Civilinė byla Nr. 3K-3-152/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
4.3; 14.1; 14.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos
pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AB Vakarų laivų gamykla
bei ieškovų V. J., G. P., V. P., I.
I., I. L., V. S., A. B., V. B., V. M., J. T., V. G., G. P. kasacinius skundus
dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimo ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio
2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. J., G. P.,
L. D., V. P., I. I., V. G. (tėvas), V. G. (sūnus), O. T., J. S., A. B., P. P.,
O. B., J. G., A. Z., G. P., Ž. B., I. L., R. B., V. O., V. S., V. S., A. B., V.
B., V. M., V. G., I. V., V. S., J. T., S. Š., J. P. ir B. T. ieškinį atsakovams
West Atlantic Fisching Company Ltd ir Tricroft International Ltd dėl išmokų,
susijusių su darbo santykiais, priteisimo; trečiasis asmuo AB Vakarų laivų
gamykla.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Atsakovas West Atlantic Fishing Company Ltd (toliau
laivo savininkas) 2000 m. birželio 15 d. sudarė su AB Vakarų laivų remontas
sutartį dėl laivo PTMC ,,Chougo, esančio Klaipėdos uoste, remonto darbų.
Laivo
remonto laikotarpiui su ieškovais buvo sudarytos įgulos narių samdos sutartys
(darbo sutartys). Sutartys sudarytos samdytojo atsakovo Tricroft
International Ltd (toliau laivo valdytojas) vardu per atstovą, atstovaujantį
tiek laivo savininkui, tiek laivo valdytojui. Jos patvirtintos laivo savininko
antspaudu.
AB Vakarų laivų remontas dėl nemokėjimo už
remonto darbus 2001 m. rugpjūčio 8 d. juos sustabdė ir tą pačią dieną kreipėsi
su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo. Teismo 2002 m. kovo 25 d. sprendimu
AB Vakarų laivų remontas iš laivo savininko West Atlantic Fishing Company Ltd
ši skola buvo priteista (civilinė byla Nr. 3-71/2002).
Ieškovai nurodo, kad nutraukus laivo remonto
darbus nutrūko su jais sudarytos darbo sutartys, bet liko jiems neišmokėtas
darbo užmokestis bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nors samdos
sutartys buvo sudarytos ne su laivo savininku, o su jo valdytoju, tačiau pastarasis
veikė tik laivo savininko interesais, todėl jo sudaryti sandoriai yra privalomi
atstovaujamajam ir abu atsakovai yra solidariai atsakingi už netinkamai pagal samdos
sutartis įvykdytas prievoles.
Ieškovai prašė pagal jų pateiktus apskaičiavimus
priteisti jiems solidariai iš atsakovų neišmokėtą darbo užmokestį,
kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei delspinigius už uždelstą
atsiskaityti laiką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo
ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 21d.
sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:
1) dalies ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies
ir priteisė jiems iš atsakovo West Atlantic Fisching Company Ltd išmokas,
susijusias su darbo santykiais: V. J. 108 011,33 Lt, A. B. 10 781,66 Lt, V. B. 18 901,95 Lt,
Ž. B. 6397,98 Lt, V. G. (tėvui) 43 447,36 Lt, V. G. (sūnui) 6751,42 Lt,
I. L. 6524,67 Lt, P. P. 6955,53 Lt, G. P. 10 770,57 Lt, V. P. 6751,42
Lt, G. P. 11 442,14 Lt, J. S. 24 386,93 Lt, A. Z. 6751,42 Lt, L. D. 15
196,92 Lt; kitą jų ieškinio reikalavimų dalį atmetė;
2) ieškovų R. B., O. B., A. B., J. G., V. G.,
I. I., V. M., V. O., J. P., V. S., V. S., V. S., S. Š., B. T., O. T., J. T. ir
I. V. reikalavimus atmetė dėl
ieškinio senaties termino praleidimo.
Teismas nurodė, kad pagal Prekybinės laivybos
įstatymo 5 straipsnio 5 dalį ginčui turėtų būti taikytina Belizo teisė, tačiau,
nesant galimybės nustatyti šios teisės turinio bei prašant ieškovams ir
neprieštaraujant kitiems proceso dalyviams, taikytina Lietuvos Respublikos teisė (CPK 808 straipsnis).
Teismas nustatė, kad laivo Chougo savininkas yra kompanijos Tricroft International
Ltd antrinė įmonė West Atlantic Fisching Co Ltd. Laivo savininkas,
atstovaujamas A. S., 2002 m. birželio 15 d. sudarė su AB Vakarų laivų
remontas laivo remonto sutartį. Remonto trukmė buvo nustatyta 45 paros nuo
remonto pradžios. Sutartyje buvo nustatyta, kad laivo savininkas atsako už
laivo ir jo įgulos draudimo visam remonto laikotarpiui priėmimą (sutarties 9.1
punktas). Remonto darbai buvo nutraukti 2001 m. rugpjūčio 8 d., kai darbų
vykdytojas AB Vakarų laivų remontas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos
išieškojimo, ir toliau nebetęsiami. Ieškovai su bendrove Tricroft International
Ltd, atstovaujama atstovo A. S., sudarė samdos sutartis darbui laive jo remonto
laikotarpiui. Dalį šių sutarčių pasirašė A. S., tačiau didžioji jų dalis
pasirašyta laivo kapitono (ieškovo V. J.), ir visos jos patvirtintos laivo
kapitono antspaudu.
Teismas padarė išvadą, kad darbo sutartis ieškovai sudarė su laivo savininku West
Atlantic Fisching Co Ltd. ir jis laikytinas tinkamu atsakovu, atsakančiu už
prievoles, kilusias iš samdos sutarčių. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas
į tai, kad: laivo remontas buvo atliekamas ir laivo įgula samdoma tik laivo
savininko interesams; laivo remonto ir įgulos narių samdos sutartis sudarinėjo
vienas ir tas pats asmuo (A. S.); visos samdos sutartys pasirašytos bei
patvirtintos laivo savininko antspaudu; byloje nėra įrodymų, kokie laivo
valdymo santykiai siejo abu atsakovus; pagal ieškovo V. J. paaiškinimą buvo tik
pasinaudota atsakovo Tricroft International Ltd įgulos narių samdos blankais.
Teismas nurodė, kad pagal Prekybinės laivybos
įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą laivo valdytojo darbuotojų
reikalavimai, susiję su darbo santykiais, priskiriami prie privilegijuotų
reikalavimų. Pagal šio įstatymo 64 straipsnį teisė į privilegijuotų reikalavimų
patenkinimą pasibaigia suėjus vieneriems metams nuo privilegijuoto reikalavimo
teisės atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gegužės
15 d. nutarime Nr. 6 yra išaiškinęs, kad pagal DĮK 241 straipsnio 2 dalies 2 ir
3 punktų bei 242 straipsnio 2 dalies normų analogiją dėl neišmokėto darbo
užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo bet kuris
darbuotojas gali kreiptis tiesiogiai į teismą per vienerius metus nuo tos
dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistas teises. Teismas
konstatavo, kad dalis ieškovų visiems savo reikalavimams praleido ieškinio
senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Atsakovo West Atlantic Fisching Co
Ltd atstovas prašo dėl dalies ieškovų, o trečiasis asmuo AB Vakarų laivų
gamykla dėl jų visų taikyti ieškinio senatį, todėl šių ieškovų ieškiniai atmestini
dėl ieškinio senaties.
Kitų ieškovų
reikalavimus teismas patenkino pagal ieškinio senaties terminą, t. y. priteisė
išmokas, apskaičiuotas po 2002 m. gegužės 12 d.: ieškovams V. J., A. B., V. B.,
Ž. B., L. D., V. G. (sūnui), P. P., G.
P., V. P., A. Z. iki 2003 m. balandžio 1 d., V. G. (tėvui) iki 2002 m. gruodžio 31 d., I. L. iki 2002
m. lapkričio 28 d., G. P. iki 2002 m. lapkričio 30 d., J. S. iki 2003 m.
kovo 1 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra ginčo dėl ieškovų darbo
trukmės ir apskaičiuotų išmokų, priteisė išmokas pagal ieškovų pateiktus apskaičiavimus.
Šių ieškovų reikalavimus dėl išmokų už darbą iki 2002 m. gegužės 12 d.
priteisimo teismas atmetė, suėjus ieškinio senaties terminui.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo
asmens bei ieškovų apeliacinius skundus, 2007 m. spalio 2 d. nutartimi pirmosios
instancijos teismo sprendimą pakeitė:
1) ištaisė
teismo sprendimo dalis, kuriose padaryti rašymo apsirikimai ir aritmetinės
klaidos dėl ieškovui J. S. priteistinų sumų, ir nurodė, kad šiam ieškovui
priteistina 12 620 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais;
2) priėmė
dalies ieškovų (J. P., R. B., O. B., V. S., J. G., V. O., V. G., B. T., V. S.,
O. T., S. Š., I. V., A. Z., V. G. (tėvo), Ž. B., A. B. L. D., P. P.)
atsisakymus nuo ieškinio (jie atlygintinai perleido trečiajam asmeniui
reikalavimo teisę į jiems priklausančias išmokas) ir šią bylos dalį nutraukė; panaikino
teismo sprendimo dalis, kuriomis išspręsti šių ieškovų reikalavimai;
3) priėmė
ieškovo J. S. atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą dėl šios dalies
nutraukė;
4) teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies
patenkinti ieškovų V. J., G. P., V. P,
I. L., V. B., V. G. (sūnaus), G. P. reikalavimai, pakeitė ir jiems priteistas
išmokų sumas sumažino: V. J. iki 92 559,11 Lt; G. P. iki 9229,72 Lt, V. P.
iki 5785,56 Lt, I. L. iki 5497,43 Lt, V. B. iki 16 197,82 Lt, V. G. (sūnui)
iki 5785,56 Lt, G. P. iki 10 476,28 Lt, J. S. iki 10 760 Lt.
Kitą teismo
sprendimo dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo sutartis ieškovai sudarė
su laivo savininku ir kad būtent šis atsakovas turi atsakyti pagal ieškinį. Ji
nurodė, kad CK 1.126 straipsnio 2 dalies norma suteikia teisę teismui ieškinio
senatį taikyti bet kurios ginčo šalies reikalavimu. Trečiasis asmuo yra
tiesiogiai suinteresuota šioje byloje nagrinėjamo ginčo šalis, nes ieškovų
pareikštų finansinių reikalavimų tenkinimas tiesiogiai paveiktų jo teises. Be
to, reikalavimą taikyti ieškinio senatį ieškovų A. B., V. M.ir
J. T. reikalavimams pareiškė ne tik trečiasis asmuo, bet ir
atsakovas. Teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimams priteisti išmokas už
laikotarpį iki 2002 m. gegužės 12 d. ieškovai praleido Prekybinės laivybos įstatyme
nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju specialiajame
įstatyme, reglamentuojančiame jūrininkų darbo laive ypatumus, jų reikalavimams,
susijusiems su darbo santykiais, nustatytas trumpesnis vienerių metų
ieškinio senaties terminas, nei DK nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties
terminas. Reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taip pat taikytinas specialiajame
įstatyme nustatytas vienerių metu ieškinio senaties terminas, o ne CK 1.125
straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas.
Teisėjų kolegija sumažino ieškovams priteistus delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką tokiais motyvais: Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme nustatytas delspinigių dydis 0,06 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Delspinigių sąvoką, paskirtį ir kitus su delspinigiais susijusius klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas. Pagal CK 6.71 straipsnį delspinigiai yra viena iš netesybų formų. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Ieškovams teismo priteisti delspinigiai sudaro nuo 28,6 iki 31,45 proc. visų jiems priteistų sumų. Ieškovai nenurodė, kad jie patyrė nuostolių dėl laiku neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, neįrodinėjo tokių nuostolių dydžio. Jiems priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl mažintini 50 proc.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo dėl ieškovų darbo trukmės ir išmokų dydžio. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme taip pat nenurodė, kurių ieškovų reikalavimai ir už kokius laikotarpius apskaičiuoti nepagrįstai, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovų pateiktų išmokų apskaičiavimo pagrįstumą. Dėl to trečiojo asmens apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovų reikalavimų įrodymai nepakankami, o skolų sumos ir laikotarpiai išgalvoti arba labai netikslūs, negali turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 16 d. priėmė papildomą nutartį, kuria: 1) ištaisė 2007 m. spalio 2 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą; 2) priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovų žyminį mokestį bei grąžino trečiajam asmeniui jo sumokėtą žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą; 2) atmetė trečiojo asmens prašymą dėl 2007 m. spalio 2 d. nutarties išaiškinimo. Į trečiojo asmens klausimą, kodėl nebuvo išspręstas jo prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo teisėjų kolegija nurodė, kad naujus įrodymus trečiasis asmuo pateikė, kai byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, todėl toks prašymas negalėjo būti sprendžiamas.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu trečiasis asmuo AB Vakarų laivų gamykla prašo panaikinti teismų
sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis patenkinti ieškovų V. J., G. P., V. P.,
I. L., V. B., V. G. (sūnaus), G. P., J. S. reikalavimai, ir šių ieškovų
reikalavimus atsakovui West Atlantic Company Ltd. atmesti.
Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai
pažeidė įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą,
aiškinimo ir taikymo.
Kasatorius
mano, kad teismai nepagrįstai priteisė ieškovams išmokas, susijusias su darbo santykiais,
iš laivo savininko atsakovo West Atlantic Fishing Company Ltd., nes su juo
ieškovai neturėjo teisinių darbo santykių.
Teismai
nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, iš kurių turinio, kasatoriaus nuomone, galima
padaryti išvadą, kad ieškovai buvo susiję darbo teisiniais santykiais ne su
laivo savininku, bet su laivo valdytoju atsakovu Tricroft International Ltd.
Šis atsakovas yra laivo valdytojas, jis
organizavo laivo remontą, todėl logiška, kad jis ir samdė ieškovus
remonto darbams. Visuose samdos sutartyse nurodyta, kad įgulą samdo laivo
valdytojas. Dėl to tinkamas atsakovas byloje yra laivo valdytojas ir jis turi
atsakyti ieškovams už prievoles pagal samdos sutartis.
Byloje neįrodyta, kad sudarant samdos
sutartis laivo savininkui buvo tinkamai atstovaujama, taip pat nenustatyta, kas
pasirašė šias sutartis, todėl darytina išvada, jog samdos sutartys laivo
savininko nepasirašytos ir juose tinkamai, kaip tai nustatyta CK 1.73
straipsnio 2 dalyje, neišreikšta jo valia suteikti ieškovams darbą. Teismai
suabsoliutino samdos sutartyse esančio laivo kapitono antspaudo su jame esančiu
laivo savininko West Atlantic Fishing Company Ltd pavadinimu reikšmę. Teismų
išvada, kad šis antspaudas įrodo ieškovų ir laivo savininko teisinių darbo
santykių buvimą, tinkamai nemotyvuota.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens nepakankamais
įrodymais negalima paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog
darbo sutartis su ieškovais sudarė
laivo savininkas, nemotyvuota, taip pažeistas CPK 291 straipsnio 1 dalies 5
punktas.
Kasatoriaus nuomone, ieškovų reikalavimai dėl
darbo užmokesčio pritesimo nepagrįsti pakankamais įrodymais. Kasatorius faksu
ir registruotu laišku išsiuntė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus
apie ieškovų lankymąsi darbe (šie įrodymai buvo laikomi prarastais). Iš jų
matyti, kad dalis ieškovų iš viso nebuvo remontuojamame laive, o kitų ieškovų darbo
trukmė laive yra gerokai trumpesnė, nei nurodyta ieškinyje. Šiais įrodymais
galima paneigti didelę dalį ieškovų piniginių reikalavimų. Apeliacinės
instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl naujų įrodymų priėmimo, taip pažeidė
CPK 181 straipsnio 1 dalį, 314 straipsnį.
Dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų teismų sprendimo ir
nutarties dalys, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai, yra absoliučiai
negaliojančios pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (sprendimas, nutartis
yra be motyvų).
2.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 48 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės
instancijos teisme buvo pateikti įrodymai apie tai, kad kasatorius (trečiasis
asmuo) įgijo reikalavimo teises iš dalies ieškovų, t. y. tapo jų ieškinio reikalavimų
teisių perėmėju, tačiau teismas neįtraukė jo į bylą vietoje ieškovų.
3. Teismai tiek pagrindiniams, tiek ir
papildomiems (delspinigiams) ieškovų reikalavimams taikė vienerių metų ieškinio
senaties terminą. Kasatorius mano, kad reikalavimams dėl delspinigių priteisimo
turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas šešių mėnesių
ieškinio senaties terminas. Kita vertus, byloje nesant įrodymų apie ieškovams
padarytus nuostolius, delspinigiai apskritai jiems nepriteistini.
Kasaciniu skundu ieškovai V. J., G. P., V. P., I. I., I. L., V. S., A.
B., V. B., V. M., J. T., V. G., G. P. prašo pakeisti teismų sprendimo ir nutarties
dalis, kuriomis atmesta dalis ieškovo reikalavimų, ir priimti nutartį, kuria
visiškai patenkinti jų ieškinio reikalavimus.
Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai
nepagrįstai trečiojo asmens AB Vakarų laivų gamykla prašymu taikė ieškinio
senatį ieškovų reikalavimams.
Pagal CK
1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies
reikalavimu. Pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį ginčo šalys yra ieškovas ir
atsakovas, taip pat tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.
Šiuo atveju AB Vakarų laivų gamykla yra byloje trečiasis asmuo (atsakovo
pusėje), nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl pagal įstatymą neturi
teisės reikšti reikalavimo dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teismai
neturėjo pagrindo aiškintis su ieškinio senatimi susijusių klausimų ir ją
taikyti trečiojo asmens prašymu. Atsakovo (laivo savininko) atstovas reikalavimą
taikyti ieškinio senatį pareiškė tik paskutinio pirmosios instancijos teismo
posėdžio metu, ir tik dėl dalies ieškovų (R. B., O. B., A. B., V. G., V. M., V.
O., J. P. ir J. T.) reikalavimų. Teismas galėjo spręsti ieškinio senaties
taikymo klausimą tik šių ieškovų atžvilgiu.
2. Kasatoriai
mano, kad nė vienas iš jų nepraleido ieškinio senaties termino ir jų
reikalavimai turi būti patenkinti.
Teismai nepagrįstai taikė Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl vienerių metų ieškinio senaties termino laivo valdytojo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais. Teismai, spręsdami klausimą dėl ieškinio senaties, turėjo vadovautis Darbo kodekso 27 straipsniu, kuriame nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas ir kurio ieškovai nepraleido.
Prekybinės laivybos įstatymo įsigaliojimo metu (1996 m.
spalio 18 d.) galiojo Darbo sutarties įstatymas ir Darbo įstatymų kodeksas,
kuriuose reikalavimams, kylantiems dėl neišmokėtų darbo išmokų, konkretus
senaties terminas nebuvo nustatytas. 2003 m. įsigaliojus Darbo kodeksui, šiems
reikalavimams nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kasatorių nuomone, įstatymų leidėjas pamiršo
suderinti retai taikomą specialiojo Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio normą
su Darbo kodekse nustatytu bendruoju ieškinio senaties terminu. Tai vertintina
kaip įstatymo spraga, nes darbuotojų teisės turi būti užtikrinamos vienodai,
nepriklausomai nuo to, kas yra jų darbdavys. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4, 11
straipsniuose nustatyta, kad įstatymai, galioję iki Darbo kodekso įsigaliojimo,
galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Darbo kodeksui; jeigu tarp Darbo kodekso
normos ir kito įstatymo normos yra prieštaravimų, tai taikoma Darbo kodekso
norma. Prekybinės laivybos įstatymo
64 straipsnio 1 dalies iš esmės prieštarauja DK 27 straipsnio normai ir
pažeidžia darbuotojo interesus. CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta ieškinio
senaties samprata tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį
asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Tuo tarpu
Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis
terminas privilegijuotiems reikalavimams patenkinti. Tai neatitinka ieškinio
senaties instituto pagrindų.
Kasatoriams neaišku, kodėl teismai nusprendė, kad ieškovų reikalavimai turi būti
tenkinami tik pagal ieškinio senaties terminą, t. y. išmokomis, apskaičiuotomis
po 2005 m. gegužės 12 d. Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytas laikotarpis,
už kurį gali būti apskaičiuojamas neišmokėtas darbo užmokestis bei su juo
susijusios sumos, t. y. tokios išmokos darbuotojui priteisiamos ne daugiau kaip
už trejus metus. Taigi, teismai privalėjo vadovautis ne trečiojo asmens,
nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašymu taikyti ieškinio senatį, bet
imperatyviosiomis Darbo kodekso, turinčio aukštesnę galią nei kiti darbo
santykius reglamentuojantys įstatymai, nuostatomis. Kasatoriai taip pat mano,
kad šiuo atveju pagal analogiją turi būti taikoma Civilinio kodekso
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
nuostata, jog Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi,
jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal
galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Darbo kodeksas
įsigaliojo dar nepasibaigus ankstesniųjų darbo įstatymų nustatytam vienerių
metų ieškinio senaties terminui ieškovų reikalavimams pareikšti, todėl turi
būti taikomas Darbo kodekse nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą ieškovai
prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jie nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog darbo sutartys buvo
sudarytos su laivo valdytoju. Ieškovai mano, kad tikrasis jų darbdavys buvo
laivo savininkas, o laivo valdytojas tik jam atstovavo ir veikė jo interesais. Už
prievolių pagal darbo sutartis vykdymą abu atsakovai turi atsakyti solidariai. Trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina
tik tą faktą, kad laivo valdytojas buvo atsakovas Tricroft International Ltd.,
tačiau nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovų darbdavys buvo laivo valdytojas.
Teismai pagrįstai pripažino šiuos
įrodymus nepakankamais. Nepagrįsti skundo argumentai dėl teisės normų,
reglamentuojančių naujų įrodymų pateikimą, pažeidimo. Apeliacinės instancijos
teismas papildomoje nutartyje pasisakė, kodėl nesprendė trečiojo asmens prašymo
dėl naujų įrodymų priėmimo. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad delspinigiai
ieškovams nepriteistini, nes jie neįrodė nuostolių. DK ir Delspinigių nustatymo
už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme nenustatyta
darbuotojo pareigos įrodinėti nuostolių buvimą. Ieškovai patyrė nuostolių tik
dėl to, kad jiems laiku nebuvo išmokėtas darbo užmokestis.
Atsiliepime
į ieškovų kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti. Jame nurodoma,
kad teismai teisingai taikė pagrindiniams ieškovų reikalavimams specialiajame
įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Trečiasis asmuo,
nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, taip pat yra proceso ir ginčo šalis.
Tokia išvada išplaukia iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią
tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines
teises ir pareigas su tam tikromis išimtimis, tarp kurių neįvardytas draudimas
reikalauti taikyti ieškinio senatį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Trečiojo asmens kasacinio
skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo, sprendžiant, su kuo buvo
sudarytas įgulos nario samdos kontraktas, kuris vertinamas kaip darbo sutartis,
yra nepagrįsti. Pagal CPK 185 straipsnį įrodymai kaip byloje esantys faktiniai
duomenys yra įvertinami visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus bylos
aplinkybes. Tinkamas įrodymų įvertinimas yra tada, jei vertinami ne tik darbo
sutarties įrašai, bet ir sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybės, nes jos
atspindi visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagal įstatymą turi reikšmės
faktinių duomenų vertinimui ir išvadoms. Teismai pagrįstai vadovavosi tuo,
kokie santykiai siejo laivo savininką ir valdytoją, kad jiems atstovavo tas
pats asmuo, kad darbo sutarčiai sudaryti buvo naudojami blankai su laivo
savininko antspaudais ir jo atstovų parašais. Šios sutartys nepripažintos
negaliojančiomis, o dėl trečiojo asmens
prieštaravimuose nurodytų aplinkybių pagal Lietuvos teisę negali būti laikomos
niekinėmis, t. y. nesukuriančiomis darbo teisinių santykių. Jos sukuria darbo
teisinius santykius, o jų dalyvius teismai nustatė pagal byloje esančių
faktinių duomenų visumą, vadovaudamiesi CPK 185 straipsnio reikalavimu
visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes. Kasacinio skundo teiginiai,
kad nereikėtų remtis tokiomis aplinkybėmis, pvz., kad sutartyse yra laivo
savininko antspaudai, o reikia vadovautis tuo, kad jose sutarties šalimi
nurodytas laivo valdytojas, o ne savininkas, neatitinka visapusiško ir
objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo imperatyvo, todėl atmestini.
Trečiojo asmens kasacinio
skundo argumentas dėl CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo kaip
kasacijos pagrindas nepagrįstas teisiniais argumentais. Trečiasis asmuo teigia,
kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog darbo sutartis su ieškovais sudarė
laivo savininkas, yra nemotyvuota. Teismas, darydamas išvadą, su kuo buvo
sudaryta sutartis, rėmėsi sutartyse esančiais įrašais, jas sudariusio asmens
paaiškinimais, sutartyse nurodytais atstovo duomenimis, laivo savininko
antspaudo faktu, kitais įrodymais, o apelianto pateiktą įrodymą paneigė priešingos
šalies faktiniais duomenimis, kurias įvertino kaip patikimus. Šiuos duomenis teismas
aptarė nutartyje (nutarties 7 lapas). Trečiojo asmens teiginys, kad teismo nutarties
išvada nemotyvuota, niekuo nepagrįsta.
Trečiojo asmens kasacinio
skundo argumentai dėl CPK 181 ir 314 straipsnių pažeidimo yra nepagrįsti. CPK
181 straipsnyje reglamentuojamas teismo atsisakymas priimti įrodymus, kai šie
pateikiami nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai
teikiami išimtiniais atvejais, bet jie gali būti teikiami. Paprastai pagal CPK
324 straipsnio 3 dalį, jei būtina, teismas gali tirti įrodymus po dalyvaujančių
byloje asmenų kalbų. Tuomet jis apsvarsto, ar pagal CPK 314 straipsnį papildomi
įrodymai priimami. Šioje byloje nagrinėjimas iš esmės buvo užbaigtas 2007 m.
rugsėjo 24 d. (T. 6, b. l. 108), posėdžio metu prašymų dėl papildomų įrodymų
gavimo ar būtinumo juos išreikalauti nepateikta. Jie teismui buvo išsiųsti 2007
m. rugsėjo 27 d., t. y. užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir nusprendus dėl
nutarties priėmimo ir paskelbimo atidėjimo. Per šį laiką teismas neturi teisės priimti
ir vertinti įrodymų, todėl neturi vadovautis CPK 181 ir 314 straipsniais.
Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus dėl šių normų pažeidimo. Apeliaciniam
procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos (CPK 302 straipsnis). Pagal
jas teismas, išėjęs priimti sprendimą, turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą
iš esmės, jeigu pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes ar ištirti
naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Kasaciniame skunde nepateikti argumentai
dėl CPK 256 straipsnio netinkamo taikymo, todėl teisėjų kolegija dėl to
nepasisako, nes ginčas yra privatus ir nėra pagrindo išeiti už kasacinio skundo
ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde trečiasis
asmuo teigia, kad teismas, spręsdamas dėl darbuotojų reikalavimų apimties,
pažeidė CPK 185 straipsnį, nes visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių,
susijusių su darbuotojų darbo trukme laive, o apie tai trečiasis asmuo teikė
naujus įrodymus, nors ir pavėluotai. Apeliacinės instancijos teismas,
priimdamas nutartį, sprendžia, ar visos bylos aplinkybės ištirtos, ar nereikia
papildomų įrodymų. Jeigu ne visos aplinkybės aiškios ir įrodymų reikia, tai yra
pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atnaujinimo pagrindas turėtų būti tai,
kad bylos aplinkybės ar visi įrodymai nėra surinkti ir išnagrinėti, o ne tai,
kad dar pateikta naujų ar papildomų įrodymų po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tik
jų pateikimas savaime nėra pagrindas nagrinėjimą iš esmės atnaujinti, o
neišnagrinėjimas nereiškia CPK 185 straipsnio pažeidimo. Teisėjų kolegija
pažymi, kad pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas detaliai
nesvarstė ieškovų reikalavimų dydžio, bet apsiribojo apibendrinta išvada.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalys dėl patenkintų reikalavimų dydžio
nemotyvuotos, todėl CPK 329 straipsnis nepažeistas, tačiau CPK 185 straipsnio
reikalavimų nesilaikyta. Apeliacijos dalykas buvo kiekvieno įgulos nario darbo
kontrakto trukmė ir įsiskolinimo darbuotojui dydis. Jis priklauso nuo dirbto
laiko, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje apie tai išvadų nėra. Taigi
CPK 185 straipsnis pažeistas, ir tai yra pagrindas perduoti šią bylos dalį
nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3
dalis).
Trečiojo asmens kasacinio
skundo argumentai dėl CPK 48 straipsnio pažeidimo atmestini. CPK 48 straipsnyje
reglamentuojamas procesinis teisių perėmimas. Jeigu dėl reikalavimo perleidimo
viena iš šalių pasitraukia iš bylos, tai teismas tą šalį pakeičia teisių
perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Jeigu ieškovo
teises perima už atlyginimą trečiasis asmuo, dalyvaujantis byloje, o teismas
apeliacinėje instancijoje šalies nepakeičia, tai šis pažeidimas nesudaro
pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, nes teisių
perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Šalies pakeitimas dėl teisių
perėmimo gali būti atliktas kasaciniame (CPK 359 straipsnio 4 dalis) ar vykdymo
procese. Procesinė pažaida neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumui, todėl nesudaro
kasacijos pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi byla
perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas
turi įvykdyti CPK 48 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo
V. S. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo teisių perleidimo trečiajam asmeniui
buvo gautas po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo.
Jis susijęs su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, todėl, atsižvelgiant į tai,
kad byla perduodama nagrinėti iš naujo, perduodamas spręsti apeliacinės
instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo.
Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl įstatymų
taikymo priteisiant delspinigius nepagrįsti. Delspinigiams iš darbo santykių
išieškoti yra taikomas bendrasis DK 27 straipsnyje nustatytas trejų metų
ieškinio senaties terminas, jeigu neturi būti taikomas kitas darbo įstatymas,
nustatantis trumpesnį senaties terminą delspinigiams išieškoti (DK 27
straipsnio 2 dalis). Civilinis kodeksas nėra darbo įstatymas, jo nuostatos dėl
netesybų taikomos tik papildomai ir tik tais klausimais, kurių Darbo kodeksas nereglamentuoja.
Darbo kodekse nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, o trumpesni
terminai gali būti nustatyti kituose darbo įstatymuose. Delspinigiai figūruoja
darbo teisėje, jie yra nustatyti pagal Darbo kodekso 207 ir 292 straipsnius.
Nors juose nenustatytas delspinigių senaties terminas, bet tai yra darbo
santykių, o ne tik civilinės teisės institutas. Civilinio kodekso nuostatos dėl
netesybų senaties termino neturi būti taikomos, nes bendrasis senaties terminas
nustatytas, trumpesnių senaties terminų klausimas Darbo kodekse reglamentuotas
(DK 27 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką delspinigių
ieškinio senaties terminas taikomas pagal atitinkamų santykių metu galiojusius
įstatymus Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą arba Darbo kodeksą, kuriuose nustatyta
trejų metų ieškinio senatis (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003
m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-128/2003). Teisėjų
kolegija atmeta trečiojo asmens kasacinio skundo argumentus dėl delspinigių
nepriteisimo. Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, tai teismas turi
taikyti delspinigių priteisimą reglamentuojančias nuostatas pagal nurodytas
teisės normas ir teismų praktiką.
Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl delspinigių nepriteisimo yra teisiškai
nepagrįsti. Delspinigiai savo prigimtimi yra skirti kompensuoti nominalius, o
ne realius nuostolius (CK 6.71 straipsnis). Nominalūs nuotoliai tai
preziumuojami dėl pažeidimo (vėlavimo atsiskaityti) nuostoliai. Jie priteisiami
už sutarties pažeidimo faktą, o ne dėl realių nuostolių padarymo. Įstatymu ar
sutartimi nustatytas delspinigių dydis neįrodinėjamas. Darbo teisėje
delspinigių prigimtis ir paskirtis nesikeičia (DK 207, 292 straipsniai). Taigi
trečiojo asmens argumentai neatitinka šių teisės nuostatų, todėl atmestini.
Ieškovų kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo teisės
normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo yra pagrįsti.
Ieškovai kreipėsi į teismą
2003 m. gegužės 12 d. Jie prašė priteisti už remonto darbus, atliktus laive, į
kurį buvo priimti dirbti remonto darbų laikui. Ieškovų darbo trukmė, už kurią
prašoma priteisti, yra skirtinga, prasideda nuo 2000 m. liepos 12 d., baigiasi
2003 m. balandžio 1 d. Nė vienam ieškovui nuo darbo trukmės, už kurios
apmokėjimą pareikštas reikalavimas, pradžios iki ieškinio pareiškimo teisme
nėra praėjęs trejų metų terminas. Kreipiantis į teismą galiojo DK, o įstatymai
ir kiti norminiai teisės aktai, galioję iki DK įsigaliojimo, galioja tiek, kiek
neprieštarauja šiam kodeksui, išskyrus atvejus, kai DK pirmenybę suteikia kitų
įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatoms (Darbo kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnis). Pareiškiant ieškinį DK
galiojo, įgyvendinant darbo įstatymus prieštaravimai tarp DK ir kitų įstatymų
ar norminių teisės aktų sprendžiami DK naudai, o iš prieštaringų norminių darbo
teisės aktų nuostatų yra taikomos darbuotojui naudingesnės (DK 11 straipsnis).
Darbuotojų reikalavimų
atsiradimo metu galiojo Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje
arba DK 17 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tuo pčiu
metu galiojo Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnis, reglamentuojantis
privilegijuotų reikalavimų ieškinio senaties terminus. Jie nustatyti vieneri
metai nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Prekybinės laivybos įstatymo 11
skirsnyje reglamentuojami privilegijuoti reikalavimai, tačiau ne visi su šiais
reikalavimais susiję teisiniai aspektai. Šio įstatymo 62 straipsnyje
privilegijuoti reikalavimai apibūdinami kaip su prekybine laivyba susiję reikalavimai,
kurie tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Tai yra reikalavimai, kuriems
dėl jų prigimties ar kitų teisinių aplinkybių taikomos lengvatos. Jos taikomos
tam tikromis sąlygomis ir ribotą laiką, kuris įstatyme nurodytas kaip ieškinio
senatis. Pagal prigimtį į privilegijuotus reikalavimus patenka laivo valdytojo
darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (Prekybinės laivybos
įstatymo 62 straipsnio 2 dalis 2 punktas), ir jiems yra taikomos lengvatos, jie
turi palankesnį eiliškumą (Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnis),
pirmesnį nukreipimą išieškoti į tam tikrą turtą (Prekybinės laivybos įstatymo 63
straipsnis). Šiais palankumais asmuo gali naudotis ribotai, savo reikalavimus
kaip privilegijuotus pareikšdamas per privilegijuotų reikalavimų ieškinio
senaties terminą, nustatytą įstatymo 64 straipsnyje. Jeigu per šį terminą
privilegijuotu galintis būti reikalavimas nepareikštas, tai jis tampa paprastuoju
reikalavimu ir jam taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas. Priešingas
aiškinimas paneigtų lengvatos gavimą privilegijuoto reikalavimo turėtojui, nes
sumažintų terminą, per kurį asmuo galėtų kreiptis teisminės savo pažeistų
teisių gynybos. Jeigu laivo valdytojo darbuotojai pareiškia reikalavimus,
susijusius su darbo santykiais, pasibaigus vienerių metų terminui nuo
privilegijuoto reikalavimo pateikimo teisės atsiradimo dienos, tai tokiems
reikalavimams taikomas DK 27 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio
senaties terminas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai Prekybinės
laivybos įstatymo 64 straipsnį neteisingai aiškino ir nepagrįstai taikė
pagrindiniam ir papildomam reikalavimui. Tai sudaro pagrindą panaikinti
apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuriai ši teisės norma buvo
netinkamai taikyta (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Kadangi nuo reikalavimų atsiradimo iki kreipimosi į teismą nepraėjo treji metai, tai prašymo dėl senaties taikymo pareiškimo aspektai yra nereikšmingi. Jie pagal bylos aplinkybes nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria
pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2006
m. liepos 21 d. sprendimo dalis dėl ieškovų V. J., G. P., V. P., I. L.,
V. B., V. G. (sūnaus), G. P. ieškinio
reikalavimų patenkinimo iš dalies ir jiems priteisiamų išmokų sumų sumažinimo,
ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio
16 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Antanas Simniškis
Algis
Norkūnas
Sigita
Rudėnaitė