Civilinė byla Nr. 3K-3-121/2008
Procesinio sprendimo kategorija 42.8
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
Algio Norkūno ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo A. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2ojo apylinkės
teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį
atsakovui UADBB Aon Lietuva dėl sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš darbo
santykių, įvykdymo.
Teisėjų kolegija
n u s
t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas, remdamasis su atsakovu 2005
m. balandžio 6 d. sudaryto Susitarimo dėl nekonkuravimo (toliau ir
Susitarimas) pagrindu, prašė priteisti iš atsakovo UADBB Aon Lietuva kas
mėnesį mokamų išmokų po 1623 Lt, pradedant nuo atleidimo iš darbo 2006 m.
rugsėjo 15 d. iki 2007 m. rugsėjo 15 d., arba tvirtą sumą 19 476 Lt, taip pat
bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nuo 2005 m. balandžio 6 d. atsakovo įstaigoje
dirbo draudimo įvykių administratoriumi; šalys, be darbo sutarties, sudarė
Susitarimą dėl nekonkuravimo; 2005 m. liepos 1 d. šalių pakeistas Susitarimo 3
punktas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo per konkurencijos draudimo
laikotarpį, trunkantį vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo, mokėti
ieškovui darbo užmokesčio darbo sutarties nutraukimo metu 50 proc. dydžio
kompensaciją. Darbo sutartis nutraukta 2006 m. rugsėjo 15 d. ieškovo pareiškimu
(DK 127 straipsnio 1 dalis); įsakyme dėl atleidimo iš darbo nustatyta, kad netenka galios šalių sudarytas Susitarimas
dėl nekonkuravimo ir jo pakeitimas. Byloje keliamas sutarčių aiškinimo taisykles
nustatančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas, kilus
ginčui dėl šalių sudaryto Susitarimo 3 punkto turinio; ieškovas ginčija, kad
Susitarimo nuostata, jog atsakovas turi teisę panaikinti konkurencijos
draudimą, reiškia jo teisę Susitarimą vienašališkai nutraukti, taip paneigti
prievolę kompensacijai mokėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2asis apylinkės
teismas 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad
2005 m. balandžio 6 d. šalys sudarė darbo sutartį, kartu pasirašė Susitarimą
dėl nekonkuravimo, kuris yra darbo sutarties priedas; 2005 m. liepos 1 d. šio
Susitarimo 3 punkto redakcija pakeista ir išdėstyta taip: bendrovė įsipareigoja per konkurencijos draudimo laikotarpį, trunkantį
vienerius metus po darbo sutarties pasibaigimo, mokėti kompensaciją
darbuotojui. Kompensacija mokama vienerius metus po darbo sutarties pasibaigimo
ir jos dydis yra 50 proc. nuo darbo sutarties nutrūkimo metu esamo pastovaus
darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Bendrovė turi teisę panaikinti
konkurencijos draudimą, nurodytą 1 ir 5 sutarties punktuose, ir nutraukti kompensacijos mokėjimą. Atsakovo 2006
m. rugsėjo 15 d. įsakymu ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1
dalį; įsakyme taip pat nurodyta, kad 2006 m. rugsėjo 15 d. netenka galios šalių
2005 m. balandžio 6 d. Susitarimas dėl nekonkuravimo ir 2005 m. liepos 1 d.
Susitarimo pakeitimas. Teismas, įvertinęs rašytinius ir kitus įrodymus, priėjo
išvadą, kad atsakovo teisė panaikinti konkurencijos draudimą ir nutraukti
kompensacijos mokėjimą išplaukia iš šalių sudaryto Susitarimo 3 punkto turinio;
Susitarime nenustatyta, kad tokiems veiksmams atlikti būtinas šalių susitarimas
raštu. Teismas kartu pažymėjo, kad iš atsakovo atstovo paaiškinimų teismui
matyti, jog ieškovui buvo žinoma apie tai, kad jam nebus mokama kompensacija ir
kad tokia atsakovo teisė atitinka Susitarimo nuostatas. Teismas padarė išvadą,
kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini (CK 1.5
straipsnis, CPK 178, 179 straipsniai). Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui
850 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo
apeliacinį skundą, 2007 m. liepos 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus
miesto 2ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą. Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad, šalims 2005 m. liepos 1 d. pakeitus Susitarimo
dėl nekonkuravimo 3 punktą, jame įtvirtintas naujas kompensacijos dydis (buvo
1875 Lt, po pakeitimo išraiška procentais), bei atsakovui nustatyta teisė panaikinti konkurencijos draudimą ne
tik Susitarimo 1 punkte, bet ir 5 punkte, kurio redakcija taip pat išdėstyta
naujai, nustatytais pagrindais. Susitarimo ir jo pakeitimų nuostatų turinio
analizė apeliacinės instancijos teismui suponavo išvadą, kad šalys susitarė dėl
nekonkuravimo darbo santykių galiojimo metu ir vienerius metus jiems
pasibaigus, taip pat dėl šių sąlygų vykdymo arba nevykdymo padarinių; šalys taip
pat susitarė, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Susitarimą,
nepaisant to, jog žodžiai vienašališkai nutraukti susitarimą jame neįrašyti; nuoroda Susitarime, kad
atsakovas turi teisę nutraukti konkurencijos draudimą, kolegijos vertinimu, reiškia
šalių susitarimą dėl galimybės jį nutraukti vienašališkai ir tokią teisę turi
atsakovas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas
pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad Susitarimas negalėjo
būti nutrauktas, atsakovui nepradėjus mokėti kompensacijos ieškovui; kolegija
vertino, kad iš Susitarimo sąlygų išplaukia, jog kompensacija ieškovui turėjo
būti mokama tuo atveju, jeigu bus vykdomi Susitarimo 1, 5 punktuose nustatyti
draudimai; kompensacijos mokėjimas yra išvestinė iš Susitarimo dėl nekonkuravimo draudimo sąlygos. Kolegija taip
pat pažymėjo, kad šalių ginčas dėl Susitarimo turinio turi būti sprendžiamas,
taikant CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles.
Susitarimu dėl nekonkuravimo šalys siekė apsaugoti atsakovą nuo nesąžiningos
konkurencijos, kuri draudžiama
Konstitucijos, Konkurencijos įstatymo. Dėl to kolegija pripažino
nepagrįstais ieškovo argumentus, kad Susitarimas galėjo būti nutrauktas tik šalių
rašytiniu susitarimu ar CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, taip
paneigiant atsakovo Konstitucijos ir specialiojo įstatymo saugomą interesą. Be
to, kolegija nurodė, kad ieškovas neginčijo ir neprašė pripažinti negaliojančiu
atsakovo vienašališkai nutrauktą Susitarimą. Apeliacinės instancijos teismo
vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad turėjo galimybių konkuruoti su
atsakovu, bet to nedarė dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal Susitarimą, taip pat
kad šalys buvo susitarusios, kaip konkrečiai turės elgtis ieškovas, pasibaigus
darbo santykiams, ir kad turėtų būti atsižvelgta į jo padėtį (nedirba, išlaiko
mažametes dukteris), sprendžiant dėl atsakovo Susitarimu prisiimtų pareigų.
III. Kasacinio skundo ir
atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo
panaikinti Vilniaus miesto 2ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d.
sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d.
nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais.
Bylą nagrinėję teismai netinkamai
taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, aiškindami šalių
sudaryto Susitarimo dėl nekonkuravimo turinį. Dėl netinkamo CPK 176, 177, 178,
179, 185, 197 straipsnių nuostatų, taip pat CK 6.193 straipsnyje nustatytų
sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo neatskleista Susitarimo esmė, šalių
ketinimai, Susitarimo sąlygų tarpusavio ryšys ir jų tikrasis turinys. Teismai
nepagrįstai netaikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies normos, kad tais atvejais, kai
abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies
nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Susitarimo sudarymo būtinybė kilo iš
šalių sudarytos darbo sutarties 9 punkto, todėl Susitarimo dėl nekonkuravimo
tekstą parengė atsakovas, ieškovas tik prisijungė prie šio Susitarimo (CK 6.185
straipsnis). Iš Susitarimo dėl nekonkuravimo 1 ir 3 punktų nuostatų matyti, kad
atsakovas prisiėmė prievolę kompensacijai mokėti; nesant Susitarime įtvirtintų
konkrečių atvejų, kai galimas konkurencijos draudimo panaikinimas, dvišalis
Susitarimas galėjo būti nutrauktas tik pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, tačiau
atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pirmiau nurodytoje CK normoje
nustatytų pagrindų buvimą. Susitarime nenustatyta, kaip nepagrįstai sprendė
apeliacinės instancijos teismas, kad
atsakovas turi teisę nutraukti jį vienašališkai; jame apskritai nėra žodžių
vienašališkai, nutraukti sutartį.
Susitarime vartojama sąvoka panaikinti konkurencijos draudimą nėra sampratos
nutraukti susitarimą atitiktis.
Įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo
2 dalyje nustatyta, kad Susitarimas dėl nekonkuravimo netenka galios; tačiau
tai neturi būti suprantama, kad jis nutraukiamas; toks įrašas įsakyme galėtų reikšti, kad
Susitarimas netenka galios nuo jo sudarymo dienos, bet ne nuo atleidimo iš
darbo dienos; be to, Susitarime apskritai nenustatyta atvejo, kai jis netenka
galios. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad kompensacijos mokėjimas
yra išvestinė Susitarimo sąlyga, kuri kyla iš konkurencijos draudimo sąlygų,
neatitinka tikrosios šios Susitarimo sąlygos prasmės; ieškovas ją suprato taip,
kaip ji atsakovo parašyta, t. y. kad galima nutraukti kompensacijos mokėjimą,
kai jis yra mokamas; nutraukti galima tik pradėtą procesą. Vadinasi, atsakovas
gali priimti sprendimą nutraukti kompensacijos mokėjimą, tik nurodęs priežastis
ir pagrindą tokiems veiksmams atlikti, tačiau neturi teisės konstatuoti, kad
Susitarimas netenka galios. Bylą nagrinėję teismai, kaip nurodyta sprendime ir
nutartyje, vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, tačiau teismų argumentai, aiškinant Susitarimo sąlygų
turinį ir jų prasmę, neatitinka logiškumo ir protingumo principų. Atsakovas
patvirtino teismui, kad jis turėjo įtakos ieškovo apsisprendimui išeiti iš darbo; ieškovas įvertino ne tik
savo šeimos padėtį, bet ir tai, kad po atleidimo iš darbo jis vykdys sąlygą dėl
nekonkuravimo, todėl gaus kompensaciją, atsakovui taip pat vykdant iš Susitarimo
kilusį įsipareigojimą. Šių ieškovo veiksmų negalima laikyti neatitinkančiais
protingumo principo. Teismų argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie
Susitarimo dėl nekonkuravimo sąlygų vykdymą, yra nepagrįsti ir atmestini;
atsakovas nereiškė tokių pretenzijų ieškovui, tuo tarpu šis pateikė įrodymų
apie tai, kad nedirba, registruotas darbo biržoje. Apeliacinės instancijos
teismo argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog, turėdamas galimybių konkuruoti su
atsakovu, to nedarė dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal Susitarimą, neatitinka
logikos pricipo; tokius ieškovo įrodymus atsakovas būtų vertinęs kaip bandymą
nesilaikyti konkurencijos draudimo ir tai būtų pagrindas Susitarimui dėl
nekonkuravimo panaikinti.
Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą
atsakovas prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus, priteisti
atsakovui iš ieškovo 1500 Lt išlaidų advokato
pagalbai kasaciniame teisme apmokėti ir nurodo, kad darbo sutartis su ieškovu
buvo sudaryta laisva abiejų šalių valia. Ieškovas žinojo Susitarimo dėl
nekonkuravimo sąlygas, todėl Susitarimas yra taip pat šalių valios išraiška.
Kasatorius nurodo, kad sutartys turi būti aiškinamos, vadovaujantis sutarčių
aiškinimo taisyklėmis, tačiau kasacinį skundą grindžia iš esmės pažodiniu
Susitarimo sąlygų aiškinimu, jas interpretuoja sau naudinga linkme. Pagal
CK 6.217 straipsnio 5 dalį
vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais; šalių
sudaryto Susitarimo 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakovas turi teisę
panaikinti konkurencijos draudimą. Vadinasi, Susitarime aiškiai įtvirtinta
atsakovo teisė vienašališkai netaikyti Susitarimo dėl nekonkuravimo po darbo
sutarties pasibaigimo. Šią teisę atsakovas įgyvendino, kai 2006 m. rugsėjo 15
d. priėmė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, kuriuo kartu nuraukė 2005 m.
balandžio 6 d. Susitarimą ir 2005 m. liepos 1 d. Susitarimo pakeitimą. Ieškovui
buvo pranešta apie pirmiau nurodyto Susitarimo netaikymą, kuris reiškė,
kad ieškovas galėjo laisvai rinktis
darbą, neribojant nei konkurencinėje, nei kitoje veiklos srityse. Ieškovas
įstatymo nustatyta tvarka neginčijo Susitarimo dėl nekonkuravimo nutraukimo,
neprašė šios Susitarimo sąlygos pripažinti negaliojančia, todėl darytina
išvada, kad šalių sudarytas Susitarimas dėl nekonkuravimo nutrauktas, konkurencijos
draudimas panaikintas. Susitarimo dėl nekonkuravimo tikslas yra apsaugoti
verslo subjektą nuo nesąžiningos konkurencijos; dėl to verslo subjektas laisvas
pasirinkti, mokėti kompensaciją buvusiam darbuotojui už jam taikomus jo teisių
suvaržymus ar nemokėti, ir tokiu atveju taip galbūt konkuruoti su buvusiu
darbuotoju atitinkamoje verslo srityje (CK 2.164 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n
s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos
aplinkybės
Atsakovas 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymu
atleido ieškovą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 15 d. netenka galios šalių
sudarytas Susitarimas dėl nekonkuravimo ir jo pakeitimas. Ieškovas ginčija, kad
atsakovo priimtas sprendimas atitinka šalių sudaryto Susitarimo dėl
nekonkuravimo sąlygas ir kad Susitarimo nuostata, jog atsakovas turi teisę
panaikinti konkurencijos draudimą, reiškia jo teisę Susitarimą vienašališkai
nutraukti ir taip nevykdyti įsipareigojimo dėl kompensacijos mokėjimo.
V. Kasacinio teismo argumentai
ir išaiškinimai
Sutarties laisvės principas užtikrina šalies teisę laisvai sudaryti
sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156
straipsnis). Šalių ginčas dėl sutarties turinio sprendžiamas, taikant CK 6.193
straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Aiškinant sutartį,
pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai; jeigu
šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama,
vadovaujantis protingumo kriterijumi (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos
sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį,
sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2
dalis.). Sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų; kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų,
pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus
patikrina, ar žemesniųjų institucijų teismai tinkamai taikė procesinės
teisės normas, nustatydami byloje turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat ar
teismo išvados atitinka materialinės teisės normas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005
m. balandžio 6 d. kasatorius sudarė su atsakovu Darbo sutartį Nr. 83. Sudarant
darbo sutartį, kasatorius žinojo, kad bus sudarytas Susitarimas dėl
nekonkuravimo, kuris buvo pasirašytas tą pačią 2005 m. balandžio 6 d. Taigi
tiek darbo sutartis, tiek Susitarimas dėl nekonkuravimo buvo sudaryti laisva
kasatoriaus ir atsakovo valia.
Kasatorius nurodo, kad Susitarimas dėl
nekonkuravimo buvo nutrauktas neteisėtai, bei laiko, jog Susitarimas galėjo
būti nutrauktas abiejų šalių sutikimu arba CK 6.217 straipsnio 1 dalyje
nustatytu pagrindu. Su tokiu kasatoriaus argumentu teisėjų kolegija negali
sutikti. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje
yra įtvirtintas sutarčių laisvės principas, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį sutarties šalims leidžiama susitarti, kad
sutartis gali būti nutraukta vienašališkai. 2005 m. balandžio 6 d. Susitarimo
dėl nekonkuravimo 3 punkte šalys susitarė, kad bendrovė, t. y. atsakovas, turi teisę panaikinti konkurencijos
draudimą, nurodytą 1 ir 5 sutarties punktuose, ir nutraukti kompensacijos mokėjimą; taigi 2005 m. balandžio 6 d. Susitarime dėl nekonkuravimo buvo
aiškiai įtvirtinta atsakovo teisė vienašališkai netaikyti Susitarimo dėl
nekonkuravimo po darbo sutarties pasibaigimo. 2006 m. rugsėjo 15 d. darbo
santykių su kasatoriumi pasibaigimo dieną atsakovas pasinaudojo minėta teise ir
nutraukė 2005 m. balandžio 6 d. Susitarimą dėl nekonkuravimo kartu su jo 2005
m. liepos 1 d. pakeitimu. Nagrinėjant šią bylą, atsižvelgta ir į Susitarimo dėl
nekonkuravimo tikslus apsaugoti verslo subjektą nuo nesąžiningos
konkurencijos. Kompensacija Susitarime dėl nekonkuravimo darbuotojui numatyta
kaip atlyginimas už galimus teisių suvaržymus, pavyzdžiui, teisės laisvai
pasirinkti darbą. Verslo subjektas yra laisvas pasirinkti, mokėti kompensaciją
buvusiam darbuotojui už jam taikomus jo teisių suvaržymus, ar jos nemokėti ir
taip galbūt konkuruoti su buvusiu darbuotoju atitinkamoje verslo srityje. Taigi
verslo subjektas turi teisę pasirinkti ir nebetaikyti Susitarimo dėl
nekonkuravimo ir nemokėti kompensacijų darbuotojui (CK 2.164 straipsnio 3
dalis), o darbuotojas tokiu atveju tampa laisvas pasirinkti savo veiklą ar
darbą ir jam netaikoma jokių suvaržymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
Susitarimas dėl nekonkuravimo sudarytas darbdavio naudai, kurio jis gali bet
kada atsisakyti ir toks atsisakymas negali būti kvalifikuojamas kaip Susitarimo
pakeitimas.
Kasatorius neteisingai interpretuoja
Susitarimo dėl nekonkuravimo 3 punktą. Tam, kad būtų pagrindas mokėti pagal
Susitarimą dėl nekonkuravimo po darbo sutarties pasibaigimo, reikia, jog toks
Susitarimas dėl nekonkuravimo galiotų ir nebūtų nutrauktas. Kadangi susitarimas
dėl nekonkuravimo po darbo sutarties pasibaigimo buvo nutrauktas, jis
kasatoriui ir nebuvo taikomas.
Bylą nagrinėję teismai teisingai taikė
materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai aiškino Susitarimą dėl
nekonkuravimo, jo esmę, todėl nėra teisinio pagrindo kasacinio skundo motyvais
naikinti teismų sprendimą ir nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas turėjo 1500 Lt išlaidų
atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti (b. l. 122, 123). Teisėjų kolegija
vertina, kad atsiliepimą į kasacinį skundą surašęs advokatas turėjo galimybių
šiai teisinei paslaugai atlikti per trumpesnį, nei jo nurodytas, laiką, nes jis
dalyvavo nagrinėjant bylą; atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, taip pat į
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio patvirtintus kriterijus,
teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu 400 Lt dydžio užmokestį už suteiktą
teisinę pagalbą ir priteisia iš ieškovo
atsakovui 400 Lt jo turėtoms išlaidoms advokato pagalbai už atsiliepimo į
kasacinį skundą surašymą atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi,
359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t
a r i a :
Vilniaus miesto 2ojo apylinkės teismo
2007 m. balandžio 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutartį palikti
nepakeistus.
Priteisti iš ieškovo A.
G., a. k. (duomenys
neskelbtini) atsakovui UADBB Aon Lietuva, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Jasinskio g. 16A, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB
banke SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440, 400 Lt (keturis šimtus litų)
išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Algis Norkūnas
Antanas
Simniškis