Trakų rajono savivaldybė nėra VšĮ Trakų ligoninės dalininkė - toks jos statusas neįtvirtintas nei SPĮ įstatyme, nei VšĮ Trakų ligoninės įstatuose - todėl neturi absoliučios teisės atleisti ligoninės vadovą. SPĮĮ 28 straipsnio 6 punktas yra blanketinė norma, nes nukreipia į kitas konkrečius atleidimo pagrindus nustatančias teisės normas. Kadangi specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta savarankiškų sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atleidimo pagrindų, tai turėjo būti vadovaujamasi Darbo kodekse nustatytais pagrindais, t. y. DK 124 straipsnio 1 punktu. Teismas konstatavo, kad VšĮ Trakų ligoninės vyriausiasis gydytojas turėjo būti atleistas Darbo kodekse nustatytais pagrindais, to nepadarius, ieškovo atleidimas yra neteisėtas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2008 m. kovo 4 d.  nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad ieškovas 1976 m. gruodžio 9 d. buvo paskirtas Trakų rajono centrinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Trakų rajono savivaldybės mero 1998 m. gruodžio 24 d. potvarkiu Nr. 1359 nuspręsta tęsti darbo santykius su VšĮ Trakų ligoninės vyriausiuoju gydytoju P. V. M. Kolegija sprendė, kad su  ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis, nors  ji nebuvo įforminta raštu pagal pavyzdinę formą, t. y. tarp ieškovo ir savivaldybės tarybos buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Ieškovas buvo atestuotas 2001 m. balandžio 19 d., taip patvirtinant jo tinkamumą  toliau eiti pareigas. Kolegija padarė išvadą, kad, nutraukdamas darbo sutartį, atsakovas privalėjo laikytis Darbo kodekso ir kitų darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) viešosios įstaigos administracijos vadovo atleidimą reglamentuoja SPĮĮ  28 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, kurios pagrindu ieškovas iš darbo galėjo būti atleistas įstatymų nustatyta tvarka t. y.  faktiškai laikantis Darbo kodekse nustatytų pagrindų ir tvarkos, o ne  taikant  VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes LNSS viešųjų įstaigų veiklą reglamentavo specialusis įstatymas – SPĮ įstatymas, kurio 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms  įstaigoms  VšĮ įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja  šiam įstatymui. Tokią išvadą patvirtina ir 2007 m. birželio 26 d. pakeistas SPĮĮ 15 straipsnis, kurio 6 dalies  redakcijoje nurodyta, kad  LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą gali būti priimami ir atleidžiami tik Darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais, taip pat Seimo  Sveikatos reikalų komiteto 2007 m. rugpjūčio 13 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pagal  SPĮĮ 28 straipsnio 1 dalies 6 punktą LNSS  viešųjų įstaigų  vadovai nuo pat SPĮ įstatymo priėmimo dienos galėjo  būti priimami ir  atleidžiami iš darbo tik laikantis Darbo kodekse nustatytų procedūrų ir pagrindų.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas Trakų rajono savivaldybė prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

            1. Išvada, kad VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata prieštarauja SPĮ įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms LNSS viešosios įstaigos vadovo priėmimo ir atleidimo tvarką, todėl negali būti taikoma, nepagrįsta, nes šios abiejų įstatymų nuostatos (VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir SPĮĮ 28 straipsnio 6 punktas) įtvirtina teisę aukščiausiajam viešosios įstaigos organui atleisti įstaigos vadovą. SPĮĮ 28 straipsnio 6 punkte nustatytas reikalavimas, kad darbo sutartis turi būti nutraukta įstatymų  nustatyta tvarka, įgyvendina bendrąjį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtintą principą, įpareigojantį asmenis, įgyvendinančius savo teises, laikytis įstatymų. Atleidžiant ieškovą iš pareigų buvo laikomasi įstatymų reikalavimų.

            2. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad, priešingai negu kitose viešosiose įstaigose, LNSS viešosiose įstaigose aukščiausiasis organas (steigėjas) neturi teisės nesaistomas jokių aplinkybių atleisti LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovą. Tokia išvada prieštarauja lygiateisiškumo principui, nes palyginus su kitų viešųjų įstaigų vadovais, LNSS viešųjų įstaigų vadovams suteikiamos didesnės teisinės garantijos.

            3. Trakų rajono apylinkės teismas, analizuodamas SPĮĮ 15 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pagal jos nuostatas LNSS viešosios įstaigos steigėjas kas penkeri metai viešo konkurso būdu gali parinkti tokį vadovą, kuris tuo metu efektyviausiai galėtų vadovauti įmonei, o esant absoliučiai steigėjo teisei atleisti įstaigos vadovą iš darbo, toks teisinis reglamentavimas būtų perteklinis ir nepasiektų jam nustatytų tikslų. Kasatoriaus nuomone, pagal šią normą konkursas turi būti organizuojamas ne rečiau kaip kas penkeri metai, tačiau ji neriboja galimybės konkursą organizuoti trumpesniais intervalais. Konkursinė LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo priėmimo į darbą tvarka ne riboja steigėjo teisę bet kada atleisti LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovą, o užtikrina, jog steigėjas nepiktnaudžiautų šia teise, nes atleistas vadovas turi teisę dalyvauti konkurse ir, būdamas geriausias pretendentas, gali jį laimėti. Be to, teismai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog ieškovas į darbą VšĮ Trakų ligoninėje buvo priimtas ne konkurso būdu.

            4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-640/2004, motyvuodamas, kad ji nebuvo skelbta įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pozicija prieštarauja asmenų lygybės, teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės konstituciniams principams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo nuostatoms dėl jurisprudencijos tęstinumo. Teismų praktika yra teisės šaltinis nepriklausomai nuo nutarties paskelbimo būdo.

            5. Faktinės aplinkybės, nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-640/2004, ir aplinkybės šioje civilinėje byloje yra iš esmės tapačios (abiejose bylose nagrinėjamas viešosios įstaigos – viešojo juridinio asmens – vienasmenio valdymo organo administracijos vadovo teisinis statusas, jam taikomos garantijos, atleidimo pagrindai ir tvarka), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kasacinio teismo nutartį.

            6. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 6 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1105-40/2006 priėmė priešingą sprendimą analogiškoje byloje, pasisakydamas, kad savivaldybės tarybos teisė atleisti savivaldybės viešųjų įstaigų vadovus yra absoliuti. Taip teismas pažeidė kasatoriaus teisėtą lūkestį, kad teisė šioje byloje bus aiškinama taip pat, kaip anksčiau išnagrinėtoje byloje.

            7. Skundžiamais teismų sprendimais buvo paneigtas tarp administracijos vadovo ir LNSS viešosios įstaigos atsirandančių pavedimo teisinių santykių fiduciarinis pobūdis. Teismai neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad viešąją įstaigą ir jos vadovą sieja pavedimo teisiniai santykiai, kuriems būdingas fiduciarinis pobūdis, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-640/2004, rėmėsi fiduciarinių pavedimo teisinių santykių atsiradimu. Viešosios įstaigos vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti įstaigos vardu, savo veiksmais sukurti įstaigai teises ir pareigas, todėl būtinas steigėjo pasitikėjimas vadovu. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad tarp ieškovo ir savivaldybės susiklostė darbo santykiai, nepagrįstai prilygino viešosios įstaigos administracijos vadovą eiliniam darbuotojui.

            8. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvykdė šią bylą nagrinėjusio kasacinio teismo nurodymo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartyje tiksliai įvardyti tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas P. V. M. prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, savo prašymą motyvuodamas taip:

1. Pagal SPĮĮ 28 straipsnio 1 dalies 6 punktą LNSS viešosios įstaigos vadovas gali būti skiriamas ir atleidžiamas tik laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir procedūrų. Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad steigėjo teisė paskirti vadovą ribojama reikalavimo, kad jis laimėtų konkursą, o teisė jį atleisti – nuostatos, kad atleidimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka. Taigi taikytini Darbo kodekse nustatyti atleidimo iš darbo pagrindai.

2. Teismų tinkamą, atitinkantį įstatymo leidėjo ketinimus, įstatymų aiškinimą ir taikymą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2007 m. rugpjūčio 13 d. raštas, pateiktas byloje, ir SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies 2007 m. birželio 26 d. redakcija, kuria pašalinti neaiškumai dėl LNSS įstaigos vadovo atleidimo.

3. Steigėjui turint absoliučią teisę atleisti LNSS viešosios įstaigos vadovą, prarastų prasmę reikalavimas dėl vadovo priėmimo organizuojant konkursą, nes steigėjas, būdamas šališkas, galėtų konkursą laimėjusį asmenį, nenurodydamas jokių motyvų, atleisti jau kitą dieną.

4. Kasatoriaus argumentai, kad, atleidžiant LNSS viešosios įstaigos vadovą tik Darbo kodekse nustatytais pagrindais, nėra galimybės užtikrinti fiduciarinių pareigų laikymosi, atmestini, nes šių pareigų laikymasis užtikrinamas drausminės, materialinės ir civilinės atsakomybės institutais.

5. Įstatymų leidėjas LNSS viešąsias įstaigas išskiria kaip specifines, jų veikla reglamentuojama specialiojo SPĮ įstatymo, pagal kurio 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą LNSS viešosioms įstaigoms VšĮ įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja SPĮ įstatymui. Esant tokiam reglamentavimui, kasatoriaus argumentai, kad, atleidžiant LNSS viešosios įstaigos vadovą, gali būti taikomas VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nepagrįsti.

6. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje J. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-640/2004, nes ši nutartis yra pavienė, ji neatspindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, be to, joje nustatytos skirtingos nei šioje byloje faktinės aplinkybės (kasatoriaus nurodytoje byloje atleistas vadovas vadovavo ne LNSS viešajai įstaigai). Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1105-40/2006, yra pavienis, be to, neargumentuotos jo išvados, kad savivaldybės tarybos teisė atleisti savivaldybės viešųjų įstaigų vadovus yra absoliuti.

7. Apeliacinės instancijos teismas įvykdė kasacinio teismo nurodymus 2007 m. gruodžio 22 d. priimtoje nutartyje: išsiaiškino ieškovo priėmimo į darbą ir atestavimo faktines aplinkybes, ir konstatavo, kad jo ir ligoninės santykiai vertintini kaip darbo teisiniai santykiai.

 

                                       Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasacinio skundo argumentais keliami klausimai dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (SPĮĮ), Viešųjų įstaigų įstatymo (VšĮĮ) bei Darbo kodekso nuostatų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) viešosios įstaigos - VšĮ Trakų ligoninės – vyriausiojo gydytojo (direktoriaus) atleidimo iš pareigų teisėtumo klausimą. Kasatorius reiškia įsitikinimą, kad tokios įstaigos vadovas veikia fiduciarinio pobūdžio pavedimo, o ne darbo santykių pagrindu, todėl šių santykių nutraukimui nebūtini Darbo kodekse nustatyti pagrindai. Pažymėtina, kad ši byla jau buvo nagrinėjama kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi (tuometis bylos Nr. 3K-3-591/2007) pažymėjo, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas Viešųjų įstaigų įstatymo atžvilgiu yra specialusis, šio įstatymo 15 straipsnyje ir 28 straipsnio 6 punkte nustatyta, kokiam terminui LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovai galėjo būti priimami į darbą, taip pat jų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka. Pagal nurodytų normų nuostatas sveikatos priežiūros įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams, su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma darbo sutartis, kuri gali būti nutraukiama įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, atsižvelgia į šiuos išaiškinimus ir pakartotinai dėl šių klausimų nebepasisako. Nagrinėdama bylą kasacine tvarka, kolegija vadovaujasi įstatymų redakcijomis, galiojusiomis 2006 m. birželio 27 d., t. y. priimant ginčo sprendimą atleisti ligoninės vadovą iš darbo.

            Kadangi LNSS viešųjų įstaigų veiklą ir jų vadovų priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja specialus SPĮ įstatymas, turi būti vadovaujamasi būtent jo, o ne VšĮ įstatymo nuostatomis. Tačiau SPĮ įstatyme atleidimo iš darbo tvarka nebuvo detalizuota, jo 28 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad steigėjo kompetencijai priklauso organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti, sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymo nustatyta tvarka.

            Sprendžiant, kokiomis įstatymo nuostatomis turi būti vadovaujamasi atleidžiant iš pareigų LNSS viešosios įstaigos vadovą, atsižvelgtina į tokios įstaigos teisinio statuso ypatumus, kurie gali būti reikšmingi aiškinant teisės normas. SPĮ įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS viešoji įstaiga yra įsteigta iš valstybės ar savivaldybės  turto ir  lėšų, skirtingai nei kitos viešosios įstaigos, kurių steigėjais ir dalininkais galinčių būti fizinių ir juridinių asmenų sąrašas neribojamas. Valstybės ar  savivaldybės lėšų efektyvus  panaudojimas  yra viešasis interesas, todėl jo apsaugai užtikrinti šiomis lėšomis finansuojamų įstaigų veiklai būtina griežtesnė kontrolė, nei įstaigų, finansuojamų  privačiomis lėšomis. Įstaigų  veiklos skaidrumą padidina įstatymų nuostatos, įgaliotiems pareigūnams nesuteikiančios teisės reikšmingus sprendimus priimti be objektyvaus jo  pagrindimo,  bet įpareigojančios juos pagrįsti  atitinkamomis  teisės  normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Įvertinus šiuos LNSS viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui  tenkinti, darytina  išvada, kad visi sprendimai turi būti objektyviai  pagrįsti viršuoju  interesu, o ne motyvuojami  absoliučios teisės sąvoka. Atsižvelgiant į LNSS viešosios įstaigos ir kitų viešųjų įstaigų skirtumus, darytina išvada, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės  instancijos  teismai  pagrįstai  nesirėmė  Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje J. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-640/2004, kurioje buvo sprendžiamas ginčas ne dėl LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo atleidimo. SPĮ įstatyme įtvirtinta, kad LNSS viešosios  įstaigos  vadovas priimamas ir atleidžiamas  laikantis  įstatymo  nustatytų  reikalavimų, todėl steigėjų nepasitikėjimas vadovu gali būti pagrindas  nutraukti su juo  sudarytą  darbo  sutartį  tik tada, kai  nepasitikėjimas, kaip sutarties  nutraukimo  pagrindas, ir jo  konstatavimo  kriterijai nustatyti  įstatyme ir konkrečiu  atveju  nustatyti  faktai šiuos kriterijus  atitinka. Taigi, LNSS viešosios įstaigos  vadovo priėmimas į darbą  negali būti  grindžiamas  fiduciarinių  pavedimo  teisinių  santykių  atsiradimu, o atleidimas – jų nutrūkimu.  Kadangi tokią LNSS viešosios įstaigos  vadovo  teisinę  padėtį lemia  įstatymų  nuostatos  ir įstaigos  teisinės  padėties  ypatumai, tai jo priėmimo  ir atleidimo  iš darbo tvarkos  skirtumų  nuo tvarkos,  nustatytos  kitokio  teisinio statuso  įmonėse ir įstaigose,  negalima  laikyti  pažeidžiančiais  asmenų  lygybės  prieš  įstatymą  principą. SPĮĮ 28  straipsnio 6 punkte esant  nuostatai, kad darbo sutartis su vadovu nutraukiama  įstatymų  nustatyta  tvarka, bei, nesant  tokios tvarkos  nustatytos nei SPĮ, nei  VšĮ  įstatymuose, turi būti  vadovaujamasi  Darbo  kodekse  įtvirtintu  darbo  sutarties  nutraukimo  reglamentavimu.  Tai  patvirtina  DK 1 straipsnio 1 dalis, kurioje  nurodyta, kad šis kodeksas  reglamentuoja  darbo  santykius,  susijusius ne tik su šiame  kodekse, bet ir kituose  norminiuose  teisės  aktuose  nustatytų  darbo teisių ir  pareigų  įgyvendinimu  bei  gynyba. Išvadą, kad kasatorius,  atleisdamas  ieškovą  iš darbo, privalėjo  laikytis Darbo  kodekso nustatytos tvarkos ir pagrindų, patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo įvertintas pateiktas byloje Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2007 m. rugpjūčio 13 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pagal  SPĮĮ 28 straipsnio 1 dalies 6 punktą LNSS  viešųjų įstaigų  vadovai nuo pat SPĮ įstatymo priėmimo dienos galėjo  būti priimami ir  atleidžiami iš darbo tik laikantis Darbo kodekse nustatytų procedūrų ir pagrindų. Pažymėtina, kad 2007 m. birželio 26 d. įstatymu buvo pakeista SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies redakcija, aiškiai įtvirtinant nuostatą, kad įstaigos vadovas atleidžiamas Darbo kodekse nurodytais pagrindais. Šio įstatymo projekto Nr. XP-2162  2007 m. balandžio 12 d. aiškinamajame rašte įvardyta iniciatyvos keisti įstatymą priežastis - teismų praktika, kai laikoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjas turi absoliučią teisę atleisti jos vadovą, komplikuoja LNSS viešųjų įstaigų vadovų  teisinę padėtį. Taigi įstatymų leidėjas, konkretizuodamas įstatymo normą dėl LNSS viešųjų įstaigų vadovų atleidimo tvarkos, pašalino priežastis, dėl kurių teismų praktika neatitiko jo siekto tikslo. Įvertinus LNSS viešųjų įstaigų vadovų atleidimo iš darbo teisinio reglamentavimo raidą, galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas niekada neturėjo tikslo suteikti absoliučią teisę steigėjui atleisti LNSS viešosios įstaigos vadovą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovą ir kasatorių sieja darbo santykiai, kurie gali baigtis Darbo kodekse nustatytais pagrindais. Toks vadovo teisinis statusas neužkerta kelio steigėjui kontroliuoti vadovo veiklą, atsižvelgiant į įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose jam nustatytas pareigas bei už jų nevykdymą taikyti atsakomybę nustatančias teisės normas. Kadangi kasatorius ieškovą atleido iš darbo be teisėto pagrindo, tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai darbo sutarties su juo nutraukimą pripažino neteisėtu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie teismai, priimdami sprendimą ir nutartį, nepadarė materialinės ar proceso teisės normų pažeidimo, galėjusio lemti neteisėto procesinio sprendimo priėmimą, todėl juos naikinti arba pakeisti nėra teisinio pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

            CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, nei yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, teisėjų kolegija atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusio ieškovo prašomas priteisti 944 Lt išlaidas laiko pagrįstomis ir priteistinomis iš kasatoriaus.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Priteisti iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės (į. k. 111104791) ieškovui P. V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) (devynis šimtus keturiasdešimt keturis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai

Česlovas Jokūbauskas

 

 

Gražina Davidonienė

 

 

Birutė Janavičiūtė