Civilinė byla Nr. 3K-3-130/2008

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. vasario 22 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M., I. M. (I. M.), S. M. (S. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos  19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M., I. M. (I. M.), S. M. (S. M.) ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu mirtinai traumuotas ieškovų vyras ir tėvas A. M.; kadangi žuvusiojo organizme rasta alkoholio pėdsakų, tai VSDFV atsisakė nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu ir išmokėti vienkartinę laidojimo pašalpą. Bylą dėl žalos atlyginimo maitintojo netekimo atveju nagrinėję teismai priėjo išvadą, kad nukentėjusiojo neblaivumas, kaip vienintelė reali nelaimingo atsitikimo priežastis, yra pagrindas atleisti darbdavį nuo atsakomybės pagal CK 6.282 straipsnio 1, 2 dalis. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiškai atsisakyti ją atlyginti. Byloje keliamas netinkamo CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimas, sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos; ginčijama, kad buvo pagrindas atleisti darbdavį nuo atsakomybės ir netaikyti CK 6.282 straipsnio 2 dalies normos, neištyrus ir neįvertinus, ar yra Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje darbdavio deliktinę atsakomybę eliminuojančių sąlygų.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. sprendimu netenkino ieškinio, kuriuo buvo prašoma priteisti kiekvienam ieškovui po 459,21 Lt kas mėnesį mokamą periodinę kompensaciją nuo 2005 m. spalio 27 d. iki: 1) V. M. – jos gyvos galvos; 2) I. M. – kol baigs VGTU Elektronikos fakultetą; 3) S. M. – kol baigs vidurinę mokyklą, taip pat 100 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas; teismas priteisė iš ieškovės V. M. į valstybės biudžetą 27  Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.  Teismas nustatė, kad ieškovų vyras ir tėvas dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinių derintoju; 2005 m. spalio 27 d. apie 4.24 val. ryto jis, išformuodamas traukinį, pakliuvo po vienu iš vagonų ir buvo mirtinai sužalotas ant bėgio riedmenų. Žuvusiojo organizme rasta alkoholio, todėl VSDFV Vilniaus skyrius atsisakė nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu ir išmokėti laidojimo pašalpą (Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad pagal nurodytą įstatymą nedraudiminiais pripažinti įvykiai nesiejami su nelaimingo atsitikimo priežastimis, todėl žuvusiojo šeimos nariai gali pretenduoti į žalos atlyginimą CK nustatyta tvarka; atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą bendraisiais pagrindais privalo atlyginti darbdavys, neatsižvelgdamas į nukentėjusio asmens kaltę (CK 6.282 straipsnio 2 dalis).  Darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, užtikrinti, kad būtų laikomasi saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, darbo drausmės. Byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo maitintojo netekimo atveju ieškovai privalo įrodyti, kad darbuotojas žuvo, vykdydamas darbo pareigas, taip pat atsiradusios žalos dydį; tuo tarpu darbdavio kaltė, t. y. kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas tyrė ir vertino, kieno ir kokie veiksmai lėmė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes; nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. lapkričio 23 d. akto Nr. 2 duomenimis, nelaimingo atsitikimo darbe priežastys susijusios su darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, A. M. pažeidus konkrečius šių aktų nustatytus reikalavimus; ginčas kyla dėl akte nurodyto pažeidimo, kad stoties tvarkdarys neužtikrino darbų saugos instrukcijų ir taisyklių laikymosi ir kad būtent tai, ieškovų vertinimu, lėmė visų kitų akte nurodytų ir nukentėjusio asmens padarytų reikalavimų pažeidimus. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad nukentėjęs asmuo A. M. buvo pasirengęs dirbti traukinių derintojo darbą, jis buvo apmokytas ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, darbdavys rūpinosi jo ir kitų darbuotojų teorinių žinių apie darbo ypatumus tobulinimu, suteikė specialių drabužių, tvarkingą darbo vietą ir mechanizmų. Teismo vertinimu, darbdavys ėmėsi visų įmanomų priemonių kontrolei, kaip A. M. laikosi darbo drausmės, vykdyti; dėl jo taikytos tam tikros priemonės: vizualinė patikra prieš darbą, visą parą budintis medicinos punktas, papildomas instruktažas – buvo objektyviai pakankamos užkirsti kelią nelaimei atsitikti. Teismas pripažino, kad stoties tvarkdarys R. N. padarė viską, kas nuo jo priklauso, darbų saugai, instrukcijų ir taisyklių vykdymui užtikrinti. Tuo tarpu A. M. turėjo ne tik teisių, bet ir pareigų; tarp jų – pareigą laikytis saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimų, tačiau, teismo vertinimu, jis pažeidė saugos darbe instrukcijas, kurias žinojo ir kurių privalėjo laikytis, nepaisant  darbdavio vykdomos kontrolės šiais klausimais. Dėl to A. M. suvokė ar turėjo suvokti, kad judančios transporto priemonės aptarnavimas, apsvaigus nuo alkoholio, jam gali būti pražūtingas, tačiau gresiančio pavojaus nepaisė; A. M. konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad jis prisiėmė galimų negatyvių padarinių atsiradimo riziką. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį rizikos prisiėmimas yra pagrindas sumažinti ar visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Įvertinęs nelaimingo atsitikimo darbe akto duomenis, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra kaltas nukentėjęs asmuo – jis slapčia vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, patekęs į pavojingą zoną tarp vagonų, tragiškai žuvo; nukentėjusiojo neblaivumas yra vienintelė reali nelaimingo atsitikimo priežastis, tai yra pagrindas atleisti darbdavį nuo atsakomybės CK  6.282 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad A. M. veiksmai (darbas su pavojingais įrenginiais apsvaigus nuo alkoholio) laikytini dideliu neatsargumu CK 6.270 straipsnio 1 dalies prasme, panaikinančiu civilinę atsakomybę be kaltės. Atsakovas negali būti įpareigotas atlyginti dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2007 m. liepos 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės V. M. į valstybės biudžetą 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad apeliaciniame skunde kitaip, nei nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, interpretuojamos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat netinkamai aiškinamos byloje taikytos teisės normos. Apeliacinės instancinos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005 m. lapkričio     17   d. pranešimo Nr. 4134 duomenis, kad A. M. kraujyje nustatyta 1,94 proc. etilo alkoholio, šlapime – 3,17 proc.,  konstatavo, jog  nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo traukinio derintojas A. M., įvyko tik dėl  jo kaltės; A. M. nesilaikė darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų; pažeidė Traukinių derintojo darbų saugos instrukcijos Nr. 2 1.4.4 punktą, kuriame nustatyta laikytis stoties vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbo metu nevartoti alkoholinių gėrimų; Vaidotų stoties mechanizuoto skirstomojo kalnelio darbo organizavimo instrukcijos 4.4 punktą, kad traukinių derintojas atkabina vagonus specialia šakute arba vagono automatinės sankabos rankena, stovėdamas vagono šone; Vidaus darbo tvarkos taisyklių 20.3 punktą, kad privalu laikytis darbų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų; nurodytos aplinkybės buvo pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys, 6.282, 6.284 straipsniai, DK 227, 259 staipsniai, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalis). Kolegija laikė nepagrįstais apelicinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė esminį bylos įrodymą – nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte nustatytas aplinkybes, ir nepagrįstai rėmėsi šį dokumentą sudariusio liudytojo S. J. R. parodymais; kolegija nurodė, kad draudimas panaudoti liudytojo parodymus dėl oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kadangi akte nenurodyta, kaip konkrečiai buvo padarytas pažeidimas, tai, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai apklaustas liudytojas S. J. R., taip pat kiti asmenys, pasirašę akte; liudytojas S. J. R. nurodė, kad akte įvardytos kelios nelaimingo atsitikimo priežastys, tačiau pagrindinė buvo nukentėjusio asmens neblaivumas; darbo drausmės kontrolės pažeidimo faktų nenustatyta. Įrašas nelaimingo atsitikimo akte, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra Stoties tvarkdario pareiginių nuostatų 2.2.11 punkto pažeidimas, kolegijos vertinimu, nepagrįstas įrodymais ir nepatvirtina darbdavio padarytų konkrečių pažeidimų. Apeliacinio skundo argumentus, kad nepakankamą darbų saugos kontrolę patvirtino aplinkybė, jog darbuotojas, atvykęs į darbą ir pradėjęs dirbti, būdamas blaivus, vartojo alkoholį, tai tapo nelaimingo atsitikimo priežastimi, kolegija laikė nepagrįstais; atsakovas įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo civilinės atsakomybės; atsakovo darbuotojai iki nelaimingo atsitikimo nematė A. M. vartojant alkoholinius gėrimus ar neblaivaus; tai išplaukia ir iš pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad A. M. slaptai nuo aplinkinių darbo metu vartojo alkoholį. Paprastai darbuotojas, darantis darbo drausmės pažeidimą ir siekiantis išvengti atsakomybės už jį, tai daro slapčia nuo kitų, tokio pažeidimo nedarančių darbuotojų; į Vaidotų geležinkelio stoties teritoriją gali teisėtai patekti traukiniais vežamus krovinius lydintys asmenys. Dėl to aplinkybė, kad A. M. darbo vietoje ir pas jį nerasta alkoholinių gėrimų butelių, kolegijos vertinimu, rodo, jog atsakovas nelaimingo atsitikimo metu užtikrino tinkamą darbo drausmės ir saugos reikalavimų kontrolę. Teisės aktų nenustatyta atsakovui pareigos darbo metu periodiškai techninėmis priemonėmis ar medicininio patikrinimo būdu tikrinti traukinių derintojo darbą atliekantį darbuotoją. Pačiomis griežčiausiomis darbo drausmės ir saugos reikalavimų kontrolės formomis negalima absoliučiai užtikrinti, kad būtų išvengta slapto darbo drausmės ir saugos reikalavimų pažeidimo, kai jį darantis asmuo sąmoningai to siekia bei prisiima riziką. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.282 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas; pagal CK 6.282 straipsnio 2 dalį neatsižvelgiama į nukentėjusio asmens kaltę išieškant dėl maitintojo netekimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas, esant tik mišriai atsakomybei, t. y. nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens kaltei; tuo tarpu byloje nustatyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas tik nukentėjęs asmuo, bet nėra atsakovo kaltės.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos  19 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos; teismai turėjo vertinti įrodymus, atsižvelgdami į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo darbdaviui nustatytą pareigą imtis visų reikiamų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti; dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.282 straipsnio 2 dalies normą, nepagrįstai nurodė, kad CK 6.282 straipsnio 2 dalies nuostata, jog į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, šiuo atveju netaikytina, nesant mišrios nukentėjusio asmens ir atsakovo kaltės. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos žalos atlyginimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m. birželio 13 d. nutarimas civilinėje byloje L. S. prieš UAB „Vigidas“; tretieji asmenys: P. S., UAB „Ergo Lietuva“, VSDFV Šiaulių skyrius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių gynimo tarnyba, bylos Nr. 3K-P-276/2005). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl maitintojo netekimo, darbdavys atleidžiamas nuo atsakomybės ir CK 6.282 straipsnio 2 dalis netaikoma, tik esant atsakovo deliktinę atsakomybę eliminuojančioms sąlygoms, nustatytoms Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje, t. y. kai žala atsirado susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Liudytojas S. J. R. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardytas ir Stoties tvarkdario pareiginių nuostatų 2.2.11 punkto pažeidimas tam, kad taip būtų sustiprinta darbdavio vykdoma kontrolė; vadinasi, yra pagrindas išvadai, kad darbdavys nesiėmė visų reikiamų priemonių, paneigiančių jo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Vien ta aplinkybė, kad nelaimingo atsitikimo metu A. M. buvo girtas, rodė nepakankamą darbo drausmės kontrolę; priešingu atveju nukentėjęs asmuo būtų nušalintas nuo darbo, kartu – nuo kilusių pasekmių. Tai, kad nuo pamainos pradžios iki nelaimingo atsitikimo momento niekas iš kartu dirbusių asmenų nematė A. M. vartojant alkoholinius gėrimus ar neblaivaus,  taip pat patvirtina kontrolės nebuvimą.

Atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė, kad nukentėjęs asmuo buvo pasirengęs dirbti traukinių derintojo darbą, buvo aprūpintas specialiais drabužiais, darbo priemonėmis, tvarkinga darbo vieta, paskutinį kartą atestuotas 2005 m. kovo 14 d., jo žinios įvertintos teigiamai. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra susijusios su darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų, kurie išvardyti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte, nesilaikymu. Byloje neginčijami akte nurodyti nukentėjusio asmens padaryti norminių teisės aktų padaryti pažeidimai, tačiau keliamas klausimas dėl įrašo akte, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardytas Stoties tvarkdario pareiginių nuostatų 2.2.11 punkto reikalavimų pažeidimas, ir tai esą rodo atsakovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo buvimą. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal liudytojo S. J. R. parodymus nustatyta, jog šis pažeidimas įrašytas prevencijos tikslu, bet ne kaip darbdavio vykdomos darbo drausmės kontrolės pažeidimą patvirtinantis faktas. Ieškovai reikalauja žalos atlyginimo, remdamiesi CK 6.282 straipsnio 2 dalimi; šią normą taikant, būtina vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais; nukentėjusio asmens neblaivumas gali būti vertinamas kaip rizikos prisiėmimas, sudarantis pagrindą sumažinti arba atleisti darbdavį nuo atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). CK 6.282 straipsnyje nustatyti atvejai, kai žalos atlyginimas gali būti sumažinamas, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens didelį neatsargumą; neatsargumo faktui nustatyti taikomas objektyvusis kriterijus, tokiu atveju kaltė yra mišri; tuo tarpu CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kai nukentėjęs asmuo savo valia patenka į jam pavojingą padėtį, t. y. turi būti taikomas subjektyvusis kriterijus nukentėjusiojo galimybėms suvokti padėties pavojingumą nustatyti. Kadangi A. M. darbo metu buvo neblaivus, tai žala atsirado dėl jo kaltų veiksmų; vadinasi, nėra atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinio ryšio, civilinė atsakomybė atsakovui netaikytina. Kasatorių nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pateikti teisės išaiškinimai netaikytini nagrinėjamoje byloje dėl skirtingų faktinių bylos aplinkybių.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

 

2005 m. spalio 27 d. apie 4.24 val. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo valdybos Vaidotų geležinkelio stoties skirstomajame kalnelyje, atliekant traukinio sąstato išformavimą, riedmenimis mirtinai traumuotas traukinių derintojas A. M.. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005 m. lapkričio 17 d. pranešimo Nr. 4134 duomenimis, A. M. kraujyje nustatyta 1,94 proc. etilo alkoholio, šlapime – 3,17 proc. Nukentėjęs asmuo nesilaikė darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų, pažeidė Traukinių derintojo darbų saugos instrukcijos Nr. 2 1.4.4 punktą, Vaidotų stoties mechanizuoto skirstomojo kalnelio darbo organizavimo instrukcijos 4.4 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 20.3 punktą; pažeistas Stoties tvarkdario pareiginių nuostatų 2.2.11 punktas.  Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas nukentėjęs asmuo – jis slapčia vartojo alkoholinius gėrimus; nukentėjusiojo neblaivumas yra vienintelė reali nelaimingo atsitikimo priežastis, tai yra pagrindas atleisti darbdavį nuo atsakomybės CK  6.282 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais pagrindais.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, neperžengdamams kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnios 1 dalis). Ieškovai pareikštu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškiniu prašė priteisti žalos atlyginimą maitintojo netekimo atveju. Kasaciniame skunde keliami teisės klausimai dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taip pat atsakomybės už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą nustatančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.  Teisėjų kolegija dėl jų pasisako.

Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo A. M., nepripažinus draudiminiu įvykiu, ieškovai turi teisę pretenduoti į žalos atlyginimą CK nustatyta tvarka; ieškovai byloje dėl žalos atlyginimo maitintojo gyvybės atėmimo atveju privalo įrodyti, kad darbuotojas žuvo, vykdydamas darbo pareigas, ir žalos dydį; tuo tarpu darbdavio kaltė, t. y. kad jis nesugebėjo sudaryti saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokia teismų padaryta išvada atitinka teismų praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, kad CK 6.284 straipsnyje įtvirtinta bendroji teisės norma, reglamentuojanti atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, taikytina ir tais atvejais, kai, esant nustatytoms darbdavio atsakomybės sąlygoms, nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (2003 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-1819 redakcija), tačiau nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m. birželio 13 d. nutarimas civilinėje byloje L. S. prieš UAB „Vigidas“, bylos Nr. 3K-P-276/2005). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti sprendžiamas, taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apelicinės instancijų teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos; teismai turėjo vertinti įrodymus, atsižvelgdami į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo darbdaviui nustatytą pareigą imtis visų reikiamų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti; dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.282 straipsnio 2 dalies normą. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus ir laiko, kad teismų išvados dėl darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, padarytos, pažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimą nustatančias taisykles, taip pat deliktinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad darbdavys ėmėsi visų įmanomų priemonių kontroliuoti, kaip A. M. laikosi darbo drausmės ir kad dėl jo taikytos priemonės buvo pakankamos užkirsti kelią nelaimei įvykti; teismai taip pat pažymėjo, kad nukentėjęs darbuotojas dirbo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai reiškia, jog jis turėjo suvokti, kad tai jam gali būti pražūtinga; jis konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad prisiima galimų negatyvių padarinių atsiradimo riziką; pagal  CK 6.253 straipsnio 5 dalį tai yra savarankiškas pagrindas sumažinti ar visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Teismai taip pat nurodė, kad fizinio ar juridinio asmens kaltė įrodinėjama CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis; šios kategorijos bylose nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas yra oficialusis rašytinis įrodymas (prima facie), kuriame pateikti duomenys gali būti paneigti kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų, parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teismai vertino šiame akte nustatytas nelaimingą atsitikimą darbe nulėmusias priežastis, taip pat rėmėsi liudytojų parodymais, padarė išvadą, kad nukentėjusiojo neblaivumas, kaip vienintelė reali nelaimingo atsitikimo priežastis yra teisinis pagrindas atleisti darbdavį nuo atsakomybės pagal CK 6.282 straipsnio 1, 2 dalis; teismai taip pat nurodė, kad žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio, tačiau nukentėjusio asmens didelis neatsargumas yra pagrindas netaikyti atsakovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, CK 6.270 straipsnyje nustatytos atsakomybės.   

Teisėjų kolegija vertina, kad teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados apie darbdavio atsakomybės sąlygų nebuvimą neatitinka byloje surinktų įrodymų. Nors teismai nurodė, kad išvados grindžiamos prima facie laikomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto duomenų pagrindu, tačiau aplinkybėms, nurodytoms šiame oficialiajame rašytiniame įrodyme, nepagrįstai nesuteikė didesnės įrodomosios galios ( CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teismai, teigdami, kad dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo A. M., nėra atsakovo kaltės, netinkamai vertino tą aplinkybę, jog viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, susijusių su darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, akte įvardytas Stoties tvarkdario pareiginių nuostatų 2.2.11 punkto, kuriame nustatyta darbdavio pareiga kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos instrukcijų bei taisyklių reikalavimų, pažeidimas; teismai sprendė, kad bylos duomenimis nepatvirtinamas faktas, jog darbdavys būtų pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolę, nurodytas pažeidimas įrašytas prevencijos tikslu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, taikytinos ir CK 6.270 straipsnio nuostatos; darbdaviui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, keliami didesni reikalavimai sugebėjimui sudaryti saugias darbo sąlygas, atsižvelgiant į jo veiklos, susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams, pobūdį; darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais taip pat išplaukia iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, DK normų reikalavimų; darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229, 264 straipsniai); darbdavys taip pat privalo imtis veiksmingų priemonių, kai nepaisoma nustatytų reikalavimų. Vadinasi, esant byloje duomenų apie didelio laipsnio darbuotojo girtumą (Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005 m. lapkričio  17 d. pranešimas), yra pagrindas teigti, kad alkoholis buvo vartojamas tam tikrą laiką ir kad to nebuvo galima nepastebėti, jeigu darbdavys būtų tinkamai vykdęs jam nustatytas pirmiau nurodytas pareigas. Bylą nagrinėję teismai turėjo tirti ir vertinti, ar nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai suponavo išvadą, kad nėra atsakovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo A. M., spręsti priežastinio ryšio, kaip atsakomybės sąlygos, buvimo klausimą, atsižvelgiant į visus veiksnius, lėmusius nelaimingą atsitikimą, taip pat ir dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, taip pat dėl galimybių atleisti darbdavį nuo atsakomybės.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiškai atsisakyti ją atlyginti; nurodyto straipsnio 2 dalies norma yra išimtis iš bendrosios CK 6.282 straipsnio 1 dalies, nustatanti, kad į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, jeigu asmens, pavyzdžiui, darbdavio, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybė yra be kaltės, tai ieškinys dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo gali būti atmestas CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (dėl nukentėjusiojo kaltės) tik tada, kai padaroma išvada, jog žalos atsiradimo svarbiausia priežastis yra kalti nukentėjusiojo veiksmai. Tačiau kai nelaimingo atsitikimo darbe metu atimama gyvybė darbuotojui, kuris darbo vietoje nukentėjo nuo darbdavio valdomo didesnio pavojaus šaltinio, tai darbdavio kaltė, pasireiškianti nesugebėjimu užtikrinti kontrolės, kad darbo vietoje nebūtų vartojamas alkoholis ir kad nuo alkoholio apsvaigęs darbuotojas jo ir kitų asmenų saugumo užtikrinumui būtų nušalintas nuo darbo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės CK 6.282 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais pagrindais. 

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų išvados, jog atsakovas negali būti įpareigotas atlyginti dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos, padarytos neištyrus byloje esančių įrodymų ir jų neįvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus; dėl nurodytų pažeidimų negalima skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties pripažinti teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.  

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu, 

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Juozas Šerkšnas

 

                                                                                                           

                                                                                                            Algis Norkūnas                                                                                                         

 

Antanas Simniškis