Civilinė byla Nr. 3K-3-195/2008

Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.3,

11.9.7, 11.10 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. balandžio 1 d.

Vilnius 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Dangutės Ambrasienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB ,,Trikampis žiedas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB ,,Trikampis žiedas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos priteisimo.

           

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas

 

Ieškovas V. K. 2007 m.  vasario 12 d.  kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad jis nuo 2006 m. birželio 13 d. dirbo apsaugos darbuotoju UAB „Trikampis žiedas”. Pagal darbo sutartį ieškovas per savaitę turėjo dirbti 48 val., t. y. dvi paras, tačiau faktiškai dirbo daugiau nei po aštuonias paras per mėnesį. Visas faktinis darbo laikas buvo fiksuojamas budėjimo žurnaluose. Tačiau atsakovas nedeklaravo viso ieškovo faktiškai dirbto laiko, neteisingai skaičiavo ir mokėjo darbo užmokestį, nedarbingumo pašalpas bei atostoginius nuo įsidarbinimo pradžios. 2006 m. gruodžio 22 d. buvo užregistruotas ieškovo tarnybinis pranešimas dėl sudaromų nepalankių (nesaugių) darbo sąlygų, į kurį darbdavys nereagavo. Kadangi atsakovas, neteisingai skaičiuodamas darbo užmokestį ir mokėdamas mokesčius, nesilaikydamas sutartimi sulygtos darbo savaitės trukmės, pažeidė darbo sutartį bei įstatymus, tai 2007 m. sausio 29 d. ieškovas V. K. įteikė atsakovui prašymą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2007 m. vasario 1 d. Atsakovui nesutikus šiuo pagrindu nutraukti sutartį, 2007 m. vasario 2 d. pareiškimu ieškovas vienašališkai nutraukė darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį  nuo minimos dienos. Tačiau UAB ,,Trikampis žiedas“, atsisakydamas nutraukti ieškovo prašomu pagrindu darbo sutartį, nepagrįstai laikė, kad šalių darbo santykiai tęsiasi. Ieškovui neatvykus į darbą be pateisinamų priežasčių nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2007 m. vasario 19 d., atsakovas 2007 m. vasario 19 d. įsakymu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleido jį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovas nurodė, kad jokių pravaikštų nepadarė, nes sutartis su darbdaviu nors ir neįforminta, bet nutraukta nuo 2007 m. vasario 2 d.

Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo neveikimo ir neteisėtų veiksmų, kylančių iš darbo teisinių santykių, patyrė neturtinę žalą. Darbo užmokestis, mokamas ne už visas faktiškai išdirbtas valandas per visą pas atsakovą dirbtą laiką, sudarė didžiulį nepatogumą, ieškovas nuolat jautė emocinę depresiją. Atsakovas UAB ,,Trikampis žiedas“ jokiais veiksmais ir būdais nereagavo į jo tarnybinį pranešimą, kad kiti darbuotojai pažeidžia jo teisę į sveikas darbo sąlygas, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Tai, kad jis buvo neteisėtai atleistas iš darbo atsakovo nurodomu pagrindu, sumenkino jo autoritetą tarpe kitų darbuotojų, dėl to patyrė emocinę depresiją.

Ieškovas V. K., patikslinęs ieškinio reikalavimus ir remdamasis DK 127 straipsnio 2 dalimi, 93, 297, 250 straipsniais, 95 straipsnio 3 dalimi, 120 straipsnio 3 dalimi, CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsniu, prašė teismą  priteisti 1515,36 Lt nepriskaičiuoto darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką, 111,74 Lt nepriskaitytos ligos pašalpos už dvi pirmas dienas, 1090,21 Lt žalai (negautos pajamos), patirtai atsakovui nedeklaravus Sodrai faktiškai dirbto laiko, atlyginti 336,60 Lt nepriskaičiuotų atostoginių; pripažinti, kad darbo sutartis pagal DK 136 straipsnio 3 dalį nutraukta neteisėtai; pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti dviejų vidutinių mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2007 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 1090,21 Lt žalos, patirtos atsakovui nedeklaravus Sodrai jo faktiškai dirbto laiko.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti, kad darbo sutartis su juo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį nutraukta neteisėtai ir kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, bei išmokėti jam dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką; priteisė 1515,36 Lt nepriskaičiuotą darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką, 111,74 Lt ligos pašalpą, 336,60 Lt nepriskaičiuotus atostoginius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad darbo grafikų ir budėjimo žurnalų duomenys nesutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, t. y. budėjimo žurnaluose matyti faktiškai dirbtas apsaugos darbuotojų laikas, pripažino, kad ieškovo pateikti faktiškai dirbtų darbo valandų ir užmokesčio už jas skaičiavimai atitinka darbo grafikų ir budėjimo žurnalų duomenis bei DK 193, 194 straipsnio reikalavimus, todėl, vadovaudamasis DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, priteisė iš atsakovo 1515,36 Lt nepriskaičiuoto darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką, 111,74 Lt nepriskaitytos ligos pašalpos už dvi pirmas dienas, 336,60 Lt nepriskaičiuotos atostoginių išmokos. Teismas nepripažino, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo sutartį bei įstatymus netiksliai apskaičiuodamas ieškovui atlyginimą už 2006 m. rugsėjį bei kitus mėnesius, nes tai galėjo įvykti dėl skaičiavimų apsirikimo, ir nurodė, kad ieškovas ir pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes jis turėjo domėtis, kiek jam priskaičiuota atlyginimo kiekvieną mėnesį, reikalauti atsiskaitymų lapelių, kilus neaiškumų kreiptis į administraciją. Teismas nepripažino svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį fakto, kad ieškovui buvo neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis. Teismas nustatė, kad darbdavys 2007 m. vasario 5 d. kreipėsi į V. K., nurodydamas, jog nemato pagrindų nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalį ir pasibaigus ieškovo kasmetėms atostogoms 2007 m. vasario 2 d. privalėjo atvykti į darbą. Ieškovui neatvykus nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2007 m. vasario 5 d. į darbą ir nepateikus neatvykimą pateisinančio dokumento, atsakovas UAB ,,trikampis žiedas“ atleido jį pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Teismas nurodė, kad ieškovas, atsakovui nesutikus nutraukti sutartį jo nurodomu pagrindu, privalėjo 2007 m. vasario 2 d. tęsti savo darbo pareigas ir derybų būdu spręsti jo atleidimo iš darbo pagrindus ir tvarką. Kadangi ieškovas vienašališkai nutraukė darbo sutartį ir be pateisinamų priežasčių nevykdė savo darbinių pareigų,  teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atleido V. K. iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, ir vadovaudamasis DK 140 straipsniu atmetė reikalavimą išmokėti ieškovui dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoka. Teismas, nurodydamas, kad nėra visų būtinų sąlygų darbdavio materialinei atsakomybei atsirasti, atmetė prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 12 d. nutartimi tenkino dalį ieškovo apeliacinio skundo, atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti, kad darbo sutartis su V. K. pagal DK 136 straipsnio 3 dalį nutraukta neteisėtai ir kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį bei išmokėti dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką, netenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – pripažino, kad darbo sutartis su V. K. pagal DK 136 straipsnio 3 dalį nuo 2007 m. vasario 19 d. buvo nutraukta neteisėtai, ir laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta 2007 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB ,,Trikampis žiedas“ 3072,56 Lt išeitinės išmokos, 14 336,76 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteistas atstovavimo išlaidas iš atsakovo padidino iki 1000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais. Tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl darbo sutarties nutraukimo DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kolegija nustatė, kad 2006 m. birželio 13 d. darbo sutartimi šalys susitarė, jog darbo savaitės trukmė yra ne ilgiau kaip 48 val., įskaitant darbą nakties metu, taip pat švenčių ir poilsio dienomis. Pagal šią darbo sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui pagal valandinį tarifinį atlygį 3,35 Lt už val., ne mažiau kaip 1,5 nustatyto valandinio atlygio už darbą nakties metu ir už darbą švenčių dienomis pagal grafiką – ne mažiau kaip dvigubą valandinį atlygį. Kadangi ieškovas turėjo dirbti pagal atsakovo sudarytą darbo grafiką, jam turėjo būti apmokama už faktiškai dirbtą laiką. Kolegija nustatė, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį ir pažeidė įstatymus – nesilaikė darbo sutarties dėl apmokėjimo už faktiškai dirbtą laiką, neatitiko atsakovo nurodytų naktį ir švenčių dienomis dirbtų valandų skaičius, nesilaikė darbo sutarties dėl darbo savaitės trukmės (48 val.) bei įsipareigojimo užtikrinti saugias darbo sąlygas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas perskaičiavo ieškovo darbo užmokestį tik už 2006 m. rugsėjo mėn. ir 2007 m. vasario 2 d. pervedė nesumokėtą darbo užmokesčio dalį bei delspinigius. Pagal DK 93 straipsnį darbdaviui kyla pareiga teisingai apskaičiuoti ir mokėti darbo užmokestį. Kadangi atsakovas darbo apmokėjimo sąlygas pažeidinėjo nuo darbo santykių pradžios, darbo užmokestį teisingai perskaičiavo tik už vieną mėnesį, tai kolegija padarė išvadą, kad ieškovas turėjo teisėtą pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir nuo 2007 m. vasario 2 d. nebedirbti, o atsakovas privalėjo įforminti darbo sutarties nutraukimą šiuo pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalį kolegija pripažino neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 12-osios, bei DK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisė dviejų vidutinių mėnesių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kolegija netenkino reikalavimo pripažinti darbo sutartį nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (nuo prašyme nurodytos dienos), nes pagal DK 297 straipsnio 4 dalį pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Kolegija nurodė, kad ieškovas UAB „Trikampis žiedas“ dirbo nuo 2006 m. birželio 14 d., todėl pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovui priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką (3072,56 Lt), už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. priteisė 14336,76 Lt atlyginimo už priverstinę pravaikštą. Šį atlyginimą kolegija skaičiavo pagal vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį (1538,28 Lt) ir laikė, kad pagal darbo sutartį yra šešių dienų darbo savaitė, vienos dienos darbo užmokestis yra 61,53 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė nepatogumų, emocinį sukrėtimą, tačiau reikalavimo atlyginti neturtinę žalą netenkino, nes ieškovas turėjo galimybę derėtis, atlyginimas už rugsėjo mėnesį pagal jo pareiškimą buvo perskaičiuotas ir išmokėtas su delspinigiais, dėl kitų mėnesių atlyginimo perskaičiavimo nesikreipė. Kolegija su tokia teismo išvada nesutiko ir, atsižvelgdama į ieškovo patirtus nepatogumus ir emocinį sukrėtimą dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, padarė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iš dalies tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Trikampis žiedas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas. DK 127 straipsnyje įtvirtinta subjektinė darbuotojo teisė savo valia nutraukti sutartį. Kadangi darbuotojas neturi galimybės dirbti sulygtomis darbo sutartyje sąlygomis, įstatyme darbuotojui suteikiama teisė nutraukti sutartį ir nustatytas sutrumpintas įspėjimo terminas (trys dienos). Sutartis gali būti nutraukiama dėl svarbių priežasčių. Sąvoka ,,svarbi priežastis“ yra vertinamoji. Aplinkybės, kuriomis remiantis reikalaujama nutraukti sutartį, darbuotojo ir darbdavio gali būti vertinamos skirtingai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas, prašydamas nutraukti sutartį nuo 2007 m. vasario 1 d., nesilaikė minimalaus įspėjimo termino. Atsakovui nesutikus nutraukti sutarties šiuo pagrindu, ieškovas privalėjo atvykti į darbą. Kasatorius mano, kad teismas, darydamas tokią išvadą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-644/2004).

2. Teismas netinkamai aiškino DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto normą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu nutraukti sutartį galima, kai yra kitos šalies sutikimas ir nepažeisti įspėjimo terminai. Atsakovui nesutikus nutraukti sutartį, ieškovas privalėjo atvykti į darbą. Jam neatvykus ir nenutraukus sutarties, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę, todėl turėjo teisinį pagrindą atleisti jį iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu.

3. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai skaičiavo už priverstinę pravaikštą atlyginimą. Teismas rėmėsi tuo, kad vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1538,28 Lt, pagal darbo sutartį yra 6 dienų darbo savaitė, o vienos darbo dienos užmokestis yra 61,53 Lt. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad su ieškovu buvo susitartas vidutinis įkainis, 4,19 Lt už vieną darbo valandą. Dėl to skaičiuojant atlyginimą už visą priverstinę pravaikštą reikėtų skaičiuoti tiek valandų, kiek jis galėjo dirbti per visą tą laiką, t. y. 1445 darbo valandas, o priteistas atlyginimas turėtų būti 6054,55 Lt.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas, prašydamas palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįsta faktą, kad teismai teisingai nustatė, jog atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį. Ieškovas 2007 m. sausio 29 d. prašyme prašė darbo sutartį nutraukti nuo 2007 m. vasario 1 d. Tai, kad atsakovas nesutiko nutraukti darbo sutarties nurodytą dieną, dar nereiškia, kad ieškovas netenka teisės nutraukti darbo sutartį suėjus įstatyme nustatytam terminui. Ieškovas nurodo, kad darbo drausmės šiurkščiai nepažeidė, nes darbdavys nebuvo jo supažindinęs, netgi nesudaręs ieškovo darbo grafiko vasario mėnesiui, todėl pareigos eiti į darbą jam nebuvo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė faktą, kad atsakovas pažeidė darbo sutartį ir pripažino ieškovo prašyme nurodytus darbo sutarties ir darbo įstatymų pažeidimus pagrįstais. Atsakovo nuoroda į civilines bylas nepagrindžia kasacinio skundo argumentų dėl to, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovo pateikiama skaičiavimo metodika nepagrįsta.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami DK 127 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių, kai darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, taikymo ir aiškinimo klausimai. Dėl jų teisėjų kolegija pasisako.

DK 127 straipsnio 2 dalis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį iki jos termino pabaigos apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Įspėjimo terminas skaičiuojamas nuo prašymo padavimo dienos. Darbo sutartis tokiais atvejais nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Byloje yra kilęs ginčas dėl aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti darbo sutartį remiantis DK 127 straipsnio 2 dalimi. Aplinkybės, kuriomis remiantis reikalaujama nutraukti darbo sutartį, teismų priimtais procesiniais sprendimais vertintos skirtingai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis nepripažintinas svarbia priežastimi darbo sutarčiai pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis konstatavo, kad atsakovas darbo apmokėjimo sąlygas pažeidinėjo nuo to laiko, kai ieškovas pradėjo dirbti, ieškovui perskaičiavo darbo užmokestį tik už vieną mėnesį. Šis teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo teisėtą pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 d., o atsakovas privalėjo įforminti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo ieškovą atleisti iš darbo už pravaikštas. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis nepripažintinas svarbia priežastimi darbo sutarčiai pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes šis darbo užmokestį už 2006 m. rugsėjo mėnesį ir vėlesnius mėnesius netiksliai skaičiavo dėl skaičiavimo apsirikimų, kad pats ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes nesidomėjo, kiek jam paskaičiuota atlyginimo kiekvieną mėnesį, nesikreipė į administraciją ir t. t. Atsakovas neigė ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo dirbtą laiką ir neišmokėtą darbo užmokestį, neakcentavo apsirikimų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas neteisingai apmokėdavo už darbą ieškovui dėl skaičiavimo apsirikimo. Vertindama aptartą teisinę situaciją teisėjų kolegija pažymi, kad darbo užmokestį teisingai apskaičiuoti ir išmokėti privalo darbdavys, darbo sutarties sąlyga apie darbo atlygintinumą reiškia ne formalius reikalavimus darbo sutarties formai, o susitarimo esmei. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.), ir šios sąlygos gali būti keičiamos įstatymo nustatyta tvarka (DK 93 straipsnis, 95 straipsnio 3 dalis, 120 straipsnis). Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl faktinio ir teisinio pagrindo darbo sutarčiai pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti buvimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, skirtingai nuo teisminio nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasacijos dalyku gali būti tik teisės klausimai – teismo sprendimo ar nutarties neteisėtumas. Fakto klausimai nagrinėjant bylas kasacine tvarka analizuojami tik tiek, kiek reikia nustatyti, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai taikė materialinės teisės normas byloje nustatytų faktinių aplinkybių aspektu (t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį), ar tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese. Minėta, kad, spręsdamas dėl priimto sprendimo teisėtumo, kasacinis teismas vadovaujasi bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nenustatinėja naujų faktų, iš naujo nevertina byloje esančių ar naujų įrodymų. Atsižvelgdamas į kasatoriaus iškeltus teisės klausimus ir tikrindamas apskųsto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumą kasacinis teismas turi teisę rinktis, remtis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, kai jos skiriasi. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas konstatuojant teisiškai reikšmingus faktus, kurie būtini taikant DK 127 straipsnio 2 dalį bei sutrumpintą trijų dienų įspėjimo terminą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytos išvados atitinka bylos duomenis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl aptartų argumentų pagrįsta laikytina apeliacinės instancijos teismo išvada, jog darbuotojas esamoje teisinėje situacijoje negalėjo būti atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes buvo teisinis pagrindas remiantis pirmiau aptartais argumentais atleisti jį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau neaptaria kasacinio skundo argumento dėl darbo sutarties nutraukimo galimybės pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, tačiau pažymi, kad ta aplinkybė, jog darbdavys nenutraukė darbo sutarties, pasibaigus įspėjimo terminui, nereiškia, kad darbuotojas netenka teisės nutraukti darbo sutartį suėjus įstatyme nustatytam terminui. Be to, kaip pažymima atsiliepime į kasacinį skundą, darbdavys turėjo ketinimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu jo prašymu, nes vasario mėnesį šiam nesudarė darbo grafiko. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant teisinei situacijai, kai darbuotojas siekia nutraukti darbo sutartį, o darbdavys, nors ir esant teisiniam pagrindui, darbo sutarties nenutraukia, galimas Konstitucijos 48 straipsnio pažeidimas. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į darbą turinį sudaro teisė į darbo laisvę, t. y. žmogaus galimybė laisvai pasirinkti darbą, laisva valia sutikti jį dirbti, teisė laisvai disponuoti savo sugebėjimais dirbti, galimybė laisvai pasirinkti veiklos rūšį ir profesiją; teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; teisė gauti teisingą apmokėjimą ir panašiai. Šis principas skatina priimti tokias darbo teisės normas, kurios suteikia asmenims teisę į darbą, nustato socialinį darbo patrauklumą ir paskatas. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti DK 127 straipsnio 2 dalies, DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas.

Pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovui pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktą priteista dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka bei atlyginimas už priverstinę pravaikštą, kuris apskaičiuotas remiantis tuo, kad vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1538,28 Lt, pagal darbo sutartį yra šešių dienų darbo savaitė, o vienos dienos darbo užmokestis yra 61,53 Lt (1538,28 : 25) Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 8 punktas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. AI-340 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2007 metais patvirtinimo“ 2. 1. 2 papunktis). Išmoka ir atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką paskaičiuoti remiantis šalių sudarytos darbo sutarties ir šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų dėl nustatyto išmokos ir išeitinės pašalpos dydžių.

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad darbuotojas dėl darbdavio veiksmų patyrė nepatogumų, emocinį sukrėtimą, nes darbdavys jį atleido iš darbo kaip asmenį, kuris pažeidė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nors byloje nustatyta, kad darbo sutartį ir darbo įstatymus pažeidė atsakovas, t. y. ieškovui teisingai nemokėjo darbo užmokesčio už jo faktiškai dirbtą laiką, nenutraukė darbo sutarties pagal darbuotojo prašymą, nesumokėjo darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, nesutvarkė atleidimo iš darbo dokumentų, kad ieškovas galėtų įsidarbinti ar registruotis darbo biržoje, kad gautų lėšų pragyvenimui, tai yra faktinis ir teisinis pagrindas taikant DK 250 straipsnį priteisti darbuotojui patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į ieškovo patirtus nepatogumus ir emocinį sukrėtimą dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovui priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio teismo padarytomis faktinėmis ir teisinėmis išvadomis, taikant DK 250 straipsnį.

Kaip kasacijos pagrindą kasatorius nurodo CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai teismas sprendime (nutartyje), kuri skundžiama kasacine tvarka, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Aukščiausiojo Teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes galima remtis išaiškinimais tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje išaiškinta atitinkama teisės norma. Kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-644/2004, dėl aptartų argumentų nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo, nes šioje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

 

                                   

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                       Zigmas Levickis

 

 

             Janina Januškienė

 

 

             Dangutė Ambrasienė