Civilinė byla Nr. 3K-3-125/2008

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8

 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. vasario 26 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui Užsienio reikalų ministerijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas V. L. prašė teismo panaikinti atsakovo Užsienio reikalų ministerijos 2006 m. rugsėjo 26 d. potvarkiu Nr. DP-243 paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus 2006 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. DP-262 buvo pakeistas ginčijamas potvarkis, nurodant, kad su ieškovu sudaryta terminuota darbo sutartis nutraukiama nuo 2006 m. spalio 23 d.). Ieškovas nurodė, kad iš darbo buvo atleistas DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu dėl Konsulinio departamento direktoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyto įvykio – 2006 m. rugsėjo 22 d. į Lietuvą neteisėtai gabentų prekių, nors, ieškovo teigimu, jis buvo sulaikytas muitinės teritorijoje eidamas deklaruoti prekių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu panaikino Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą skirti ieškovui baudą ir bylą nutraukė, todėl išnyko jo atleidimo iš darbo pagrindas. Ieškovo nuomone, teisės aktų neuždrausta darbuotojui atsivežti deklaruotinų prekių iš užsienio. Maisto papildus ieškovas įsigijo Maskvoje ne darbo metu, nesiekė iš darbdavio ar kitų asmenų gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems. Be to, maisto papildų įvežimas į Lietuvos Respubliką nedraudžiamas, jų galima nusipirkti ir Lietuvoje. Ieškovas taip pat nurodė, kad prekes iš muitinės atsiėmė, sumokėjo muito mokestį, išskyrus cigaretes, kurios, sumokėjus muito mokesčius, būtų kainavusios daugiau nei Lietuvoje.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų argumentai

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 22 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio - pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, į darbą negrąžino, priteisė ieškovui iš atsakovo išeitinę išmoką - 5722,92 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. spalio 23 d. iki 2007 m. kovo 22 d. - 14 034,78 Lt, iš viso 19 757,70 Lt, ir vidutinį darbo užmokestį nuo 2007 m. kovo 22 d. iki sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant po 136,26 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę. Teismas taip pat nusprendė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu dėl fakto, kurio pagrindu 2006 m. rugsėjo 22 d. jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo 22 d. 5 val. atvykęs į Vilniaus geležinkelio stotį traukiniu Nr. G-29 Maskva-Kaliningradas ir stoties perone muitinės pareigūnų paklaustas, ar turi deklaruojamų prekių, atsakė, kad ne, o vėliau buvo sulaikytas prie nusileidimo iš perono ir atvestas į muitinės patalpas, kur jo keleivio rankinėje buvo rastos muitinės kontrolei nepateiktos prekės. Kaip atleidimo pagrindas neturėtų būti svarstomos aplinkybės, kad ieškovas vežė per didelį kiekį deklaruotinų prekių ar Lietuvos Respublikoje neregistruotų prekių, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas - prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui. Atleisdamas ieškovą iš darbo atsakovas nesiaiškino, kokias prekes vežėsi ieškovas, nepareikalavo muitinės turimų duomenų apie tai, kokios prekės buvo paimtos, netikrino, ar šias prekes galima ir kokiais kiekiais įvežti į Lietuvos Respubliką, nesiaiškino, kaip ir kokie teisės aktai apibrėžia šių prekių režimą. Teismas nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu, nenustačius, kad ieškovas pažeidė ATPK 210 straipsnio 3 dalį, t. y. siekė išvengti prekių deklaravimo. Nors atsakovas ir nedalyvavo administracinėje byloje, tačiau nėra pagrindo naujai persvarstyti administracinio teismo nustatytų aplinkybių šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šio nutarimo panaikinimas negali būti laikomas atleidimo iš darbo pagrindo išnykimu, tačiau atsakovas neišsamiai išsiaiškino ieškovo veiksmus ir priėmė nepagristą sprendimą, nes, pagal administracinės bylos duomenis, pažeidimas nebuvo tinkamai įformintas ir įrodymai dėl jo buvimo fakto administracinėje byloje nebuvo surinkti, t. y. byloje nėra nė vieno įrodymo, leidžiančio paneigti ieškovo versiją, kad jis buvo sulaikytas eidamas deklaruoti prekių (DK 35 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas negabeno prekių neteisėtai, t. y. nepadarė pažeidimo, už kurį buvo atleistas iš darbo (DK 234 straipsnis). Atsakovas nepateikė teisės aktų, kurie draustų darbuotojui įvežti į Lietuvos Respubliką deklaruotinas prekes (Diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 14, 17 straipsniai, Konsulinio statuto 1, 19, 24 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų išdavimo tvarkos 2 straipsnis,  1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos konsulinė konvencija). Jei ieškovas būtų gabenęs prekes pažeisdamas reikalavimus įvežti prekes, pažeidimą turėjo fiksuoti muitinės pareigūnai jo sulaikymo metu. Nėra pagrindo laikyti, kad prekės pirktos pasinaudojant tarnybine padėtimi, nes ieškovas jas pirko laisvu nuo darbo metu ir visiems prieinamose pardavimo vietose. Ieškovui 2003 m. rugsėjo 24 d. išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo panaikintas nutraukus darbo sutartį, todėl jis negrąžintinas į darbą pas atsakovą (Generalinio konsulato Kaliningrade specialiojo kurjerio pareigybės aprašymo 4 dalies 3 punktas).

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. sprendimą, 2007 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą ir ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagrindas atleisti ieškovą iš darbo buvo Konsulinio departamento 2006 m. rugsėjo 26 d. tarnybinis pranešimas apie specialiųjų kurjerių gabentas prekes (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas šiuo atveju nustatomas atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką - ieškovas buvo konsulinės įstaigos darbuotojas. Pagal 1963 m. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 50 straipsnį konsulinių pareigūnų bagažas netikrinamas. Ieškovas specialiojo kurjerio bagaže vežė 250 pakelių „Saint George lights“ cigarečių, 20 pakelių „LM super lights“ cigarečių ir didelį kiekį maisto papildų. Ieškovas tikėjosi, kad prekių nereikės deklaruoti ir jas pavyks įsivežti į Lietuvos teritoriją nesumokėjus mokesčių, nes priešingu atveju jų vežti neapsimokėtų. Aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui gabenamų prekių kiekis patvirtina ieškovo pasinaudojimą tarnybine padėtimi ir siekimą asmeninės naudos. Ieškovas atleistas iš einamų pareigų ne dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, o dėl aiškiai per didelio įvežtų prekių kiekio, nes tai kelia abejonių dėl šio tarnautojo veiklos, nesuderinamos su einamomis pareigomis. Pažymėtina, kad privilegijos ir imunitetai suteikiami ne atskirų asmenų poreikiams tenkinti, bet siekiant užtikrinti, kad konsulinės įstaigos veiksmingai vykdytų savo funkcijas jų atstovaujamų valstybių vardu. Įvežamų prekių kiekis ir prigimtis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos nekomerciniais tikslais ir skirtos asmeniniam naudojimui. Administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas būtent paskirtos baudos, nedeklaravus didelio kiekio prekių, teisėtumo klausimas, nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje byloje. Specialiesiems kurjeriams yra taikomi padidinti tarnybinės etikos, teisėtumo, sąžiningumo, aukštos moralės reikalavimai, neatsižvelgiant į tai, kad jie nėra valstybės tarnautojai ir jiems taikomos DK nuostatos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų išdavimo tvarkos,  1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos konsulinė konvencija). Darytina išvada, kad ieškovo veiksmai, gabenant didelį kiekį prekių specialiojo kurjerio lagamine, pasinaudojus jam suteiktu imunitetu, nesuderinami su tikslais ir uždaviniais, kuriems įgyvendinti su juo buvo sudaryta darbo sutartis, ir akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių tikimasi iš konsulinės įstaigos tarnautojų ir pareigūnų. Ieškovo veiksmai vertintini kaip institucijos orumo ir autoriteto žeminimas, griaunant pasitikėjimą šia institucija, todėl atsakovas pagrįstai atleido ieškovą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas V. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą bei papildomą sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Ieškovas buvo atleistas iš darbo Muitinės departamento 2006 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio pranešimo apie tai, kad ieškovas neteisėtai - kontrabanda gabeno prekes, pagrindu. Nagrinėjant šią bylą nebuvo nustatyta ieškovo darbo pareigas reglamentuojančių teisės normų pažeidimų (DK 232, 234, 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 3, 4 punktai). Byloje įrodyta, kad ieškovas darbo metu neatliko neteisėtų veiksmų ir nepadarė žalos darbdaviui. Prekes ieškovas įsigijo ne darbo metu, jas deklaravus ir sumokėjus muito ir kitus mokesčius galima legaliai įsivežti į Lietuvos Respubliką bet kokiais kiekiais. Byloje nenustatyta, kad ieškovas buvo supažindintas su tokiais teisės aktais, kurie draustų jam legaliai įsivežti deklaruotinas prekes į Lietuvos Respubliką ar būtų ribojamas įsivežamų prekių kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 8 punktas). Ieškovo nuomone, jis buvo atleistas iš darbo dėl aplinkybių, kurių pagrindu jam 2006 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Jame nurodytas pažeidimas – prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui. Tokios pozicijos laikėsi ir atsakovas, kuris tik teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas buvo atleistas dėl per didelio kiekio įvežtų prekių, kurios turėjo būti deklaruojamos, ir dėl Lietuvoje neregistruotų prekių įvežimo. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 21.2 punktu ir patikrinti, ar drausminė nuobauda ieškovui parinkta teisingai, atsižvelgti į tai, kad ieškovas niekada prieš tai nebuvo baustas drausmine nuobauda, buvo skatinamas ir pan. Pažymėtina, kad ieškovas nėra valstybės tarnautojas ir jam netaikomi padidinti reikalavimai, o apeliacinės instancijos teismas savo argumentų šiuo klausimu nemotyvavo (CPK 264 straipsnio 1 dalis). Remiantis Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“ ieškovo pareigos yra sąrašo gale, todėl jam taikytini mažesni reikalavimai. Teismas šių ieškovo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Ieškovo nuomone, jo darbo santykius reglamentuoja DK ir pareigybės aprašas, o ne valstybės tarnautojų ar pareigūnų darbo veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Tik darbdavys (šiuo atveju - valstybės institucija) turi teisę nuspręsti, į kokias pareigas yra priimamas asmuo ir kokių teisės aktų yra reglamentuojamos jo darbo pareigos (darbo sutarties ar įstatymų). Ieškovas - ne pareigūnas ir ne tarnautojas, o tik samdomas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

2. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į byloje jau nustatytus faktus, įvardijo naują ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą. Ieškovo teigimu, jis atleistas iš einamų pareigų ne dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, o dėl aiškiai per didelio įvežtų prekių kiekio, ir tai kelia abejonių dėl šio tarnautojo veiklos, nesuderinamos su einamomis pareigomis. Teismai skirtingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Užsienio reikalų ministerija prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal pareigas specialusis kurjeris laikytinas ne tik dirbančiu pagal darbo sutartį, bet ir ministerijos atstovu, kuriam pavesta atstovauti Lietuvos valstybės interesams. Ieškovui, kaip užsienyje dirbančiam Lietuvos valstybės konsulinės įstaigos darbuotojui, taikytini padidinti Diplomatinės tarnybos įstatymo, Konsulinio statuto ir kitų teisės aktų nustatyti veiksmų teisėtumo, profesijos kompetencijos, tarnybinės etikos reikalavimai. Pagal Konstituciją, Diplomatinės tarnybos įstatymą, Konsulinį statutą, 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, per kurią diplomatinės tarnybos institucijos įgyvendina ir vykdo Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės nustatytą užsienio politiką. Diplomatinė tarnyba yra vientisa, ją sudaro Užsienio reikalų ministerijoje ir jai atskaitingose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienio valstybėse, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, kitose institucijose ir įstaigose dirbantys diplomatai ir tarnautojai, tarp jų ir konsulinių įstaigų darbuotojai. Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienio valstybėje personalo nariai, akredituoti toje valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, nustatytais 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, taip pat tarpvalstybiniuose susitarimuose. 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė su Rusijos Federacijos Vyriausybe susitarimą dėl supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų išdavimo tvarkos, kuriame nustatyta, kad supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus tranzitiniuose traukiniuose įteikia Lietuvos Respublikos piliečiai - Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade konsuliniai pareigūnai ir konsuliniai tarnautojai pagal 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos konsulinę konvenciją, ir jiems suteikiamos šiose konvencijose numatytos lengvatos, privilegijos, imunitetai visam tranzitinio traukinio vykimo maršrutui. Pagal Vienos konvencijas dėl diplomatinių ir konsulinių santykių, akredituotų diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalui, akredituotam užsienio valstybėse, privilegijos ir imunitetai suteikiami ne atskirų asmenų poreikiams tenkinti, bet siekiant užtikrinti, kad diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, kaip valstybėms atstovaujančios institucijos, veiksmingai vykdytų savo funkcijas. Ieškovas buvo supažindintas su pareigybės aprašymu, kuriame įtvirtintas reikalavimas laikytis profesinės etikos reikalavimų, būti nepriekaištingo elgesio. 2003 m. rugsėjo 24 d. ieškovui buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, kuris išduodamas tik valstybės pasitikėjimą turintiems asmenims. Atleidus ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą jam buvo panaikintas ir leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Atsakovo teigimu, ministerijos darbuotojai aiškinosi ieškovo drausminio pažeidimo padarymo aplinkybes, buvo apklausiamas ieškovas, kiti ministerijos darbuotojai, buvo gauti muitinės pareigūnų, fiksavusių ieškovo veiksmus 2006 m. rugsėjo 22 d., paaiškinimai. Atsakovui iki drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo tapo žinoma apie itin didelį kiekį įvežtų prekių. Pažymėtina, kad didelį kiekį maisto papildų ir cigarečių iš Rusijos ieškovas įvežė nepirkęs už asmenines lėšas bilieto traukiniu Vilnius-Maskva-Vilnius (237 Lt), neatlikęs Rusijos ir Baltarusijos vizų įsigijimo procedūrų ir nepatyręs dėl jų išlaidų (Rusijos Federacijos viza - 120 Lt, Baltarusijos viza - 17 Lt). Be to, ieškovas teismui nurodė, kad jis atsisakė atsiimti iš muitinės įsivežtą didelį kiekį cigarečių, nes muito mokestis yra didesnis už įvežtų cigarečių vertę. Ištyręs ir įvertinęs visas šias aplinkybes atsakovas sprendė, kad ieškovas pareigas ir diplomatinį imunitetą panaudojo siekdamas asmeninės naudos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos byloje aplinkybės

 

Ieškovas pagal pratęsiamas terminuotas darbo sutartis dirbo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade specialiuoju kurjeriu. 2006 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus geležinkelio stotyje ieškovą sulaikė muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, įtardami, kad jis, pažeisdamas ATPK 210 straipsnio 3 dalį, į Lietuvos Respubliką įvežė nedeklaruotų prekių. Nustatyta, kad ieškovas specialiojo kurjerio bagaže vežė 250 pakelių „Saint George lights“ cigarečių, 20 pakelių „LM super lights“ cigarečių ir didelį kiekį maisto papildų. Administracinio teisės pažeidimo byloje 2006 m. rugsėjo 26 d. jam buvo paskirta 1000 Lt bauda. Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į Konsulinio departamento 2006 m. rugsėjo 26. d. tarnybinį pranešimą, už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą valstybės sekretoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. potvarkiu Nr. DP-243 nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. atleido ieškovą iš pareigų pagal DK 237 straipsnio 2 dalies 4 punktą. 2006 m. spalio 23 d. buvo priimtas ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkis Nr. DP 262, kuris pakeitė 2006 m. rugsėjo 26 d. potvarkį Nr. DP-243 ir kuriame nustatyta, kad terminuota darbo sutartis nutraukiama nuo 2006 m. spalio 23 d. Su potvarkiais ieškovas susipažino 2006 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu panaikino Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.

 

V. Kasacinio teismo argumentai

 

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Vadovaudamasi šiomis  nuostatomis, kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde keliamų teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų, sąlygų, kurios yra reikšmingos sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; ir kt.) Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina bei detalizuoja kiti norminiai ir lokaliniai teisės aktai.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų.

Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstomis pripažintinos apeliacinės instancijos teismo išvados, jos padarytos tinkamai įvertinus darbuotojo (kasatoriaus) teisinį statusą bei jo atliktus veiksmus, kurie kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

1.      Dėl darbuotojo (kasatoriaus) teisinio statuso  

Pagal V. L. ir Užsienio reikalų ministerijos 2003 m. birželio 9 d. sudarytą terminuotą darbo sutartį, kuri vėliau buvo tęsiama,  kasatorius buvo priimtas į darbą Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade specialiuoju kurjeriu. Šios pareigybės įsteigimas buvo viena iš komplekso priemonių, reikalingų supaprastintam Rusijos Federacijos piliečių tranzitui iš Rusijos Federacijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją įgyvendinti. Nagrinėjamoje byloje aktualiuose teisės aktuose nėra aiškiai pasisakyta dėl specialiojo kurjerio teisinio statuso, tačiau teisės aktų analizė teikia pagrindą pripažinti, kad specialusis kurjeris - tai pagal darbo sutartį dirbantis konsulinis tarnautojas. Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį su konsulinės įstaigos darbuotojais, kurie nėra valstybės tarnautojai, sudaromos terminuotos darbo sutartys. Su kasatoriumi, minėta, darbo sutartis buvo sudaryta. Pagal Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 532, kuriame reglamentuota specialioji Kaliningrado tranzito 2003-2004 metų programa, 8, 9.5 punktus specialusis kurjeris - tai Lietuvos Respublikos atstovas, atliekantis supaprastinto Rusijos Federacijos piliečių tranzito procedūras. Kasatoriaus pareigybės statusas yra aptartas ir 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarime dėl supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų išdavimo tvarkos 2 straipsnyje, kuriame įvardijama konsulinio tarnautojo, įteikiančio supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus, pareigybė. Šią pareigybę užimančiam asmeniui suteikiamos Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių nustatytos lengvatos, privilegijos ir imunitetai visam tranzitinio traukinio vykimo maršrutui. Specialiojo kurjerio darbo funkcijos ir pareigybės charakteristika yra detalizuoti ir lokaliniuose aktuose - specialiojo kurjerio pareigybės aprašyme bei darbo tvarkos taisyklėse, kuriose specialusis kurjeris įvardijamas tarnautoju, įteikiančiu supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus. Be to, specialiajam kurjeriui nustatytas specialus reikalavimas turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Taigi pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentaciją specialusis kurjeris - tai pagal darbo sutartį dirbantis konsulinis tarnautojas. Nors konsulinis tarnautojas nepripažįstamas diplomatu ir jo teisinis statusas netapatus valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo statusui, tačiau teisės aktuose šią pareigybę užimančiam asmeniui suteikiami įgalinimai atstovauti valstybei (dalyvauti atliekant supaprastinto Rusijos Federacijos piliečių tranzito geležinkeliu dokumentų išdavimo procedūras), nustatyti išskirtinio asmeninio ir profesinio patikimumo reikalavimai (turėti specialių darbo įgūdžių ir leidimą dirbti su slapta informacija), suteiktos lengvatos, privilegijos ir imunitetai. Tai lemia, kad šią pareigybę užimančiam asmeniui objektyviai turi būti keliami padidinti veiksmų teisėtumo, profesinio kompetentingumo, tarnybinės etikos reikalavimai.  

2.      Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo pagrindo ir jos adekvatumo pažeidimui

Minėta, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas, o šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Pagal Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. potvarkyje „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. L.“ suformuluotą drausminės nuobaudos skyrimo pagrindą kasatorius atleistas iš pareigų už „pasinaudojimą pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų“. Taigi, jau svarstant dėl drausminės nuobaudos darbuotojui paskyrimo pagrindo turinio, buvo turima omenyje aplinkybė, ir tai užfiksuota potvarkyje, kad kasatoriaus drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra ne įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių nepateikimo muitiniam patikrinimui faktas, bet aplinkybė, kad darbuotojas, pasinaudodamas savo turimu konsulinio tarnautojo statusu, suteikiančiu teisę naudotis atitinkamomis lengvatomis, privilegijomis ir imunitetais, galimybe naudotis specialiojo kurjerio bagažu, ne savo lėšomis keliauti maršrutais, kuriuose jis atlieka savo pareigines funkcijas, kitoje valstybėje įsigijo didelį kiekį prekių ir įvežė jas į Lietuvos Respubliką. Įvežtų prekių kiekis akivaizdžiai teikia pagrindą daryti išvadą, kad prekes įveždamas darbuotojas buvo veikiamas asmeninių paskatų ir jas įgyvendino pasinaudodamas konsulinio tarnautojo statusu. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, kuris, atsižvelgiant į aptartą darbuotojo teisinį statusą ir padidintus veiksmų teisėtumo, profesinio kompetentingumo, tarnybinės etikos reikalavimus, kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad dėl jo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realią turtinę žalą. Darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo šiurkščiai darbo pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju. Be to, darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui. Akivaizdu, kad konsulinis darbuotojas, kurio veiklą iš dalies reglamentuoja ir teises jam suteikia taip pat ir diplomatinę tarnybą reglamentuojantys teisės aktai, padarydamas šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pažeidžia ir valstybę atstovaujančios institucijos reputaciją, daro jai žalą.

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl DK 238 straipsnio taikymo, t. y. dėl drausminės nuobaudos netinkamo parinkimo, grindžiami faktiniais argumentais, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes. Skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kaip anksčiau darbuotojas dirbo. Parinktos nuobaudos adekvatumą padarytam darbo drausmės pažeidimui apeliacinės instancijos teismas nustatinėjo pagal nurodytus kriterijus, nes išsamiai analizavo darbuotojo teisinį statusą ir atsakomybę bei pareigas, padaryto darbo pareigų pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, o tų aplinkybių visuma sudarė pagrindą darbuotojo pareigų pažeidimą traktuoti kaip šiurkštų ir taikyti adekvačią pažeidimui drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (CPK 185 straipsnis).

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatyti pagrindai naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.   

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Aloyzas Marčiulionis

 

                                                                                                                                                                                                                                                                  Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                    Virgilijus Grabinskas